- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-200-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13622-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- L. D., D. B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-200-253/2015
2015 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. D. ir D. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti 2014-10-13 sudarytą taikos sutartį, kuria susitaria, kad L. D. pripažįsta, jog nėra S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinė motina, o D. B. pripažįsta esanti S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinė motina.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-20 nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.984 str. bei 3.149 str., numatantį, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, teismas konstatavo, kad patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Daryta išvada, kad taikos sutartyje nurodytos sąlygos turėtų būti nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagal CK 3.153 str., tėvystės nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai aiškino CK 3.149 str. 1 d. nuostatą. Teigia, kad kreipimasis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį taip pat laikytinas teisminiu ginčo išsprendimo būdu. Pareiškėjų pasirinktas susiklosčiusios situacijos išsprendimo būdas yra ne tik teisminis, bet ir operatyvesnis bei ekonomiškesnis. Šiuo atveju nesant ginčo, kreipimasis į teismą ginčo tvarka neatitiktų ginčo teisenos esmės ir turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.153 str.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantės nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį.
Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti CK 6.983 str. 1 d. numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 str. 2 d. numato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja (CK 6.984 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja L. D. vaiko S. S. gimimo liudijime įrašyta vaiko motina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygomis pareiškėjos iš esmės susitarė dėl nepilnamečio vaiko S. S. motinystės fakto. Taikos sutarties sąlygomis pareiškėjos pripažįsta, kad pareiškėja L. D. nėra nepilnamečio vaiko biologinė motina, o pareiškėja D. B. pripažįsta esanti vaiko biologinė motina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo CK 3.149 str. 1 d. nuostatų aiškinimo ir taikymo skundžiamoje nutartyje. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą – civilinės būklės aktų registraciją (CK 2.18–2.19 str.). Civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikšmingus duomenis, kuriuos šie įrašai pažymi. Gimimo įraše ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir įrašomi duomenys apie jo tėvus (CK 3.292 str.). Įstatymas numato teisminę civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo tvarką (CK 3.286 str.). Atitinkamai CK 3.149 str. 1 d. taip pat numatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimas nagrinėjamas CPK IV dalies XIX skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. ieškinio teisena. Atskirojo skundo argumentai dėl šio klausimo sprendimo teismui nutartimi tvirtinant taikos sutartį atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu, o tokios taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Darytina išvada, kad pareiškėjų pateikta taikos sutartis netvirtinta pagrįstai (CPK 42 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį palikti nepakeistą.