Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė –uždrausta 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Nuosprendžiu automobilių „Mercedes-Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 441,40 Eur transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš D. Ž. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 441,40 Eur.

Priteistas iš D. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas 2 285,09 Eur civilinis ieškinys.

Priteistas iš D. Ž. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 781,85 Eur civilinis ieškinys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodyta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Mercedes-Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti T. L., o automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti V. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Ž. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2022-04-29, apie 19.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios aplinkoje yra parkas ir daugiabučiai namai, pėsčiųjų perėja, vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, esant intensyviam eismui – siekdamas pademonstruoti savo viršenybę ir išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir tokiu būdu keldamas realią grėsmę eismo saugumui, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) gatve, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos bei sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo daugiau kaip du kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/h greitį, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu (665,5 m. atstumu prieš susidūrimo vietą), ir dėl greičio viršijimo susidūrė su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, automobiliui „Mercedes-Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš dešinės į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris į sankryžą įvažiavo automobiliui „Mercedes-Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), esant saugiu atstumu iki sankryžos (daugiau nei 71,5 m iki susidūrimo vietos), kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galėtų saugiai išvažiuoti iš automobilio „Mercedes-Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo krypties važiuojamosios dalies, tačiau dėl automobilio „Mercedes-Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo daugiau nei du kartus viršijant didžiausią gyvenvietėse leidžiamą važiavimo greitį, tai yra važiavimo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu, automobilis „Toyota Corolla Verso“ iš automobilio „Mercedes-Benz S500“ judėjimo krypties eismo juostų išvažiuoti nespėjo ir įvyko transporto priemonių susidūrimas. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas V. R., o keleivei V. R. sukeltas fizinis skausmas.

Šiais neatsargiais veiksmais D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-15 nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.), 129 p. (Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.) bei 224 p. (Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo aspektu, prašoma jas sušvelninti, taip pat prašoma perpus sumažinti patenkinus civilinius ieškinius iš D. Ž. priteistas sumas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam D. Ž. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas skirdamas bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Nors skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog D. Ž. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (nes D. Ž. inkriminuotas vienas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas transporto eismo saugumui yra neatsargus), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis yra vientisas teisės aktas, o kitose skundžiamo nuosprendžio dalyse minima, jog D. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri neturėjo jokios įtakos bausmės D. Ž. paskyrimui ir jo teisinės padėties niekaip neapsunkino. Teismas nustatė, kad D. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nesustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – D. Ž. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, 153–160), tačiau yra dirbantis (t. 2, b. l. 162–163), vedęs, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Įvertinęs aptartas D. Ž. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį atitiks ir bausmės tikslus pasiekti bus galima nuteistajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė šiek tiek didesnį nei minimalus už neatsargius nusikaltimus – 60 MGL (3 000 Eur). Kadangi D. Ž. prisipažino kaltu ir dėl to baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtą baudos bausmę vienu trečdaliu – iki 40 MGL (2 000 Eur).

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į iš esmės visas D. Ž. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Ž. paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra tik šiek tiek didesnė nei minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas baudos bausmės dydis, yra aiškiai per griežta. Nors nuteistasis teigia, jog jam inkriminuota nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė jo gyvenime ir jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, tačiau vertinant jo asmenybę vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu D. Ž. teistumas dėl nesusijusių su transporto priemonėmis nesunkių nusikaltimų jau buvo prieš kelis mėnesius išnykęs (t. 2, b. l. 146–148), tačiau BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui jis padarė būdamas labai daug kartų baustas už su transporto priemonių vairavimu susijusius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 151–160), todėl baudžiamosios bylos medžiaga vis dėlto leidžia daryti išvadą, jog yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir daryti teisės pažeidimus, taip pat ir susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimu. Todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta 20 MGL (1 000 Eur) baudos bausmė nuteistajam būtų akivaizdžiai per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Nors apeliantas akcentuoja, kad bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, teiravosi apie jų sveikatą, baudžiamojo proceso metu siūlė jiems atlyginti jo veiksmais jiems padarytą žalą, tačiau pažymėtina, jog į visas šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinos švelniausios sankcijoje numatytos rūšies bausmės – baudos, skyrimą, kurios dydis buvo nustatytas tik šiek tiek didesnis už minimalų, taip pat lėmė tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir baudos bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, teiravosi apie jų sveikatą, baudžiamojo proceso metu siūlė jiems atlyginti žalą, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog žalos nukentėjusiesiems jis neatlygino, o apeliaciniu skundu jau netgi prašo perpus sumažinti dėl jo neatsargiais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos pareikštus civilinius ieškinius. Be to, atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusieji V. R. ir V. R. nurodė, kad D. Ž. atsiprašymas telefonu buvo formalus ir labiau panašus į reikalavimą atsisakyti nukentėjusiųjų pretenzijų jam, taip pat jis nepasiūlė jiems jokio realaus žalos atlyginimo ir nei nukentėjusiesiems padarytos turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino (t. 3, b. l. 76). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, aptariamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti jokių papildomų D. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

12. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, mano, kad toks terminas yra per ilgas, nes teisė vairuoti yra būtina jo darbui, netekęs teisės vairuoti gali netekti darbo, nors vienas išlaiko žmoną ir du vaikus, gali sumažėti jo šeimos pajamos, dėl to šeima patirs nepatogumų, todėl prašo šį terminą jam sutrumpinti iki 6 mėnesių, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas jo padarytam nusikaltimui. Su tokiais apelianto teiginiais niekaip negalima sutikti.

13. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas D. Ž. nustatė 1 metų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris yra minimalus. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Darytina išvada, jog aptariamu atveju paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas. Priešingai nei teigia nuteistasis, tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

14. Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam D. Ž. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekdamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. Ž. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, daugiau kaip du kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, būdamas administracine tvarka baustas už greičio viršijimą ir kitus KET pažeidimus (t. 2, b. l. 153–160). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 68 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK apskritai nėra numatyta galimybė skirti trumpesnį nei 1 metų uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminą, o apeliantui skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtas būtent minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas. Apelianto akcentuojamos aplinkybės apie teigiamą jo asmenybės charakterizavimą, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, gailėjimąsi dėl jos padarymo, baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir pan., jau buvo aptartos šios nutarties 9–11 punktuose ir nesudaro pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo netinkamai individualizuota ir nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo sunkumui.

15. Nors apeliantas itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemonės turėjimo svarbą jo darbui, kuris yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir nurodo, jog negali naudotis viešuoju transportu, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų galimybės dirbti šį darbą atėmimą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011). ‏‏‎

16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Ž. apylinkės teismo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas D. Ž. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie jo neatsargūs veiksmai nepasikartotų ir jis ateityje vairuodamas transporto priemones nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

17. Nuteistasis nesutinka ir su civilinių ieškinių išsprendimu, teigia, kad tiek nuteistasis D. Ž., tiek nukentėjusysis V. R. yra abu kalti dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo, todėl prašo iš jo priteistus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 285,09 Eur civilinį ieškinį ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 781,85 Eur civilinį ieškinį sumažinti perpus. Tokį savo prašymą motyvuoja kartodamas, jog neneigė ir neneigia savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir gailisi, jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, ateityje pasižada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų. Šie nuteistojo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta.

18. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

19. Nors D. Ž. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir dėl jo gailėjosi, o tai lėmė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą, taip pat BK 64¹ straipsnio nuostatų jam taikymą, kurie lėmė tik šiek tiek didesnės nei minimalios baudos ir minimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimą (dėl šių aplinkybių šioje nutartyje jau buvo pasisakyta anksčiau), tačiau apeliaciniu skundu jis jau bando menkinti savo kaltę nurodydamas, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas ne tik jis, bet ir nukentėjusysis V. R.. Tokiems savo teiginiams pagrįsti jis selektyviai, jo manymu, parankiai sau, cituoja 2022-11-28 Ekspertizės akte Nr. 11K-200(22), 11K-292(22), 11K-303(22) eksperto padarytų išvadų fragmentus. Tačiau nuteistasis nutyli, jog minėto akto 10 ir 11 punktuose yra, be kita ko, nurodyta ir tai, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei buvo nepriimtini ir automobilio „Mercedes-Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. Ž. veiksmai, – artėdamas prie eismo įvykio vietos važiavo viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį (665,5 m atstume prieš susidūrimo vietą automobilio judėjimo greičio vidurkis buvo apie 111,7 km/h), tikėtina, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais padarė teisingas išvadas dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmo. Tuo tarpu apelianto daroma išvada, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas ne tik jis, bet ir nukentėjusysis V. R., yra paremta vien jo subjektyvia nuomone. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde jis taip pat nutyli minėtame ekspertizės akte objektyviai nustatytą aplinkybę, jog artėdamas prie eismo įvykio vietos D. Ž. važiavo daugiau nei du kartus viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog eismo įvykio kilimą lėmė būtent neatsargūs nuteistojo veiksmai jam lenktyniaujant gyvenvietėje ir taip stipriai viršijant greitį, kad laiku sustabdyti jo vairuojamo automobilio jau nebuvo galimybės ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis V. R. ir sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai V. R.. Todėl šie skundo argumentai atmestini.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokio pobūdžio argumentai (dėl nuteistojo prisipažinimo, gailėjimosi, teigiamo asmenybės charakterizavimo, pasižadėjimo ateityje nedaryti nusikalstamų veikų ir pan.) apskritai negali turėti įtakos sprendžiant klausimus dėl turtinės žalos atlyginimo, nes turtinei žalai yra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, todėl ši žala turi būti įrodinėjama arba ginčijama faktiškai, aptariant šios žalos ryšį su nusikalstama veika ir jos realumą, o ne vertinant nuteistojo asmenybę, ketinimus ateityje nedaryti nusikalstamų veikų ir panašias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo finansinė būklė būtų tokia sunki, kad jis negalėtų atlyginti iš jo priteistų civilinių ieškinių, tokių duomenų nepateikta ir su nuteistojo apeliaciniu skundu, jis nenurodė ir jokių argumentų dėl savo sunkios turtinės padėties. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teisiamajame posėdyje D. Ž. nurodė, kad neginčija Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 781,85 Eur civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo V. R. gydymo (t. 3, b. l. 49).

21. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl neatsargių D. Ž. veiksmų buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis V. R.. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš D. Ž. 781,85 Eur turtinės žalos atlyginimo už V. R. gydymą (t. 2, b. l. 64–65). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2022-08-21 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame apskaičiuota 781,85 Eur apmokėta V. R. gydymosi išlaidų suma (t. 2, b. l. 65). Šis įrodymas leidžia įsitikinti tuo, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma buvo apskaičiuota teisingai, remiantis patikimais duomenimis. Ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su D. Ž. padaryta nusikalstama veika, ji yra reali ir protinga, todėl pagrįstai priteista iš nuteistojo. Priešingai nei mano nuteistasis, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 781,85 Eur dydžio civilinis ieškinys buvo pagrįstai visiškai tenkintas.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį iš viso 2 285,09 Eur sumai dėl žalos atlyginimo dėl nukentėjusiesiems V. R. ir V. R. išmokėtų ligų išmokų (t. 2, b. l. 30–34, t. 3, b. l. 32–33). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė duomenis apie nuo 2022-05-01 iki 2022-07-01 V. R. išmokėtas ligos išmokas (t. 2, b. l. 31–32, 40), V. R. nedarbingumo pažymėjimų kopijas (t. 2, b. l. 42–48), V. R. nedarbingumo pažymėjimų, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022-06-17 pažymos apie V. R. išmokėtas išmokas elektroninio dokumento nuorašo skaitmenines kopijas (t. 3, b. l. 34–38). Šie įrodymai patvirtina, kad civilinės ieškovės prašoma turtinės žalos atlyginimo suma buvo apskaičiuota teisingai, remiantis patikimais duomenimis. Ši turtinė žala taip pat yra priežastiniu ryšiu susijusi su D. Ž. padaryta nusikalstama veika, ji yra reali ir adekvati, tinkamai apskaičiuota, todėl pagrįstai priteista iš nuteistojo. Todėl ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 285,09 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys buvo pagrįstai visiškai tenkintas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis išskyrus savo subjektyvius argumentus nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis aptartais civiliniais ieškiniais atlygintina turtinė žala turėtų būti sumažinta. Taip pat pažymėtina, jog pakankamai prabangus automobilis „Mercedes-Benz S500“, kurį vairuodamas nuteistasis D. Ž. sukėlė eismo įvykį ir kurio valdytojas yra T. L., įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiga sudaryti draudimo sutartį įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje. Draudimo sutarties sudarymas atleidžia eismo įvykio kaltininką nuo prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą (išskyrus Įstatyme nustatytas išimtis) šią prievolę perkeliant civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Todėl jei nuteistasis būtų įvykdęs Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pareikštas D. Ž. civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Kadangi nuteistasis pasirinko to nedaryti, aptariamu atveju turi prisiimti ir jam padarius neatsargų nusikaltimą kilusias turtines pasekmes dėl tokio savo sprendimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. 2023-05-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš D. Ž. valstybei priteistinos iš viso 130 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Zaburienės užmokestis (t. 3, b. l. 90–93).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimą, priteistus civilinius ieškinius, ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirba ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš D. Ž. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš D. Ž. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 130 Eur – žymiai D. Ž. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš D. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 130 Eur – valstybei.