Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės N. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/01453, suinteresuoti asmenys ieškovas (išieškotojas) R. K. ir atsakovė (skolininkė) R. K., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kauno miesto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei R. K. už teismo nutartimi nustatytos laikinos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

15. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

16. Bylos duomenis nustatyta, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20019-1041/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri pakeista 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuriomis nustatyta laikina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis:

1) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną antradienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį antradienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

2) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį ketvirtadienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

3) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną nelyginių savaičių penktadienį 16.30 val. ir grąžina jį sekmadienį 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

4) tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir/ar kai sūnaus gydymui yra būtinas gydytojo nustatytas rėžimas, dėl kurio vaikas turi likti savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas;

5) poriniais metais: pirmąją Šv. Velykų dieną; Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); gruodžio 31 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;

6) neporiniais metais: antrąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.); sausio 1 d., kovo 11 d.; birželio 24 d.; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;

7) lyginių ir nelyginių metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, su sūnumi bendrauja ieškovas pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą, neužeidamas į namus, ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.

R. K. 2022 m. vasario 15 d. (pagal bendravimo tvarkos 1 punktą), vasario 16 d. (pagal bendravimo tvarkos 5 punktą) ir vasario 17 d. (pagal bendravimo tvarkos 2 punktą) nesant galimybės pasimatyti su sūnumi, antstolė 2022 m. vasario 17 d. ir vasario 18 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. S-17 ir Nr. S-18, kuriais nustatė, kad 2022 m. vasario 15 d. 16.30 val. nuvykus vaiko gyvenamosios vietos adresu, kai dalyvavo ir ieškovas (išieškotojas), durų niekas neatidarė. Ieškovas neturėjo galimybės pabendrauti su vaiku. Taip pat antstolė iš ieškovo (išieškotojo) 2022 m. vasario 16 d. 11.30 val. el. laiško (pranešimo) nustatė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, kaip numatyta pirmiau minėtoje nutarties rezoliucinės dalies 5 punkte „poriniais metais vasario 16 d.“. Be to, antstolė iš ieškovo (išieškotojo) 2022 m. vasario 17 d. 17.14 val. el. laiško (pranešimo) nustatė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, kaip numatyta pirmiau minėtoje nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte „kiekvieną ketvirtadienį“.

17. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

18. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės aktuose konstatuotomis dienomis (2022 m. vasario 15, 16 bei 17 dienomis) atsakovės (skolininkės) su vaiku namuose nebuvo, jiedu buvo išvykę atostogų, o apie tai informavo ieškovą (išieškotoją) per atstovę advokatę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog sankcijos (baudos) atsakovei (skolininkei) už teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimas negalimas, nes byloje susiklosčiusi situacija lemia, kad nėra atsakovės (skolininkės) kaltės. Apeliantas atskiruoju skundu su skundžiama nutartimi nesutinka iš esmės teigdamas, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo konstatuota, kad už teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą nėra skolininkės kaltės, nes skolininkė yra asmeniškai atsakinga už nutarties vykdymą. Teigia, kad apelianto informavimas apie skolininkės su sūnumi suplanuotą kelionę buvo nesavalaikis, pažymi, jog dėl apelianto mobiliojo telefono numerio užblokavimo, bendravimo su apeliantu dėl bendravimo su sūnumi pasikeitimo tik per advokatę, skolininkė turi prisiimti pasekmes.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenis, nustatė, jog nepilnamečio D. K. tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, jie nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkę spręsti teisminiu būdu (civilinė byla Nr. 2VP-9529-1041/2022). Dėl to, vien tai, jog atsakovė (skolininkė) su apeliantu (išieškotoju) bendrauja dėl vaiko bendravimo tvarkos tik per savo atstovę, advokatę, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė tyčia, sistemingai nesilaiko teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytos apelianto (ieškovo) ir sūnaus bendravimo tvarkos. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Todėl visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad išieškotojui buvo žinoma, jog dėl skolininkės iš anksto suplanuotų atostogų 2022 m. vasario 14-17 dienomis jis neturės galimybės bendrauti su sūnumi 2022 m. vasario 15, 16 bei 17 dienomis. Tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės (skolininkės) advokatės 2022 m. vasario 14 d. pranešimas ieškovui (išieškotojui) ir antstolei, kuriame nurodyta, kad atsakovė (skolininkė) su sūnumi yra išvykusi atostogų į užsienį ir grįš savaitgalį. Kompensuojant už šios savaitės dienas, kuriomis ieškovas neturės galimybės bendrauti su vaiku, atsakovė pasiūlė per savo atstovę, advokatę, bendrauti su sūnumi tokiu būdu: vasario 22 d. ir vasario 24 d. pasiūlė sūnų pasiimti ne 16.30 val., o 15 val., parvežant 20 val.; taip pat pasiūlė su sūnumi bendrauti vasario 21 d. nuo 11 val. iki 19 val. Tačiau išieškotojas 2022 m. vasario 14 d. el. laišku atsakovės advokatei bei antstolei formaliai nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartis dėl nustatytos bendravimo tvarkos, tokių išimčių nenumato. Antstolei pateikė prašymą skirti skolininkei baudą už minėtos teismo nutarties nevykdymą.

22. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog išieškotojas nepasidomėjo galimybe bendrauti su vaiku kitu jam ir skolininkei tinkamu laiku, pats nedėjo pastangų, kad su nepilnamečiu vaiku susitiktų kitomis dienomis, nors skolininkė per savo atstovę, advokatę, pasiūlė išieškotojui kitas bendravimo su sūnumi dienas, kompensuojant už 2022 m. vasario 15, 16 bei 17 dienas, kai skolininkė su sūnumi buvo išvykusi atostogų. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojas, veikdamas sąžiningai, turėjo ir galėjo, kartu galimai paskatindamas skolininkę suteikti galimybę vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi kitomis dienomis, išvengti kilusio nesutarimo, tačiau to nedarė, todėl neįžvelgia vienos skolininkės kaltės dėl to, jog išieškotojas nesusitiko su nepilnamečiu sūnumi, ir pagrindo skolininkę bausti. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad išieškotojui buvo sudaryta galimybė pabendrauti su nepilnamečiu sūnumi 2022 m. vasario 18 d. (2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 30 min. 35 sek. – 31 min. 22 sek.). Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl atsakovės (skolininkės) tyčios nevykdyti teismo nutartį, tikslo kliudyti apeliantui bendrauti su vaiku.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20019-1041/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri pakeista 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuriomis nustatyta laikina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka nedraudė skolininkei atostogauti su sūnumi, jiems išvykti iš namų. Laikinas vaiko buvimo vietos pakeitimas atostogų metu, nereiškė išieškotojo (vaiko tėvo) bendravimo teisių su vaiku pažeidimo. Byloje nenustatyta, jog skolininkė veikė piktybiškai, atostogas naudojo kaip pretekstą vaiko tėvui nepasimatyti su vaiku ar nevykdyti minėtos teismo nutarties. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, jog iki šio atskirojo skundo pareiškimo, ieškovas (išieškotojas) atsakovės (skolininkės) teisę išvykti su vaiku atostogų kvestionavo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje šalims išaiškinta, kad esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo atveju bendravimo tvarkos pakeitimo). Pavyzdžiui, laikotarpio, per kurį šalys vieną kitą turėtų informuoti apie suplanuotas atostogas, t. y. tokius atvejus, kai negalės bendrauti su vaiku jiems 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas ir patikslinta sąlyga dėl bendravimo vaiko ligos atveju) nustatytu laiku, nustatymo.

25. Atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų apelianto nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl visų apelianto R. K. pateiktų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo šalių nurodomas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą už teismo nutarties nevykdymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje neaptarė visų suinteresuoto asmens išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei suinteresuoto asmens nurodytų argumentų. Vien tik apelianto nesutikimas su teismo padarytomis apeliantui nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ko Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis negali būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.