Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų, teikianti išvadą byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos ir nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K. tvarką:

1. Sūnų D. K. tėvas R. K. pasiima iš motinos R. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį 17 val. ir grąžina jį į motinos R. K. gyvenamą vietą antradienį iki 21 val.

2. Sūnų D. K. tėvas R. K. pasiima iš motinos R. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kiekvieną ketvirtadienį 17 val. ir grąžina jį į motinos R. K. gyvenamą vietą ketvirtadienį iki 21 val.

3. Sūnų D. K. tėvas R. K. pasiima iš motinos R. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kiekvieną lyginių savaičių penktadienį 18 val. ir grąžina jį sekmadienį 18 val. motinos gyvenamojoje vietoje.

4. Motina R. K. nurodytai valandai privalo sūnų suruošti išvykimui su tėvu ir perduoti vaiką tėvui R. K.. Vaikas turi būti aprengtas, sudėti jam reikalingi rūbeliai, daiktai, higienos priemonės, vaistai ir kita, ko gali prireikti vaikui tos pačios ar sekančių parų bėgyje.

5. Tik sūnaus D. K. ligos atveju vaikas lieka pas motiną R. K.. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir kai sūnaus gydymui yra būtina išskirtinė priežiūra, kuri nurodyta šeimos gydytojo. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos1 ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti tėvas R. K.. Išskirtinė priežiūra suprantama kaip motinos R. K. užregistruotas nedarbingumas dėl sūnaus D. K. slaugymo ligos atveju.

6. Poriniais metais: pirmąją Šv. Velykų dieną; Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); gruodžio 31 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. R. K. pasiima sūnų D. K. iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 8:30 val., bet ne vėliau kaip 11:00 val. ir jį grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00 val.,

7. Neporiniais metais: antrąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.); sausio 1 d., kovo 11 d.; birželio 24 d.; lapkričio 1 d. R. K. pasiima sūnų D. K. iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 8:30 val., bet ne vėliau kaip 11:00 val. ir juos grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00 val.

8. Lyginių ir nelyginių metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, su sūnumi D. K. bendrauja R. K. pasiimant sūnų D. K. iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 8:30 val., bet ne vėliau kaip 11:00 val. ir juos grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20:00.

2. Prašyme nurodė, kad atsakovė R. K. nesudaro sąlygų ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas negali patekti į savo namus, kad pamatytų sūnų, nes jam yra kviečiama policija. Šalių sūnus yra trijų metų amžiaus, todėl trumpas laiko tarpas nematant tėvo jam sukels neigiamas pasekmes, nes ilgiau nesimatant bus sunku atkurti ieškovui ryšį.

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas mažamečio vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai: daužo namų inventorių, elgiasi triukšmingai, grasina ieškovei, kad atims sūnų ir pan. Po paskutinio ieškovo ir sūnaus pasimatymo vaikas buvo psichologiškai ir morališkai sutraumuotas, todėl buvo kreiptasi į psichiatrą. Nuo to laiko ieškovas neinicijuoja susitikimų su sūnumi, be to, jis daug dirba, todėl darbo dienomis negali susitikti su vaiku. Šalių vaikas eina miegoti apie 20.00 val., todėl teismas negali nustatyti bendravimo pagal ieškovo prašomą tvarką, nes tai bus pažeisti vaiko interesai. Atsakovė nuo rudens planuoja leisti vaiką į darželį, todėl jo grąžinimas 21.00 val. yra pernelyg vėlus laikas, nes rudens bei žiemos metu anksti temsta, vaikui reikia ruoštis miegui ir vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą 21.00 val. sutrikdytų jo dienos bei miego nusistovėjusį režimą. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ieškovas pasiimtų sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos kiekvieną lyginių savaičių penktadienį 18.00 val. ir grąžintų jį sekmadienį 18.00 val., nes po paskutinio susitikimo su ieškovu, kuris truko ilgą laiką, vaikas buvo suirzęs, susierzinęs. Atsakovė sutinka, kad ieškovas ir vaikas bendrautų kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. dalyvaujant atsakovei arba išvadą teikiančios institucijos psichologui, tačiau tokia bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta tik ištyrus visas aplinkybes dėl galimo fizinio smurto vartojimo vaiko atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo ir sūnaus D. K. bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

1) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną antradienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį antradienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

2) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. ir grąžina jį tą patį ketvirtadienį iki 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

3) ieškovas sūnų pasiima iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos) kiekvieną nelyginių savaičių penktadienį 16.30 val. ir grąžina jį sekmadienį 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas vaiką atsakovei neužeidamas į namus;

4) tik sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę. Liga apibrėžiama, kaip organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis didesne nei 37 laipsnių temperatūra ir kai sūnaus gydymui yra būtina išskirtinė priežiūra, kuri nurodyta šeimos gydytojo. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Išskirtinė priežiūra suprantama kaip atsakovės užregistruotas nedarbingumas dėl sūnaus slaugymo ligos atveju;

5) poriniais metais: pirmąją Šv. Velykų dieną; Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); gruodžio 31 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.;

6) neporiniais metais: antrąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.); sausio 1 d., kovo 11 d.; birželio 24 d.; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;

7) lyginių ir nelyginių metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, su sūnumi bendrauja ieškovas pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, neužeidamas į namus, ne anksčiau kaip 8.30 val., bet ne vėliau kaip 11.00 val., ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą, neužeidamas į namus, ar į kitą sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;

Pasiūlė ieškovui prisidėti prie vaiko gerovės ir kiekvieną antradienį (ar kitą psichologo paskirtą dieną) kartu su vaiku ir atsakove lankytis pas psichologą.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas laikinos bendravimo tvarkos nustatymu siekia išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą. Institucija duodanti išvadą taip pat pritaria dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu tarp šalių kilęs ginčas tiesiogiai liečia nepilnamečio vaiko interesus, kurių apsaugai taikomas prioritetas, todėl yra tikslinga laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti situaciją, kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių nėra pagrindas riboti bendravimą su vaiku. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui laikinai pasiėmus vaiką iš motinos bendrauti jis patirtų psichologinę įtampą, tai darytų žalą vaiko psichologinei būklei ar kitaip pažeistų jo interesus, spręstina, kad laikinai nustačius ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bus užtikrintas nepilnamečio vaiko teisių ir interesų bendrauti su tėvu stabilumas, taip pat nepaneigta ir ieškovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas iš esmės tenkino ieškovo prašymą, tik nežymiai pakeisdamas tam tikras sąlygas, t. y. vaiko grąžinimo į namus valandą ne 21.00 val., o 19.00 val., nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui; ieškovo vaiko pasiėmimo darbo dienomis vietą ne iš jo gyvenamosios vietos, o iš vaiko darželio (kitos ugdymo įstaigos); netvirtino ieškovo nurodomos ketvirtos sąlygos, palikdamas dėl susitarti šalims, ką ieškovas turėtų nupirkti sūnui. Likusias sąlygas teismas patvirtino tokias, kokių prašė ieškovas, nes dėl jų iš esmės ginčo nekilo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant apribojimą ieškovui pasiimti ir grąžinti vaiką pagal numatytą bendravimo tvarką neužeinant į namus. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas pažeidė CPK 12, 13, 17, 145, 177, 178 straipsnių, CK 4.39 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio normas bei kasacinio teismą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

1.2. Nei viena iš šalių nereiškė prašymo nustatyti sąlygą, kad ieškovas negali užeiti į namus. Teismas išėjo už reikalavimo ribų, apribodamas ieškovo teisę į gynybą, pažeisdamas rungtyniškumo ir dizpozityvumo principus. Ieškovas dėl tokios nutarties dalies neturėjo teisės pasisakyti, atsikirsti, teikti įrodymus, todėl iš esmės buvo pažeistos CPK proceso teisės normos bei teisės į teisingą teismą principai (CPK 12, 13, 17, 177, 178 straipsniai);

1.3. Teismas nustatydamas įpareigojimą ieškovui pasiimti ir atiduoti vaiką „neužeinant į namus“, pažeidė kasacinio teismo suformuotas taisykles dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma;

1.4. Tokios laikinos apsaugos priemonės nei viena iš šalių neprašė, todėl tokia laikina apsaugos priemonė negalėjo būti taikoma, nes nėra susijusi su pareikštais reikalavimais byloje, nėra susijusi su ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos klausimu;

1.5. Teismas nustatydamas apribojimą ieškovui vaiką pasiimti ir grąžinti „neužeinant į namus“ iš esmės be jokio teisinio pagrindo apribojo ieškovo nuosavybės teisę, naudotis ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir po namu esančiu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas įvertino netinkamą ieškovo elgesį, kad ieškovas įeina į namus kada panorėjęs ir elgiasi neteisėtai atsakovės ir šalių sūnaus atžvilgiu, todėl jokia ieškovo teisė į gynybą nebuvo pažeista;

2.2. Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad ginčo žemės sklypas priklauso šalims bendrąją jungtine nuosavybės teise, nes ginčo žemės sklypas įgytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį;

2.3. Šalių emocinė būklė gali neigiamai veikti vaiko savijautą ir psichologinę būklę, todėl retesnis šalių kontaktas ir sąlyčio vietos, šiuo metu priimtinesni vaiko interesams. Ieškovui daiktai gali būti perduoti jam nesilankant ginčo name, atsakovei perduodant daiktus per ieškovo šeimos narius, draugus ar pan. Šalys laikinai, iki bus išspręstas byloje kilęs ginčas, pasiskirstė gyvenamąsias vietas, t. y. ieškovas gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute Panevėžyje, o atsakovė su vaiku Kaune, ginčo name. Ieškovas nurodė, kad jis Kaune turi galimybę kur apsistoti, nes nuomoja butą;

2.4. Atskirojo skundo motyvai yra subjektyvūs ir deklaratyvūs. Įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovui yra uždrausta patekti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Esant tokiai situacijai atskirojo skundo svarstymas šioje stadijoje yra netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo

9. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. spalio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr./9202A bei foto nuotraukas. Atsakovės nuomone papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas yra nesąžininga proceso šalis ir yra pakeitęs šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), spynas.

10. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų, kurios taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų papildymas. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė iš esmės siekia išplėsti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) atsiliepimą į atskirąjį skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 335 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) į bylą negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovo sudaromas kliūtis naudotis atsakovei šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi skundžiama nutartimi nėra pasisakyta apie atsakovės nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškovo galimybės apribojimo naudotis visai kitu šalių turtu, t. y. namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Papildomus atsakovės įrodymus priimti atsisakytina kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui išspręsti.

Dėl atskirojo skundo

13. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

15. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinos bendravimo tvarkos sąlyga, kad ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą neužeidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas). Laikinoje bendravimo tvarkoje draudimas ieškovui užeiti į ginčo namą pasiimant ir grąžinant vaiką atsakovei, yra nustatytas pirmosios instancijos teismo iniciatyva.

16. Nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad minėtu draudimu yra apribojama ieškovo teisė į gynybą, pažeidžiami rungtyniškumo ir dizpozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, dažnai šalių bendravimas vyksta policijos akivaizdoje, dalyvaujant liudytojams arba antstoliams. Byloje yra duomenys apie keletą pradėtų ikiteisminių tyrimų ieškovo atžvilgiu pagal atsakovės pareiškimus dėl galimo ieškovo fizinio smurto prieš atsakovę ir prieš vaiką. Dalis galimo ieškovo smurtavimo atvejų nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas ieškovui užeiti į ginčo namą pasiimant ir grąžinant vaiką atsakovei yra pagrįstas, ieškovo prašymo ribos yra viršytos teisėtai. Minėtu draudimu, esant ypač dideliam tėvų tarpusavio konfliktiškumui, yra eliminuojama (arba bent jau sumažinama) šalių tiesioginio kontakto galimybė kartu ir galimo konflikto kilimo galimybė vaiko akivaizdoje, tokiu būdu apsaugant mažametį šalių vaiką nuo neigiamo emocinio poveikio jo psichologinei būklei. Ieškovo teisė į gynybą nėra pažeista, kadangi savo nesutikimo su aukščiau nurodyta laikinos bendravimo tvarkos sąlyga motyvus ieškovas turėjo galimybę išdėstyti atskirajame skunde.

18. Nesutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas taisykles dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad ne visos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas yra prevencinė priemonė skirta vaiko ir kartu iš vieno iš tėvų teisėms bei interesams apsaugoti bylos nagrinėjimo metu bei nukreipta į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

19. Draudimu ieškovui užeiti į ginčo namą pasiimant ir grąžinant vaiką atsakovei, nėra apribojama ieškovo ginčo namo nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad ginčo namas yra abiejų šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra įtrauktas į dalintiną šalių turtą. Ieškovo iniciatyva šalys laikinai, iki bus išspręstas byloje kilęs ginčas, pasiskirstė gyvenamąsias vietas. Ginčo namas yra atsakovės ir šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovas gyvena skyrium šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute Panevėžyje arba nuomojamame bute Kaune. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui ginčo name esančius nuotolinio valdymo kiemo vartų pultą, ginčo namo durų raktus ir signalizacijos apsaugos kodus, taip pat netrukdyti ieškovui naudotis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu šiame ginčo name, yra konstatuota, kad ieškovo nurodomi daiktai nėra pirmojo būtinumo ar poreikio, o reikalingi dokumentai gali būti perduodami ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitokiu būdu, įskaitant ir kitus daiktus, ieškovui nesilankant ginčo name. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties ieškovas neskundė.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo pašalinti laikinoje ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytą draudimą ieškovui užeiti į ginčo namą pasiimant ir grąžinant vaiką atsakovei, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.