Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20019-1041/2021 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuoka susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuoka susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo ir sūnaus D. K. bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis: 1) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną antradienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį antradienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 2) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį ketvirtadienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 3) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną nelyginių savaičių penktadienį 16.30 val. ir grąžina jį sekmadienį 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 4) tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir kai sūnaus gydymui yra būtina išskirtinė priežiūra, kuri nurodyta šeimos gydytojo. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Išskirtinė priežiūra suprantama kaip atsakovės užregistruotas nedarbingumas dėl sūnaus slaugymo ligos atveju; 5) poriniais metais: pirmąją Šv. Velykų dieną; Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); gruodžio 31 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.; 6) neporiniais metais: antrąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.); sausio 1 d., kovo 11 d.; birželio 24 d.; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.; 7) lyginių ir nelyginių metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, su sūnumi bendrauja ieškovas pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą, neužeidamas į namus, ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties 4 punktas, išdėstant jį taip: „tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir / ar kai sūnaus gydymui yra būtinas gydytojo nustatytas režimas, dėl kurio vaikas turi likti savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas“. Šalys šios nutarties neskundė.

5. Ieškovas 2021 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė teismo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinas apsaugos priemones išdėstant nutarties 1 ir 2 punktus sekančiai: 1) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) arba namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį 16.30 val. ir grąžina trečiadienį ne vėliau kaip 10:00 val. į ugdymo įstaigą arba namus, adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 2) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) arba namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. ir grąžina jį penktadienį ne vėliau kaip 10:00 val. į ugdymo įstaigą arba namus adresu, adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinas apsaugos priemones (įskaitant 2021 m. gruodžio 6 d. pakeitimą) papildant 4 punktą numatant bendravimo kompensaciją vaiko ligos atveju išdėstant 4 punktą sekančiai: 1) tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir/ar kai sūnaus gydymui yra būtinas gydytojo nustatytas rėžimas, dėl kurio vaikas turi likti savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Sūnaus ligos atvejui, ieškovui numatoma tokia kompensacinė bendravimo tvarka: 1.1) jeigu dėl sūnaus D. K. ligos ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi darbo dienomis, numatoma bendravimo su sūnumi kompensacija sekantį lyginės savaitės sekmadienį. Ieškovas sekantį (po vaiko ligos) lyginės savaitės sekmadienį sūnų pasiima iš namų 10:00 val. ryto ir grąžiną jį tą patį sekmadienį 19 val.; 1.2) jeigu dėl sūnaus D. K. ligos ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi jo numatytą nelyginių savaičių savaitgalį, numatoma bendravimo su sūnumi kompensacija sekantį lyginį savaitgalį. Ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) ar namų lyginės savaitės penktadienį 16.30 val. ir grąžina jį sekmadienį 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus. Nurodė, kad vaikui nustatytas bendravimas su tėvu yra nepakankamas. Vaikui pradėjus lankyti darželį jis pradėjo dažnai sirgti, o susitarti dėl vaiko lankymo ligos metu arba kompensacijos už praleistas bendravimo dienas šalims ypatingai sunku. 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pašalinus dalį dėl atsakovės nedarbingumo bei nustačius sąlygą dėl „gydytojo nustatyto režimo“, atsakovei atsirado laisvė piktnaudžiauti bendravimo tvarka. Vaiko ligos atveju vaikas turi jausti abiejų tėvų rūpestį ir tai, kad, kai vaikui labiausiai reikia, šalia jo turi būti abu tėvai. Jeigu tėvui yra draudžiama bendrauti su vaiku ligos metu, tokiu atveju vaikui ir tėvui jo bendravimo laikas turi būti kompensuojamas, nes priešingu atveju yra pažeidžiami vaiko interesai. Todėl, siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo interesą, yra tikslinga pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nustatant kompensacinį mechanizmą vaiko ligos atveju. Ieškovas, išsikėlęs iš šeimos namų, išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuris nuo ieškovo ir atsakovės namų yra nutolęs (duomenys neskelbtini) km automobiliu. Ieškovas kiekvieną darbo dieną nakvoja (duomenys neskelbtini). Tik savaitgaliai leidžiami šeimos bute (duomenys neskelbtini). Nuomojamas ieškovo butas nuo darželio nutolęs netgi mažiau negu šalių namai (duomenys neskelbtini). Sūnui yra per mažai laiko su tėvu pagal dabar nustatytą bendravimo tvarką. Iš sūnaus aiškiai išreikštos nuomonės bei elgesio perduodant vaiką motinai, vaikui trūksta laiko su tėvu. Kiekvieną kartą, kai vaikas yra rengiamas grąžinti mamai, sūnus pradeda verkti, kiekvieną kartą sūnus prašo ilgiau pasilikti pas tėvą, prašo nevežti jo namo. Bendravimas darbo dienomis tik po 2,5 valandos yra nekokybiškas ir per trumpas. Per 2,5 val. nėra galimybės ieškovui su vaiku apsilankyti pas psichologą ar kitą specialistą. Ieškovas norėtų savarankiškai lankytis su vaiku pas vaikų psichologą, siekiant išspręsti susidariusias problemas, tačiau dėl nustatytos bendravimo tvarkos nėra galimybės to padaryti. Toks papildomas bendravimas su nakvyne darbo dienomis užtikrins ne tik geriausius vaiko interesus, bet ir tėvo pareigą maksimaliai prisidėti prie sūnaus auklėjimo ir ugdymo (nuvežimo, parvežimo į ugdymo įstaigą, higiena ir kitais dalykais).

6. Atsakovė 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame prašė teismo ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas prašo dar labiau išplėsti jo maksimalias bendravimo teises su vaiku ir taikyti bendravimo modelį, pagal kurį (duomenys neskelbtini) metų vaikas iš esmės kas antrą dieną gyventų pas kitą iš tėvų. Toks siūlomas bendravimo modelis Lietuvos teismų praktikoje yra vadinamas „50:50 procentų laiko“, dėl šio modelio įgyvendinimo yra išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Vakarais darželį lankantiems vaikams rekomenduojama turėti pakankamai ramaus laiko be pašalinių dirgiklių. Vaikui po darželio visiškai užtenka vienos papildomos veiklos (arba baseino, arba gimnastikos, arba psichologo), o tam 2,5 valandos pilnai užtenka. Likusios vakaro valandos (nuo 19 valandos) yra skirtos vaikui nurimti po aktyvių veiklų (batutų, baseinų, gimnastikų, žaidimų kambarių ir t. t.) ir pasiruošti nakties miegui. Pažymėtina, kad vaiko dienotvarkės ir rutinos turėtų laikytis kiekvienas iš tėvų, pas kurį konkretų vakarą liktų vaikas. Taigi, net jeigu ir berniukas darbo dienomis miegotų su ieškovu, šis turėtų nutraukti visus būrelius ir linksmybes panašiu metu, t. y. apie 19 val. ir vis tiek laiko jo norimoms papildomoms veikloms jam neliktų. Atsakovė yra informavusi ieškovą, kad po paskutinio teismo posėdžio jos ir berniuko lankoma psichologė atsisakė teikti konsultacijas vaikui, kai su vaiku dalyvauja abu tėvai, nes tėvų santykiai pernelyg konfliktiški. Šeimos / porų terapijos ši psichologė neteikia. Dėl to atsakovė pasiūlė ieškovui susirasti kitą psichologą, į kurį jis gali eiti vienas ar kartu su berniuku. Ieškovas psichologo nesusirado, tad teiginys, jog jis per 2,5 val. nespėja nueiti pas psichologą į iki valandos trunkantį seansą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (atstumu, ribotomis darbo valandomis ir pan.). Bendravimas su vaiku jo ligos atveju (pvz., vemia, viduriuoja, turi temperatūros) ir kai jis yra sveikas yra visiškai nelygintini dalykai. Su sveiku vaiku gali kokybiškai leisti laiką, kartu išvykti, kas vaikui paliktų šiltų prisiminimų ir padidintų ryšį su konkrečiu tėvu / mama. Turėti teisę į kokybišką ir pilnavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku turi teisę ne tik ieškovas, bet ir atsakovė. Kitu atveju susidarytų situacija, kai atsakovė iš esmės užimtų tik vaiko slaugytojos vaidmenį, o vaiko tėvui tektų visas kokybiškas laikas su vaiku. Tokia tvarka būtų ne tik diskriminacinė, bet ir prisidėtų prie papildomo ryšio stiprinimo su vienu iš tėvų kito tėvo sąskaita.

7. Išvadą duodanti institucija 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui išvadą dėl ieškovo prašymo, kurioje, įvertinusi, kad vaikas serga pakankamai dažnai, sutiko, jog būtų nustatytas kompensavimo mechanizmas vaiko ligos atveju. Neprieštaravo dėl bendravimo principo 50 / 50.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimis nustatytą laikiną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo ir sūnaus D. K. bendravimo tvarką paliko nepakeistą.

9. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo – bendravimo tvarkos pakeitimo suteikiant jam bendravimo teisę su nakvyne darbo dienomis teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties dviejų punktų pakeitimo ir 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties punkto papildymo. Ieškovas prašė išplėsti nutartimis nustatytą laikiną bendravimo tvarką, papildomai suteikiant jam galimybę paimti vaiką su nakvyne darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį bei nustatyti kompensacinį mechanizmą vaiko ligos atveju. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, vertindamas ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažymėjo, jog teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas nurodė, kad vaikui savaitės darbo dienomis kasdien kilnojantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą nebūtų užtikrinama stabili jo gyvenamoji aplinka. Aplinkybė, kad vaikas dėl savo amžiaus pats negali išreikšti aiškios nuomonės dėl bendravimo su vienu iš tėvų dažnumo, negali būti pagrindas eksperimentuoti, nustatant kasdieninio vaiko kilnojimosi reikalaujančią bendravimo tvarką. Tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną gyvenant skirtinguose namuose. Be to, tarp šalių nebuvo sutarimo dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas gyventų pas kiekvieną iš tėvų kas antrą darbo dieną. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kurie buvo nurodyti iš esmės panašiose bylose, sprendė, kad nėra galimybės ieškovo prašymo bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, grąžinant vaiką atsakovei sekančią dieną, atitinkamai, trečiadienį ir penktadienį, tenkinti. Teismas nurodė, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų, jog šalių vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Teismas pažymėjo, kad tokia tvarka faktiškai reikštų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą dieną bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju, pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką vaikui tektų gyventi ne dvejose, bet trijose gyvenamosiose vietose (darbo dienomis pas ieškovą (duomenys neskelbtini) bei pas atsakovę (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais – (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad berniukui nebūtų užtikrinama stabili gyvenamoji aplinka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), apstatymas yra pritaikytas ilgesniam vaiko apsistojimui. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis. Pasisakydamas dėl vaiko reakcijos, užfiksuotos ieškovo pateiktuose įrašuose, teismas nurodė, kad šiuo aspektu, kokios priežastys ją sąlygojo, turėtų pasisakyti specialistas. Todėl teismas pasiūlė šalims surasti būdą prisidėti prie vaiko gerovės ir kartu su vaiku šalims kartu ar atskirai lankytis pas psichologą. Teismas nurodė, kad neturi įrodymų padaryti išvadą, jog tokia vaiko būklė sąlygota vien tik dėl nepakankamo bendravimo laiko su ieškovu, todėl negali vertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, vaikui ir darbo dienomis gyvenant su ieškovu, ją išspręs. Ieškovui darbo dienomis gyvenant (duomenys neskelbtini), 2,5 val. laikas neabejotinai pakankamas apsilankymams pas psichologą. Todėl teismas ieškovo prašymą dalyje papildomai suteikti jam galimybę paimti vaiką su nakvyne darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį atmetė.

10. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo – kompensacinio mechanizmo taikymo, teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje jis sutiko su išvadą duodančia institucija, jog kompensavimo mechanizmas yra tikslingas, tačiau tokio mechanizmo nenustatė sąmoningai, tai palikdamas šalių susitarimui, kurie 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu tokį gebėjimą parodė, be to, nurodė, kad susitars. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, šiai dienai atsakovė yra susitarusi su ieškovu dėl visų dienų, kurias vaikas nepasimatė su tėvu dėl ligos, kompensavimo kitomis. Atsakovės vertinimu, sunkumai tariantis dėl kompensacinio laiko kyla tik dėl to, jog ieškovas daug keliauja ir pramogauja. Teismas nurodė, kad šalys kompensacinį mechanizmą taiko, o dėl jo taikymo atitikimo šalių ir vaiko interesams joms gali padėti, kaip buvo nurodoma 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, jų atstovės advokatės. Teismas pažymėjo, kad neabejotinai svarbi aplinkybė, jog su sergančiu vaiku praleidžiamas laikas nėra toks kokybiškas, kai vaikas būna sveikas. Todėl nurodė, kad tariantis dėl kompensavimo mechanizmo vaiko ligos atveju reikėtų tai įvertinti ir nelaikyti, jog dienos turi būti kompensuojamos lygiai tokia pačia apimtimi, kaip kad vaikas sirgo. Be to, nurodė, kad kol kas nėra tikslinga šalis įstatyti į tam tikrus rėmus, įpareigojant laikytis būtent ieškovo siūlomo kompensacinio mechanizmo, dar ir dėl to, kad yra siekiama kuo labiau užtikrinti šalių laisvės susitarti principą, netrukdant pačioms šalims planuoti savo laiką ir susiderinti tas dienas, kurios labiausiai tinkamos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo tėvų interesus. Teismas nurodė, kad jis galės visas aplinkybes įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, nes tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymui. Teismas nurodė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Teismas pabrėžė, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko ryšius. Todėl nurodė, kad, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo nustatytą atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, o, esant esminiam nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) pakeisti 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinas apsaugos priemones išdėstant nutarties 1 ir 2 punktus sekančiai: ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) arba namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį 16.30 val. ir grąžina trečiadienį ne vėliau kaip 10:00 val. į ugdymo įstaigą arba namus, adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 2) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) arba namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. ir grąžina jį penktadienį ne vėliau kaip 10:00 val. į ugdymo įstaigą arba namus, adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus; 3) pakeisti 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinas apsaugos priemones (įskaitant 2021 m. gruodžio 6 d. pakeitimą) papildant 4 punktą numatant bendravimo kompensaciją vaiko ligos atveju išdėstant 4 punktą sekančiai: tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir / ar kai sūnaus gydymui yra būtinas gydytojo nustatytas rėžimas, dėl kurio vaikas turi likti savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Sūnaus ligos atvejui, ieškovui numatoma tokia kompensacinė bendravimo tvarka: jeigu dėl sūnaus D. K. ligos ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi darbo dienomis, numatoma bendravimo su sūnumi kompensacija sekantį lyginės savaitės sekmadienį. Ieškovas sekantį (po vaiko ligos) lyginės savaitės sekmadienį sūnų pasiima iš namų 10:00 val. ryto ir grąžiną jį tą patį sekmadienį 19 val.; jeigu dėl sūnaus D. K. ligos ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi jo numatytą nelyginių savaičių savaitgalį, numatoma bendravimo su sūnumi kompensacija sekantį lyginį savaitgalį. Ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) ar namų lyginės savaitės penktadienį 16.30 val. ir grąžina jį sekmadienį 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nagrinėdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo teismas prioritetu turėjo laikyti vaiko interesus. Nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis laikinai stabilizuoti susidariusią situaciją, tačiau sprendžiant klausimą dėl bendravimo apimties yra svarbūs šie aspektai: sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byla užvesta yra 2021 m. rugpjūčio mėnesį, praėjus beveik 5 mėn. atsakovė dar nėra pareiškus priešieškinio, nėra įvykęs parengiamasis posėdis. Akivaizdu, kad bylos apimtis yra didelė ir bylos nagrinėjimas, įvertinus pirmąją ir apeliacinę instanciją, gali užtrukti dvejus metus ir daugiau. Esant tokiai situacijai ir vaiko amžiui, keli metai vaiko gyvenime yra labai svarbūs ir tai yra labai ilgas laiko tarpas tokio amžiaus vaikui. Kelis metus sūnui bendraujant su tėvu minimaliai (pagal dabar numatytą tvarką) tai gali sudaryti prielaidas palankesniam atsakovei sprendimui, kadangi tokio amžiaus vaikas per kelis metus iš esmės gali priprasti prie numatytos minimalios su tėvų bendravimo tvarkos ir atitinkamai ryšys su motina natūraliai susiformuos stipresnis nei su tėvu. Todėl sudaromos prielaidos / grėsmės ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo įvykdymui ir vaiko neturtinių interesų pažeidimui, nes vaikui laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatytas ne vienodas bendravimo laikas su abiem tėvais.

1.2. Teismas, palikdamas nustatytą minimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

1.3. Teismo nutartis nepagrįsta, kadangi priimta remiantis viena kasacinio teismo nutartimi, nors per 5 metus teismų praktika krypsta į tai, jog bendravimo tvarka 50 / 50 yra siekiamybė ir labiau atitinka vaiko interesus, nei nustatoma minimali bendravimo tvarka su vienu iš tėvu. Be to, teismo cituojamos bylos aplinkybės yra skirtingos.

1.4. Teismas, nurodydamas, kad prašoma nustatyti tvarka kenks vaiko interesams (dėl kelių gyvenamųjų vietų), neatsižvelgė į bylos faktinę situaciją. Svarbu yra tai, kad šalys, dar gyvendamos kartu, gyveno per dvi vietas. Šalims priklauso du nekilnojamo turto objektai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant kartu, sūnus mažiausiai 2–3 dienas ir naktis per savaitę praleisdavo (duomenys neskelbtini). Abi šalys ir tuo metu, ir dabar dirba (duomenys neskelbtini), todėl sūnus, kol šalys dirbdavo, gyvendavo arba (duomenys neskelbtini) su aukle, arba pas ieškovo tėvus (duomenys neskelbtini). Todėl vaikas visada turėjo mažiausiai dvi gyvenamąsias vietas ir yra pripratęs prie tokio gyvenimo būdo. Teismas, nevertindamas šios faktinės aplinkybės, nepagrįstai sprendė, jog vaikui yra žalinga kelios gyvenamosios vietos. Vaikui dvi gyvenamosios vietos yra įprastinės, nes taip vaikas buvo įpratęs gyventi ir anksčiau, todėl tai niekaip nepakenks vaiko interesams.

1.5. Skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus faktinių aplinkybių ir nesusipažinus su byloje esančiais pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) yra apstatytas ir pritaikytas ilgesniam vaiko apsistojimui, tačiau byloje yra pateikta 2021 m. spalio 28 d. Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada (DOK-137413), kurią rengdami specialistai lankėsi tiek (duomenys neskelbtini) bute, tiek nuomojamame ieškovo bute ir pasisakė, kad abi gyvenamosios vietos yra įrengtos moderniai, pritaikytos vaiko poreikiams. Pažymi, kad ieškovas butą (duomenys neskelbtini) išsinuomojo būtent vaiko interesais, nes butas yra netoli darželio ir šalių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Be to, vaiko didžiausias interesas ir noras, kurį aiškiai yra išreiškęs vaikas (pateikti vaizdo įrašai į kuriuos pirmos instancijos teismas neatsižvelgė) yra kuo daugiau laiko praleisti su tėvu. Gyvenamoji vieta, kitas inventorius yra tik daiktai, visiškai nedarantys įtakos vaiko norui daugiau praleisti laiko su tėvu.

1.6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl kompensacinio mechanizmo ligos atveju, neteikė prioriteto vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2021 m. lapkričio 29 d. atsiliepimu (DOK-152495) siūlė teismui numatyti kompensacinį bendravimo mechanizmą tėvui vaiko ligos atveju. Teismas nemotyvavo, kodėl nėra vadovaujamasi Vaiko teisių apsaugos specialistų nuomone ir ieškovo prašymu bei vaiko interesais. Motyvas, kad šiuo metu yra netikslinga nustatyti kompensacinį mechanizmą, nes šalims iš dalies pavyko susitarti, yra nepagrįstas. Tokia nutartimi yra skatinamas neekonomiškas teismo procesas, nes nepavykus susitarti sekančiais atvejais, ieškovas bus priverstas kreiptis su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

1.7. Ieškovo prašymas taikyti / nustatyti kompensacinį mechanizmą buvo tik su sąlyga, jeigu dėl sūnaus ligos ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi, t. y. prašomas kompensacinis mechanizmas įsijungtų tik tarp šalių nepavykus rasti bendro sutarimo.

1.8. Teismo argumentas, jog neabejotinai svarbi aplinkybė, kad su sergančiu vaiku praleidžiamas laikas nėra toks kokybiškas, kada vaikas būna sveikas, yra visiškai nepagrįstas ir nurodytas, neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Tėvas sutinka ir siūlo motinai pagalbą vaiką prižiūrėti ligos metu, kad motina galėtų pailsėti ir pasirūpinti savo poreikiais. Sprendžiant klausimą dėl nutarties išaiškinimo ieškovas nurodė, kad prioritetas sergančiam vaikui yra būti su vienu iš tėvų, o ne su aukle, ką teismas ignoravo, taip ignoruodamas prioritetinius vaiko poreikius. Be to, prašomas nustatyti kompensacinis mechanizmas vaiko ligos atveju nėra lygiavertis valandų prasme, taip kaip vyktų įprastinis bendravimas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

12. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo teismo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad teismas nustatė minimalią bendravimo tvarką. Teismų praktika yra pasisakiusi kas yra laikoma minimalia ir maksimalia bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu. Šiuo metu ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi pagal tvarką, kuri teismų praktikoje yra prilyginama maksimaliai bendravimo tvarkai: savaitgaliais ir švenčių dienomis abi šalys bendrauja su berniuku lygiomis dalimis, ieškovui taip pat suteikta teisė bendrauti su berniuku kas antrą dieną darbo dienomis. Bendravimo tvarka yra nustatyta teismui kelis kartus ją koreguojant, taip pat kelis kartus išklausius šalis žodinio proceso būdu. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, formuojamą kasacinio teismo praktiką bei vaikų teisių tarnybos rekomendacijas.

14. Ieškovo siūlymas teismui taikyti bendravimo modelį 50:50 procentų laiko, kurio metu (duomenys neskelbtini) metų berniukas kasdien keistų gyvenamąją vietą, pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas kaip nesuderinamas su aktualia kasacinio teismo praktika. Teismas teisingai nurodė, kad tik išskirtiniais atvejais gali būti taikomas ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos modelis. Teismas vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl nėra jokio pagrindo nuo jos nukrypti.

15. Nutartimi nustatytą bendravimo tvarką palaiko ne tik teismų praktika, bet ir Vaiko teisių tarnyba. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. spalio 28 d. išvadoje rekomendavo teismui, kad 50 / 50 bendravimo modelis galėtų būti nustatomas tik išskirtiniais atvejais. Teismui paprašius duoti išvadą nutarties rėmuose, Vaiko teisių tarnyba 2021 m. gruodžio 28 d. rašte pasikartojo, jog siūloma bendravimo tvarka atitiktų 50 / 50 bendravimo principą, dėl kurio tarnybos skyrius yra pasisakęs 2021 m. spalio 28 d. išvadoje. Todėl akivaizdu, kad tiek pirmos instancijos teismo, tiek vaiko teisių tarnybos nuomonė dėl ieškovo prašymo nepagrįstumo sutampa. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Ieškovas nurodo, kad berniukas dar iki šalims pradedant gyventi skyriumi buvo įpratęs gyventi tarp kelių gyvenamųjų vietų. Tokiais teiginiais ieškovas ne tik pripažįsta, kad ir iki gyvenimo skyrium vaikui neužtikrino reikiamo stabilumo, bet ir bando suklaidinti teismą. Šalių berniukui yra pažįstamos ir įprastos tik gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Berniukui visai nėra žinomas butas (duomenys neskelbtini), kurį po faktinio šalių išsiskyrimo išsinuomojo ieškovas. Ieškovas siekia, kad būtent šiame bute berniukas nakvotų kas antrą darbo dieną. Priešingai ieškovo teiginiams, šis butas yra toli (beveik (duomenys neskelbtini) km.) nuo atsakovės gyvenamosios vietos, kadangi būsto vieta derinta prie naujos ieškovo draugės. Šiame bute vaikas iki šiol negyveno ir savo namais jų tikrai nelaiko. Būstas iki šiol neaprūpintas vaikui reikalingais daiktais, nes ieškovas šiame bute ir pats ilgiau gyventi neketina (2021 m. spalio 19 d. Vaiko teisių tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad šiuo metu vaikui atskiro kambario nėra, planuoja (duomenys neskelbtini) įsigyti būstą, kuriame būtų daugiau vietos ir labiau įsikurtų vaikas). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) metų šalių vaikui, kuris šiuo metu ir taip išgyvena daugybę reikšmingų pokyčių (tėvų skyrybos ir tai lydintys konfliktai, darželio lankymo pradžia), mažiausiai reikia dar ir papildomų pokyčių jo gyvenime, juo labiau, kad kasdienis (duomenys neskelbtini) metų vaiko kilnojamas per iš viso tris gyvenamąsias vietas niekaip neužtikrina reikiamo stabilumo mažam berniukui. Teismas teisingai nurodė, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (duomenys neskelbtini) metų vaikas yra laikytinas tokio amžiaus, kad objektyviai savo nuomonės išsakyti negali. Tokio amžiaus vaikais yra itin lengvai manipuliuoti, juo labiau kad nei nuotraukos, nei video įrašai nėra patikimas įrodymas nuspręsti, ko iš tiesų nori vaikas. Vaiko teisių tarnyba, apklaususi vaiką byloje, taip pat pastebėjo, kad vaikas bendrauja apie čia ir dabar, nes tokio amžiaus vaikas dar negeba, pavyzdžiui, apmąstyti praeities įvykių viseto, daryti apibendrintų sprendimų. Atsakovė atkreipia dėmesį į ieškovo pateiktas nuotraukas, kurios patvirtina atsakovės teiginius dėl vaiko perdėto lepinimo.

16. Nors laikina bendravimo tvarka keista jau ne kartą, praėjus vos dviem savaitėm nuo paskutinės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, ieškovas vėl kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti kompensacinį mechanizmą tais atvejais, kai berniukas serga. Ieškovo pasiūlytas kompensacinis mechanizmas yra ne tik visiškai nesąžiningas, bet ir neturi jokio objektyvaus pagrindo. Ieškovas prašyme nedetalizavo, su kokiais sunkumais jis susiduria bandydamas kompensuoti praleistas dienas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad sunkumų susitariant nebuvo. Ieškovas prašo tokį mechanizmą taikyti hipotetiniu atveju, jeigu šalims nepavyktų susitarti. Teismas teisingai sprendė, kad abiems šalims esant užimtoms (abi šalys yra (duomenys neskelbtini), dirba per kelis miestus, taip pat abu užima ir vadovaujančias pareigas) yra tikslinga kompensavimo mechanizmą palikti šalių susitarimui, juo labiau, kad gebėjimą susitarti šalys pademonstravo ir 2021 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu.

17. Nors atsakovė sutinka, kad dalis dienų, kai berniukas serga ir dėl to nebendrauja su tėčiu, yra kompensuotinos (tą ji šiuo metu sąžiningai ir daro), sutinka ir su tuo, jog nutartimi tiksliai apibrėžti kompensavimo sąlygas gali būti sudėtinga, todėl prašo kompensacinio mechanizmo teismo tvarka nereguliuoti.

18. Ieškovas skundo 25 ir 26 punktuose painioja teismo dvi nutartis (skundžiamą nutartį ir 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį). 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties ieškovas neskundė, taigi jį tenkino tvarka, pagal kurią berniuką ligos metu slaugytų tiek mama, tiek berniuką praktiškai nuo gimimo kasdien prižiūrinti auklė. Todėl ieškovas negali skųstis dėl nutarties, kurios jis pats neskundė, išaiškinimų. Ieškovui nėra apribota galimybė siūlyti savo pagalbą atsakovei vaiko ligos metu ar šalims susitarti dėl geresnių / kitokių bendravimo sąlygų. Nesant sutarimo teismas taip pat rekomendavo išnaudoti tarpininkavimui savo advokatus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ieškovas neįrodė atsiradusių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimą.

23. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip pat užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

24. Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

25. Iš ieškovo atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog nagrinėdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, kadangi kelis metus sūnui bendraujant su tėvu minimaliai, jis gali prie tokios minimalios bendravimo tvarkos priprasti. Ieškovo nuomone, teismas, palikdamas nustatytą minimalią jo ir sūnaus bendravimo tvarką, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, kadangi priimta remiantis viena kasacinio teismo nutartimi, nors per 5 metus teismų praktika krypsta į tai, jog bendravimo tvarka 50 / 50 yra siekiamybė ir labiau atitinka vaiko interesus, nei nustatoma minimali bendravimo tvarka su vienu iš tėvu. Ieškovo nuomone, teismas, spręsdamas, jog vaikui yra žalinga kelios gyvenamosios vietos, todėl prašoma nustatyti tvarka kenks vaiko interesams, neatsižvelgė į bylos faktinę situaciją. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus faktinių aplinkybių, bei nesusipažinus su byloje esančiais pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė dėl kompensacinio mechanizmo ligos atveju, neteikė prioriteto vaiko interesams.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, paliko galioti minimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesus bei šalių lygiateisiškumo principą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad šie apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. nutarčių, šiuo metu nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nėra minimali, kaip nurodo apeliantas, priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji yra labai artima apelianto skunde minimai 50 / 50 bendravimo tvarkai, t. y. ji praktiškai prilygsta maksimaliai bendravimo tvarkai, kadangi savaitgaliais ir švenčių dienomis abi šalys bendrauja su berniuku lygiomis dalimis, ieškovui taip pat suteikta teisė bendrauti su vaiku kas antrą darbo dieną. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažeidė šalių nepilnamečio vaiko interesus bei šalių lygiateisiškumo principą, yra nepagrįsti. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka, kuri nustatyta teismui kelis kartus koregavus laikino bendravimo tvarką, taip pat kelis kartus išklausius šalis žodinio proceso būdu, atitinka nepilnamečio vaiko interesus, formuojamą kasacinio teismo praktiką bei vaikų teisių tarnybos rekomendacijas. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra dar labai mažo amžiaus, todėl ieškovo prašoma nustatyti dar dažnesnė jo ir vaiko bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad prieš teigdamas, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vaikas nenori būti su mama ir pas mamą, ieškovas visų pirma turėtų atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus bei siekdamas pakeisti bendravimo tvarką įvertintų, ar jo prašomas laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas dar labiau nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir juos atitiks. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nors vaikas dar yra labai mažo amžiaus ir išreikšti savo nuomonės negali, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka nėra minimali ir užtikrina tiek ieškovo, tiek šalių nepilnamečio vaiko interesus. Nors anksčiau vaikas ir buvo vežiojamas per kelias gyvenamąsias vietas, tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų šalių vaikui, kuris išgyvena daugybę reikšmingų pokyčių dėl tėvų skyrybų, mažiausiai reikia dar ir papildomų pokyčių jo gyvenime, juo labiau, kad kasdienis (duomenys neskelbtini) metų vaiko kilnojamas per tris gyvenamąsias vietas (mamos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tėčio gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nuomojamas butas darbo dienomis (duomenys neskelbtini)) tikrai nepadeda užtikrinti reikiamo stabilumo mažamečiam vaikui. Viena iš gyvenamųjų vietų jam dar yra gana nauja ir prie jos dar reikia palaipsniui priprasti. Todėl, atsižvelgdamas būtent į nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo prašymo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nepilnamečio vaiko interesus.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nesudaro ieškovui galimybės bendrauti su vaiku, veikia priešingai vaiko interesais, todėl, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, netenkindamas minėto ieškovo prašymo, jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

29. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir netenkindamas ieškovo prašymo, rėmėsi netinkama teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad ieškovo siūlymas teismui taikyti bendravimo modelį 50 / 50 procentų laiko, kurio metu (duomenys neskelbtini) metų berniukas kasdien keistų gyvenamąją vietą, nesuderinamas su aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokia tvarka taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai dėl jos sutaria abu tėvai, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo teismas, ginčo atveju nėra tenkinamos bent dvi sąlygos iš trijų. Todėl ieškovui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodant, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik viena kasacinio teismo praktika ir priėmė nepagrįstą nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nurodytos kasacinio teismo nutarties aktualumas buvo patvirtintas vėlesnėmis kasacinio teismo nutartimis formuojant teismų praktiką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021), todėl apelianto atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamos teismų praktikos taikymo, nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Ieškovas prašė nustatyti kompensacinį mechanizmą tais atvejais, kai berniukas serga. Teismas ieškovo prašymą atmetė, nurodė, kad teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje sutiko su išvadą duodančia institucija, jog kompensavimo mechanizmas yra tikslingas, tačiau tokio mechanizmo nenustatė sąmoningai, tai palikdamas šalių susitarimui, kurie tokį gebėjimą parodė, be to, nurodė, kad susitars. Taip pat pažymėjo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismo motyvas, jog šiuo metu yra netikslinga nustatyti kompensacinį mechanizmą, nes šalims iš dalies pavyko susitarti, yra nepagrįstas. Tokia nutartimi yra skatinimas neekonomiškas teismo procesas, nes nepavykus susitarti sekančiais atvejais, ieškovas bus priverstas kreiptis su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyti kompensacinį mechanizmą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra labai sudėtinga, nes šių priemonių paskirtis yra bylos nagrinėjimo metu užtikrinti situacijos stabilumą, tuo tarpu prašymas prasirgtas bendravimo su tėvu dienas pakeisti kitomis dienomis, kai vaikas bus pasveikęs, sudarys prielaidas kilti subjektyviems vertinimams ir taip nulems naujus šalių konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaiką. Be to, ieškovo pasiūlytas kompensacinis mechanizmas neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi vietoj dviejų praleistų bendravimų vakare po 2.5 val. ieškovas prašė kompensuoti laiku savaitgalį nuo 10 val. iki 19 val. (taigi 5 valandas keičiant į 9 valandas laiko), kas neatitinka atsakovės interesų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pažymi, kad ieškovas, prašydamas taikyti kompensacinį mechanizmą, nenurodė su kokiais sunkumais šalys susiduria bandydamos kompensuoti praleistas dienas, nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog šalys geranoriškai nesusitaria dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeisto Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties 4 punkto vykdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokio objektyvaus pagrindo vertinti, jog šalys geranoriškai nesusitaria dėl kompensacinio mechanizmo taikymo, o apelianto hipotetinis atskirojo skundo argumentas nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo vertinti, jog ateityje šalims gali nepavykti susitarti dėl vaiko prasirgtų dienų pakeitimo kitomis dienomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apelianto atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus.

31. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o būtent ieškovo teismui pateiktus vaizdo ir garso įrašus. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nutartį, kuria ieškovo prašymą atmetė, priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir savo argumentus grindė remdamasis šalių paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, pasisakydamas dėl vaiko reakcijos, užfiksuotos ieškovo pateiktuose įrašuose, nurodė, kad šiuo aspektu, kokios priežastys ją sąlygojo, turėtų pasisakyti specialistas, pavyzdžiui, psichologas. Teismas nurodė, kad neturi įrodymų padaryti išvadą, jog tokia vaiko būklė sąlygota vien tik dėl nepakankamo bendravimo laiko su ieškovu, todėl negali vertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, vaikui ir darbo dienomis gyvenant su ieškovu, ją išspręs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl kiekvieno pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų ar netinkamai įvertintų įrodymų atmestini kaip nepagrįsti.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dabartinė nustatyta laikina bendravimo tvarka nenaudinga nepilnamečiui vaikui, iš esmės prašymą grįsdamas aplinkybėmis, kad tokia tvarka yra minimali ir galinti susilpninti vaiko ryšį su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad skyrium gyvenančio atsakovo, kaip tėvo, ryšio su nepilnamečiu vaiku palaikymas yra užtikrintas byloje jo paties prašymu 2021 m. rugsėjo 15 d. taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nustačius laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką būtent jo prašomomis dienomis ir laiku, o visi byloje pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu ir tik tada bus galima nustatyti optimaliausią ir labiausiai vaiko ir šalių interesus užtikrinančią nuolatinę bendravimo tvarką.

33. Apeliacinės instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.