Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 10 d. teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

tenkintinas iš dalies prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikta tvirtinti taikos sutartis dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pažymėtina, kad tėvystė gali būti nustatoma pripažįstant tėvystę tik CK 3.141 – 3.142 straipsniuose nustatyta tvarka arba teismo sprendimu (CK 3.146 – 3.148 straipsniai), vaiko kilmės nustatymas negali būti taikos sutarties objektu, nes toks susitarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, todėl šalių susitarimas dėl vaiko tėvystės nustatymo negali būti patvirtintas (CK 6.984 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-200-253/2015). Susitarimas taikos sutartyje vertintinas kaip atsakovo M. T. ieškovės R. K. reikalavimo nustatyti tėvystę pripažinimas (CPK 187 straipsnio 1 dalis) ir tėvystė nustatytina teismo sprendimu (CK 3.148 straipsnis, CPK 392 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 160, duomenų apie tėvą nėra. Atliktos DNR ekspertizės tėvystei išvadomis J. K. yra atsakovo M. T. sūnus su 99,999998 procentų tikimybe. Nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl tėvystės pripažinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovui M. T. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje vaiko pavardės pakeisti neprašė, vaikui paliekama esama pavardė, išaiškinant, kad pavardės keitimas galimas bendru tėvų pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ , TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29704).

Taikos sutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, išreiškia šalių valią šiuos ieškinio reikalavimus išspręsti taikiai, todėl patvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Šalims susitarus taikiai baigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Remiantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Šalims byloje suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų:. Ieškovei – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2-)-17-T-2537-10236, atsakovui –Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2-)-18-T-2242-8759. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, išlaidos, susijusios už procesinių dokumentų įteikimu, byloje ir žyminis mokestis valstybei, iš šalių nepriteistini ir apmokami iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti prašymą iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, biologinis tėvas, o J. K. yra M. T. sūnus.

Palikti nepakeistą ieškovės R. K. nepilnamečio vaiko pavardę – „K.“.

Išaiškinti, kad vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje.

Pakeisti Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. gimimo įraše Nr. 160 duomenis apie tėvą ir nurodyti, kad M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra J. K. tėvas.

Taikos sutartį dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sudarytą tarp ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo:Nepilnamečio sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma pagal jo motinos R. K. gyvenamą vietą.M. T. nuo 2018 m. liepos 1 d. moka išlaikymą sūnui J. K. po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ateityje, atsižvelgiant į infliaciją, jas kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki J. K. pilnametystės.Šios mokamos lėšos yra pervedamos į J. K. motinos R. K. nurodytą sąskaitą banke iki einamo mėnesio 25 dienos ir jas uzufrukto teise tvarko J. K. motina R. K..Dėl išlaikymo įsiskolinimo šalys sutaria, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir R. K. išlaikymo įsiskolinimo atsisako.Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo:R. K. įsipareigoja netrukdyti M. T. bendrauti su sūnumi J. K., jį lankyti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, sūnui paaugus maždaug nuo 4 metų pas jį jam lankytis, jį auklėti, rūpintis jo sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jeigu tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams.Bendravimo su sūnaus artimais giminaičiais iš tėvo pusės (seneliais, dėdėmis ir pan.) tvarka nustatoma atskiru šalių susitarimu, atsižvelgiant į šalių interesus, sąžiningumo bei protingumo principus.Šalims yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalys žino ir tai joms yra priimtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, viena šalis, arba abi gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo.Kiekviena iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos išsprendžiamos teismo.

Nutraukti bylą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kur yra įregistruotas vaiko gimimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų.