Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad šis statinys yra (duomenys neskelbtini). Šio statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo (1 buto pask), statinio tūris – 293 kub. metro, užstatytas plotas – 64 kv. metro, bendras plotas – 79,24 kv. metro, statinio aukštis – 5,25 kv. metro, naudingas plotas – 24,35 kv. metro. Kadastrinės bylos 1A formoje nurodyta, kad šio statinio statybos pradžios metai yra 2013 m., o pabaigos metai – 2013 m. Nurodyta, kad statinys kadastrinių matavimų atlikimo dieną yra 100 proc. baigtumo.

1.2. 2015 metais P. L. perleido A. B. turtinės nuosavybės teises į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo (1 buto pask), esantį S. S. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei išdavė 2015-03-09 sutikimą kuriuo nurodė, kad jis turėdamas 2013-04-01 S. S. sutikimą, pradėjo gyvenamojo namo statybas S. S. priklausančiame žemės sklype, sutinka, kad visas statybas užbaigtų ir deklaraciją dėl statybos užbaigimo užpildytų ir visus reikiamus dokumentus parengtų ir pateiktų Registrų centrui A. B., bei sutinka, kad šis namas nuosavybės teise būtų įregistruotas A. B. vardu. Taigi šiuo sutikimu P. L., būdamas naujai pastatyto namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoju, visas savininko nuosavybes teises, susijusias su šiuo turtu, perleido ieškovei A. B.

1.3. Ieškovė, siekdama išviešinti savo, kaip savininkės teises į namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, 2021-10-06 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kurio prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras, susipažinęs su ieškovės pateiktu prašymu ir viešajame registre atliktais įrašais nusprendė ieškovės prašymą atmesti, kadangi į minėtą gyvenamąjį namą 2021-10-11 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. S. nuosavybės teisės 2021-10-07 deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, o dokumentai, patvirtinantys, kad minėta deklaracija, kurios pagrindu į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos J. S. nuosavybės teisės, yra panaikinta, pripažinta neteisėta ar kitokiu būdu pripažinta netekusia galios, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti.

Ieškovė, gavusi tokį VĮ Registrų centro atsakymą, susipažino su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre saugomais duomenimis ir nustatė, kad J. S. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos 2021-10-11. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo Nr. Nr.:(duomenys neskelbtini), atsakovė J. S. nuosavybės teisių įregistravimui pateikė: 2021-10-07 deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - 2021-10-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1) ir 2013-11-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią parengė matininkė D. A., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011-05-17 (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10.1 ir 10.2).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė ieškovės nuosavybės teises dėl ko ieškovė negali realizuoti savo, kaip savininkės nuosavybės teisių į namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. negali išviešinti šių teisių VĮ Registrų centre, ieškovė teikia ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti ab initio negaliojančia 2021-10-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

1.6. Dėl A. B. nuosavybės į statinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (1 dalis), atitinkamai antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vieni iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris, taip pat naujo daikto pagaminimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1, 4 punktai).

Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Šiuo atveju nuosavybės teisių atsiradimui yra visiškai nesvarbu, ar šis pagamintas daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 30 punktas). Šie išaiškinimai taikytini ir kitiems statiniams. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Be to pagal kasacinio teismo praktiką deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurioje nurodoma, kad statyba užbaigta pastatant naują daiktą, užpildymas ipso facto reiškia, kad asmuo užpildęs tokią deklaraciją laikomas deklaracijoje nurodyto daikto savininku, kuris nuosavybės teises į statinį įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. nuosavybės teisė įgyta sukūrus naują daiktą.

1.7. Kaip nurodyta ieškinio faktinių aplinkybių dalyje, P. L. 2013-11-25 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, nurodė, kad jis užbaigė gyvenamojo namo (vieno buto) II gr. nesudėtingo, naujos statybos statinio (duomenys neskelbtini) statybą (deklaracijos 1.1 punktas). Šios deklaracijos 2.2 punkte nurodyta, kad statinys pastatytas adresu (duomenys neskelbtini), be to, iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, kad dar iki 2013-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą surašymo, buvo atlikti šio statinio kadastriniai matavimai, kuriuos atliko 2013-11-08 kadastrinių matavimų byla kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad P. L. buvo šio namo statytojas ir savininkas bei turėjo nuosavybės teises į namą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnis, nustatantis nuosavybės teises įgijimą perdavimo būdu, nurodo, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Taigi, įstatymo leidėjas laiduoja nuosavybės teisės savininkui savo nuožiūra perleisti nuosavybės teises, bei inter alia nustato, kad joks kitas asmuo, neturintis nuosavybės teisių ar neturintis savininko įgaliojimo, neturi teisės perleisti nuosavybės teisių. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalis nustato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Šiuo atveju, kaip ir nurodyta ieškiniu faktinių aplinkybių dalyje, P. L., būdamas gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo (1 buto pask.) savininku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas) realizuodamas savo kaip nuosavybės teisių savininko valią, perdavė visas teises inter alia ir nuosavybės teises į gyvenamą namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnis), todėl A. B. tapo šio namo savininke ir įgijo nuosavybės teises nuo sandorio su P. L. sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies pagrindu.

1.8.Pagal atsakovės VĮ Registrui centrui pateiktą 2021-10-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 matyti, kad atsakovė teigia, kad būtent ji yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, esančio (duomenys neskelbtini) statytoja ir savininkė. Šioje atsakovės pateiktoje deklaracijoje ji nenurodo jokių duomenų nei apie rangovą, bei apie statybos vadovą, nei apie statinio statybos techninės priežiūros vadovą, tačiau expressis verbis nurodo, kad šio statinio statytoja yra atsakovė, t. y. J. S. Be to analizuojant Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuosavybės teisės atsakovei į statinį yra įregistruotos 2021-10-11 pagal sandorį - 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 p). Tuo tarpu namo kadastriniai matavimai atlikti pagal 2013-11-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią sudarė D. A., matininko 2011-05-17 Kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 10.1 ir 10.2 punktai).

1.9.Įvertinus šiuos viešai pateiktus duomenis ir išreikalautus įrodymus, matyti, kad atsakovė jokių statybos darbų, susijusių su namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo neatliko, t. y. nebuvo šio namo statytoja, kaip, kad nurodoma 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

Tai, kad atsakovė nebuvo ir nėra šio namo statytoja, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė kartu su 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, inter alia Registrų centrui pateikė 2013-11-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią sudarė D. A., matininko 2011-05-17 kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). T. y. ji pateikė tą pačią bylą, kuri buvo sudaryta kai šio namo savininku buvo P. L., kuris surašė 2013-11-25 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagal 2013-11-08 kadastrinių matavimų bylą, kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Analizuojanti viešai prieinamus duomenis, nustatyta, kad D. B. (matininkė, nurodyta tuo metu, kai namo savininkas buvo P. L.) ir D. A. (matininkė, nurodyta, tuo metu, kai atsakovė pateikė 2021-10-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1) yra vienas ir tas pats asmuo.

1.10.Iš to seka, kad atsakovė nebuvo ir negalėjo būti šio namo statytoja, nes šis namas dar 2013 metais buvo pastatytas, o statybos baigtumas tuo metu jau buto 100 proc. Niekas kitas, išskyrus savininką, neturi teisės perleisti daikto kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai daiktą perleidžiantis asmuo turi savininko įgaliojimą ir veikia įgaliojimo ribose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė yra neliečiama, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis suteikia tik savininkui teisę laisvai, savo nuožiūra, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šio kodekso 4.48 straipsnis nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

Šiuo atveju ieškovė yra namo savininkė, nes šio namo statytojas P. L., kuris savo nuosavybės teises įgijo 2013-11-25 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas), visas nuosavybės teises perleido ieškovei A. B., kuri tapo šio turto savininke (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas). A. B. niekada jokia forma ir jokiais būdais neperdavė nuosavybės teisių į namą atsakovei, todėl atsakovė neįgijo nuosavybės teisių į namą, iš to seka, kad 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 yra niekinė ir negaliojanti ab initio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikta 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 yra niekinė, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ji yra namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, esančio (duomenys neskelbtini) statytoja, taip, kaip statytoja suprantama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo turinio prasme, todėl šis sandoris naikintinas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio, nustatančio, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, pagrindu.

1.11. Atsakovė, norėdama paneigti, ieškinio juridinį pagrindą, kuris reiškiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, turi pareigą įrodyti, kad ji yra tikroji namo statytoja, taip kaip statytojo sąvokos turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju teismui pripažinus 2021-10-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 yra niekine ir negaliojančia ab initio restitucijos klausimas nebūtų sprendžiamas, o ieškovė savo teises realizuoti galėtų pateikusi įsiteisėjusį teismo sprendimą Nekilnojamojo turto registrui.

3.1. Pareiškime nurodė, kad Atsakovė paaiškina, kad 20 dienų terminas šiam pareiškimui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – atsakovė nei apie pradėtą civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, nei apie priimtą Sprendimą nebuvo tinkamai informuota. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad patikslintas ieškinys buvo išsiųstas atsakovei vieną kartą jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), vieną kartą atsakovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu, ir įteiktas viešo paskelbimo būdu; Sprendimas atsakovei buvo išsiųstas vieną kartą jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo anksčiau siųsti procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys) atsakovei įteikti nebuvo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas teismo įpareigojimas paskelbti Sprendimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau atsakovė nerado duomenų, kad Sprendimas buvo paskelbtas viešo paskelbimo būdu. Tačiau nurodyti procesinių dokumentų bei teismo Sprendimo įteikimo būdai nėra pakankami, jais atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teismo procesą bei priimtą Sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą šiam pareiškimui paduoti kaip praleistam dėl svarbių priežasčių. Atsakovė pabrėžia, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu tik sukuria procesinio dokumento įteikimo fikciją, o, remiantis kasacinio teismo praktika, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis c.b. Nr. e3K-3-520-469/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei Sprendimas nebuvo įteiktas teisinės fikcijos (viešo paskelbimo) būdu, todėl laikytina, kad Sprendimas atsakovei nebuvo įteiktas jokiu iš CPK išvardintų būdų, įskaitant ir „menamo“ įteikimo būdus.

3.2. Ieškovė, ieškinyje nenurodydama jai žinomą faktinį atsakovės adresą, piktnaudžiavo procesu, elgėsi nesąžiningai. Taip pat pažymėtina, kad į bylą ieškovės buvo pateikta informacija, kad atsakovė ginčijamos Deklaracijos pagrindu įsiregistravo nuosavybės teisę į ginčo Namą, tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomos nuo 2014 metų) (apie kurią bus plačiau nurodoma toliau šiame pareiškime) ieškovei buvo žinoma, kad: atsakovė su savo šeima faktiškai gyvena būtent ginčo Name, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. 10 mėn. iki šios dienos; vykdomojoje byloje priimti antstolio patvarkymai buvo siunčiami atsakovei jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (ši informacija buvo nurodoma kiekviename antstolio patvarkyme, kurie buvo siunčiami ieškovui, prie adresatų sąrašo); atsakovę vykdomojoje byloje atstovavo advokatas Dalius Vaitekūnas, jo kontaktai taip pat buvo nurodomi kiekviename antstolio patvarkyme, per kurį taip pat buvo galima bandyti įteikti atsakovei dokumentus, tačiau ieškovė sąmoningai nenurodė (nepatikslino) teismui šių atsakovės kontaktinių duomenų, siekdama nuslėpti pradėtą procesą nuo atsakovės, dėl ko atsakovė apie nagrinėjamą bylą informuota nebuvo.

Ieškovei buvo žinomas atsakovės faktinės gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresas, tačiau šių duomenų ieškovė nenurodė teismui sąmoningai, siekdama, kad byla būtų išnagrinėta atsakovei už akių ir atsakovė neturėtų galimybės atsikirsti į absoliučiai nepagrįstą reikalavimą. Ši aplinkybė, įvertinus ją kartu su toliau šiame pareiškime dėstomais argumentais dėl Sutikimo galimo klastojimo ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, leidžia atsakovei daryti pagrįstą prielaidą dėl ieškovės pasikėsinimo sukčiauti. Atsakovė apie priimtą teismo Sprendimą sužinojo tik 2022-06-16 notarų biure. Patikrinus Namo duomenis Nekilnojamojo turto registre tapo žinoma apie registre atliktą žymą dėl draudimo disponuoti turtu (Namu).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė suklaidino teismą nepateikdama faktinio atsakovės adreso, taip pat, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą bei jame priimtą Sprendimą, Sprendimas atsakovei nebuvo įteiktas LR CPK numatytais įteikimo būdais, šios aplinkybės laikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą šiam pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Nors sprendimas už akių paprastai priimamas tik formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl ieškovės neatskleistų esminių bylos aplinkybių, turinčių tiesioginę įtaką galutiniam teismui sprendimui, teismas netinkamai priteikė materialiosios bei procesinės teisės normas, kas turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui.

3.3.Ginčo Namo savininke yra atsakovė. Atsakovė su sutuoktiniu S. S. bendrą ūkį veda nuo 2013 metų pavasario, planavo kurti šeimą, todėl atsakovė ir jos sutuoktinis susitarė, kad sutuoktinis į šeimos būsto statybas investuos savo turimą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), o Namas jame bus statomas atsakovės lėšomis. Šis susitarimas buvo įgyvendintas: ginčo Namas buvo pastatytas atsakovės lėšomis, šiame Name atsakovė su sutuoktiniu gyveno nuo pat Namo statybos pabaigos 2013 metų spalio mėnesio ir gyvena iki pat šios dienos, taip pat kaip ir santuokoje gimę trys jų mažamečiai vaikai (gimę atitinkamai (duomenys neskelbtini) metais).

Atsakovė paaiškina, kad jos sutuoktinis ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta 2012-02-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (Priedas1). Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas atsakovės sutuoktiniui atiteko santuokoje įgytas turtas natūra (įskaitant ir žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas ginčo Namas), o ieškovei nustatyta 300 000 Lt piniginė kompensacija, kuri turėjo būti sumokėta ieškovei per 1 metus po santuokos nutraukimo. Atsakovės sutuoktinis neturėjo finansinių galimybių išmokėti ieškovei nurodytą kompensaciją, todėl ieškovė dėl jos priverstinio išieškojimo kreipėsi į antstolius. Antstolio Dariaus Blizniko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vykdomojoje byloje priverstine tvarka buvo parduodamas atsakovės sutuoktiniui priklausęs žemės sklypas (ant kurio ir yra pastatytas ginčo Namas), kurį iš varžytynių įsigijo pati atsakovė (Priedas2), tuo tik patvirtindama savo nuosavybės teises į ginčo Namą, kadangi žemės sklypas yra būtinas Namui eksploatuoti bei užtikrinti atsakovės šeimos gerbūvį.

3.4.Atsakovė pareiškia, kad ginčo Namą nuo pat statybos pradžios 2013 metų gegužės mėnesio statė atsakovė savo lėšomis (dalinai su artimųjų finansine pagalba) bei nuo pat Namo statybos užbaigimo iki šios dienos Name gyvena atsakovė su savo šeima – sutuoktiniu ir trimis mažamečiais vaikais. Ieškovei šios aplinkybės yra žinomos, kadangi vykdomojoje byloje buvo atliekama žemės sklypo (priklausiusio atsakovės sutuoktiniui) ekspertizė, ir joje buvo aiškiai užfiksuotas žemės sklype pastatytas namas ir tai, kad jis yra akivaizdžiai apgyvendintas. Namas buvo statomas ūkio būdu, taip pat nuo statybos pabaigos praėjo nemažas laiko tarpas, todėl atsakovė savo nuosavybės teisę į Namą bei faktinį gyvenimą jame visą nurodytą laiką gali pagrįsti teikiamais elektroniniais laiškais, kurie pagrindžia statybinių medžiagų, namų apyvokos daiktų, kitų prekių užsakymus ir įsigijimą bei pristatymą būtent ginčo Namo adresu (Priedas3):

2013 metais atsakovė užsakė ir pati asmeniškai bendravo su ieškinyje minima matininke D. B. dėl Namo kadastrinių matavimų atlikimo (2013-11-14 dienos el. laiškai), atsakovė užsakė medžio plokštes iš įmonės UAB „Lemora“ (2013-08-28 dienos el. laiškas), įvairių įmonių teiravosi dėl laiptų pagaminimo kainų (2013-07-22, 2013-08-15 el. laiškai), teiravosi dėl dušo kabinos stiklų pagaminimo kainų (2013-08-16 dienos el. laiškas); 2014-2015 metais: susirašinėjo su vandens filtrų tiekėjais dėl naujo komercinio pasiūlymo; 2016 metais: gavo Namo draudimo pasiūlymą (2016-09-15 dienos pasiūlymas), kreipėsi į interneto tiekėją dėl interneto tiekimo trikdžių Name (2016-01-11 dienos el. laiškas), užsakė tentą su pristatymu Namo adresu (2016-05-30 dienos el. laiškas); 2018 metais: užsakė namų apyvokos reikmenis (nurodytas Namo adresas) (2018-01- 25 dienos el. laiškas); 2019 metais: užsakė kosmetines priemones (nurodytas Namo adresas) (2019-03-08 dienos el. laiškas); 2020 metais: užsakė įvairius namų apyvokos daiktus (nurodytas Namo adresas) (2020-02-16, 2020-04-18,2020-07-10 dienos el. laiškai), atliko mokėjimu už elektros energiją (2020-08-09 mokėjimas).

3.5.Atsakovė atkreipia dėmesį, kad su šiuo pareiškimu yra teikiama tik nedidelė dalis atsakovės turimų dokumentų, jei ieškovė ir toliau ginčys aplinkybę, kad Namą statė ir jame gyvena atsakovė, atsakovė teiks atsikirtimus ir papildomus įrodymus. Be to, atsakovė taip pat teikia teismui nuotraukas, kuriose chronologine tvarka nuo 2013 metų iki 2021 metų yra užfiksuoti Namo statybų epizodai bei atsakovės šeimos gyvenimas ginčo Name (Priedas4). Jokie kiti tretieji asmenys (įskaitant ir pačią ieškovę) niekada neturėjo ir šiai dienai neturi jokių teisių į ginčo Namą, o apie P. L. neva 2015-03-19 dieną ieškovei išduotą Sutikimą atsakovei (o taip pat ir jos sutuoktiniui) tapo žinoma tik gavus šį ieškinį. Pareikštu ieškiniu bei galimai suklastotais dokumentais ieškovė akivaizdžiai siekia pasisavinti jai nepriklausantį turtą (Namą). Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tai, kad būtent atsakovė yra Namo savininkė nuo pat jo statybos pradžios, bei į tai, kad ji iki pat šios dienos įgyvendina savo, kaip savininkės, teises Namo atžvilgiu - faktiškai jame gyvena, išlaiko bei visokeriopai aprūpina Namą apyvokos daiktais – yra pagrindas Sprendimą panaikinti kaip pažeidžiantį atsakovės nuosavybės teisę.

Atsakovė daro pagrįstą prielaidą, kad Sutikimas (jei apskritai buvo P. L. pasirašytas), buvo surašytas ne tą dieną, kuri yra jame nurodyta, o tik po to, kai Atsakovė 2021-10-07 įregistravo savo nuosavybės teises į Namą, siekiant vienintelio tikslo – neteisėtai pasisavinti ieškovei nepriklausantį turtą (Namą), o sutikimo turinys sąmoningai suformuotas taip, kad susidarytų įspūdis, kad juo neva perleidžiamos tam tikros teisės, bet ne pats nekilnojamojo turto objektas, taip išvengiant notarinės sandorio formos. Be to, tą faktą, kad Sutikimas „atsirado“ tik atsakovei įregistravus nuosavybės teisę į Namą patvirtina duomenys iš jau minėtos vykdomosios bylos: atsakovė 2021-08-11 kreipėsi į antstolį Darių Blizniką su prašymu leisti įregistruoti nuosavybės teisę į Namą, o ieškovė savo ruožtu 2021-08-25 pateikė savo atsiliepimą (Priedas 5), kuriame nurodė prieštaraujanti atsakovės prašymui, nes „Namo statytojas ir savininkas yra P. L.“, tačiau nenurodė, kad ji namo savininkė, jokių savo pretenzijų į ginčo Namą nereiškė ir antstoliui nepranešė apie Sutikimo buvimą; ieškovė neskundė antstolio Dariaus Blizniko 2021-09-24 patvarkymo, kuriuo atsakovei buvo leista įregistruoti savo nuosavybės teises į Namą ir kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad šis patvarkymas įsigalios, kai pasibaigs jo apskundimo terminas (Priedas6). Patvarkymas buvo išsiųstas ieškovei el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Galiausiai, ieškovė nepaaiškino teismui tos aplinkybės, kodėl savo menamų nuosavybės teisių į Namą ji nepareiškė 6 metus, nepateikė jokių įrodymų, kad ji „užbaigė statybas“ ir „užpildė deklaraciją ir visus reikiamus dokumentus“, kaip kad nurodyta Sutikime. Be to, nėra žinoma, ar Sutikimą ieškovė pateikė VĮ Registrų centrui, kadangi VĮ Registrų centro 2021-10-25 sprendime (ieškinio Priedas 5) nurodyta, kad ieškovės prašymas įregistruoti nuosavybės teises į Namą buvo grindžiamas tik 2021-10-07 Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą. Nepaisant to, kad Sutikimas yra negaliojantis dėl to, kad ginčo Namas niekada nepriklausė jokiam trečiajam asmeniui (įskaitant P. L.), bei negalėjo būti niekam perleistas nesant tikrosios jo savininkės – atsakovės – valios, itin svarbi yra ta aplinkybė, kad gavus ieškinį bei susipažinus su jo priedais, tame tarpe ir Sutikimu, atsakovės sutuoktinis susisiekė su P. L., kuris telefoninio pokalbio metu nurodė, kad Sutikimo nepasirašė, ir jokių pretenzijų į ginčo Namą niekada neturėjo ir neturi. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad į bylą ieškovės yra pateiktas galimai suklastotas įrodymas (Sutikimas), o tokiais savo veiksmais ieškovė siekia apgaule įgyti svetimą turtą (Namą), kas sudaro nusikalstamos veikos – sukčiavimo – sudėtį. Šių aplinkybių išaiškinimui yra būtina kviesti ir apklausti liudytoju P. L.

3.9.Išdėstyti argumentai patvirtina, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Sutikimas neįrodo ieškovės nuosavybės teisių į Namą, nes neturi nei juridinės galios, nei yra pagrįstas objektyviais duomenimis – ieškovė nestatė ginčo Namo, nepildė jokių su jo užbaigimu susijusių duomenų bei niekada jo neįgijo iš jokių trečiųjų asmenų (įskaitant ir P. L.). Šie atsakovės teiginiai jokiais byloje esančiais duomenimis nepaneigti. Sprendimo palikimas neperžiūrėtu reikštų absoliutų ieškovės neteisėtų veiksmų įteisinimą bei atsakovės turto pasisavinimą, pažeistų atsakovės mažamečių vaikų interesus. Sprendimu buvo faktiškai įteisinta ieškovės nuosavybės teisė į Namą, kurią ji įgijo neatlygintinai ir neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, o ieškovė įpareigota pateikti paaiškinimus ir pašalinti visas šiame pareiškime iškilusias abejones ir prieštaravimus dėl jos pateiktų įrodymų.

3.10. Minėta, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės surašytą 2021-10-07 Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą; atitinkamai teismas, tenkindamas šį reikalavimą, Deklaraciją pripažino negaliojančia. Kitų reikalavimų (galinčių sukelti materialiąsias teisines pasekmes) ieškovė byloje nereiškė. Tačiau toks teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis) jokių konkrečių materialių teisinių pasekmių ieškovei nesukėlė, nes pats savaime Deklaracijos panaikinimas nesukuria nuosavybės teisių į Namą jokiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir pačią ieškovę.

Ieškinio dalykas laikytinas atitinkančiu CPK įtvirtintus reikalavimus tik tada, jei šio reikalavimo, koks jis yra pareikštas, patenkinimas sukeltų konkrečius materialiuosius teisinius padarinius būtent ieškovui (išskyrus atvejus, kai ieškovas yra vienas iš viešąjį interesą ginančių subjektų). Tuo atveju, jei ieškinyje nėra aiškiai pagrindžiama, kokių materialiųjų teisinių padarinių yra siekiama pareikštu ieškiniu, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61- 313/2019, 21, 25 punktai). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iki šios dienos VĮ Registrų centre ginčijamo Sprendimo pagrindu nėra atlikti jokie pakeitimai, ginčo Namas yra visiškai teisėtai bei pagrįstai įregistruotas atsakovės vardu (žr. Priedą2).

4.Atsiliepime į pareiškimą ieškovė A. B. prašė neatnaujinti termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nurodė, kad Šioje byloje teismas atsakovei procesinius dokumentus net du kartus registruota pašto siunta siuntė atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau abejais atvejais procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti su žyma, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismas ex officio surinko duomenis apie atsakovės darbo vietą, nustatydamas, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), bei atsakovei skirtus procesinius dokumentus išsiuntė į atsakovės darbo vietą, tačiau ir šiuo atveju registruota pašto siunta grįžo su įrašu „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Galiausiai teismas, matydamas, kad procesinių dokumentų atsakovė neatsiima nei iš deklaruotos gyvenamosios vietos, nei iš jos darbovietės, siekdamas užtikrinti atsakovės interesus 2022-03-10 nutartimi procesinius dokumentus įteikė atsakovei viešojo paskelbimo būdu. Šiuo atveju ieškovės nuomone, nepaisant to, kad teismas papildomai procesinius dokumentus įteikinėjo atsakovei ir viešojo paskelbimo būdu, visgi laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, nes procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu net du kartus, todėl suėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, jie laikytini įteiktais. Tai, kad teismas papildomai procesinius dokumentus atsakovei įteikinėjo ir viešojo paskelbimo būdu, laikytina, kad teismas šiuo atveju suteikė atsakovei papildomą galimybę žinoti apie jos atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą, bei galimybę dalyvauti šioje byloje.

4.1.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai organizavo procesą, ėmėsi visų būtinų ir net papildomų priemonių procesiniams dokumentams atsakovei įteikti, procesinius dokumentus siuntė tiek į atsakovės darbo vietą, tiek ir du kartus į atsakovės deklaruotą gyvenamą vietą, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. praėjus trisdešimčiai dienų po pranešimo palikimo.

Šiuo atveju galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas rungimosi principas, kuris nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnis nustato pareiškimo turiniui keliamus procesinius reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas expressis verbis nustato bylos šaliai pareigą nurodyti aplinkybes, liudijančias „<..> atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes“. Tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą inter alia nurodyti priežastis, dėl kurių jis įstatyme nustatytu laiku nepateikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Įstatyminis reikalavimas pagrįsti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes įrodymais taip pat pažymimas ir kitose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normose. Šio kodekso 12 straipsnis reglamentuoja, kad „civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti“, atitinkamai įrodinėjimo pareigą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, kuris reglamentuoja, kad „Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti“. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis).

4.3.Todėl atsakovė, pateikdama pareiškimą teismui dėl praleisto termino atnaujinimo, inter alia turi pareigą pateikti ir įrodymus, kurie pagrįstų jos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes laikytinas svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju atsakovė šios pareigos apskritai nevykdo, t. y. ji nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, dėl kurių ji laiku nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, bei laiku nepateikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovės teiginiai, kad neva teismas procesinius dokumentus galėjo įteikinėti atsakovės advokatui yra nepagrįsti, nes teismas tokią pareigą turi tik tuo atveju, kai jis turi duomenų, kad advokatas yra paskirtas atstovauti klientui, šiuo atveju atsakovei, konkrečiame ginče. Šiuo atveju tokių duomenų nėra. Pabrėžtina, kad atsakovė niekaip nepasisako dėl aplinkybių susijusių su procesinių dokumentų įteikimu jos darbovietės adresu. T.y. ji nenurodo kodėl procesiniai dokumentai, siųsti į atsakovo deklaruotą darbovietę negali būti laikyti įteiktais. Galiausiai atsakovė neginčija, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nenurodo, kodėl procesiniai dokumentai, siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negali būti laikytini įteiktais civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalies kontekste.

4.4.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamą vietą. Šis imperatyvus reguliavimas nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą deklaruoti savo gyvenamą vietą. Pažymėtina, kad būtent gyvenamosios vietos deklaracija suteikia galimybę valstybinėms institucijoms, o taip pat ir teismams nustatyti asmens gyvenamą vietą, susiekti su juo ir pan. Esant tokiam įstatyminiam reguliavimui, gyvenamą vietą deklaruojantis asmuo prisiima pareigą ne tik rūpintis gyvenamąją vieta, mokėti mokesčius savivaldybei, bet ir užtikrinti pašto siuntų, siunčiamų į jo deklaruotą gyvenamą vietą, priėmimą, korespondencijos tvarkymą ir pan. Šiuo atveju galioja apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonas, iš kurio ir kyla pareiga elgtis taip, kad nepadarytum žalos kitiems ir sau pačiam. Šiuo atveju atsakovė, deklaruodama gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), inter alia prisiėmė įstatyminę pareigą užtikrinti korespondencijos gavimą, bei inter alia prisiėmė riziką dėl pasekmių, atsirandančių dėl tokios korespondencijos nepriėmimo, t. y. konkrečiai dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nurodytų pasekmių. Atsakovė negali gintis argumentais, kad procesiniai dokumentai jai faktiškai neįteikti, nes neva ji negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nes vien tik faktas, kad asmuo išviešina deklaruojamą gyvenamosios vietos adresą laikytinas pakankamu asmens pareiškimu tretiesiems asmenims, valdžios įstaigos ir teismams kreiptis į tokį asmenį būtent jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Šiuo atveju įstatymo leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, expressis verbis nurodo, kad tokiais atvejais procesiniai dokumentai įteikiami asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini įteiktais suėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo palikimo.

Galiausiai atsakovė dėl suprantamų, jai nepalankių aplinkybių, niekaip neanalizuoja tiek civilinės bylos, tiek ir teismo sprendimo išviešinimo fakto, tuo aspektu, kad dar civilinės bylos pradinėje stadijoje, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu viešajame registre buvo atlikti konkretūs namo daiktines teises varžantys įrašai. VĮ „Registrų centras“, vadovaudamasis šio teismo 2022-01-07 dienos nutartimi, išviešino duomenis apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šis teismo nutarties išviešinimas viešajame registre iš esmės yra inter alia papildomas duomenų, apie atsakovės atžvilgiu pradėta civilinę bylą išviešinimas, todėl laikytina, kad atsakovė dar 2022-01-07 papildomai buvo informuojama apie jos atžvilgiu iškeltą ginčą per viešąjį registrą, kurį tvarko VĮ „Registrų centras“.

4.5.Galiausiai tai, kad atsakovė atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kurį ji turėjo teisę per 20 dienų prašyti peržiūrėti, teismas informavo ir kitais būdais, o būtent, 2022-05-03 papildomai persiųsdamas teismo sprendimą papildomam išviešinimui į VĮ „Registrų centras“ ir 2022-05-04 išduodamas vykdomąjį raštą dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų išieškojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi teisinės pasekmės dėl arešto atsiranda asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Atitinkamai šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Tai, kad šio registro duomenys yra vieši nurodyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Taigi šis teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė jau nuo laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimo momento žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą civilinę bylą, tačiau byloje nedalyvavo, taip prisiimdama riziką. Taip pat faktas, kad teismo sprendimas buvo išviešintas viešajame registre, patvirtina, kad atsakovė žinojo apie jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, tačiau per įstatyme nustatytą laiką nepateikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovės nuomone, atsakovei nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, laikytina, kad atsakovė neįvykdė įstatymo reikalavimo, nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte, todėl nėra pagrindo atnaujinti atsakovės praleistą terminą.

4.6.Atsakovė, pasisakydama dėl teismo sprendimo neteisėtumo iš esmės nurodo tik vieną aplinkybę – kad neva ginčo namą statė ji, tačiau išsamių, šiuos teiginius pagrindžiančių, įrodymų atsakovė nepateikia. Gyvenamojo namo statyba savo prigimtimi nėra priskiriama prie įprastinių daikto sukūrimo darbų. Tam, kad pastatytų gyvenamą namą, asmuo turi turėti specialių žinių, specialių įgūdžių, galų gale specialių priemonių ir specialios technikos. Akivaizdu, kad įrodymų šaltiniai – nuotraukos ir pan., kurių pagrindu atsakovė įrodinėja daiktines teises į namą, nėra tas įrodymų šaltinis, patvirtinantis daiktinių teisių egzistavimą. Ieškovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė teismui duomenis, kad P. L. 2013-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu užbaigė gyvenamojo namo (vieno buto) II gr. nesudėtingo, naujos statybos statinio (duomenys neskelbtini) statybą (deklaracijos 1.1 punktas). Šios deklaracijos 2.2 punkte nurodyta, kad statinys pastatytas adresu (duomenys neskelbtini), be to, iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, kad dar iki 2013-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą surašymo, buvo atlikti šio statinio kadastriniai matavimai, kuriuos atliko 2013-11-08 kadastrinių matavimų byla kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi būtent P. L. šių dokumentų pagrindu yra laikytinas šio namo statytojas ir savininkas bei turėjo nuosavybės teises į namą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu. Toliau, ieškovė teismui pateikė, kad P. L., būdamas gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo (1 buto pask.) savininku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas) realizuodamas savo kaip nuosavybės teisių savininko valią, perdavė visas teises inter alia ir nuosavybės teises į gyvenamą namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnis), todėl A. B. tapo šio namo savininke ir įgijo nuosavybės teises nuo sandorio su P. L. sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4.7. Ieškovė pažymi, kad tokio pobūdžio sandoriui, skirtingai nei teigia atsakovė, sandorio notarinė forma neprivaloma. Šiuo atveju ieškovė yra namo savininkė, nes šio namo statytojas P. L., kuris savo nuosavybės teises įgijo 2013-11-25 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas), visas nuosavybės teises perleido ieškovei A. B., kuri tapo šio turto savininke (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas). A. B. niekada jokia forma ir jokiais būdais neperdavė nuosavybės teisių į namą atsakovei, todėl atsakovė neįgijo nuosavybės teisių į namą, iš to seka, kad atsakovės pateikta 2021-10-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 yra niekinė ir negaliojanti ab initio. Be to atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovė savo pareiškime nurodo, kad ji šį namą statė savo jėgomis „nuo pat statybos pradžios 2013 metų gegužės mėnesio“ (pareiškimo 23 punktas), kas suponuoja išvadą, kad neva namas iki 2013 metų gegužės mėnesio net nebuvo pradėtas statyti, pabaigtas statyti buvo tik 2021-10-07, pateikus Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Tačiau analizuojant byloje esančius duomenis matyti, kad šiuos atsakovės deklaratyvius teiginius paneigia rašytiniai įrodymai, o būtent P. L. 2013-11-25 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2013-11-08 kadastrinių matavimų byla, kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad šis statinys yra (duomenys neskelbtini) Šio statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A/1m, statinio paskirtis – gyvenamojo (1 buto pask), statinio tūris – 293 kub. metro, užstatytas plotas – 64 kv. metro, bendras plotas – 79,24 kv. metro, statinio aukštis – 5,25 kv. metro, naudingas plotas – 24,35 kv. metro. Kadastrinės bylos 1A formoje nurodyta, kad šio statinio statybos pradžios metai yra 2013 m., o pabaigos metai – 2013 m. Nurodyta, kad statinys kadastrinių matavimų atlikimo dieną yra 100 proc. baigtumo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė teises į namą įsigijo ir šio namo savininko P. L., kuris dar 2013-11-25 deklaravo apie namo statybos užbaigimą, bei dar 2013-11-08 kadastrinių matavimų byloje buvo konstatuota, kad šis namas yra 100 proc. baigtas, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

5. 2022-08-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi atsakovės J. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkintas, panaikintas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Parodė, kad atsakovės sudaryta deklaracija yra neteisėta ir negaliojanti. Dar 2013 metais deklaraciją dėl to paties namo sudarė P. L., patvirtindamas , kad jis yra namo savininkas, turėjęs S. žemės sklypo savininko sutikimą. P. L. realizavo savo teises, surašė deklaraciją ir kreipėsi į matininką dėl kadastro bylos sudarymo, kreipėsi į Registrų centrą dėl jo teisių įregistravimo, bet Registrų centras nurodė, kad negali įregistruoti, nes nėra adreso ir neatlikti kadastriniai matavimai. 2015-03-09 P. L. išrašė sutikimą, kad sutinka perleisti ieškovei teises į pastatytą namą ir kad ji įregistruotų namą, būtent sutikimo pagrindu, ieškovė įgijo nuosavybės teises į namą, todėl atsakovė neturėjo teisės surašyti ginčo deklaraciją. Atsakovė sako, kad ji yra namo savininkė 2021 metų deklaracijos pagrindu, bet nepateikė įrodymų, kad atsakovė turėjo lėšų namo statybai, atsakovė nebūdama namo savininke negalėjo įsigyti nuosavybės teisės į namą. Ieškovė ir S. buvo sutuoktiniai, jis turėjo nesumokėtų skolų, todėl buvo užvesta vykdomoji byla. Atsakovė žinojo apie P. L. sutikimą, surašytą deklaraciją, S. sutikimą P. L., tai matyti iš vykdomosios bylos medžiagos. Atsakovė vykdomojoje byloje įsigijo skolininko S. žemės sklypą, surašė ginčo deklaraciją ir pateikė Registro centrui įregistruoti. Ieškovė neteigia, kad ji statė namą, bet teigia, kad įgijo nuosavybės teisę į namą iš P. L. susitarimų pagrindu. Kol nėra nuginčyta P. L. 2013 metų deklaracija, tol ji galioja. Tai, kad atsakovė mokėjo už elektros energiją, nereiškia, kad ji yra namo savininkė. P. L. surašyti sutikimai surašyti paprasta ne notarine forma ir atitinka sandoriui keliamus reikalavimus, kalba eina apie turtinių teisių perleidimą. Panaikinus ginčo deklaraciją ieškovė galėtų pateikti Registrų centrui deklaraciją, sutikimus ir įregistruoti namą savo vardu. Dėl P. L. pozicijos, kad sutikimai surašyti dėl grąsinimo, tai yra visiškas melas.

8. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, kad po 2013 metų kadastrinių matavimų bylos parengimo namas buvo baigtas, tapo nekilnojamojo turto objektu, kadastrinių matavimų byla yra pas atsakovę. 2015 metų duotas sutikimas nėra nuosavybės teisės pagrindas, nes reikalinga notarinė pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė užsakė 2013 metais kadastrinių matavimų bylą, tai patvirtina el.susirašinėjimas su D. B. Nei atsakovės vyro sutikimas, nei P. L. sutikimas nesukuria teisinių pasekmių, todėl jų ginčyti nėra pagrindo. Foto nuotraukos, sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė nuolat dalyvavo namo statybose, joks kitas asmuo namo nestatė. Pats P. L. patvirtino, kad nebuvo namo statytojas, jo surašyta 2013 metų deklaracija nebuvo įregistruota Registrų centre. Ieškovė neturi teisinio pagrindo panaikinti deklaracijos, ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į namą, nėra duomenų, kad ieškovė yra sumokėjusi už namą, kad ieškovė ar P. L. statė namą. Nuo 2013 metų iki šiol name gyvena atsakovė, juo naudojasi, nėra įrodymų, kad kas kitas statė namą.

9. Trečiasis asmuo P. L. atsiliepime į ieįkinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad trečiojo asmens nuomone, teismo sprendimas byloje turi būti priimtas atsižvelgiant į tai, kas buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas) statytoju, ar ieškovė statė gyvenamąjį namą ar ne (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad ieškovė namą statė ar užbaigė jo statybą, byloje nėra. Tretysis asmuo pareiškia, kad gyvenamojo (duomenys neskelbtini) nestatė, tokių įrodymų neturi ir teismui pateikti negali. Tretysis asmuo šiame atsiliepime paaiškina jam žinomas aplinkybes. Tretysis asmuo išties ketino pirkti gyvenamąjį namą. Kiek pamena, maždaug apie 2013 m. pavasarį tretysis asmuo su S. šeima kalbėjosi apie namo statybą arba pirkimą. Tokių kalbų išdavoje atsirado pasiūlymas trečiajam asmeniui namą nupirkti, kai jis bus pastatytas žemės sklype, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Kai namas jau buvo pastatytas, buvo pasiūlytas variantas jį įsiregistruoti pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą bei įsirengti pagal savo poreikius. Taigi 2013-11-25 metų Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą atspindi susitarimą, pagal kurį tretysis asmuo P. L. turėjo gyvenamąjį namą nupirkti, jei jis būtų įregistruotas. Tačiau VĮ Registrų centras 2013-11-26 atsisakė įregistruoti namą, kadangi žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas. Iš VĮ Registrų centras 2013-12-11 sprendimo tretysis asmuo sužinojo, kad žemės sklypui buvo pritaikytas areštas. Dėl tokios žinios P. L. apskritai atsisakė pirkti namą. Vis dėlto trečiajam asmeniui pastatytas gyvenamasis namas patiko, todėl iš esmės labai panašų jis pats pasistatė jau 2014 metais ir įregistravo 2015 metais. Šias aplinkybes patvirtinantis Nekilnojamojo turto registro išrašas pridedamas. Tretysis asmuo įgyvendino savo norą turėti namą.

9.1.2015 m. A. B. sutuoktinis ar sugyventinis pradėjo skambinėti, gąsdino, kad 2013 metų P. L. pasirašyti dokumentai, t.y. deklaracija apie statybos užbaigimą suklastoti, kad P. L. turės nemalonumų teisme, darbovietėje. Buvo pasiūlyta susitikti. Susitikimas paskirtas (duomenys neskelbtini), antstolių kontoroje. Trečiajam asmeniui P. L. antstolių kontoroje oficialiai apsirengęs kostiumu vyras atnešė pasirašyti dokumentus, kurių turinio dėl streso P. L. nesuprato, tiesiog pasirašė, nes nenorėjo turėti problemų. Tretysis asmuo neturėjo nei laiko, nei galimybės pasikonsultuoti dėl jam pakištų pasirašyti dokumentų. P. L. buvo aiškinama, kad jam pateikti pasirašyti dokumentai tik skirti patvirtinti, kad P. L. neturės pretenzijų A. B. dėl gyvenamojo namo, o su žemės sklypo savininko bus tariamasi atskirai. Aplinkybę, kad dokumentai, 2015-03-19 Sutikimas ir 2015-03-19 Susitarimas, buvo parengti iš anksto be P. L. žinios, netiesiogiai patvirtina juose klaidingai nurodytas P. L. adresas: 2015 metais adresu (duomenys neskelbtini) P. L. negyveno, kadangi jau gyveno savo name adresu (duomenys neskelbtini).

9.2.Bet kokiu atveju, P. L. 2015-03-19 Sutikimo ir 2015-03-19 Susitarimo nerengė, jų turinys jam buvo pateiktas, o parašas išgautas psichologiniu spaudimu. Tretysis asmuo šiuos dokumentus laiko niekiniais. Kita vertus, jie jokių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti be žemės sklypo savininko S. S. atskiro sutikimo ieškovei A. B. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas tik 2015-03-19 Sutikimas, tačiau nebuvo pateiktas 2015-03-19 Susitarimas. Šie dokumentai sudaro visumą ir negali būti aiškinami atskirai. Galimai, ieškovė nenori atskleisti teismui visų aplinkybių. Pirma, 2015-03-19 Sutikimas yra klaidinantis, kadangi jame teigiama, kad gyvenamasis namas dar nebaigtas, jį statyti neva užbaigs A. B. Nors 2013-11-25 deklaracija patvirtina, kad namas jau buvo pastatytas. Be to, P. L. buvo aiškinama, kad užbaigti ir įregistruoti statybą reikėjo gauti žemės sklypo savininko sutikimą, t.y. S. S., o ne vien tik P. L.. 2015-03-19 Sutikimas tik patvirtintų, kad P. L. neturi ir neturės pretenzijų A. B., jei ji sutartų su S. S. ir namą S. S. žemės sklype įsiregistruotų savo vardu, o ne P. L. Antra, 2015-03-19 pasirašytas ir Susitarimas, tačiau ne dėl nuosavybės teisių perleidimo į neįregistruotą gyvenamąjį namą, o tik dėl įsipareigojimo perleisti teises į gyvenamąjį namą ateityje. Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuosavybės teisė į būsimą registruotiną daiktą negali būti sutartimi perleista iš anksto, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimas nekilnojamasis daiktas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 32 punktas). Susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) dalykas. Taigi 2015-03-19 Susitarimas yra preliminarioji sutartis, ką aiškiai atspindi formuluotė: “įsipareigojimas perleisti”, o ne perleidimas. Be to, nuosavybės perleidimas į nekilnojamąjį daiktą turi būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

9.3.Pažymėtina, kad 2015-03-19 Susitarime terminas nėra apibrėžtas, todėl P. L. įsipareigojimas perleisti visas savo teises pasibaigė po metų, t.y. 2016-03-19 (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Tretysis asmuo patvirtina, kad nei per metus laiko nuo 2015-03-19 Susitarimo pasirašymo, nei vėliau, jis nebuvo vykdomas, tretysis asmuo negavo pagal jį jokių pinigų, turto ar turtinių teisių. Darytina išvada, kad A. B. nesusitarė su žemės sklypo savininku S. S. dėl teisių žemės sklype statyti ar įregistruoti teises į gyvenamąjį namą. 2015-03-19 Sutikimas ir Susitarimas pasibaigė 2016-03-19. Tretysis asmuo taip pat pažymi, kad nuo 2022 m. rudens, trečiajam asmeniui, jo sutuoktinei vis paskambina vyras ir reikalauja, kad “P. tvarkytų savo reikalus, nes vieną ryta atsibus ir viskas bus areštuota”. Iš trečiojo asmens reikalaujama, kad jis teisme pasakytų, jog statė namą (duomenys neskelbtini) Tačiau taip nėra ir tai visada buvo žinoma ieškovei.

10. Trečiojo asmens P. L. atstovas teismo posėdžio metu, palaikydamas atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad P. L. domėjosi ginčo namu, norėjo jį pirkti už 80000 Lt, pažinojo ilgai atsakovę, jis nuosavybės teisės į namą neįgijo, prie namo statybų neprisidėjo ir namo nestatė. 2013 metais jis surašė deklaraciją, nes tai buvo vienas iš žingsnių nupirkti namą. L. dėl 2013 metų deklaracijos nuginčijimo nesikreipė, nes ji nėra įregistruota ir nesukelia jokių pasekmių. P. L. dėl sutikimų nuginčijimo nesikreipė, nes tai preliminarūs susitarimai, o ne nuosavybės perleidimas. 2015 metų sutikimas ir susitarimas gimė grąsinimų pasekmėje, buvo siekiama iš ieškovės pusės rasti sprendimo būdą. Sklypas buvo S., tai buvo aiškinama, kad P. L. surašyti sutikimai nesukels pasekmių, nes nėra S. kaip žemės sklypo sutikimai dėl sklype statomo namo. Jei teigiama, kad ieškovė nuo 2015 metų yra namo savininkė, tai kodėl tiek metų ji savo teisių neįgyvendino

11. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iš su patikslintu ieškiniu pateikto 2021-11-10 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip naujas daiktas 2013-11-08 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2021-10-07 deklaracijos pagrindu, įrašas galioja nuo 2021-10-08. Nagrinėjamu atveju atlikus duomenų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, paiešką Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), nerasta skundų, paklausimų dėl ginčo objekto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, taip pat nerasta duomenų, jog dėl ginčo objekto būtų surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. IS „Infostatyba“ nėra duomenų apie 2013-11-25 deklaracijos ir ginčijamos 2021-10-07 deklaracijos įregistravimą. Nagrinėjamu atveju ginčijama 2021-10-07 deklaracija nebuvo nei patvirtinta, nei registruota Inspekcijoje. Tokioje situacijoje tarp statytojo ir Inspekcijos (viešojo administravimo subjekto) nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su statybos užbaigimu, nėra priimta sprendimų ar atlikta kitų viešojo administravimo veiksmų. Todėl tokio pobūdžio dokumentas pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį yra vienašalis sandoris, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas.

11.2.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo statinys yra vieno buto gyvenamasis namas, 79,24 kv. m. bendro ploto, priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1 punktas). Iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31) matyti, kad deklaracijų apie nesudėtingojo II grupės gyvenamosios paskirties statinio naujos statybos užbaigimą nebuvo privaloma tvirtinti ir registruoti Inspekcijoje 2021-10-07 deklaracijos surašymo metu. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) 102 punkte nurodyti atvejai, kai deklaracija apie statybos užbaigimą, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, turi būti registruota IS „Infostatyba“ prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Šioje normoje taip pat nenumatyta statytojo pareiga, prieš teikiant Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, įregistruoti IS „Infostatyba“ deklaraciją apie nesudėtingojo II grupės gyvenamosios paskirties statinio naujos statybos užbaigimą. Taigi 2021-10-07 deklaracijos surašymo metu nebuvo privaloma tokią deklaraciją tvirtinti Inspekcijoje ar registruoti IS „Infostatyba“, prieš teikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

11.3.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, kas buvo ginčo statinio statytojas, bei dėl atsakovės teisės surašyti ginčijamą 2021-10-07 deklaraciją. Ginčijamoje 2021-10-07 deklaracijoje deklaruojama, kad naujas statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Nurodoma, kad statinio statytoja yra J. S. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Šalių ginčijama faktinė aplinkybė, kas pastatė ginčo statinį – atsakovė ar trečiasis asmuo P. L., vertintina išanalizavus byloje šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į minėtas CPK bei teismų praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Jei, teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus, pasitvirtintų patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nestatė ginčo statinio (neinvestavo lėšų į jo statybą, neatliko užsakovo funkcijų bei nepavedė jų atlikti kitam asmeniui), tai būtų pagrindas laikyti, kad ginčijamoje 2021-10-07 deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie statytoją.

11.4.Vertinant atsakovės teisę būti ginčo statinio statytoja bei 2021-10-07 deklaracijoje nurodytas aplinkybes, kad ginčo statinys pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi asmuo statytojo teisę gali įgyvendinti tik esant visoms Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms.

11.5. Pagal CK 4.47 straipsnį nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Kaip pažymima teismų praktikoje, siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

11.6.Iš 2021-11-10 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo statinys, nuosavybės teise priklauso atsakovei 2021-10-07 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra fiksuota, kad savininko teisės statyti minėtame žemės sklype yra apribotos, pvz., perleistos užstatymo teisės (CK 4.160 str.). Todėl laikytina, kad atsakovė atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą įgyvendinti statytojo teisę minėtame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ginčo statinys buvo baigtas statyti 2013 m. ir buvo 100 proc. baigtumo rengiant 2013-11-08 kadastrinių matavimų bylą. Atsakovės 2022-07-05 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad ginčo statinys pradėtas statyti 2013 m. pavasarį ir baigtas statyti 2013 m. spalį. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-16 iki 2013-12-31) 23 straipsnio 1 punkto 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto matyti, kad statant naują nesudėtingą statinį, Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais reikėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą.

11.7.Iš statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31) 6 priedo 3 punkto matyti, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui buvo privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; statant valstybinėje žemėje. Iš byloje pateikto 2021-11-10 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 7,1285 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 500 kv. m. ploto dalis priskiriama paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoms. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto žemės sklypo 0,05 ha dalis paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoms buvo priskirta ir ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytu ginčo statinio statybos metu 2013 m. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statinys pastatytas nurodytoje paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje. Taip pat nenustatyta kitų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31) 6 priedo 3 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms esant, būtų buvęs reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ginčo pastato statybai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju statytojo teisei įgyvendinti reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11.8.Taip pat paminėtina, kad jei ginčo statinio statybos darbai baigti 2013 m. spalį – lapkritį, tai ginčo statinio statybos pabaigos metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos, pabaigus statybos darbus, atlikti statybos užbaigimo procedūras – nustatyta tvarka surašyti statybos užbaigimo aktą ar pateikti statytojo deklaraciją apie statybos užbaigimą Inspekcijai. Iš Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-16 iki 2013-12-31) 24 straipsnio 1-3 dalių matyti, kad nesudėtingų statinių statybos atveju deklaracija apie statybos užbaigimą galėjo būti pateikiama Inspekcijai statytojo (užsakovo) pageidavimu. Byloje yra pateiktas S. S. 2013-04-01 sutikimas, kuriame nurodoma, kad S. S. neprieštarauja, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas 1A1/m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), P. L. vardu. Pastebėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, ar ginčo statinys iki 2013-04-01 jau buvo pažymėtas kadastrinių matavimų pagrindu sudarytame žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių išdėstymo plane ir suteiktas žymėjimas plane 1A1/m, taip pat suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys tik apie 2013-11-08 kadastrinius matavimus ir jų pagrindu sudarytą kadastrinių matavimų bylą. Byloje yra pateiktas P. L. 2015-03-19 sutikimas, kuriame nurodoma, kad P. L., pradėjęs gyvenamojo namo statybas S. S. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutinka, kad minėtas statybas užbaigtų ir deklaraciją dėl statybos užbaigimo užpildytų ir visus reikiamus dokumentus parengtų ir pateiktų Registrų centrui A. B., bei sutinka, kad šis namas nuosavybės teise būtų įregistruotas A. B. vardu. Pastebėtina, kad jei, kaip nurodoma ieškovės bei atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose, ginčo pastato statybos darbai baigti 2013 m. spalį – lapkritį, tai statinys CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme buvo sukurtas kaip nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės objektas būtent užbaigus statinio statybos darbus 2013 m. spalio-lapkričio mėn. (su sąlyga, kad jis buvo statomas teisėtai).

12.1. 2013-04-01 S. S. rašytiniame sutikime, surašytame nurodyta, jog jis neprieštarauja kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų pastatytas ir įtregistruotas gyvenamasis namas 1A1/m (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu.

2013-11-25 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija) pasirašytoje P. L. nurodė, kad jis užbaigė gyvenamojo namo (vieno buto) II gr. nesudėtingo, naujos statybos statinio (duomenys neskelbtini) (Namo) statybą (Deklaracijos 1.1 punktas), adresu (duomenys neskelbtini) sav. (Deklaracijos 2.2 punktas);

12.2.Namo kadastrinių matavimų pagrindu 2013-11-08 buvo suformuota kadastrinių matavimų byla (toliau – Byla), kurią parengė UAB „Statikada“ matininkė D. B. Byloje, be kita ko nurodyta, kad šis statinys yra adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/m, statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statinio tūris – 293 kub. m, užstatytas plotas – 64.00 kv. m, bendras plotas – 79,24 kv. m, statinio aukštis – 5,25 kv. m, naudingas plotas – 79,24 kv. m. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse nurodyta, kad Namo pradžios metai yra 2013 m., pabaigos – 2013 m., baigtumo procentas - 100 proc.;

12.3. 2015-03-19 P. L. sutikime VĮ Registrų centras nurodyta, kad 2013-04-01 Sutikimu S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu; šiuo sutikimu, P. L., pradėjęs gyvenamojo namo statybas S. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas S. S. 2013-04-01 sutikimą statyti, sutinka, kad minėtas statybas užbaigtų deklaraciją dėl statybos užbaigimo užpildytų ir visus reikiamus dokumentus parengtų ir pateiktų VĮ Registrų centrui A. B. Sutiko, kad Namas nuosavybės teise būtų įregistruotas A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu.

12.4.2015-03-19 P. L., ak. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), rašytiniame susitarime nurodyta, kad 2013-04-01 S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas ir įtregistruotas gyvenamasis namas P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu. Šiuo susitarimu P. L. įsipareigoja A. B. paerleisti visas savo teises į neįregistruotą gyvenamąjį namą esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravus minėtą neįregistruotą gyvenamąjį namą VĮ Registrų centre A. B. vardu, A. B. įsipareigoja perleisti P. L. dalį skolos (10000 Eur 34528 Lt) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-08 vykdomąjį raštą Nr.2-4507-101/2012 per 10 dienų terminą nuo nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Jeigu Regstrų centre A. B. vardu nebus įregistruota nuosavybės teisė į minėtą gyvenamąjį namą, tai skola nebus perleista. Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimu, reikalingus šiam susitarimui pasirašyti bei patvirtinti ir kad šiame susitarime nurodyta informacija atitinka tikrovę.

12.5.P. L., ak. Gim.(duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-01-11 nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/1 gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2015-11-04 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1, pagrindu.

12.6.Ieškovė, 2021-10-06 kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – Namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras ieškovės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į Namą nuo 2021-10-11 įregistruotos J. S. vardu, 2021-10-07 Deklaracijos apie statybos (kai statybą numatyta užbaigti etapais) užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, o dokumentai, patvirtinantys, kad Deklaracija, kurios pagrindu į Namą įregistruotos J. S. nuosavybės teisės yra panaikinta, pripažinta neteisėta ar kitokiu būdu pripažinta netekusia galios, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti.

12.7.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos rašte, surašytame 2021-01-05, nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ginčo Deklaracija nėra registruota.

12.8.2012-02-28 Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo sprendimu civ.byloje Nr. 2-4507-101/2012 buvo nutraukta S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastų vardinių 100 LT nominalios vertės akcijų po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko S. S., o S. S. už jam natūra atitekusį santuokos metu įgytą turtą įsipareigojo sumokėti A. S. 300 000 Lt piniginę kompensaciją per 1 metus po santuokos nutraukimo.

13.Pagal CK 4.47 straipsnį nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

14.Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Vertinant atsakovės teisę būti ginčo statinio statytoja bei 2021-10-07 deklaracijoje nurodytas aplinkybes, kad ginčo statinys pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi asmuo statytojo teisę gali įgyvendinti tik esant visoms Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms.

15.Iš 2021-11-10 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo namas, nuosavybės teise priklauso atsakovei 2021-10-07 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra fiksuota, kad savininko teisės statyti minėtame žemės sklype yra apribotos, pvz., perleistos užstatymo teisės (CK 4.160 str.). Todėl laikytina, kad atsakovė atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą įgyvendinti statytojo teisę minėtame žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021-10-07 turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.