- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-99-932/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-286 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal baudžiamojo įstatymo (2005) 322, 321 ir 16 paragrafus, jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nurodytą užsienio valstybės teismo nuosprendį pripažino ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nusikalstamos veikos buvo suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi, paliekant tą pačią 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi į 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi suderintą bausmę buvo įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nustatant, kad neatliktoji bausmės dalis yra 3 (treji) metai 11 mėnesių 4 dienos.
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 59-286 nutarta netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomenduota jam tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Komisija, priimdama nutarimą, atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 68 taškus (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 48), būdingą nusikalstamos veikos modelį (per trumpą laiką įvykdytas 115 stambaus mąsto vagysčių), motyvacijos trūkumą, nenorą dirbti pataisos įstaigoje, palaikomas subkultūros apraiškas.
5. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Nuteistojo ir jo gynėjo skundų apeliacinės instancijos teismui argumentai ir prašymai
6. Nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis pateikė skundus, kuriais prašo minėtą nutartį panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (gynėjo skunde prašoma lygtinį paleidimą taikyti kartu su intensyvia priežiūra).
7. Gynėjas skunde teigia, kad Komisija vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, taip nesilaikydama teismų praktikos, įstatymų reikalavimų. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, neabejotinai buvo įvertintas jam paskiriant bausmę, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos ir neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 1S-1525-658/2016, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 1S-54-594/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 1S-44-238/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2017 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 1S-163-579/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 1S-604-593/2017).
7.1. Gynėjo vertinimu, nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas minimaliai sumažintų jam pagal OASys metodiką nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
7.2. Gynėjo įsitikinimu, Komisija be jokio pagrindo nurodė, jog nuteistajam trūksta motyvacijos. Pastarasis 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse. Jis neturi galiojančių nuobaudų, yra vedęs, turi sūnų. Palaiko ryšius su motina, žmona, broliais. Atlikdamas bausmę mokėsi – baigė 8 klasę Pravieniškių pataisos namuose, šiuo metu tęsia mokslą (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje. Šios aplinkybės paneigia išvadą, kad nuteistajam trūksta motyvacijos, jis yra pilnai pasiruošęs grįžti į visuomenę.
7.3. Pasak gynėjo, Komisijos nutarime pabrėžta ir sprendimui turėjusi reikšmės aplinkybė, kad nuteistasis nenori dirbti pataisos įstaigoje, taipogi neatitinka tikrovės. Atkreipiamas dėmesys, kad dar pačiame nutarime nurodyta, kad nuteistasis buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodė bausmės atlikimo metu sutinkantis dirbti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kreipėsi dėl įdarbinimo į valstybės įmonę „Mūsų amatai“. Komisija itin sureikšmina vienetinį nuteistojo atsisakymą dirbti pasiūlytą apmokamą valytojo darbą.
7.4. Gynėjas nemotyvuotu ir nepagrįstu laiko Komisijos teiginį, kad nuteistasis palaiko subkultūros apraiškas, kadangi tokios išvados nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nėra pastebėta nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis priemonėmis. Komisija neatsižvelgė, kad jau atlikta didelė paskirtos bausmės dalis – daugiau kaip 2/3 Norvegijos Karalystės teismo paskirtosios 6 metų laisvės atėmimo bausmės. Pagal Norvegijos Karalystės įstatymus, jeigu nuteistasis būtų nurodytoje šalyje būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, pastarasis jau būtų išleistas. Nuteistasis V. G. turi nekilnojamojo turto, yra darbdavio pasiūlymas dėl jo įdarbinimo, todėl paleistas turėtų ir kur gyventi, ir legalų pragyvenimo šaltinį. Dėl buvusiai nuteistojo V. G. žmonai kilusių problemų jų mažametis (duomenys neskelbtini) metų sūnus šiuo metu yra globos įstaigoje, todėl paleistas į laisvę V. G., kuriam nėra apribotos tėvystės teisės, galėtų imtis priemonių juo pasirūpinti.
7.5. Kritikuojamas Komisijos teiginys, kad nuteistasis vengia pripažinti kaltę. Pasak gynėjo, kaltinamasis turi teisę pasirinkti savo gynybos taktiką ir už tai jam negali kilti jokių neigiamų pasekmių.
8. Nuteistasis V. G. pateiktame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į skunde išdėstytas aplinkybes. Nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, todėl keistina. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucijoje) įtvirtintiems principams prieštaraujantis precendentas, taigi skundžiama nutartis privalo būti panaikinta. Be to, nutartis yra šabloniška, joje yra nurodyta kito asmens vardas ir pavardė.
8.1. Nuteistasis pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu keitėsi, nes ją sudarė skirtingi darbuotojai, bei, priešingai nei klaidingai interpretuojama žemesniojo teismo nutartyje, balų skaičius keitėsi nepriklausomai nuo paties nuteistojo elgesio.
8.2. Nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo netaikymas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, BK 41 straipsnio 2 daliai. Yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus.
8.3. Nuteistasis pažymi, jog Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei. Nuteistajam lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad teismas taikytų lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, teismo nutartis yra tokia pat nemotyvuota, kaip ir Komisijos nutarimas. Iš skundžiamos nutarties turinio jam neaišku, kokius kriterijus jis turėtų atitikti lygtinio paleidimo taikymui.
8.4. Nuteistojo manymu, nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Be to, teismui nebuvo žinoma, kad jis yra skatintas 4 kartus, o ne, kaip rašoma nutartyje, 3 kartus.
8.5. Pasak nuteistojo, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – Konvencijos) 7 protokolo 4 straipsnį ir Konstitucijos 31 straipsnį, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta bausmė (nuobauda) jau pasibaigusi.
8.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į teismo teiginio „anksčiau teistas 9 kartus“ tendencingumą ir Komisijos teiginio „amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metai“ nekorektiškumą. Teistumui išnykus asmuo laikomas neteistu, todėl buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti turėjo būti pasirinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas.
8.7. Nuteistasis skunde remiasi EŽTT sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/14, paragrafas 153 – valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos, siekiant sumažinti įkalintų asmenų skaičių arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Nuteistasis prie tokių priemonių priskiria ir lygtinį paleidimą, pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnio prasme Lietuvos įkalinimo įstaigų sąlygos yra nepriimtinos.
8.8. Skunde nuteistasis gausiai remiasi teismų praktika. Jis nurodo, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai (bendrasis teisės principas non bis in idem), turintys įtakos lygtinio paleidimo taikymui (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. 1S-796-658/2012, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 1S-854-133/2012, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 1S-1006-478/2012). Nuteistasis pažymi, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi Nr. 1S-854-133/2012 lygtinis paleidimas buvo pritaikytas 6 kartus teistam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 28 d. nutartimi Nr. 1S-610-870/2016 taikė lygtinį paleidimą nuteistajam, kuris turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą (tuo tarpu jis galiojančių nuobaudų neturi). Taipogi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi Nr. 1S-424-209/2018 pritaikė lygtinį paleidimą 2 kartus teistam asmeniui, kuris laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis ir pagal OASys metodiką priklausė vidutinei rizikos grupei, nustatyti 54 balai.
III. Aukštesniojo teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
10. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
11. Nagrinėjamu atveju Komisija nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo skundą, su tokia Komisijos pozicija sutiko ir nuteistojo gynėjo skundą atmetė. Nuteistasis ir jo gynėjas mano, kad šie sprendimai yra nepagrįsti, tikina V. G. esant vertą būti paleistam iš pataisos įstaigos lygtinai.
12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs nuteistojo V. G. ir jo gynėjo skundų argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, iš esmės įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
13. Tokią išvadą aukštesnysis teismas grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nenustatyta tokia nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie kriterijai yra esminiai sprendžiant dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo. Kaip matyti iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje pateiktos formuluotės, taikant taikyti lygtinį paleidimą privalu nustatyti bent vieną iš šių dviejų alternatyvių aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju nekonstatuotina nė viena.
14. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama taikant OASys metodiką. Pagal šią metodiką nusikalstamo elgesio rizika gali būti žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai). Atliekant socialinio tyrimo išvadą nustatyta, kad V. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – nustatyti 68 balai. Taigi matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai nutolusi nuo žemutinę ir vidutinę grupes skiriančios ribos. Nuteistasis skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi Nr. 1S-424-209/2018, kuria tenkintas nuteistojo, kuriam taipogi nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (54 balai), skundas, tačiau tai nelaikytina tinkamu precedentu, nes minimoje nutartyje teisėjų kolegija nustatė aplinkybes, rodančias nuteistojo pažangą ir sudarančias pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima.
15. Pagrįsdamas išvadą, jog V. G. pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos ir sudarančios pagrindą manyti, kad pastarasis ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals, aukštesnysis teismas pirmiausia akcentuoja nuteistojo kritiško požiūrio į savo praeities poelgius stoką. Komisijos nutarime yra konstatuota, jog nuteistasis interviu metu vengė pripažinti kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad yra pastebimas neigiamas nusikalstamo elgesio vertinimas, orientuojantis ne į poreikį laikytis visuotinai priimtų taisyklių, įstatymų reikalavimų ar normų, bet labiau siekiant išvengti galimų neigiamų asmeninių pažeidimo pasekmių. Beje, šios Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje aptartos aplinkybės pakankamai gerai atsispindi ir paties nuteistojo skunde, kuriame nuteistasis tikina esą BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, tačiau kaip pasikeitė jis pats, kaip asmenybė, skunde nenurodoma. Nenoras analizuoti nusikalstamo elgesio aplinkybes, vengimas nagrinėti savo gyvenimo stiliaus ypatumus laisvėje leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis yra padaręs kritiškas išvadas ir praeities poelgių nebekartos ateityje.
16. Aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia, ar nuteistasis rodo pakankamą motyvaciją ir deda pakankamas pastangas siekdamas pašalinti tas aplinkybes, kurios jį pastūmėjo daryti nusikaltimus. Viena vertus, iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose ir užsiėmimuose, kas neginčytinai vertintina teigiamai. Kita vertus, iš visų 68 nusikalstamo elgesio rizikos balų net 48 balai (apie 2/3 balų) susideda iš dinaminių veiksnių, kuriems nuteistasis gali ir turi daryti įtaką. Analizuojant nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, teismui nėra pilnai aišku, ar nuteistasis deda maksimalias pastangas mažindamas veiksnius, pastūmėjusius jį prie nusikalstamų veiksmų. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog tyrimo metu nuteistasis nurodė vagystes vykdęs, kadangi jam reikėjo pinigų. Matyt, suprantama, kad siekdamas ateityje nebūti finansiškai pažeidžiamas V. G. turėtų imtis tam tikrų prevencinių veiksmų – mokytis, siekti įgyti specialybę, mėginti įsidarbinti. Tą jis iš dalies vykdo – Komisijos nutarime pažymima, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jis baigė 8 klasę, o šiuo metu toliau tęsia mokslus Vilniaus mokymo centro (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje. Be to, jis buvo pateikęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijai sutikimą dirbti, tačiau pataisos įstaigai pateikus apmokamo darbo pasiūlymą, pastarasis šio darbo kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, jog mokosi. Toks atsisakymo motyvas kelia tam tikrų klausimų, pažymėtina, kad įstatymas nuteistajam nesuteikia teisės atsisakyti dirbti, nes pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Be to, apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis po atsisakymo dirbti būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas suderinti mokslą bei darbą. Be abejo, aptartos aplinkybės nėra esminės ar nusveriančios lygtinio paleidimo netaikymą, tačiau jos pagrįstai įvertintos kaip susijusios su nagrinėjamu klausimu, o konkrečiai, vertinant, kiek maksimaliai nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo pastangas pašalinti priežastis, prisidėjusias prie nusikalstamų veikų padarymo.
17. Aukštesnysis teismas negali nekreipti dėmesio ir į nuteistojo V. G. elgesio bausmės atlikimo metu visumą. 2017 m. gruodžio 29 d. atliekant pirminį jo įvertinimą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 78 balais, vėliau 2018 m. birželio 14 d. sekusio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 42 balais, o paskutiniojo vertinimo metu – 68 balais. Atkreiptinas dėmesys į paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją apie tai, kad 2018 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nebuvo nurodyti argumentai, kokios taikytos tikslingos intervencinės ar prevencinės priemonės, nuteistojo elgesio ar kitų aplinkybių pokyčiai per santykinai trumpą laiko tarpą lėmė anksčiau išskirtų rizikos veiksnių suvaldymą ir ženklų taškų įverčių sumažėjimą (36 balais), todėl 2020 m. sausio 28 d. įvertinimo rezultatai buvo lyginami su pirminio (2017 m. gruodžio 29 d.) įvertinimo rezultatais. Dėl tos pačios priežasties aukštesnysis teismas nesivadovauja 2018 m. birželio 14 d. įvertinimo rezultatais ir nesiima spręsti dėl tokio žymaus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo svyravimo priežasčių. Nepaisant to, palyginus pirminį ir paskutinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, matyti, kad tam tikrą teigiamą poslinkį nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė, nes jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų. Be to, bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis yra keletą kartų skatintas. Visgi bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas – už įvairius pažeidimus V. G. baustas 3 kartus ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismas nesutinka su nuteistojo vertinimu, kad į paskirtas nuobaudas negali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes, teismo įsitikinimu, paskirtos nuobaudos būtent ir yra viena iš aplinkybių, leidžianti spręsti, ar nuteistojo socialinė reabilitacija klostosi teigiama linkme ir leidžia bent iš dalies prognozuoti, ar nuteistasis, sušvelninus jo teisinę padėtį, gebės gyventi nepažeisdamas visuomenėje nustatytos tvarkos ir nenusikals.
18. Aukštesnės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta nuteistojo teiginius, kuriais išreiškiama pozicija, jog Komisijos nutarimas ir žemesniojo teismo nutartis yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Priešingai, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimuose aptarė visus lygtinio paleidimo taikymui reikšmingus aspektus, visas tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nutarime ar teismo nutartyje būtų pavartoti nekorektiški ar tendencingi išsireiškimai, nėra. Sutiktina tik su tuo, jog apylinkės teismo nutarties antro lapo pirmoje pastraipoje yra nurodyta kito asmens vardas ir pavardė, tačiau tai tėra akivaizdus rašymo apsirikimas, neturėjęs įtakos priimtam sprendimui. Nei ši techninė klaida, nei tai, kad Komisijos ir teismo priimti sprendimai neatitiko nuteistojo V. G. asmeninių lūkesčių, nedaro pagrindo minimus procesinius sprendimus laikyti nepagrįstais ir neteisėtais.
19. Nuteistasis ir jo gynėjas skunduose pasisako dėl nusikalstamos veikos pobūdžio ir sunkumo kaip argumento netaikyti lygtinį paleidimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis ar sunkumas negali tapti lemiamu faktoriumi sprendžiant, ar asmeniui turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina, kad nė vieno iš anksčiau nurodytų procesinių sprendimų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nenulėmė pastarojo įvykdytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas. Iš Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad nei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nei jos sunkumas priimtuose sprendimuose nebuvo pernelyg sureikšmintai akcentuojami. Tiek vienu, tiek kitu atveju aplinkybės, apibūdinančios padarytus nusikaltimus, buvo tik vienu iš daugelio motyvų, kuriais argumentuoti sprendimai. Nuteistajam nepalankiai išspręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo priimtas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą ar jo pobūdį.
20. Gynėjo skunde yra akcentuojamos nuteistojo šeimyninės aplinkybės, pažymima, kad būdamas laisvėje nuteistasis galėtų pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi. Pateiktoje medžiagoje išties yra pateikti duomenys apie nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, tai, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, tačiau šie duomenys patys savaime nereiškia išvados, kad nuteistojo šeimyniniai santykiai yra neabejotinai artimi ir tamprūs. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis ryšius su artimaisiais palaiko tik telefoninių pokalbių metu, pataisos įstaigoje nėra lankomas. Pasak paties nuteistojo, santykiai su sutuoktine E. G. yra jau seniai atšalę ir atitolę. Galiausiai V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už užsienio valstybėje padarytas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jokie šeimyniniai ryšiai, taip pat ir mažametis sūnus, jo nesulaikė nei nuo išvykimo į užsienį, nei nuo daugkartinių nusikalstamų veikų darymo. Šių aplinkybių pagrindu nuteistojo šeimyninės aplinkybės nelaikytinos svaria priežastimi taikyti jam lygtinį paleidimą.
21. Kaip minėta, savo skunde nuteistasis gausiai rėmėsi teismų praktika. Jo nuomone, pateikti sprendimų pavyzdžiai – tai teismo precedentai, kurie patvirtina būtinybę taikyti lygtinį paleidimą ir šiuo nagrinėjamu atveju. Aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Atidžiau paanalizavus nuteistojo pateiktus pavyzdžius, darytina išvada, kad V. G. nurodomose nutartyse yra nustatytos kiek kitokios aplinkybės nei šiuo atveju. Antai, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartyje Nr. 1S-854-133/2012, kuria lygtinis paleidimas buvo pritaikytas 6 kartus teistam asmeniui, nustatyta, kad asmuo pripažino savo kaltę, gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, pastangas keistis, teigiamą charakteristiką, būtinumą ir pareigą pasirūpinti savo sergančiu tėvu, siekį įsidarbinti, apylinkės teismo posėdžio metu prokuroro išsakytą nuomonę dėl teikimo tenkinimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 28 d. nutartyje Nr. 1S-610-870/2016, kuria pritaikė lygtinį paleidimą ne vieną galiojančią nuobaudą turėjusiam asmeniui, be kitų aplinkybių nustatė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 26 balai. Taigi matyti, kad nuteistojo nurodomose nutartyse nustatytos iš esmės skirtingos aplinkybės lyginant su šiuo nagrinėjamu atveju, todėl minėtos nutartys negali būti laikomos precedentu, sudarančiu pagrindą lygtinį paleidimą taikyti ir nuteistajam V. G.
22. Kiti skundų argumentai taip pat nesudaro pagrindo aukštesniajam teismui priimti kitokį sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tai, kad nuteistasis atlieka bausmę paprastos grupės sąlygomis, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra išskirtinės aplinkybės – taip turėtų elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, todėl šiuo atveju nevertinama, ar V. G. galėtų pretenduoti į lygtinį paleidimą (ar netgi faktiškai jau būtų išleistas į laisvę) tuo atveju, jeigu jis bausmę atliktų Norvegijos Karalystėje. Be to, teismas nepasisako dėl skunde nurodomų teiginių, susijusių su sąlygomis bausmės atlikimo įstaigoje, kadangi šios aplinkybės nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo klausimą nėra vertinamos.
23. Galiausiai aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos nutarime yra aiškiai išdėstyta, kokie veiksniai nulėmė, jog šiuo atveju lygtinis paleidimas V. G. nėra taikytinas. Siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis turėtų atsižvelgti į Komisijos nutarime išdėstytas išvadas bei pateiktas rekomendacijas.
24. Apibendrinant konstatuotina, kad nors lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam ir neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu ir tai, kad, sprendžiant, ar tikslinga nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikant lygtinį paleidimą, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokios abejonės nebuvo paneigtos. Nuteistojo V. G. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (ji – vidutinė), o visuma aplinkybių vis tik neleidžia susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir suteikianti pagrindą manyti, kad pastarasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. bei jo gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.