Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. (A. P.) ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl priteisto išlaikymo padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteistą išlaikymo dydį nustatant atsakovui vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 230 Eur kiekvienam vaikui atskirai nuo kreipimosi į teismą dienos; išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam atskirai buvo priteista po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos iki vaikų pilnametystės. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir aplinkybėms, ne tik augant vaikams, tačiau brangstant pragyvenimui (padidėjo MMA, brango prekės ir paslaugos), bei atsiradus vaikų papildomiems poreikiams, iš esmės padidėjo ir vaikų išlaidos. Nors vaikų poreikiai ir išlaidos padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius bei pats gera valia neteikia didesnio reikalingo išlaikymo. Ieškovė ne kartą minėjo atsakovui apie padidėjusias išlaidas bei būtinybę prisidėti prie jų padengimo, tačiau atsakovas į tai nereagavo.

Atsakovas byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vaikų išlaikymui bendrai kiekvieną mėnesį moka po 300 Eur, t.y. po 150 Eur atskirai kiekvienam vaikui. Taip pat vaikai gauna papildomas dovanas gimtadienio, kalėdų proga, o tai irgi yra papildomi pinigai išlaikymui. Kai atsakovas atostogauja Lietuvoje vaikai 2-3 savaites gyvena su juo, vaikams yra perkami rūbai, avalynė, dovanos, tačiau ieškovė šių išlaidų neskaičiuoja kaip papildomų pinigų išlaikymui. Kiekvienais metais atsakovas išmoka apie 5000-5500 Eur per metus vaikų išlaikymui (300 Eur išlaikymo + 400 gimtadienio dovanos + 1000-1500 Eur atostogų išlaidos, drabužiams, avalynei ir dovanoms), o tai yra apie 416-458 Eur per mėnesį išlaikymo pinigų ir taip buvo pastoruosius 5-7 metus iki Covid pandemijos. Šiuo metu atsakovas jau 4 mėnesius turi labai sunkią reabilitaciją po Covid-19, kuri riboja jį nuo darbo ir neturi galimybės mokėti tiek kiek ieškovė prašo.

Teismo posėdyje ieškovė A. P. ir jos atstovas advokatas S. V. ieškinį prašo tenkinti. Papildomai paaiškino, kad išlaikymas buvo priteistas prieš 10 metų, per tą laiką padidėjo pragyvenimo lygis, viskas pabrango, didėja vaikų poreikiai. Šiuo metu šeima gyvena nuomojamame būste, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Nurodė, kad sūnus I. P. nuo gimimo serga atopiniu dermatitu, todėl šeima patiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko gydymu. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra darbingas, nėra ligotas.

Atsakovas A. P. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kita)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kita). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019).

Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus - A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam atskirai buvo priteista po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos iki vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221- 512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteistą išlaikymo dydį nustatant atsakovui vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 230 Eur kiekvienam vaikui atskirai nuo kreipimosi į teismą dienos. Savo prašymą ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad nuo išlaikymo vaikams priteisimo praėjo daugiau nei dešimt metų, dėl vaikų amžiaus ir ekonominių pokyčių iš esmės padidėjo išlaidos vaikų poreikiams patenkinti ir esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 10 metų po priteisto išlaikymo, taigi akivaizdu, jog nepilnamečių vaikų poreikiai po priimto teismo įsakymo ir teismo sprendimo, kuriais išlaikymas buvo priteistas po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė. Šalių vaikams jau yra 14 ir 13 metų, todėl pasikeitus šalių vaikų poreikiams jiems augant, padidėjo ir išlaidos išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos maistui, aprangai, mokyklai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai. Teismas sutinka su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Taip pat teismas neturi pagrindo nesutikti, jog šalių vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 116 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės. Pripažinus šalių vaikų poreikių pasikeitimą, spręstina koks išlaikymo dydis laikomas pakankamu ir reikalingu nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų A. P. ir I. P. poreikių apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1 060 Eur suma bendrai arba 530 Eur kiekvienam vaikui atskirai. Detalizuodama išlaidas, nurodė, kad vaikų kasdieniam maitinimui, įskaitant dienpinigius maistui mokykloje, reikia skirti vidutiniškai po 260 Eur per mėnesį, vaikų daliai tenkančios būsto išlaidos vidutiniškai sudaro 160 Eur per mėnesį, bendrai vaikų aprangai ir avalynei - 220 Eur, vaikų ugdymo ir mokymo reikmėms - 40 Eur, vaikų gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms - 40 Eur, vaikų higienos prekėms (muilui, šampūnui, dušo žėlei, dantų priežiūros reikmėms, kirpyklos paslaugoms ir t.t.) - 40 Eur, vaikų laisvalaikio poreikiams - 140 Eur per mėnesį; telefonų išlaidoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms (transportui, gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) – apie 140 Eur per mėnesį.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t.y. kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o vaikams augant, lankant mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismas įvertinęs ieškoves nurodytas ir paskaičiuotas vaikų poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikti teismui. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas išaugusių vaiko poreikių fakto nepaneigė, nepateikė įrodymų dėl konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos dydį (CPK 178 straipsnis).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir jos mėnesio gaunamos pajamos į rankas vidutiniškai sudaro apie 1 000 Eur; papildomai iš valstybės ieškovė gauna vaikų pinigus – 140 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodo, kad jos žiniomis atsakovas šiuo metu dirba virėju Niukasle (Jungtinėje Karalystėje), ir jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 2 000 Eur. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį, t.y. savo visas gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį bei kitą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, neteikė, teismo proceso metu buvo neaktyvus. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Nors atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl karantino jau daugiau nei metus nedirba, ir neturi galimybės mokėti vaikams po 230 Eur, tačiau nepateikė į bylą duomenų, kad jo veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, kad veikla buvo ribojama dėl karantino, kad yra prastovose ir (ar) atleistas iš darbo ar kita. Taigi, priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje atsakovas neteikė.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, taip pat ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia būtina vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, siekiant sudarytas tinkamas sąlygas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, vien atsakovo nepakankamai gera turtinė padėtis pati savaime nepašalina/negali pašalinti atsakovo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams reikalingo dydžio išlaikymą.

Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad prie vaikų išlaikymo prisideda papildomai, tačiau jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių kokia apimtimi jis papildomai materialiai aprūpina vaikus, atsakovas nepateikė. Teismo vertinimu byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama materialinė pagalba bei jos dydis vaikams ir jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios, pakankamos ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės ar jos dalies vykdymą kiekvieną mėnesį. Ieškovė iš dalies pripažįsta, jog labai retais atvejais atsakovas nuperka vaikams kažką tai, tačiau tai vyksta taip retai ir mažareikšmiai. Kartu pabrėžtina, kad skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų savanoriškai prisiimamos išlaidos daiktams, dovanoms vaikui pirkti, laisvalaikiui su vaiku praleisti, nepaneigia šio vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurios būtų tokio dydžio, kad patenkintų vaiko poreikius. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Teismas pažymi, kad, apsisprendimas turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gauna išmoką vaikui 70 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgiant į tai, kad vieno vaiko poreikiai yra 530 Eur, iš kurių 70 Eur padengiama išmokomis vaikui, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 230 Eur ((530-70)/2).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – keistinas Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteisto išlaikymo dydis, ir iš atsakovo priteistinas 230 Eur dydžio kiekvienam vaikui atskirai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 27 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą ((230 Eur - 116 Eur) x 12 mėn. = 1368 Eur x 2) mokėtinas 62 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Taip pat ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdyje. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) nepilnamečių vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. balandžio 27 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. P. skirti nepilnamečių vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 62 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo A. P. (A. P.) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.