Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą ir nurodė, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui taikomas atvejo vadybos procesas, abu priima socialinių darbuotojų pagalbą, bendrauja, vaiko nepriežiūros atvejų nėra nustatyta. Vaikas, atsiradus tėvų nesutarimams, nenori išskirti nei vieno iš tėvų, sakė, kad pasilieka gyventi su tėčiu, yra artimas ryšys su tėvu, bet mamos nepamiršta, patinka aplankyti mamą ir brolį. Sąlygos augti tinkamos su abiem tėvais, vaikas buvo išklausytas dalyvaujant tėvui, jo akivaizdoje. Nurodė, kad išvadą palaiko, vaikas saugus tiek su tėvu, tiek su motina. Kadangi daugiau nei metus vaikas gyvena pas tėvą, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galimai labiau atitiktų vaiko interesus, tačiau turėtų būti užtikrintas bendravimas su motina.

6. Alytaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1313-979/2018, paliko nepakeistą. Įpareigojo ieškovą perduoti mažametį J. K., gimusį (duomenys neskelbtini., atsakovei R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės prašymą pagloboti sūnų J., kuris nuo pat gimimo augo su motina, iki ši pagimdys antrąjį vaiką, tačiau po gimdymo susiklosčiusius objektyvioms aplinkybėms, dėl ko teko neilgą laiko tarpą atsakovei praleisti Šeimos krizių centre, kur bylos duomenimis nesant pritaikytų tam sąlygų, buvo neleista kartu su motina ir kūdikiu gyventi šalių sūnui J., ieškovas, pasinaudojęs atsakovei susiklosčiusia situacija, tęsdamas atsakovės laikinai patikėtą vaiko priežiūrą, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti šalių sūnaus gyvenamąją vietą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vaiko motina neatsisakė sūnaus, be priežasties palikdama vaiką auginti tėvui, priešingai, ji, prašiusi tam tikrą laiko tarpą dėl objektyvių priežasčių ieškovo pagloboti vaiką, nepaliko sūnaus be priežiūros. Pažymėjo, kad atsakovė nuolatinai su vaiku kartu negyvena nuo to momento kai pagal ieškovo prašymą teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pažymėjo, kad tai savaime nereiškia motinos pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimo po ankstesnio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad motinos ir vaiko ryšys nuo vaiko gyvenimo pradžios su tėvu momento iki šiol nenutrūkęs, berniukas bendrauja su motina pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką du kartus per savaitę, šiai pasiimant sūnų nustatytu laiku iš ugdymo įstaigos, vaikas ilgisi mamos, nori lankytis jos namuose, matytis su mažuoju broliuku. Tuo tarpu ieškovas, bylos duomenimis, tendencingai teismo nutarties dalyje pristatyti sūnų motinai savaitgaliais piktybiškai nevykdė, kas sudaro pagrindą tokį ieškovo elgesį vertinti iš neigiamos pusės, kaip siekį atitolinti sūnų nuo motinos, apriboti motinos ir vaiko bendravimą, sumenkinti tarpusavio ryšius, pasitikėjimą vienas kitu, tikslu asmeninių interesų, tame tarpe sau palankaus procesinio sprendimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė turi ir turėjo dviejų kambarių socialinį būstą, kuriame gyveno ir gyvena su kitu mažamečiu sūnumi. Atsakovas nuosavo būsto, pritaikyto sūnui gyventi, bylos duomenimis, neturi. Jo turimos negyvenamosios paskirties patalpos (duomenys neskelbtini), netinkamos vaikui gyventi, dėl ko ieškovas, atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų užfiksuotas tokias aplinkybes, buvo priverstas jas palikti kaip netinkamas gyventi kartu su mažamečiu sūnumi, po ko teko apsistoti sesers namuose (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog nepilnamečio J. ugdymo įstaiga, (duomenys neskelbtini) mokykla, kurioje šalių sūnus lanko pirmąją klasę, yra netoli atsakovės gyvenamosios vietos. Joje, kaip nustatyta bylos duomenimis, J. lanko būrelį, po pamokų, kurios baigiasi 12.30 val., prailgintą grupę, kurioje būna iki 18.00 val. prižiūrimas mokyklos budėtojos. Teismas atsižvelgė, jog iš ieškovo sesers gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), kur gyvena su sūnumi, atstumą atvežant kiekvieną rytą 7 metų amžiaus vaiką į ugdymo vietą (Alytuje) ir atgal, o taip pat šiam grįžtant į ieškovo darbo vietą Kaune ir atgal pasiimti vaiko, ieškovui dėl geografinės padėties, užimtumo darbe bei susidarančių pirmyn ir atgal priešingomis kryptimis atstumų apie 180 km., sudėtinga suderinti paties darbo laiko ir mažamečio sūnaus dienos (mokymosi ir poilsio) rėžimą. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, atsižvelgiant į J. paaiškinimus, leidžia daryti išvadą, kad mažametis vaikas dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ugdymo įstaigoje priverstas praleisti apie 11 valandų nepertraukiamai paros laikotarpyje, kas pagal vaiko amžių ne tik, kad neatitinka vaiko interesų, bet netgi pažeidžia vaiko teises į normalią dienotvarkę ir, be abejonės, riboja tėvo galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi, skirti pagal vaiko amžių jam būtiną dėmesį, atliepti vaiko poreikius bei interesus, ką patvirtino ir ieškovo sesuo.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena greta ugdymo įstaigos, iš kur sūnų į namus, kuriuose J. iki šiol turi atskirą savo kambarį, nuo anksčiau pažįstamą aplinką, savo erdvę, parsiveda teismo nustatytu laiku pėsčiomis trumpu laiko intervalu. Ieškovo ir atsakovės sūnus yra tokio amžiaus (7 m.), kad nors vežiojimas ir nėra komplikuotas, o atstumas nuo ieškovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) bei vaiko ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) mieste) nėra itin didelis, tačiau bylos duomenimis akivaizdu, kad sudaro ieškovui derinant paties darbines funkcijas, kurioms teikia išskirtinai didelį prioritetą, kadangi motyvuodamas užimtumu darbe atsisako ir specialistų pagalbos, sukelia keblumus užtikrinti mažamečio sūnaus dienos rėžimą ugdymo ir poilsio prasme, atliepti sūnaus interesus, popamokinę veiklą (anksčiau vaikas lankė ir sporto būrelius), namų darbų ruošą ir pan. Pažymėjo, kad kaip matyti J. paaiškinimų, kai nėra namuose U., tėtis atsiveža jį į (duomenys neskelbtini), pats eina dirbti, vaikas tuo metu sėdi mašinoje ir žaidžia kompiuteriu, šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovo deklaruojamą pavyzdingą tėviškų pareigų atlikimą, vaiko gerovės užtikrinimą ir rodo priešingai, kad ieškovas ne tik, kad neužtikrina vaiko saugumo duotuoju momentu, bet ir negeba atliepti sūnaus interesų laisvalaikiu, paliekant vieną pabūti automobilyje iki šis susitvarkys asmeninius reikalus.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nebuvo ir nėra nustatyta aplinkybių ir pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovė tinkamai neužtikrintų sūnaus poreikių, neatlieptų sūnaus interesų ar jos elgesys keltų grėsmę vaikui, sūnus būtų neprižiūrėtas, būtų neužtikrinamos jo teisės į saugią aplinką bei ugdymą ir vystymąsi. Teismo vertinimu, bylos duomenimis motina atsakingai ir kruopščiai vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ji nustatytu laiku visada pasiimdavo ir pasiima sūnų tiek iš ikimokyklinio, tiek ir pradėjus vaikui lankyti pirmąją klasę – mokyklinio ugdymo įstaigos, juo rūpinasi, domėjosi vaiko situacija darželyje, stebi mokslo pasiekimus, domisi ugdymo procesu, užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą, kurią netgi ginčo bylos metu vaiko tėvas perkelia motinai, rūpinasi vaiko higiena ir kt.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas teigdamas, kad atsakovė kaip motina turinti trūkumų sūnaus priežiūros ir auklėjimo prasme, su ja geranoriškai nepavyksta susitarti, pats, pateikdamas save intelektualia asmenybe, rodančia pagarbą aplinkiniams, motyvuodamas nepateisinamais dalykais, psichologo ir pozityvios tėvystės mokymuose nedalyvavo, dalyvavo tik vienoje mediacijos konsultacijoje, nesutikdamas su paties asmenybės problemomis, skundė vaiko teisių apsaugos institucijas, kuruojančias jam nepalankiai situacijos vertinimą, rašė skundus įvairioms institucijoms/tarnyboms, kurie vėliau nepasitvirtino, atsakovės bei kitų asmenų atžvilgiu, kaltindamas prasimanytais dalykais, nuteikinėjo vaiką prieš motiną. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ne atsakovei, o ieškovui stinga pagarbos bei tolerancijos, jis pats nesikooperavo su atsakove, o visais įmanomais būdais, siekdamas asmeninės naudos, stengėsi bet kokiu būdu pakenkti motinos, faktiškai vienai iki mokyklinio amžiaus užauginusiai jo sūnų, reputacijai, tikslu, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su tėvu. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų byloje, jog aplinka nuo tada, kuomet J. gyveno su atsakove, šiuo metu būtų tapusi nesaugi ar netinkama vaikui gyventi. Atsakovė šešerius metus tinkamai rūpinosi šalių sugyventu vaiku, jo ugdymu, sveikata, priežiūra, vaikui buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, priešingų duomenų byloje nėra gauta, iki tos dienos, kuomet persikėlus į Šeimos krizių centrą, dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, laikinam periodui J. nepriėmė pastaroji įstaiga, kas niekaip nesusiję su atsakovės motinos pareigų neatlikimu, prasta charakteristika, vengimu auklėti ir prižiūrėti vaiką, jį išlaikyti ar kitais negatyviais veiksniais sūnaus atžvilgiu. Pažymėjo, kad įrodymų, jog ieškovė darė ar darytų žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, nesirūpino ar nesirūpintų vaiku, nėra pateikta.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, abu neteisti, nebausti administracine tvarka, ieškovas dirba ir gauna pajams iš darbinės veiklos, atsakovė, pagimdžiusi kitą sūnų, šiuo metu naudojasi vaiko priežiūros atostogomis, kurių pagrindu gauna valstybės garantuotas išmokas. Atsakovė žalingų įpročių neturi, ji neteista, nebausta, yra sveika, jauno ir darbingo amžiaus, paauginusi antrąjį sūnų, ketina tęsti darbą, turi siuvėjos specialybę, pagal kurią anksčiau dirbusi. Šeimos buities sąlygos vaikui augti ir vystytis pas motiną bylos duomenimis saugios ir tinkamos, atitinka vaiko interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodomą socialinių įgūdžių stoką atsakovės atžvilgiu paneigia ir tokia faktinė aplinkybė, kad atsakovė, būdama vieniša motina, augina ir kitą kūdikį, kuriuo priešingai, nei, kad apibūdina atsakovę ieškovas, pati savarankiškai pasirūpina, geba užtikrinti ir kito sūnaus priežiūrą bei vystymąsi. Teismo vertinimu, tai kad šalių augantis sūnus, kaip matyti bylos duomenis, kartais išdykauja, susipeša su kitais vaikais, dėl ko pasitaiko mėlynė ar atsakovo pamokytas neklauso motinos, neduoda pagrindo išvadai, kad motina negeba auklėti šalių sūnaus J., jį skriaudžia ar taiko nesuderinamas su vaiko auklėjimu baudimo priemones.

13. Teismas pažymėjo, kad nors darbdavys ieškovą charakterizuoja tinkamai, tačiau kiti bylos duomenys liudija priešingai. Atsakovas, būdamas ūmaus ir griežto būdo, ką rodo ne tik bylos duomenys, bet ir liudytojos, jo sesers apklausa teisme, per mažai laiko skiria sūnui, taiko netinkamus sūnaus auklėjimo būdus, bausdamas vaiką stato į kampą. Teismas remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad ieškovas, manipuliuodamas pas jį šiuo metu augančio sūnaus amžiumi nuteikinėja J. prieš motiną, liepia jos neklausyti ir pan. Tai nedviprasmiškai patvirtino bylos medžiaga, tame tarpe šalių vaikas tiek ankstesnėse apklausose, kuomet buvo apklaustas tėvui neleidus atlikti apklausos specialistams sūnaus neutralioje aplinkoje, pačiam laikant vaiką ant kelių, tiek vaikui atsakant į klausimus teismo psichologei, iš ko akivaizdu, kad šalių sūnus, baimindamasis griežto bei ūmaus būdo tėvo, jo akivaizdoje, stengdamasis jam įtikti, vengia sakyti tiesą.

14. Teismo vertinimu, nors (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato pateiktoje J. apklausoje jis nurodo, kad mama juo nesirūpina, jo nemaitina, daro nesąmones, tačiau svarbu tai, jog pats J. nurodo, kad yra daug pamelavęs. Apklausos duomenys liudija „tėtis sakė, kad mama bloga, o jis (vaikas) pamelavo, kad mama gera. Tėčiui pamelavo, nes nežinojo, kad mama bloga. Jam tėtis pasakė, kad mama bloga. Kai jis sužinojo, kad mama juo nesirūpina, nedaro valgyti, tai tada pradėjo neklausyti mamos. Jam tėtis pasakė, kad mama bloga. Dabar sužinojo ir neklauso mamos“. Teismas pažymėjo, jog vaikas nurodė ir apie neigiamą tėvo (ieškovo) reakciją, kai jis pasakė, kad mama yra gera – tėtis supyko ir sakė, kad mama bloga. Kaip nurodyta apklausoje vaikas tada sužinojo, kad mama jam nedaro valgyti, juo nesirūpina. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas vaikui formuoja negatyvią nuomonę apie mamą, kas rodo ne tik nepaisymą, bet ir kenkimą vaiko interesams. Nurodė, kad pagal vaiko amžių, suvokimo ir mąstymo lygį teismui nekyla jokių abejonių ir yra akivaizdu, kad J. pradžioje, pasak jo paties, ir psichologei sako „tik pusę tiesos“, apklausos rezultatai sudaro pagrindą vertintini, kad vaikas reiškia mintis ieškovo kalba, kad „mama bloga, nes neturi pinigų, viską išleidžianti ant draugių“ ir pan., negebėdamas patikslinti atsakymo, kodėl mama bloga ir kt. Galiausiai berniukas palaipsniui atsiveria, aiškina, kad „biškį“ myli mamą, myli mažąjį broliuką, jo pasiilgsta, su juo žaidžia. Vėliau natūraliai reiškia savo mintis apie jam artimus ir svarbius žmones, atsiveria apie tarpusavio ryšį, perteikia paties emocinę būklę, nusako tikrąsias vertybes. J., būdamas pas tėtį, pasiilgsta mamos, jam svarbi mamos meilė, pasak J., mamai vaiko meilės irgi reikia, vaikas, apsikabinęs meškiną, verkia, liūdi be mamos, tada tėtis atveda katiną Micių, kad nusiramintų. Tokie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad vaikas, atsižvelgiant į tėvo ūmų būdą, bijo priešiškai mamos atžvilgiu nusiteikusio tėvo, nori būti jam lojalus, įtikti, todėl besąlygiškai vykdo jo paliepimus ir norus. Galiausiai vaikas apklausos metu teiraujasi ar jis matomas ir stebimas, papasakoja apie savo kasdienybę, ankstyvą atvykimą į ugdymo įstaigą, mamos namus, aplinką, teigia, kad mama yra gera žmonėms, nieko neskriaudžia, J. sako norintis gyventi su mama, myli mažąjį broliuką.

15. Teismas remdamasis duomenimis nustatė, kad atsakovė gyvena dviejų kambarių bute, kur J. gyveno su motina visus 6 metus sau įprastoje aplinkoje, turėjo savo atskirą kambarį, savo atskirą lovą, savo erdvę. J.i gyvenant su atsakove, ieškovas faktiškai per tuos 6 metus tarpą vaiku nesidomėjo, nelankė, todėl darytina išvada, kad tėvystės įgūdžių savaime pakankamai neįgijo, geruoju neteikė išlaikymo sūnui, atsakovė buvo priversta išsireikalauti išlaikymą per antstolius. Bylos duomenimis, išlaikymas šalių sūnui iš M. T. priteistas nuo 2018 m. liepos 17 d., vykdomas nuo 2019 m. sausio 18 d. 2022 m. sausio 19 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 647,59 Eur, o 2024 m. kovo 28 d. duomenimis išlaikymo įsiskolinimas toks pats 647,59 Eur. Nors ieškovas 2024 m. lapkričio 18 d. posėdyje teismą įtikinėjo, kad išlaikymo jam nereikia, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas akcentavo, kad jam atsakovė negrąžino išlaikymo ir vaiko pinigų, kuriuos moka valstybė, nors 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė pervedė ieškovui iš viso 600 Eur, nurodydama pavedimo paskirtį: ,,grąžinu alimentus už J. K.“. Teismo vertinimu, byloje esančios SMS žinučių tekstai patvirtina, kad ieškovui svarbiau išlaikymo pinigai ir pašalpos, o ne vaiko emocinė ir fizinė gerovė, žinutėse aiškiai išreikšta ieškovo pozicija, kad, jeigu jam nebus grąžintos jo sumokėtos lėšos, jis neleis bendrauti vaikui su mama.

16. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad, perdavus vaiką tėvui, šis mažametį apgyvendino ne tik, kad mažamečiui vaikui, bet iš vis gyventi nepritaikytose patalpose kur nėra vandens, WC, vonios/dušo, šildymo sistemos, vaikas po kelias dienas buvo nemaudomas, gamtinius reikalus žiemos metu ėjo atlikti į lauką. Po minėtų faktų konstatavimo, ieškovas apsigyveno liudytojos, savo sesers, I. M. namuose, kur su šios trijų asmenų šeima gyvena 3 kambarių 80 kv. m name. Teismas nustatė, kad ieškovas su vaiku gyvena 1 kambaryje, vaikas neturi savo erdvės, savo kambario. Šeimos buities gyvenimo sąlygų įvertinimo aktu konstatuota, kad J. su tėčiu miega vienoje lovoje, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. M., kuri nurodė davusi broliui vieną kambarį (svetainę), be to, brolis galintis naudotis bendra virtuve. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, būdamas pakankamai brandaus amžiaus, savo nuosavybės nesukūrė, neturi nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos, iki šiol nėra sukūręs tinkamų gyvenimo sąlygų J.i augti ir vystytis, ieškovas naudojasi savo sesers gerumu ir su vaiku glaudžiasi šios namuose, natūraliai dalį savo vaiko priežiūros ir rūpinimosi pareigų perkeldamas seseriai bei jos šeimos nariams, kurie augina identiško amžiaus dukrą U. Ši aplinkybė irgi svarbi vertinant ieškovo gebėjimą asmeniškai, be pašalinių ar artimųjų pagalbos tinkamai pasirūpinti sūnumi J.. Būdamas atsakingu tėvu, ieškovas jau seniai turėjo pareigą įsirengti ar kitu būdu įgyti sau ir vaikui gyventi tinkamas patalpas, tačiau to nepadarė, kas paneigia jo nurodomą aplinkybę ženklias pragyvenimui gautinas pajamas bei netiesiogiai patvirtina, kad ieškovui, aktualu nemokėti išlaikymo vaiko motinai ir taip pat iš valstybės gauti vaikams iki 18 metų skirtas pinigines lėšas.

17. Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savarankiškai negeba pasirūpinti vaiko sveikata. Jis be atsakovės pagalbos vaiko neužregistravo ir nepristatė odontologui, dėl autoįvykio nepristatė medikų apžiūrai, be motinos sutikimo viešina sūnaus atvaizdą socialiniuose tinkluose. Nors ieškovas bandė įtikinti teismą, kad su sūnumi daug laiko praleidžia gamtoje, tačiau iš bylos duomenų matosi, kad J., gyvendamas ieškovo sesers namuose, daugiausia žaidžia žaidimus su vienmete pussesere U., su kuria kartais gerai, kartais blogai sutaria, kartais su „telu“ pažaidžia, ieškovo paliekamas žaisti kompiuteriu neribojant laiko, kas yra ypač žalinga tokio amžiaus vaikams ir neatitinka geriausių vaiko interesų fizinės ir psichinės sveikatos prasme. Ieškovas piktybiškai nevykdo pareigos užtikrinti vaiko poreikį bendrauti su mama ir mažesniuoju broliu, priešingai nei atsakovė, kuri J.i nenorint iš jos vykti pas tėtį, vaikui paaiškina to priežastis ir skatina bendrystę sutinkamai su nustatyta teismo laikina tvarka. Ieškovas, vietoje to visokeriopai stengiasi riboti mamos ir sūnaus bendravimą, žemina savo vaiko mamą bei formuoja vaikui neigiamą nuomonę apie artimiausią ir brangiausią žmogų, liepia jos neklausyti, vaikui bandydamas įteigti negatyvią motinos asmenybę. Ieškovas be pirmiau nurodyto bandė įtikinti teismą, kad mama J.i negamina valgyti, tačiau kaip paaiškėjo iš liudytojos I. M. ir atsakovės paaiškinimų, kad būtent ieškovas negamina. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo pasiūlyta dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, pozityvios tėvystės įgūdžių, tėvystės mokymuose, tačiau ieškovas juose nedalyvavo, motyvuodamas užimtumu darbe, kas nelaikytina objektyviai pateisinama priežastimi siekiant kuo geriausių vaiko interesų.

18. Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad ieškovo asmeninės savybės nėra pats geriausias pavyzdys augti mažamečiui vaikui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, savanaudiškais tikslais, turi polinkį rašyti skundus, kurie vėliau nepasitvirtina, linkęs bauginti ikiteisminiais tyrimais. Vaiko apklausa ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad vaikas tėčio bijo, nes jis griežtas, vietoje geranoriško pokalbio ir nuoširdaus paaiškinimo, sūnui taiko bausmes. Ieškovo sesuo paliudijo, kad brolis yra ūmaus būdo, mano, kad gal daugiau priežiūros vaikui reiktų, tuo tarpu apie vaiko motiną nieko blogo negali pasakyti, jį ji pamaitina, o, kad J., pasak liudytojus, kartais grįžęs būna piktas, pavargęs, atsižvelgiant į nepertraukiamai ilgą laiką, praleistą mokykloje, yra natūralu. Liudytoja pripažino, kad yra sakiusi, jog motina sūnumi pasirūpintų geriau, nes brolis charakterį turi, linkęs gąsdinti, bando sukurti įtampą, kad aplinkiniai, institucijos, vykdančios priskirtas pareigas savo kompetencijos ribose, jaustųsi jo kontroliuojami, tokie veiksmai patvirtina jo manipuliatyvų elgesį. Teismo vertinimu, aptarti bylos duomenys rodo, kad ieškovas nėra pasirengęs atsakingai tėvystei. Duomenų, kad pakeitus J. K. gyvenamąją vietą jo aplinka taptų saugesnė ir geresnė nei, kad buvo pas atsakovę, nėra, šalių turtinė padėtis bylos duomenimis panaši. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (atsižvelgiant į jo amžių, turimus socialinius kontaktus, diagnozuotus sveikatos sutrikimus), nepagrįstai sąlygotų visų jo, per itin ilgą laiką, šiuo atveju 6 metus, susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą, o tai neigiamai atsilieptų bylos duomenų visetu tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ugdymo procesui, kas akivaizdu neatitinka J. interesams. Pažymėtina ir tai, kad vaiko teisių apsaugos institucija, teismo manymu, ginčo atveju, siekdama išvengti ieškovo nuolatinių nepasitenkinimų bei skundų rašymų, nurodė vienintelę aplinkybę, dėl ko galėtų būti tenkinamas ieškinys, t. y., kad vaikas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau beveik metus laiko laikinai gyvena su ieškovu.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad R. K. ir sūnaus J. K. tarpusavio bendravimas yra šiltas, tarp vaiko ir ieškovės nuo gimimo susiformavęs glaudus ir artimas ryšys nenutrūkęs. J. myli mamą, mažąjį broliuką, turi savo erdvę mamos namuose, ugdymo įstaiga, kurioje mokosi šalių sūnus, yra greta atsakovės namų. Aplinkybė, kad kartą vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, nėra esminė įrodymų vertinimo prasme, nes tėvas įtakojo vaiko nuomonę. Kitą kartą (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai pastebėjo, jog šalių sūnus išsakė norą likti gyventi su motina ir broliu. Paskesnės nuomonės išklausymas parodė, kad vaikas nori būti ir su mama, ir su tėčiu. Teisme išklausytas vaikas pasakė, kad norėtų gyventi su mama. Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis daroma išvada, kad motinos asmeninės dorovinės nuostatos, charakterio bruožai (jautri, empatiška, rūpestinga, dėmesinga, sąžininga, atliepianti vaiko lūkesčius). Buities gyvenimo sąlygos tinkamos ir toliau auginti J. jam pažįstamoje ir pritaikytoje augti, vystytis ir lavintis aplinkoje, (duomenys neskelbtini) mokykla, yra netoli motinos namų, pasiekiamos pėsčiomis. Jokių motinos atžvilgiu prieš parodymų nėra gauta, vaiko teisių apsaugos institucija sutinka ir neprieštarauja, jog kliūčių pas mamą ir toliau augti J.i nėra. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vaiko teisių institucijos atstovei posėdžio metu išgirdus aplinkybes, kad galimai tėtis sūnų muša per galvą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl duomenų patikrinimo, o toliau buvo fiksuota, kad galimai mama mušė sūnų diržu, savaime nesudaro pagrindo atsakovę laikyti kalta smurtavus prieš vaiką, vertinant ir tai, kad bylos duomenimis akivaizdu, jog vaikas dėl pirmiau aptartų tėvo asmeninių savybių yra linkęs pameluoti. Bylos duomenimis vaikas pats išsakęs, kad jo niekas neskriaudžia, jam reikalinga mamos meilė, ji gera. Tuo tarpu ieškovas nebuvo įsitraukęs į sūnaus gyvenimą ir auklėjimą praėjusius 6 metus. Toks laikotarpis, neatlikus tėviškų pareigų, liudija tėvo neatsakingumą bei abejingumą vaiko gerovei, ieškovo motyvacija labiau sietina asmeninių tikslų nei, kad susijusi su vaiko interesais ar išimtinai jo gerove. Šalių sūnaus, kaip asmenybės, formavimuisi ir visapusiškai raidai užtikrinti tokiame amžiuje būtina motinos šiluma ir rūpestis, ką patvirtino ir pats J. apklausos metu, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas ir ryšio su motina nutraukimas neigiamai paveiktų vaiko emocinę ir fizinę sveikatą, sukeltų stresą, sąlygotų ryšio su mama praradimą bei papildomą nesaugumo jausmą, gyvenant su ūmaus būdo tėvu, kuriam stinga pozityvios tėvystės įgūdžių, atsakovės manymu, tėvui iš vis neduosiant jai vaiko. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovas nelinkęs vykdyti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygų. Ieškovas negeba užtikrinti stabilios ir saugios aplinkos vaikui dėl savo patirties ir gebėjimų stokos, jis vengia priimti specialistų pagalbą, kuri padėtų įgyti geresnių tėvystės įgūdžių. Ieškovo asmeninės savybės ir elgesys nesuderinamas su pavyzdingos tėvystės principais, elgsena rodo emocinės kontrolės, pagarbos stygių, dėl ko yra nesaugi mažamečiui vaikui. Socialinės pagalbos vengimas taip pat rodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas įgyti reikiamų gebėjimų ar dėti pastangų, kad galėtų visapusiškai vienas, be sesers ir jos šeimos narių pagalbos pasirūpinti vaiku, užtikrinti jam tinkamas sąlygas gyventi, augti ir vystytis.

20. Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog J. K. gyvenant su atsakove, aplinka kurioje jis nuo gimimo gyveno ir faktiškai vienos atsakovės buvo užaugintas iki mokyklinio amžiaus tapo nesaugi, o ieškovas sugebės ją sukurti geresnę ar saugesnę, ar iš esmės pasikeitė kitos aplinkybės, kurios būtų pagrindas keisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Siekiant išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės (J., išsakydamas savo nuomonę psichologei teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 12 d. metu, nurodė, kad nori gyventi su motina) ir norų svarbos bei mažamečio vaiko prigimtinio intereso ir siekio išsaugoti glaudų ryšį su faktiškai jį užauginusia motina, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnaus ryšys, nepaisant praėjusio laiko tarpo kuomet vaiko laikinai gyventa ieškovo aplinkoje, su motina nenutrūkęs, jis išlikęs artimas, glaudus ir šiltas, todėl ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas. Dėl kitų, išvestinių ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė, kadangi atmetus pagrindinį reikalavimą, jie jokių teisinių pasekmių sukurti ieškovui negali.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad motina nori toliau auginti vaiką pati, tačiau ieškovas pažymi, jog turėtų būti atsižvelgiama ne tik į mamos norą bei poreikius, tačiau ir į vaiko lūkesčius bei į tai, kokias gyvenimo sąlygas jam galės sudaryti jo motina. Apelianto vertinimu, vaiko mama J.i negeba sudaryti tinkamų ir saugių sąlygų, kadangi nuo 2023 m. lapkričio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre. Tai parodo, jog mama turi psichologinių problemų (o galbūt ir su alkoholiu ar narkotikais), kurias neabejotinai matė ir jos sūnus J., o augti mažamečiui vaikui su tokia mama nėra saugiausias variantas, kadangi vaikų psichologinė branda susiformuoja gerokai vėliau. Matydamas tokį mamos pavyzdį vaikas tikrai galėtų užaugti turintis įvairių psichologinių problemų, ko ieškovas nori išvengti.

21.3. Atsakant į pirmosios instancijos išvadas, jog atsakovė turi socialinį būstą, o ieškovas nuosavo būsto, pritaikyto sūnui gyventi, neturi, kadangi turimos negyvenamosios paskirties patalpos (duomenys neskelbtini) netinkamos vaikui gyventi, apeliantas pažymi, kad gyvena pas savo seserį. Sesers name ieškovui su sūnumi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra du kambariai (viename gyvenas ieškovas, kitas yra padarytas kaip abiejų vaikų kambarys, sesers dukrai ir ieškovo sūnui). Neaišku, kodėl teismas šį ieškovo būstą traktuoja kaip ne visai tinkamą. Sesuo augina irgi J. amžiaus mergaitę, todėl J. visuomet turi žaidimų draugą, su kuriuo gali leisti laiką. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pačios atsakovės socialinis būstas neatitinka sąlygų, kuriame galėtų būti auginamas vaikas, kadangi gyvenamasis plotas yra visiškai atskiroje erdvėje (pereinant koridorių) nuo virtuvės ar tualeto (tai akcentavo ir vaikų teisės).

21.4. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atstumo nuo ieškovo gyvenamosios vietos ir sūnaus mokyklos, apeliantas pažymi, kad tarp ieškovo sesers namų ir J. mokyklos yra apie 11 km. atstumas, todėl kelionė jam iki mokyklos ilgai netrunka. Nėra aišku kodėl teismas kreipia dėmesį į faktą, koks yra atstumas tarp ieškovo darbo ir mokyklos ar ieškovo sesers namų, kadangi šioje situacijoje tai visiškai neturi jokios reikšmės – ieškovas visuomet nuveža ir pasiima savo sūnų iš mokyklos, jam nereikia vykti į ieškovo darbą. Atsakant į teismo poziciją, kad sūnui yra per sunku 11 valandų būti aktyviam mokykloje, apeliantas pažymi, kad sūnus mokykloje būna apie 9 valandas, per kurias bent kelios valandos yra skirtos poilsiui, dalį laiko yra mokomasi, o likusią dalį – vyksta aktyvi veikla (būreliai, sportai, kitokios užklasinės veiklos). Taigi sūnus ir pasimoko, ir pasportuoja, ir šiaip patobulėja, būna kitų vaikų kompanijoje, todėl jam nėra nuobodu. Ieškovas su sūnumi apie tai daugybę kartų kalbėjo ir vaikas nurodė, kad jam patinka būti mokykloje su kitais vaikais.

21.5. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pastebėjimų, jog ieškovas dalyvavo tik vienoje mediacijos konsultacijoje ieškant priimtinų bendravimo būdų su biologine vaiko motina, bendrauti pagarbiai, stengtis nesukelti konfliktinių situacijų. Apeliantas pažymi, kad pilną darbo dieną dirba samdomame darbe, todėl negali visus kartus dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose.

21.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime siekdamas pagrįsti savo sprendimą bei ginti tik atsakovės interesus, ieškovą atvaizduoja kaip ūmaus būdo, griežtą tėvą, kas yra visiškai netiesa. Apeliantas yra ramaus bei linksmo būdo žmogus, stengiasi visada būti geru pavyzdžiu savo sūnui, niekuomet jo nebaudžia jokiomis fizinėmis bausmėmis, o kad kelis kartus pastatė į kampą, siekiant jį išmokyti atsakingumo nėra nieko blogo. Apelianto nuomone, kiekvienas tėvas ar mama turi teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimą (žinoma, nenaudojant smurto), todėl keista, kad teismas kritikuoja ieškovo metodus.

21.7. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastaba, kad gyvena sesers name, tačiau normalu, kad šeimos nariai padeda šeimai, t. y. ieškovui. Vadovautis teismo logika, jog ieškovas per gyvenimą neįgijo savo asmeninio būsto, kur galėtų gyventi vaikas, tą pačią logiką būtų galima taikyti ir atsakovei, kadangi ji gyvena socialiniame būste, kuris irgi nėra jai priklausantis. Dėl nežinomų priežasčių teismas ieškovą atvaizduoja blogu, nerūpestingu tėvu, nors tai yra visiškai netiesa. Priešingai nei nurodė teismas, pas seserį ieškovas turi savo kambarį, o J. taip pat turi savo kambarį, kuriuo dalinasi su sesers dukra. Sesuo džiaugiasi, kad ieškovas gyvena su ja, nurodė, kad tokiu būdu ir patiems vaikams yra gerokai linksmiau.

21.8. Vertindamas teismo išvadas apie ieškovo skiriamą laiką sūnui, apeliantui nesuprantama kodėl teismas daro išvadą, kad sūnus J. vien tik žaidžia su sesers dukra U., kadangi tai nėra visiška tiesa. Apeliantas sutinka, kad dalį laiko sūnus praleidžia su ja, bet tai normalu – jie gyvena kartu. Visgi, kitą dalį laiko ieškovas leidžia kartu su J., vyksta į kitus miestus, zoologijos sodą, vaikų žaidimų kambarius, į gamtą ir kitur, veikia visas veiklas, kurios gali būti įdomios vaikui. Todėl nesutiktina, kad ieškovas nesirūpina J., bent kaip tai bando parodyti teismas.

21.9. Nesutiktina, kad ieškovas nevykdo pareigos užtikrinto vaiko poreikį bendrauti su mama, kadangi niekuomet neatsakė jai perduoti vaiką, yra tik vienos žinutės (kurios buvo išimtos iš konteksto), kuriose ieškovas buvo supykęs ir atrašė, kad be policijos neduos vaiko (po to, kai vaikas pasiskundė, kad mama jį muša). Ieškovas niekuomet nenuteikinėja vaiko prieš jo mamą, čia tik teismo išsakoma nuomonė, kuri realiai yra formuojama tik siekiant apginti mamos interesus (kaip įprastai tokiose bylose, tėčiai mažiausiai yra ginami, jie yra padaromi blogi). Be to, yra visiška netiesa teigti, kad ieškovas negamina vaikui valgyti, I. M. niekuomet nesakė, kad ieškovas negamina, ji tik atsakė į jai užduotą klausimą, kai buvo klausiama – „ar ji gamina“. Tačiau tai nereiškia, kad negamina ieškovas, būna, kad kartu gaminama.

21.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas iki 6 m. nesirūpino sūnumi. Ieškovas net nežinojo, jog yra išlaikymo skola. Visgi, įsiskolinimas yra ~600 Eur, o per tiek metų ieškovas tikrai gerokai daugiau sumokėjo išlaikymo, todėl tai parodo, jog ieškovas niekada nevengė savo kaip tėvo pareigos išlaikyti savo sūnų. Be to, ir matydavosi su juo kai tik galėjo, niekad nėra jo užleidęs ar nebendravęs, todėl nesuprantama, kodėl teismas bando ieškovą parodyti kaip blogą tėvą.

21.11. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog J. jau metus gyvena su ieškovu, jam patinka gyventi su tėvu. Ieškovas yra sudaręs jam geras sąlygas augti ir vystytis. Apelianto sesuo pilnai sutinka, kad J. neribotą laiką gyventu su ja ir jos dukra. Pats J. yra nurodęs per apklausą, kad „mama daro nesąmones, nesirūpina juo bei norėtų gyventi su tėčiu“. Atsakovės sesuo yra pateikusi pareiškimą policijai, nurodant, jog jai atsakovė yra dažnai pasakojusi apie savo sugyventinį M. M. ir jo įpročius vartoti narkotikus (apeliantui, kaip adekvačiam tėvui, peršasi reali išvada, kad ir atsakovė buvo įsitraukusi į narkotikų vartojimą, todėl ir atsidūrė krizių centre). J. ne kartą yra išreiškęs savo nuomonę, jog jam patinka su ieškovu, kad ieškovas rūpinuosi juo ir norėtų likti su ieškovu. Apeliantas pažymi, kad J.i gyvenant su ieškovu stipriai pagerėjo jo elgesys mokykloje bei mokymosi rezultatai (jo mokymosi žurnale yra vien pagyrimai už jo gerą elgesį bei pastangas moksluose, kurios būna vertinamos puikiai).

21.12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visais įmanomais argumentais bandė parodyti, kad ieškovas yra neva prastas tėvas, nors tai nėra tiesa, tačiau ieškovas tik dėl vaiko stengiasi, įsiveldamas į teisminius procesus dėl jo globos. Tai akivaizdžiai įrodo, kad JJ. ieškovui labai rūpi ir turi pilnas sąlygas jį auginti ir juo rūpintis.

21.13. Šioje byloje teisėja buvo šališka atsakovės atžvilgiu, kadangi vien skaitant sprendimą, pastebima tendencija, jog kiekvienas aspektas teisėjos buvo nurodytas ieškovo nenaudai, nepalankiai vertinant ieškovą, nebuvo nei vieno aspekto, kuriuo teisėja nepalankiai vertintų atsakovę.