- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-210-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00290-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“
- Kategorijos
- 2.4.4.5.1Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. G. (V. G.), uždaroji akcinė bendrovė „Omega Capital“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Statega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Neapolis“ priteisti 154 860,70 Eur dydžio žalą dėl turto vertės sumažėjimo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ buvo iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-163/2013 ieškovei iš atsakovės priteista 8 981 265 Eur skola, taigi UAB „Statega“ yra atsakovės kreditorė, kurios reikalavimas, be kita ko, užtikrintas hipoteka ir įkeitimu. Atsakovei priklausančio turto – 16 aukštų veikiančio verslo centro „Neapolis“, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – nepardavus varžytynėse, ieškovė 2016 m. liepos 7 d. pateikė bankroto administratorei komercinį pasiūlymą nupirkti turtą už 9 000 000 Eur. 2016 m. liepos 8 d. atsakovės kreditorių susirinkimo metu nutarta turtą parduoti kreditorei UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur. 2016 m. spalio mėn. atliktas Pastato techninis patikrinimas, ypatingo statinio ekspertizė ir konstatuoti Pastato trūkumai, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi pasiūlymą įsigyti turtą teikusiai kreditorei (ieškovei). 2017 m. vasario 9 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas įkeisto turto remonto darbams skirti 169 827,87 Eur sumą. 2017 m. vasario 10 d. sudaryta nekilnojamo turto pardavimo UAB „Statega“ sutartis. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020, panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas 5 darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre „Neapolis“. Pagal 2017 m. sausio 25 d. lokalinę sąmatą įkeisto turto vertė sumažėjo 154 860,70 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BUAB „Neapolis“ atsiliepime nurodė, kad Pastato trūkumų faktas yra užfiksuotas sutartyje. Trūkumus lėmė tai, kad Pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas nei prieš bankroto procesą, nei bankroto proceso metu. Kreditoriai bankroto proceso metu pirmenybę teikė savo finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl Pastatas buvo intensyviai eksploatuojamas, vykdoma ūkinė komercinė veikla, tačiau lėšos jo priežiūrai buvo skiriamos minimalios. Atsakovė šiuo metu yra atlikusi Pastato trūkumo šalinimo darbų už 57 880,88 Eur (be PVM) sumą, be to, vyksta teisminis ginčas dėl 2017 m. vasario 10 d. Pastato pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties sąlygos, kuria nustatyta atsakovės pareiga atlikti Pastato trūkumų pašalinimą, teisėtumo. Ieškovė nekelia Pastato pirkimo kainos sumažinimo, atsakovei nepašalinus trūkumų, klausimo. Kai yra nustatyta Pastato kaina ir dėl jos nėra ginčo, taip pat kai teismas yra panaikinęs 2017 m. vasario 9 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų skyrimo trūkumams šalinti, ieškovei neįrodžius jos kaip kreditorės interesų pažeidimo, nepašalinus Pastato trūkumų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
4. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog dėl jai įkeisto turto netinkamos priežiūros, už kurią buvo atsakinga atsakovė, sumažėjo šio turto vertė, dėl to ieškovė patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Toks reikalavimas pagal savo pobūdį yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė, be kita ko, privalo įrodyti, kad žalą patyrė dėl įkeisto daikto savininko neteisėtų veiksmų. Neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė nesiėmė priemonių Pastato trūkumams, kurie užfiksuoti UAB „Nerstata“ 2016 m. spalio 5 d. statybinės techninės priežiūros inžinieriaus surašytame akte, taip pat 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14, pašalinti.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 sprendė klausimą dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo Pastato trūkumams šalinti skirti 169 827,87 Eur sumą ir nurodė, kad nebuvo pagrindo prieš turto pardavimą šalinti ginčo defektus už sumą, kuri yra dvylika kartų didesnė nei teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta maksimali metinė BUAB „Neapolis“ pastato priežiūrai ir remontui leistina suma; pagal byloje pateiktus duomenis, poreikis dėl Pastato defektų pašalinimo iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, neturėjęs įtakos šio statinio įsigijimo kainai; byloje nenustatyta, kad skiriant atsakovės lėšas Pastatui suremontuoti buvo siekiama eliminuoti Pastato keliamą pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei ar įvykdyti viešojo administravimo subjektų įpareigojimus arba kad tokiu būdu buvo siekiama maksimaliai padidinti BUAB „Neapolis“ turto masę ar jo kainą, nes jokie rekomendacinio pobūdžio pastato defektų šalinimo darbai neturėjo įtakos pastato kainai jo pardavimo metu (kitą dieną po ginčijamo nutarimo priėmimo).
8. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje padarytomis išvadomis, sprendė, kad nėra pagrindo įžvelgti atsakovės neteisėtus veiksmus, nesuremontuojant Pastato. Konstatavus, kad atsakovė turėjo pašalinti ieškovės nurodomus trūkumus, iš kurių ji kildina šioje byloje reikalaujamą priteisti žalą, būtų padarytos priešingos išvados, nei padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę ir įpareigoti atlyginti ieškovės nurodomą žalą.
9. Teismo nuomone, net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė, kaip įkeisto daikto savininkė, turėjo suremontuoti Pastatą (pašalinti ieškovės nurodomus trūkumus) iki jo pardavimo, vis tiek nebūtų galima priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo šioje byloje ieškovės pareikštu pagrindu, nes ieškovė neįrodė, jog dėl ieškovės nurodomo Pastato vertės sumažėjimo iki jo pardavimo (tariamo neteisėto veiksmo) ieškovė patyrė žalą. Pastatą, dėl kurio vertės sumažėjimo ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą, ieškovė pati pasiūlė nupirkti už 9 000 000 Eur. Šiam pasiūlymui buvo pritarta atsakovės kreditorių 2016 m. liepos 8 d. susirinkime. Vadinasi, galiojant šiam kreditorių susirinkimo nutarimui, ieškovė negalėjo įsigyti Pastato pigiau nei už 9 000 000 Eur kainą. Ieškovė sutiko su nurodyta Pastato kaina, nes, net ir žinodama apie galimą Pastato vertės sumažėjimą, dėl kurio dabar prašo atlyginti žalą, 2017 m. vasario 10 d. sudarė Pastato pirkimo–pardavimo sutartį.
10. Teismas pažymėjo, kad, net jeigu dėl ieškovės nurodomų trūkumų Pastato vertė buvo kiek sumažėjusi, tai ieškovė dėl to nepatyrė žalos, nes pati šį Pastatą nusipirko už jos pačios pasiūlytą ir atsakovės kreditorių susirinkime patvirtintą kainą. Teismo vertinimu, ieškovė negali teigti, kad dėl jos nurodomų tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų (turto vertės neišsaugojimo) ieškovė už Pastatą sumokėjo per brangiai, nes pati ieškovė pasiūlė Pastato kainą, būtent šiai kainai pritarė kreditoriai, o ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, sutiko pirkti turtą už šią kainą.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės tikros ar tariamos išlaidos trūkumams pašalinti po Pastato pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nėra šios bylos dalykas, nes ieškovė prašo ginti ne jos, kaip Pastato pirkėjos, kuriai galbūt buvo perduotas įprastų kokybės reikalavimų neatitinkantis Pastatas, teises, bet prašo taikyti civilinę atsakomybę dėl hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti, kad įkeisto daikto savininkas nemažintų įkeisto daikto vertės (išskyrus normalų nusidėvėjimą), pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip hipotekos kreditorės, teisės pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas) sudarius Pastato pirkimo–pardavimo sutartį ir hipoteka užtikrintą reikalavimą padengus įskaitymo būdu (Pastato pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Statega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Bankroto administratoriui įgyvendinant Statybos įstatymo reikalavimus, UAB „Nerstata“ statybinės priežiūros inžinieriaus 2016 m. spalio 5 d. surašytame akte ir 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 buvo užfiksuoti Pastato trūkumai, kuriuos reikėjo remontuoti. Šių aktų atsiradimo pagrindas buvo ne hipotekos kreditoriaus reikalavimas, o bankroto administratorės, kuri 2017 m. vasario 9 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl lėšų skyrimo remonto darbams, iniciatyva.
12.2. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Hipotekos kreditoriaus atžvilgiu skolininko kaltė dėl įkeisto objekto vertės sumažėjimo preziumuojama, todėl teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei bei nepagrįstai taikė prejudicinio fakto institutą.
12.3. Bankroto byloje Nr. B2-12-613/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis buvo ne hipotekos kreditoriaus reikalavimas atlyginti žalą dėl pastato vertės sumažėjimo, o ginčas dėl Statybos įstatymo taikymo bankroto proceso metu, nes neva būtinumas remontuoti statinį yra tik tokiu atveju, jeigu tolesnis statinio naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje nepavartojo žodžių hipoteka, hipotekos objekto vertės sumažėjimas, nebuvo vertinami ir analizuojami hipotekos lakštai, hipotekos sutartis. Prejudiciniais faktais šioje byloje buvo galima pripažinti tik nustatytus Pastato trūkumus, kurie užfiksuoti UAB „Nerstata“ statybinės priežiūros inžinieriaus 2016 m. spalio 5 d. surašytame akte ir 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14.
12.4. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, nes ieškinys grindžiamas CK 4.171 straipsnio 7 ir 8 dalimis, kuriose numatyta, kad įkeisto daikto vertės sumažėjimo rizika tenka įkeisto daikto savininkui, o 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. įkeisto turto apžiūros aktai neginčijamai patvirtina, kad įkeistas turtas prarado savo vertę dėl jo sužalojimų, todėl vertės sumažėjimo rizika atitenka daikto savininkui, kuris ją privalo atlyginti UAB „Statega“, kaip hipotekos turėtojai.
12.5. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės, kaip hipotekos kreditorės, teisės pasibaigė Pastato pirkimo–pardavimo sutartimi hipoteka užtikrintą reikalavimą padengus įskaitymo būdu. Šios sutarties 4.4 punkte atsakovė įsipareigojo suremontuoti Pastato trūkumus, todėl, panaikinus šį punktą, ieškovei atsirado pagrindas reikalauti atlyginti nurodytą sumą pinigais, o ne darbais.
Atsiliepimas
13. Atsakovė BUAB „Neapolis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Ieškovė buvo atsakovės kreditorė, dalyvavo nustatant Pastato kainą. Atsakovės valios išraiška 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartyje, kiek tai susiję su Pastato kainos nustatymu ir trūkumų šalinimu, yra nulemta kreditorių ir teisinio reglamentavimo, numatančio pareigą paisyti atsakovės turto atžvilgiu priimtų kreditorių sprendimų.
13.2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad trūkumų šalinimas yra rekomendacinio pobūdžio. Ieškovė nekelia klausimo dėl Pastato kainos sumažinimo, atsakovei nepašalinus Pastato trūkumų. Kai yra nustatyta Pastato kaina ir jos nėra ginčo, taip pat kai teismas panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų skyrimo Pastato trūkumams šalinti ir nėra įrodyto kreditorės interesų pažeidimo dėl trūkumų nepašalinimo, nebuvo pagrindo ieškiniui tenkinti.
14. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Apeliantė skunde nenurodo nė vieno apeliacijos pagrindo, t. y. iš skundo turinio negalima suprasti, kokius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus padarė teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
14.2. Teismas, priimdamas sprendimą, sistemiškai įvertino visą bylos medžiagą ir aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam sprendimui priimti, tarp jų – ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų kitose bylose, kuriose buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, reikšmingos šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Statega“ ieškinys dėl žalos, kildinamos iš ieškovės, kaip hipotekos kreditorės teisių pažeidimo, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama civilinė atsakomybė ir jos taikymo sąlygos, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad civiliame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) lemia, jog civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra ir tik jis pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Asmuo, kreipdamasis į teismą, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (apeliantė) prašo ginti jos, kaip hipotekos kreditorės, teises, teigdama, kad dėl atsakovės, kaip įkeisto Pastato savininkės, netinkamai vykdytos šio turto priežiūros, sumažėjo įkeisto turto vertė ir ieškovė (įkaito turėtoja), dėl to patyrė 154 860,70 Eur dydžio žalą. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė CK 4.171 straipsnio 7-8 dalis, pagal kurias įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę; įkeisto daikto atsitiktinio žuvimo, sugedimo ar kitokio vertės sumažėjimo rizika, išskyrus normalų daikto nusidėvėjimą, tenka įkeisto daikto savininkui.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos).
21. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, nes ieškinys grindžiamas CK 4.171 straipsnio 7 ir 8 dalimis, kuriose numatyta, jog įkeisto daikto vertės sumažėjimo rizika tenka įkeisto daikto savininkui, o 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. įkeisto turto apžiūros aktais neginčytinai nustatyta, jog ieškovei įkeistas turtas prarado savo vertę dėl jo sužalojimų, todėl atsakovė, kaip įkeisto turto savininkė, privalo atlyginti UAB „Statega“, kaip hipotekos turėtojai, įkeisto turto vertės sumažėjimą. Teisėjų kolegija tokių ieškovė (apeliantė) argumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.
22. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nustatoma būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visuma: asmens, kuriam pareikštas ieškinys, neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys ir kaltė (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, taikymo atvejus) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos šios kategorijos bylose paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti pirmąsias tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), padarytos žalos faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės jam taikymo, turi pareigą paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma.
23. Atsakovės BUAB „Neapolis“ veiksmų neteisėtumą ieškovė (apeliantė) grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo įkeistą Pastatą, nesiėmė priemonių trūkumams, kurie užfiksuoti UAB „Nerstata“ statybinės techninės priežiūros inžinieriaus 2016 m. spalio 5 d. surašytame akte ir 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14, pašalinti.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Statega“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė atsakovės BUAB „Neapolis“ nemokumo administratorei komercinį pasiūlymą nupirkti ginčo Pastatą už 9 000 000 Eur. 2016 m. liepos 8 d. atsakovės kreditorių susirinkime priimtas nutarimas turtą parduoti ieškovei UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur. 2016 m. spalio 5 d. buvo atliktas Pastato techninis patikrinimas, kurio metu konstatuoti Pastato trūkumai. 2017 m. vasario 9 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta skirti 169 827,87 Eur įkeisto turto būtiniems remonto darbams atlikti. 2017 m. vasario 10 d. šalys (ieškovė ir atsakovė) pasirašė Pastato pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį Nr. 1, kurios 4.4 punkte pardavėja (atsakovė) sutiko ir įsipareigojo nedelsdama po šios sutarties pasirašymo dienos, pasitelkdama rangovus, pradėti 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodytų defektų šalinimo darbus. Šalys susitarė, kad pardavėja (atsakovė) savo lėšomis atliks ne visų 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodytų defektų šalinimo darbus, o tik tokių, kurie numatyti prie šios sutarties pridedamoje sąmatoje (priedas Nr. 27). 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 27 (lokalinėje sąmatoje) numatyta Pastate atlikti darbų už 169 827,87 Eur sumą.
25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį. Šioje byloje buvo sprendžiamas atsakovės kreditorių susirinkimo 2017 m. vasario 9 d. nutarimo skirti 169 827,87 Eur lėšų sumą Pastato remonto darbams atlikti pripažinimo negaliojančiu klausimas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nebuvo pagrindo prieš turto pardavimą šalinti ginčo defektus už sumą, kuri yra dvylika kartų didesnė nei teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta maksimali metinė BUAB „Neapolis“ pastato priežiūrai ir remontui leistina suma; poreikis dėl Pastato defektų pašalinimo iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, neturėjęs įtakos šio statinio įsigijimo kainai; byloje nenustatyta, kad, skiriant atsakovės lėšas Pastatui suremontuoti, buvo siekiama eliminuoti Pastato keliamą pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei ar įvykdyti viešojo administravimo subjektų įpareigojimus arba kad tokiu būdu buvo siekiama maksimaliai padidinti BUAB „Neapolis“ turto masę ar jo kainą, kadangi, remiantis bylos medžiaga, jokie rekomendacinio pobūdžio pastato defektų šalinimo darbai neturėjo įtakos pastato kainai jo pardavimo metu (kitą dieną po ginčijamo nutarimo priėmimo). Dėl to apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad kreditorių susirinkimo nutarimas skirti lėšas Pastato remonto darbams, nesant būtinumo šalinti defektus, kurie nėra pavojingi Pastato stabilumui ir yra rekomendacinio pobūdžio, bei neturėjo įtakos paties Pastato pardavimo faktui ir jo kainai, priimtas iš esmės vienos kreditorės, kuri šį pastatą jau kitą dieną įsigijo nuosavybės teise už iš anksto nustatytą kainą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
26. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeitė ir atsakovių BUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 punktą pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Šioje nutartyje nurodyta, kad BUAB „Neapolis“ ginčijama sutarties nuostata įsipareigojo turtą pagerinti už 169 827,87 Eur, negaudama iš šio pagerinimo jokios naudos, nes turto pardavimo kaina ir nepagerinus daikto buvo 9 000 000 Eur. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatavo, kad 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktas prieštarauja BUAB „Neapolis“ bendrovės veiklos (bankroto proceso) tikslams – ne tik neatnešė BUAB „Neapolis“ komercinės naudos, tačiau buvo bankrutuojančiai bendrovei akivaizdžiai žalingas (įsipareigota neatlygintinai pagerinti svetimą turtą už 169 827,87 Eur sumą).
27. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-521-450/2020 ir e2A-543-1120/2021, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nesuremontuojant ginčo Pastato. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. turto apžiūros aktuose numatytų Pastato trūkumų suremontuoti neprivalėjo, taigi, neturėdama tokios pareigos, negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų.
28. Nors apeliantė (ieškovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 nustatytų faktų prejudicialumo, tačiau tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 dalyvavo iš esmės tos pačios šalys, o atsakovės pareiga atlikti Pastato trūkumų pašalinimo darbus buvo įrodinėjimo dalykas, todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 nustatytos aplinkybės šioje civilinėje byloje laikytinos prejudicinėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Analogiškai vertintinos ir aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021.
29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog atsakovė, kaip įkeisto daikto savininkė, turėjo pareigą suremontuoti Pastatą (pašalinti ieškovės nurodomus trūkumus) iki jo pardavimo, ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog dėl Pastato vertės sumažėjimo iki jo pardavimo ji, kaip hipotekos kreditorė, patyrė žalą.
30. Pabrėžtina tai, kad ieškovė (apeliantė), remdamasi jos, kaip hipotekos kreditorės teisių pažeidimu, turi įrodyti, jog dėl neteisėtais įvardytų atsakovės, kaip hipoteka įkeisto turto savininkės, veiksmų (neveikimo) ji iš įkeisto turto negali patenkinti savo finansinių reikalavimų visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-163/2013 ieškovei UAB „Statega“ iš atsakovės BUAB „Neapolis“ priteista 8 981 265 Eur skola. Būtent tokio dydžio UAB „Statega“ finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje. Ginčo šalių 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 8.3 punkte nurodyta, kad pardavėja BUAB „Neapolis“ yra skolinga pirkėjai UAB „Statega“ 8 747 425,83 Eur, todėl ši pardavėjos skola pirkėjai yra įskaitoma (pagrindas – 2017 m. vasario 9 d. administratoriaus sprendimas Nr. 2017/02/09) į pirkėjos pardavėjai mokėtiną pirkimo kainą, o likusią po įskaitymo sumą, t. y. 252 574,17 Eur, pirkėja privalo sumokėti į pardavėjos banko sąskaitą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6-613/2022 kreditorė UAB „Statega“ išbraukta iš BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo, pažymint, kad įkaito turėtoja UAB „Statega“ sumokėjo skirtumą (252 574,17 Eur) tarp nustatytos turto pardavimo kainos 9 000 000 Eur ir UAB „Statega“ patvirtinto 8 747 425,83 Eur finansinio reikalavimo.
31. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad net tuo atveju, jeigu Pastato vertė sumažėjo hipotekos galiojimo laikotarpiu, ji buvo pakankama ieškovės (apeliantės) finansiniam reikalavimui, užtikrintam Pastato hipoteka, patenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės (apeliantės) argumentai, kad jai, kaip hipotekos kreditorei, buvo padaryta žala dėl galimo Pastato vertės sumažėjimo, yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės, kaip hipotekos kreditorės, teisės pasibaigė Pastato pirkimo–pardavimo sutartimi hipoteka užtikrintą reikalavimą padengus įskaitymo būdu, t. y. tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovei (apeliantei) neįrodžius savo, kaip hipotekos kreditorės, teisių pažeidimo, ieškinys dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo ieškovės (apeliantės) pasirinktu faktiniu pagrindu negalėjo būti patenkintas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas civilinės atsakomybės taikymas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jiems šios išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.