Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-504-881/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2A-504-881/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00085-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“
Trečiasis asmuo: L. L., D. T., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“

Kategorijos

2.6.10.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-504-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00085-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statega“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Statega“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo centras“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L. L., D. T., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Neapolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Statega“ 57 880,88 Eur be pagrindo įgyto turto, 991,11 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio l d. iki 2022 m. kovo 23 d., 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad LUAB „Neapolis“ su atsakove UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarė turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė nekilnojamąjį turtą – patalpas verslo centrą „Neapolis“, esantį Taikos pr. 52C, Klaipėdoje. Pirkimo pardavimo sutarties 4.4 papunktyje šalys susitarė, kad ieškovė sutinka ir šia sutartimi įsipareigoja nedelsdama po šios sutarties pasirašymo dienos pasitelkdama rangovus pradėti 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodytų defektų šalinimo darbus. Siekdamos išvengti nesusipratimų šalys susitarė, kad pardavėjas savo lėšomis atliks ne visų 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodytų defektų šalinimo darbus, o tik tokių, kurie yra numatyti prie šios sutarties pridedamojoje sąmatoje. Atsakovė (pirkėja) UAB „Statega“ užtikrino, kad pardavėjai LUAB „Neapolis“ (jos pasitelktiems rangovams) atlikus 27 priede nurodytus darbus, pirkėja neturės pardavėjui pretenzijų dėl kitų turto trūkumų, kurie yra nustatyti 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 ar paaiškės naujai po šios sutarties pasirašymo. Minėtos sutarties 27 priedo duomenimis, bendra darbų ir išlaidų suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), buvo nustatyta 169 827,87 Eur. Ieškovė, vykdydama pirkimo pardavimo sutarties įsipareigojimus, 2017 m. vasario 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017/02/10 verslo centre „Neapolis“, esančiame Taikos pr. 52C, Klaipėdoje, atlikti atitinkamus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl pirkimo pardavimo sutarties 4.4 papunkčio ir dėl ieškovės LUAB „Neapolis“ su UAB „Nerstata“ sudarytos rangos sutarties teisėtumo kilo ginčas, ieškovės akcininkė UAB „Omega Capital“ pateikė ieškinį Klaipėdos apygardas teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakoves LUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ sustabdyti statybos rangos sutarties Nr. 2017/02/10 vykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo atlikta darbų už 70 035,86 Eur su PVM. Ieškovė už darbus buvo sumokėjusi 2017 m. vasario 13 d. pervesdama 60 000 Eur avansą ir 2017 m. kovo l d. – 20 000 Eur. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius rangos sutarties vykdymą, rangovė UAB „Nerstata“ sumą, viršijančią atliktų darbų vertę – 22 119,12 Eur, grąžino ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimui už statybos rangos darbus apmokėti taikomas atvirkštinio PVM mokėjimo principas, ieškovės išlaidos už darbus buvo 57 880,88 Eur. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl pirkimo pardavimo sutarties 4.4 papunkčio teisėtumo, 2020 m. gruodžio l d. sprendimu pripažino LUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties 4.4 papunktį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dalyje dėl 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties 4.4 papunkčio pripažinimo negaliojančiu ab initio paliko nepakeistą. Teismui išsprendus ginčą dėl 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties 4.4 papunkčio teisėtumo ir jį pripažinus negaliojančiu, susiklostė tokia teisinė situacija, kad ieškovė už 57 880,88 Eur atliko atsakovei parduoto pastato remontą, nesant tam teisinio pagrindo, dėl to atsakovė ieškovės sąskaita nepagrįstai įgijo pastato remonto paslaugas. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų nepagrįstai įgytą naudą iš atsakovės ir grąžintų jai 57 880,88 Eur be PVM, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Statega“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Pareiškėja UAB „Lexforis“ (ieškinys buvo pateiktas dviejų akcininkių UAB „Lexforis“ ir UAB ,,Autosimas“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Autosimas“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Lexforis“, kuri tapo vienintele ieškovės akcininke) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ solidariai LUAB „Neapolis“ naudai 77 643,75 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja nurodė, kad yra LUAB „Neapolis“ akcininkė, turinti 100 procentų šios įmonės akcijų. Susipažinus su įmonės bankroto bylos medžiaga, pareiškėjai tapo žinoma, kad dar 2017 m. pradžioje atsakovės nemokumo administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ bei didžiausia įmonės kreditorė UAB „Statega“ atliko neteisėtas veikas, kurių metu buvo ženkliai sumažinta įmonės turto vertė ir suteikta neteisėta nauda dominuojančiam kreditoriui. Bankrutavusi įmonė būtų neatlygintinai užsakiusi ir įmonės sąskaita apmokėjusi 169 827,87 Eur vertės svetimo, dominuojančiam kreditoriui perduoto nekilnojamojo turto – įmonės verslo centrą „Neapolis“ sudarančių statinių, patalpų bei naudojamo žemės sklypo pagerinimo darbus. Kitose civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad tiek kreditorių susirinkimo nutarimas, tiek pardavimo sutarties nuostatos, kuriomis įmonė ji buvo įpareigota neatlygintinai pagerinti svetimą turtą, tiek jas vykdant sudaryta rangos sutartis buvo akivaizdžiai žalingos įmonei, pažeidžiančios imperatyvius bankroto proceso tikslus, įmonės ir jos savininkų (akcininkų) teises, prieštaraujančios teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams; jų neteisėtumas buvo žinomas tiek nemokumo administratorei, tiek ir dominuojančiam kreditoriui. LUAB „Neapolis“ neturi teisėtos galimybės išreikalauti iš rangovės, kaip sąžiningo asmens bei sąžiningos rangos sutarties šalies, jos gautų iš įmonės sumų už rangovės atliktus bei įmonės priimtus turto pagerinimo darbus. Pareiškėjos nuostolius sudaro 77 643,75, iš kurių 57 880,88 Eur yra išlaidos svetimo turto pagerinimui, ir 19 762,87 Eur įmonės turto praradimai ir(ar) negauta nauda, neturint galimybės tam tikrą laiką naudotis rangovei sumokėtomis lėšomis.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimais į pareiškėjos ieškinį atsakovė UAB „Statega“ prašė ieškinį atmesti.

8. Atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį ieškovė LUAB „Neapolis“ ir atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ prašė ieškinį atmesti.

9. Atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį tretieji asmenys L. L. ir D. T. prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės LUAB „Neapolis“ ieškinį atmetė, o pareiškėjos UAB „Lexforis“ ieškinį tenkino – priteisė LUAB „Neapolis“ solidariai iš atsakovių UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ 77 643, 75 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas, vertindamas UAB „Verslo valdymo centras“ prašymą taikyti pareiškėjos ieškiniui senatį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pinigų sumokėjimo dienos, kai įmonei buvo padaryta žala. Vykdydamas rangos sutartį, per 2017 m. vasario mėn. rangovas atliko turto pagerinimo darbų už 57 880,88 Eur be PVM (70 035,86 Eur su PVM), įmonė darbus iš rangovo priėmė bei juos apmokėjo. Tokiu būdu buvo neteisėtai sumažinta įmonės turto vertė ir suteikta neteisėta nauda dominuojančiam kreditoriui. Teismas padarė išvadą, kad senaties terminas šioje byloje yra praleistas, tačiau nusprendė, jog yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pareiškėja kitose susijusiose bylose aktyviai gynė savo teises, skundė kreditorių susirinkimo nutarimą, prašė pripažinti negaliojančiu pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 papunktį. Procesinis sprendimas dėl šių reikalavimų įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d. Po šio sprendimo įsiteisėjimo pareiškėja nedelsdama pareiškė ieškinį.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjos UAB „Lexforis“ ieškinio ir civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog nemokumo administratorė inicijavo akivaizdžiai žalingo įmonei nutarimo priėmimą, tai yra inicijavo 2017 m. vasario 9 d. įmonės kreditorių susirinkimą, susidedantį iš vienintelio dominuojančio kreditoriaus (UAB „Statega“), ir į minėto susirinkimo darbotvarkę įtraukdama klausimą Dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre „Neapolis“, kartu pasiūlydama ir nutarimo minėtu darbotvarkės klausimu projektą – patvirtinti būtinus remonto darbus pastate verslo centre „Neapolis“ atliksiančią įmonę UAB „Nerstata“, tokiu būdu pažeisdama imperatyvias pareigas veikti įmonės interesams ir neteisėtai veikdama išimtinai dominuojančio kreditoriaus interesams. Be to, priėmus akivaizdžiai įmonei žalingą nutarimą, nemokumo administratorė nevykdė imperatyvios pareigos ginčyti akivaizdžiai žalingą įmonei nutarimą. Nemokumo administratorė, net ir žinodama apie akivaizdų nutarimo prieštaravimą teisės aktų reikalavimams ir žalingumą įmonei, prieštaravimą bankroto proceso tikslams, įmonės savininkų interesams, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, jau kitą dieną po nutarimo priėmimo sudarė neteisėto nutarimo įgyvendinimui skirtas pardavimo ir rangos sutartis.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės, sudarydamos 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį Nr. 1, žinojo, turėjo ir galėjo suvokti, jog ginčijamame sutarties 4.4 papunktyje nustatyta sąlyga yra akivaizdžiai nenaudinga LUAB „Neapolis“ ir ja galbūt siekiama kitų, nei sutartyje nurodyta, tikslų bei pripažino, kad egzistuoja atsakovių nesąžiningumas, kaip ginčo sandorio negaliojimo sąlyga. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatavo, kad pardavimo sutarties 4.4 papunkčio nuostatos, numačiusios svetimo turto pagerinimą bankrutavusios įmonės sąskaita, prieštaravo LUAB „Neapolis“ bendrovės veiklos (bankroto proceso) tikslams ir ne tik nedavė LUAB „Neapolis“ komercinės naudos, tačiau buvo akivaizdžiai žalingas. Teismas pažymėjo, kad pardavimo sutartį pasirašė UAB „Verslo valdymo centras“ atstovas, kaip LUAB „Neapolis“ nemokumo administratorė, ir atsakovė UAB „Statega“, todėl nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovių veiksmų neteisėtumo. LUAB „Neapolis“ patyrė išlaidas, kurių neturėjo patirti ir tai sudaro pareiškėjos prašomą priteisti žalą, t. y. 57 880,88 Eur. Žala kilo dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir LUAB „Neapolis“ kilusios žalos, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti 57 880,88 Eur žalą iš atsakovių.

14. Be to, teismas nusprendė, kad įmonės turto praradimai ir(ar) negauta nauda, neturint galimybės tam tikrą laiką naudotis rangovei sumokėtomis lėšomis, sudaro pagrindą priteisti iš atsakovių 19 762,87 Eur palūkanas, taip pat 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas nurodė, kad iškėlus įmonei nemokumo bylą ir paskyrus nemokumo administratorę, visas funkcijas įmonės interesais atlieka nemokumo administratorė, kuri turi visas vadovo pareigas ir privalo veikti taip, kad įmonei nebūtų padaryta žala, todėl padarė išvadą, kad akcininkas gali reikšti reikalavimus nemokumo administratorei. Nors atsakovė UAB „Statega“ teigė, kad taikytinas 14 dienų terminas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) skųsti nutarimus ar nemokumo administratoriaus veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, o tokiam ieškiniui yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

16. Pasisakydamas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nustatyta, jog 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį pasirašė tiek UAB „Statega“ , tiek UAB „Verslo valdymo centras“. 2017 m. vasario 9 d. nutarimą dėl lėšų skyrimo priėmė UAB „Statega“, kaip vienintelė kreditorė, nemokumo administratorė šio nutarimo, kaip prieštaraujančio įmonės interesams, neskundė, priešingai, minėto nutarimo projektą parengė UAB „Verslo valdymo centras“. Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad žala LUAB „Neapolis“ buvo padaryta bendrais atsakovių veiksmais, todėl šioje byloje yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.

17. Spręsdamas dėl ieškovės LUAB „Neapolis“ ieškinio, teismas konstatavo, kad patenkinus pareiškėjos ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovės teisė apginta, todėl vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, dėl ko ieškovės ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė LUAB „Neapolis“ ir atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei UAB „Statega“ tenkinti, o pareiškėjos UAB „Lexforis“ ieškinį atsakovei UAB „Verslo valdymo centras“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Ieškinys buvo grindžiamas CK 6.237 straipsnyje nustatytu pagrindu, o atmesdamas ieškinį, teismas vadovavosi CK 6.242 straipsnio pagrindu. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius nuspręsdamas, kad ieškovė reikalauja taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, tuo tarpu ieškovė reikalavo, kad atsakovė UAB „Statega“ grąžintų be pagrindo įgytą turtinę naudą. Teismui išsprendus ginčą dėl 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties 4.4 papunkčio teisėtumo ir jį pripažinus negaliojančiu, ieškovė turi teisę CK 6.237 straipsnio pagrindu reikalauti, kad atsakovė UAB „Statega“ grąžintų ieškovės patirtas pastato remonto išlaidas, ieškovės prievolė po teismo sprendimo įsiteisėjimo išnyko ir ji nebeturi pareigos apmokėti tokių išlaidų.

18.2. Nors aiškių motyvų teismo sprendime nenurodyta, tik vardijant sąlygas septintoji sąlyga parašyta pasviruoju šriftu, todėl galima tik spėti, kad ieškovės LUAB „Neapolis“ reikalavimas neatitiko septintosios sąlygos, būtent, jog ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

18.3. Faktinės aplinkybės neleidžia pripažinti, kad dėl 57 880,88 Eur mokėjimo susiklostė delikto teisiniai santykiai, nes remonto apmokėjimo prievolė ieškovei išnyko vėliau, t. y. po ginčo teisme išsprendimo ir prievolės pripažinimo negaliojančia, prievolės pripažinimo negaliojančia pasekmė savaime nesitransformavo į deliktą, todėl visą remonto išlaidų apmokėjimo situaciją vertinti kaip civilinės atsakomybės taikymo prielaidas teismui nebuvo teisinio pagrindo.

18.4. Akcininkės (pareiškėjos) UAB „Lexforis“ vienasmenis valdymo organas yra D. D., tai aiškiai matyti iš į bylą 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikto UAB „Lexforis“ prašymo ir jo priedų. D. D. yra tas pats asmuo, kuris buvo UAB „Valeksa“ įgaliotas administruoti LUAB „Neapolis“ bankroto procesą, iki kol dėl D. D. veiksmų UAB „Valeksa“ nebuvo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties pagrindu atstatydinta iš LUAB „Neapolis“ nemokumo administratorės pareigų. Dėl D. D. veiksmų, administruojant LUAB „Neapolis“, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-3-579/2023.

18.5. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovai gali įgyti civilines teises ir pareigas ne per savo organus, o per savo dalyvį (akcininką), taip pat kad akcininkas bendrovės vardu turėtų įgaliojimus reikalauti atlyginti žalą iš trečiųjų asmenų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, suteikia akcininkui teisę reikalauti atlyginti žalą iš LUAB „Neapolis“ vadovo, tačiau negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę bendrovės vardu reikalauti atlyginti žalą iš kitų asmenų, šiuo atveju UAB „Statega“, nemokumo administratorės UAB „Verslo valdymo centras“. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovių žalos atlyginimo LUAB „Neapolis“ vardu.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Nė viename iš nurodytų teismo procesinių sprendimų, kuriuos ieškinyje mini ieškovė, nėra nurodyta, kad LUAB „Neapolis“ nemokumo administratorė veikė neteisėtai. Teismo teiginys, kad nutarimo inicijavimas ir darbotvarkės sudarymas yra pasekmes lemiantys veiksmai, yra teisiškai nepagrįstas, nes tokie veiksmai, nagrinėjant ginčijamus nutarimus, nėra pripažinti neteisėtais.

18.7. UAB „Lexforis“ inicijuota byla dėl žalos atlyginimo ir civilinė byla pagal LUAB „Neapolis“ ieškinį atsakovei UAB „Statega“ dėl be pagrindo įgyto turto neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, leidžiančių sujungti civilines bylas, nes tai nebuvo vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, taip pat tai nebuvo bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams ar bylos pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, nurodytų bylų sujungimas nelėmė greitesnio ir teisingo ginčų išnagrinėjimo, pareikšti reikalavimai nebuvo tarpusavyje taip susiję, kad bylų negalima išnagrinėti skyrium. Teismas nepagrįstai atsisakė bylas išskirti, priimti dalinį sprendimą.

Šalies argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą, taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjos UAB „Lexforis“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas, nepagrįstai sujungęs dvi bylas ir netenkinęs prašymo dėl jų išskyrimo, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.

19.2. Akcininkė UAB „Lexforis“ neturėjo teisės reikšti reikalavimo. Be to, šiuo atveju ieškinį pareiškė LUAB „Neapolis“, tačiau teismas, neišsprendęs pirmiau šio reikalavimo, patenkino akcininkės išvestinį ieškinį.

19.3. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. kovo 17 d., o teismas nepagrįstai ex offitio (savo iniciatyva) atnaujino ieškinio senaties terminą. Pirminę akcininkę UAB „Omega Capital“ ir naują akcininkę UAB „Lexforis“ atstovavo aukštos kvalifikacijos teisininkai, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.

19.4. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atsakovės UAB „Statega“ neteisėtus veiksmus, tik vienas kreditorių susirinkimo nutarimo punktas pripažintas neteisėtu, o kiti palikti galioti. Atsakovė būdama ūkio subjektu ir dalyvaudama kreditorių susirinkime vadovavosi savo verslo sprendimais.

Atsiliepimas

20. Pareiškėja UAB „Lexforis“ atsiliepimu į ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pateiktu apeliaciniu skundu nemokumo administratorė ne tik savo vardu, tačiau ir naudodamasi įstatymo suteikto įmonės atstovės teismuose statusu (įgalinimais), ir įmonės vardu reikalauja panaikinti įmonei finansiškai palankesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą bei vietoje to priteisti įmonei ženkliai mažesnę, nei jau priteista, sumą. Aplinkybė, kad ir įmonės vardu (pasinaudodama savo statusu) nemokumo administratorė siekia įmonei nepalankaus (mažiau finansiškai naudingo) sprendimo byloje, patvirtina, jog nemokumo administratorė byloje ne tik veikia akivaizdžiai priešingai administruojamos bendrovės interesams, tačiau ir piktnaudžiauja teise, siekdama sau palankios bylos baigties.

20.2. Būtent nemokumo administratorė pasiūlė įmonei akivaizdžiai žalingą nutarimą neatlygintinai atlikti svetimo turto pagerinimo darbus. Nemokumo administratorė, iš anksto žinodama, kad minėtas neteisėtas nutarimas bus priimtas, aktyviai rengėsi pardavimo sutarties sudarymui dar iki nutarimo priėmimo, o priėmus akivaizdžiai neteisėtą nutarimą ne tik jo neginčijo, tačiau ir nedelsdama pradėjo vykdyti – sudarydama akivaizdžiai žalingas įmonei sutartis.

20.3. Kitose bylose konstatuotos faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai vertinimai – kad įmonės prievolė atlikti pagerinimo darbus buvo akivaizdžiai žalinga įmonei, o apie tai buvo ir turėjo būti žinoma dar prieš šią prievolę nustatant bei pradedant įgyvendinti (siūlant ir priimant nutarimą, sudarant pardavimo ir rangos sandorius) – turi esminės reikšmės priimant sprendimą šioje byloje, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi.

20.4. Pareiškėja teisėtai realizuoja savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, gindama teismų teisėtus interesus (pažeistas teises). Būtent nemokumo administratorė nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo vykdė ir vykdo įmonės vadovo ir(ar) likvidatoriaus funkcijas, turi visas įmonės vadovo teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą atsakyti už neteisėtus bei įmonei akivaizdžiai žalingus veiksmus. Akcininkė turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį įmonės, kaip savo skolininkės, vardu, o byloje nagrinėjamas akcininkės ieškinys atitinka visas CK 6.68 straipsnio normose bei jų aiškinimą ir taikymą formuojančioje kasacinio teismo jurisprudencijoje numatytas sąlygas.

20.5. Teismas, siekdamas operatyvesnio teisminių ginčų išnagrinėjimo, nurodė nagrinėti vienoje byloje panašaus pobūdžio (iš esmės, vienarūšius) reikalavimus – tiek nemokumo administratorės, tiek akcininkės ieškinius. Net ir tuo atveju, jeigu nemokumo administratorės ir akcininkės ieškiniai būtų nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, pirmiau turėjo būti išnagrinėtas akcininkės ieškinys, grindžiamas prioritetu – prašant taikyti civilinę atsakomybę – ir tik akcininkės ieškinio netenkinus galėjo būti sprendžiamas nemokumo administratorės ieškinys, kuriuo prašyta taikyti subsidiarų pažeistų teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą.

20.6. Byloje nagrinėjamas ieškinys nepatenka į JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų skundų įmonės nemokumo procese dėl nemokumo proceso dalyvių sprendimų ir(ar) veiksmų kategoriją, jam pareikšti negali būti taikomi JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai.

20.7. Laikotarpis, kurio metu ginčas dėl įmonei padarytų nuostolių nebuvo nagrinėjamas teisme sudaro tik 203 kalendorines dienas: nuo 2017 m. kovo 3 d. (kuomet įmonės akcininkė sužinojo apie padarytus pažeidimus) iki 2017 m. kovo 20 d., kai buvo pareikštas ieškinys (16 kalendorinių dienų), ir 187 dienas, skaičiuojant nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti restituciją, įsiteisėjimo (2021 m. lapkričio 18 d.) iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, t. y. 2022 m. gegužės 25 d.

20.8. Dominuojančios kreditorės UAB „Statega“ atsikirtimas, neva ji turi teisę į įmonės sąskaitą atliktinus pastato pagerinimus, kylančią iš turėtos pastato hipotekos, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės paneigtas ir kitoje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais.

21. Ieškovė LUAB „Neapolis“ ir atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Statega“ apeliacinį skundą nurodo, kad mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – LUAB „Neapolis“ ieškinys atsakovei UAB „Statega“ patenkintas, o ieškovės UAB „Lexforis“ ieškinys atsakovei UAB „Verslo valdymo centras“ atmestas.

22. Atsakovė UAB „Statega“ atsiliepimu į ieškovės LUAB „Neapolis“ ir atsakovės UAB „Verslo valdymo centras“ apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka iš dalies. Sutinka, kad sprendimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės bei bylą nagrinėjo šališkai, tačiau nesutinka su LUAB „Neapolis“ ieškiniu, nes mano, jog neįgijo be teisinio pagrindo pastato remonto paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Lietuvos apeliaciniam teismui šioje civilinėje byloje buvo perduoti nagrinėti ieškovės UAB „Neapolis“ ir atsakovių UAB „Verslo valdymo centras“ bei UAB „Statega“ apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo. Po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, UAB „Neapolis“ direktorius apeliacinės instancijos teismui pranešė, kad UAB „Neapolis“ bankroto bylą nagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi įmonės bankroto byla nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d. Ieškovės vadovas pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė byloje pateikto ieškovės UAB „Neapolis“ apeliacinio skundo. Teismas šį atsisakymą 2023 m. birželio 20 d. nutartimi priėmė ir apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „Neapolis“ apeliacinį skundą nutraukė. Todėl šiuo procesiniu sprendimu teisėjų kolegija pasisakys tik dėl atsakovių UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ apeliacinių skundų pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Išnagrinėjus byloje pateiktus apeliacinius skundus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Valeksa“ atstatydinta iš LUAB „Neapolis“ nemokumo administratorės pareigų, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas patikslintas LUAB „Neapolis“ kreditorės UAB „Statega“ 10 866 475,70 Eur finansinis reikalavimas, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintas įkaito turėtojos UAB „Statega“ 8 747 425,83 Eur finansinis reikalavimas. 2016 m. liepos 8 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta įkaito turėtojai UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur parduoti iš varžytynių neparduotą įmonės materialųjį turtą – verslo centrą ir visus kilnojamuosius daiktus. Nemokumo administratorės sušauktame 2017 m. vasario 9 d. įmonės kreditorių susirinkime vienintelis dominuojantis kreditorius (UAB „Statega“) priėmė nutarimą tenkinti nemokumo administratorės prašymą ir skirti verslo centro remonto (pagerinimo) darbams 169 827,87 Eur, remonto darbams atlikti pasirenkant rangovą UAB „Nerstata“. 2017 m. vasario 10 d. pasirašyta turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis Nr. 1 (toliau – ir pardavimo sutartis). Šios sutarties 4.4 papunkčiu šalys susitarė, kad LUAB „Neapolis“ užsakys ir savo sąskaita apmokės kreditorei UAB „Statega“ perduodamo verslo centro remonto darbus, detalizuotus pardavimo sutarties priede Nr. 27 nurodytoje lokalinėje sąmatoje. 2017 m. vasario 22 d. nutartimi kreditorė UAB „Statega“ išbraukta iš LUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įmonės sąskaita pagerinti ginčo turtą (suremontuoti dominuojančiai kreditorei perduodamą verslo centrą) pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, kaip prieštaraujantis bankrutavusios įmonės tikslams ir jos savininko (akcininkų) teisėtiems interesams, teisingumo ir protingumo principams. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pardavimo sutarties 4.4 papunkčio nuostatos pripažintos negaliojančios ab initio, kaip prieštaraujančios juridinio asmens teisnumui.

27. Šių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovė UAB „Neapolis“ pareiškė ieškinį, kuriuo iš atsakovės UAB „Statega“ prašė priteisti 57 880,88 Eur be pagrindo įgyto turto, 991,11 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio l d. iki 2022 m. kovo 23 d., 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą skundžiamu sprendimu atmetė. Atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ ir ieškovė UAB „Neapolis“ pateikė bendrą apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti ieškovės UAB „Neapolis“ ieškinį atsakovei UAB „Statega“, o ieškovės UAB „Lexforis“ ieškinį atsakovei UAB „Verslo valdymo centras“ atmesti. Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. birželio 5 d. nutartimi nutraukus UAB „Neapolis“ bankroto bylą ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. birželio 20 d. nutartimi priėmus ieškovės UAB „Neapolis“ vadovo apeliacinio skundo atsisakymą, atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ neteko nemokumo administratorės ieškovės atžvilgiu įgaliojimų, o kartu ir reikalavimo teisės pateiktu bendru apeliaciniu skundu reikalauti tenkinti ieškovės UAB „Neapolis“ ieškinį. Todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės UAB „Neapolis“ ieškinio reikalavimo pagrįstumo nepasisakys.

28. Tų pačių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu UAB „Lexforis“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovių UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ priteisti LUAB „Neapolis“ naudai 77 643,75 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už prašomos priteisti nuostolių sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad nemokumo administratorė ir dominuojanti kreditorė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais bankrutavusi įmonė būtų neatlygintinai užsakiusi ir įmonės sąskaita apmokėjusi 169 827,87 Eur vertės svetimo, dominuojančiam kreditoriui perduoto, nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, tam neteisėtai panaudojant įmonės lėšas.

Dėl ginčo esmės

29. Apeliaciniais skundais teigiama, kad ieškovės UAB „Neapolis“ akcininkė UAB „Lexforis“ neturėjo teisės reikšti ieškinio atsakovėms UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ dėl nuostolių atlyginimo.

30. Byloje nustatyta, kad akcininkės UAB „Lexforis“ ieškinys atsakovėms buvo pareikštas LUAB „Neapolis“ bankroto proceso eigoje. Akcininkė UAB „Lexforis“ Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje LUAB „Neapolis“ bankroto byloje Nr. B2-3-613/2023 dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų būtent tuo pagrindu, jog ji, kaip naujoji akcininkė, perėmusi UAB „Omega Capital“ akcijas, turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3-613/2023 konstatuota, kad įmonės akcininkai turi įstatymų ginamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi – gauti įmanomai didesnę įmonės turto dalį, likusią atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais bei apsaugoti šį įmonės turtą (jo vertę) nuo nuoseklaus mažėjimo (ABĮ 73 straipsnio 13 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 6 dalis (galiojančio JANĮ 93 straipsnio 3 dalis)). UAB „Lexforis“ vertino, kad LUAB „Neapolis“ nuostolius patyrė dėl UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ neteisėtų veiksmų, dėl to sumažėjo po bankroto procedūrų akcininkams turėjusio atitekti turto dalis, ieškinys pareikštas būtent šiuo pagrindu. UAB „Lexforis“ ieškinys atsakovėms pareikštas ABĮ 73 straipsnio 13 punkto ir ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalies pagrindu. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė nei atsakovėms pareikšto ieškinio pagrindo nei akcininkės UAB „Lexforis“ teisės gauti po bankroto procedūrų likusią bankrutavusios įmonės turto dalį, t. y. pareiškėjos, kaip akcininkės, materialaus suinteresuotumo pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančio juridinio asmens vardu (CK 6.68 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjos ieškinį atsakovėms UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“.

31. Ieškovei UAB „Neapolis“ atsisakius apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo ir apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukus, išnyko faktinis pagrindas apeliacinės instancijos teisme spręsti ieškinių konkurencijos klausimą, apeliacinių skundų argumentai šiuo klausimu tapo teisiškai nereikšmingi, todėl šiuo procesiniu sprendimu nebus pasisakoma dėl ieškinių konkurencijos ir ar pagrįstai ieškovės ir pareiškėjos ieškiniai buvo išnagrinėti vienoje byloje.

32. Atsakovė UAB „Statega“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex offitio akcininkei UAB „Lexforis“ atnaujino ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2020 m. kovo 17 d. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

33. Akcininkė UAB „Lexforis“ pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Šiam reikalavimui taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pinigų sumokėjimo pagal rangos sutartį už 2017 m. vasario mėn. atliktus darbus dienos, kai įmonei buvo padaryta žala. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio senaties termino pabaigos momento, apeliaciniais skundais nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio senaties pradžios momentas.

34. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; kt.).

36. Iš tiesų CK 1.131 straipsnyje nėra imperatyviai numatyta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik šalies prašymu. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva sprendė, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ir nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad akcininkė kitose susijusiose bylose aktyviai gynė savo teises – skundė kreditorių susirinkimo nutarimą, prašė pripažinti negaliojančiu sutarties 4.4 papunktį; procesinis sprendimas dėl šių reikalavimų įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d. Po šio sprendimo įsiteisėjimo akcininkė nedelsdama pareiškė ieškinį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, teisingai identifikavo šio termino praleidimo priežastis ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino pagrįstai.

37. Apeliaciniais skundais atsakovės UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ neigia atlikusios neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

38. Akcininkė UAB „Lexforis“ ieškinyje teigė, kad nemokumo administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ ir dominuojanti kreditorė UAB „Statega“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl to LUAB „Neapolis“ būtų neatlygintai užsakiusi ir savo sąskaita apmokėjusi 169 827,87 Eur vertės svetimo, UAB „Statega“ perduoto nekilnojamojo turto – verslo centrą „Neapolis“ sudarančių statinių, patalpų bei naudojamą žemės sklypą – pagerinimo darbus, tam neteisėtai panaudojant įmonės lėšas.

39. Nustatyta, kad nemokumo administratorės sušauktame 2017 m. vasario 9 d. įmonės kreditorių susirinkime atsakovė UAB „Statega“, būdama vienintele LUAB „Neapolis“ kreditore, priėmė nutarimą skirti verslo centro remonto (pagerinimo) darbams 169 827,87 Eur, remonto darbams atlikti pasirenkant rangovę UAB „Nerstata“. Tarp LUAB „Neapolis“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. buvo pasirašyta turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis Nr. 1. Šios sutarties 4.4 papunkčiu šalys susitarė, kad LUAB „Neapolis“ užsakys ir savo sąskaita apmokės kreditorei UAB „Statega“ perduodamo verslo centro remonto darbus, detalizuotus pardavimo sutarties priede Nr. 27 nurodytoje lokalinėje sąmatoje.

40. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-3-613/2023) panaikino 2017 m. vasario 9 d. LUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto verslo centre darbams atlikti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Šiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime 5-uoju punktu patvirtintas nutarimas yra neteisėtas. Tokie veiksmai pažeidžia bankrutavusios įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko (tuo metu – UAB „Omega Capital“) teises ir teisėtus lūkesčius.

41. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-108-253/2020 pripažino negaliojančiu ab initio LUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 papunktį bei UAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2017/01/10; išsprendė kitus ieškiniu pareikštus reikalavimus (1 t., b. l. 25–49). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, konstatavo, kad nebuvo pagrindo UAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2017/01/10 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1 t., b. l. 50–67). Šiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas ginčo šalių nesąžiningumas susitariant dėl pirkimo sutarties 4.4 papunktyje nustatytos sąlygos, kaip šios sutarties nuostatos negaliojimo sąlyga. Sutarties 4.4 papunktyje numatyta sąlyga pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti bankrutuojančio juridinio asmens tikslams ir jo savininko teisėtiems interesams. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje šioje byloje konstatavo, kad turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kuria LUAB „Neapolis“ įsipareigojo papildomai apmokėti perleidžiamo turto remontą, yra neteisėta, nes keičia turto pardavimo tvarką (faktiškai mažina pardavimo kainą), teismo pripažinta pažeidžiančia ĮBĮ normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021, 66 p.).

42. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą normą, yra nurodęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).

44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. B2-3-613/2023), Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-108-253/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Šiose bylose buvo ginčijamas ir tikrinamas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo 5-uju darbotvarkės klausimu sprendimo dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto verslo centre darbams atlikti teisėtumas bei LUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 papunkčio teisėtumas. Nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimu 5-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumu ir 2017 m. vasario 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 papunkčio nuostatų teisėtumu, LUAB „Neapolis“ pareiga atlikti be varžytynių parduodamo pastato trūkumų pašalinimo darbus buvo nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas šiame punkte paminėtose Klaipėdos apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtose bylose. Šių bylų procese dalyvavo šioje byloje dalyvaujančios šalys ir UAB „Omega Capital“, kurios materialiąsias ir procesines teises šioje byloje perėmė pareiškėja UAB „Lexforis“. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti minėtais procesiniais sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir juose padarytomis išvadomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsakovo solidariai. Pareiškėja UAB „Lexforis“ atsakovėms pareiškė solidarųjį reikalavimą, kaip UAB „Neapolis“ bankroto bylą administravusiai nemokumo administratorei, sudariusiai bankrutuojančiam juridiniam asmeniui nenaudingų sandorių, ir dominuojančiai kreditorei, kreditorių susirinkime iš esmės vienbalsiai priėmusiai aktualų, bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingą ir pačiai kreditorei ekonomiškai naudingą sprendimą.

46. Reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl rangos sutarties pagrindu atlikto 57 880,88 Eur mokėjimo, grindžiamas tarpusavyje susijusiais atsakovių atliktais veiksmais. Šių veiksmų nuosekli seka leidžia daryti išvadą esant juos susijusius priežastiniu ryšiu ne tik tarpusavyje, bet ir su kilusiomis pasekmėmis – rangos sutarties pagrindu atliktais turto pagerinimo darbais ir apmokėjimu už juos.

47. Sutiktina su atsakovėmis, kad patys veiksmai – kreditorių susirinkimo sušaukimas, sprendimo kreditorių susirinkime priėmimas, sutarčių sudarymas ir vykdymas – savaime nelemia šių veiksmų neteisėtumo, tačiau toks nuo viso konteksto atsietas aplinkybių vertinimas nėra teisingas.

48. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. liepos 8 d., nutarimu nutarta įkaito turėtojai UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur parduoti iš varžytynių neparduotą įmonės turtą (2 t., b. l. 22–24). Toks sprendimas priimtas, įvertinus pačios kreditorės 2016 m. liepos 7 d. pateiktą siūlymą už šią kainą nupirkti varžytynėse neparduotą turtą (2 t., b. l. 25). Teisėjų kolegija pažymi, kad tame pačiame 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime dalyvavusios kitos kreditorės UAB „Strugas“ direktorius, susirinkime svarstant bendrovės turto pardavimo klausimą, pasiūlė už parduodamą objektą sumokėti 9 050 000 Eur, t. y. 50 000 Eur didesnę sumą, nei siūlė kreditorė UAB „Statega“. Tačiau dėl šio kreditorės pasiūlymo nutarimas nebuvo priimtas. Ši aplinkybė pripažintina teisiškai reikšminga sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

49. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-3-613/2023) konstatavo, kad nemokumo administratorė ir vienintelė kreditorė 2017 m. vasario 9 d. žinojo, jog 2017 m. vasario 10 d. bus forminamas ginčo turto pirkimas–pardavimas. Nepaisant to, kreditorė balsavo už bankrutuojančios įmonės lėšų skyrimą perkamo turto remontui. Tokius veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningą kreditorės elgesį, siekiant neteisėtai atlikti kreditorės nuosavybės remontą bankrutavusio asmens lėšomis, taip pagerinant kreditorės turto vertę. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020.

50. 2017 m. vasario 10 d. UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ pasirašė turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį Nr. 1, kurioje 4.4 papunktyje numatyta sąlyga įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais pripažinta negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. 2017 m. vasario 10 d. BUAB „Neapolis“, atstovaujama nemokumo administratorės, ir UAB „Nerstata“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017/02/10 dėl verslo centro „Neapolis“ priešgaisrinės gesinimo sistemos vamzdynų dažymo, aliuminio-stiklo fasadų rėminių konstrukcijų stiklinimo, durų priešgaisrinių stiklų keitimo, atitvarinių terasos tonuotų stiklų montavimo, sieninių priešgaisrinių spintų iš nerūdijančio plieno montavimo, stogo remonto, kontrolinių skaitiklių montavimo, kondicionavimo agregato „Lemmox-R407C“ tepalų keitimo, dėžių gesintuvams montavimo, dyzelinio generatoriaus korpuso remonto, vitrininių rėmų stiklo paketų sutvirtinimo, rūkomojo stiklo pertvarų montavimo, patalpų atidavimo vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai, atviros terasos dangos remonto darbų (1 t., b. l. 13–16). Šios rangos sutarties pagrindu, po to, kai ginčo turtas buvo perduotas pirkėjai, LUAB „Neapolis“ sumokėjo rangovui už 2017 m. vasario mėn. atliktus darbus 57 880,88 Eur.

51. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo turto pardavimo be varžytynių kaina būtų buvus mažesnė tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atlikti byloje aptariami remonto darbai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Statega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš LUAB „Neapolis“ priteisti 154 860,70 Eur žalą dėl turto vertės sumažėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad LUAB „Neapolis“ netinkamai prižiūrėjo kreditorei įkeistą pastatą, nesiėmė priemonių trūkumams, kurie užfiksuoti UAB „Nerstata“ statybinės techninės priežiūros inžinieriaus 2016 m. spalio 5 d. surašytame akte ir 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14, pašalinti. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-443-1092/2021 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-210-910/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-521-450/2020 ir e2A-543-1120/2021 nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti LUAB „Neapolis“ neteisėtų veiksmų, nesuremontuojant ginčo pastato. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. turto apžiūros aktuose numatytų pastato trūkumų suremontuoti neprivalėjo, todėl negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų. UAB „Statega“ neįrodė, kad dėl pastato vertės sumažėjimo iki jo pardavimo ji, kaip hipotekos kreditorė, patyrė žalą.

52. Teisėjų kolegija šioje byloje remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-443-1092/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-210-910/2022 nustatytomis prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiomis aplinkybėmis apie LUAB „Neapolis“ pareigos savo lėšomis suremontuoti be varžytynių parduodamą turtą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

53. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo reikalinga atlikti nuoseklius, tarpusavyje susijusius veiksmus tam, kad būtų priimtas ir įgyvendintas sprendimas UAB „Neapolis“ lėšomis pašalinti kreditorei UAB „Statega“ parduoto turto trūkumus. Aptarti UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ veiksmai vertintini kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Įrodyta, kad 57 880,88 Eur nuostoliai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su aptartais atsakovių veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Aplinkybė, kad UAB „Verslo valdymo centras“ kreditorių susirinkimą sušaukė vykdydama tiesioginę savo, kaip nemokumo administratorės pareigą, nepaneigia jos civilinės atsakomybės tuo aspektu, kad ji neveikė išimtinai bankrutuojančio juridinio asmens interesais. Nemokumo administratorė pretenziją kreditorei UAB „Statega“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiškė tik 2022 m. sausio 6 d., po to, kai teismo sprendimais buvo konstatuotas rangos sutarties 4.4 papunkčio negaliojimas nuo sutarties sudarymo momento (1 t., b. l. 69–70).

54. Pareiškėja UAB „Lexforis“ teigia, kad UAB „Neapolis“ 77 643,75 Eur nuostolius sudaro įmonės turto vertės sumažėjimas, patyrus 57 880,88 Eur kreditorei parduoto turto pagerinimo išlaidas, ir 19 762,87 Eur vertės įmonės turto praradimai ir(ar) negauta nauda, neturint galimybės tam tikrą laiką naudotis rangovui sumokėtomis lėšomis, ir, atitinkamai, dominuojančios kreditorės gauta neteisėta nauda (galimybe naudotis savomis lėšomis, kurios turėtų būti skirtos darbams apmokėti).

55. 57 880,88 Eur nuostoliai, patirti dėl kreditorei parduoto turto pagerinimo įrodyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – atliktų darbų aktu, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymais (1 t., b. l. 19–24) (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

56. Greta patirtų tiesioginių nuostolių (rangovei sumokėtų sumų) pareiškėja apskaičiavo papildomus nuostolius dėl prarastos galimybės naudotis rangovui sumokėtomis sumomis – 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo rangovei sumokėtų sumų už laikotarpį, kai LUAB „Neapolis“ negalėjo naudotis jai priklausiusiomis pinigų sumomis. Pareiškėjos skaičiavimu, dėl negalėjimo naudotis jai priklausiusiomis lėšomis jos nuostoliai sudaro 19 762,87 Eur. Palūkanų skaičiavimą pareiškėja pagrindė ieškinyje. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Statega“ naudojosi jai perduoto nekilnojamojo turto 57 880,88 Eur vertės UAB „Neapolis“ lėšomis atliktu pagerinimu. Tuo tarpu UAB „Neapolis“ neturėjo galimybės savo veikloje naudoti 57 880,88 Eur lėšų, iš jų generuoti kitas pajamas ar gauti kitokią nors grąžą, todėl pareiškėjos UAB „Lexforis“ reikalavimas priteisti 19 762,87 Eur nuostolius pripažįstamas pagrįstu (CK 6.210 straipsnis, 6.249 straipsnio 1–2 dalys).

57. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nustatoma būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visuma: asmens, kuriam pareikštas ieškinys, neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys ir kaltė (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, taikymo atvejus) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos šios kategorijos bylose paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti pirmąsias tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), padarytos žalos faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės jam taikymo, turi pareigą paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma.

58. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja UAB „Lexforis“ įrodė visas UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Statega“ civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovės neįrodė jų civilinę atsakomybę šalinančių sąlygų.

59. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

60. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas civilinės atsakomybės taikymas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

63. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

64. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

65. Atsakovė UAB „Verslo valdymo centras“ patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 105, 107). Ieškovė UAB „Neapolis“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 106, 108). Tačiau pareiškimu dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprašė jai atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66. Atsakovė UAB „Statega“ pateikė įrodymus, kad 2023 m. kovo 24 d. (iki skundžiamo 2023 m. balandžio 4 d. teismo sprendimo priėmimo) advokatei sumokėjo 1 850 Eur už teisinę pagalbą (4 t., b. l. 116–117). Mokėjimo nurodyme nurodyta, kad apmokamas 2023 m. kovo 10 d. dokumentas Nr. ASB17/2023. Kartu byloje pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kurioje nėra nurodyta jos sudarymo data, nurodytos bendro pobūdžio suteiktos paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimas. Konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

67. Pareiškėja ir atsakovės pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovių apeliacinius skundus atmetus, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Pareiškėja UAB „Lexforis“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur atsiliepimų į atsakovių apeliacinius skundu rengimo išlaidų (4 t., b. l. 184–185). Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytų rekomenduojamų dydžių (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, spręstina, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl iš atsakovių pareiškėjai priteisiamos lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ iš kiekvienos iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ po 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė