Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-762-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-762-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26640-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-762-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26640-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės V. F. ieškinys atsakovui Kauno apygardos teismo teisėjui R. B., kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur už procesinių dokumentų neįteikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą ieškinį.Nustatė, kad pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p., teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga.Ieškovei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi buvo išaiškinta, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, todėl ieškinys nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje prieš atsakovą teisėją R. B. nurodo, kad žalą patyrė dėl šio teisėjo, nagrinėjusio jos civilinę bylą, veiksmų (neveikimo). CK 6.272 str. 2 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Taigi pagal CK 6.272 str. reikalavimus ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. Teismai ir teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal ieškinį priteisti žalos atlyginimą dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, t. y. jie negali būti traukiami atsakovais. Teisėjui negali būti reiškiamas ieškinys dėl ieškovės patirtos žalos, šiam teisėjui nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, taigi Kauno apygardos teismo teisėjas R. B. negali būti atsakovu, todėl V. F. ieškinį jo atžvilgiu atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.; Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartis civ.b. 2-3940-590/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis civ.b. 2-298/2014).Vadovaujantis CPK 137 str. 3 d., ieškovei išaiškinta, kad pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovu turi būti traukiama valstybė (CK 6.272 str.). Ši nutartis neužkerta kelio ieškovei, siekiančiai ginti konkrečias jos pažeistas teises, kreiptis į teismą, reiškiant ieškinį, atitinkantį CPK keliamus turinio ir formos reikalavimus, pagal numatytas teismingumo taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė V. F. atskiruoju skundu nesutinka su priimta teismo nutartimi ir nurodo, kad jos manymu, teisėjas R. B. yra padaręs nusikalstamą susivienijimą su ieškovės turto pasisavintojais. Iš teisėjo R. B. gavo pavėluotą, laiku neįteiktą ir neskaitmenizuotą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, tiesiog nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie atskirus asmenis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. B. negali būti atsakovu byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovu turi būti traukiama valstybė (CK 6.272 str.), be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse jau ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14643-391/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11841-861/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-973-803/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1052-619/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-580/2016 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl, teismo vertinimu, reiškiant ieškinį, kuris yra ne tik įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, bet ir nesilaikant nustatytų CPK reikalavimų, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė