Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

‑ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

‑ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

‑ pagal BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

‑ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

I. M. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), BK 69 straipsniu, I. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje ir atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Civilinių ieškovų atstovės civilinis ieškinys su vėlesniais patikslinimais tenkinti iš dalies ir iš I. M. priteista iš viso 119 407,61 eurų (šimtą devyniolika tūkstančių keturis šimtus septynis eurus, 61 ct) padarytos ir neatlygintos žalos kreditoriams:

UAB „Ti“ (duomenys pakeisti) (buvusi UAB „B“ (duomenys pakeisti)) – 7 035,80 eurų turtinės žalos atlyginimo,

„An“ (duomenys pakeisti) – 6 800 eurų turtinės žalos atlyginimo.

I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško ieškinių patenkinimo, paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas.

I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimas mobiliojo ryšio telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško ieškinių patenkinimo, pakeičiant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas: turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. M. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių, neketindamas atsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, iššvaistė iš užsakovų už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas – turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, taip paliekant jo valdomą bendrovę be ekonominio padengimo ir atimant galimybę skolas iš jos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išieškoti civilinio proceso tvarka, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent: I. M., žinodamas, kad UAB ,,R“ 2017 m. sausio 1 d. ir iki 2017 m. spalio 10 d. buvo nemoki, ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, pagal UAB „R“ vadybininkų sudarytas vienkartines krovinių pervežimo sutartis su vežimo paslaugas teikiančiomis Lietuvos Respublikoje registruotomis bendrovėmis:

UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 20 d. sutartis Nr. E008747 (KR006629), ir 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009262 (KR007054),

UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 24 d. sutartis Nr. E010422 (KR008156), 2017 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. E010498 (KR0082), 2017 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. E010443 (KR008128), 2017 m. balandžio 19 d. sutartis E010394 (KR007886), 2017 m. balandžio 26 d. sutartis E010441 (KR008178);

UAB „Ti“ (buvusi UAB „B“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010349 (KR008072), 2017 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. E010359 (KR007885), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010399 (KR008134),

„Ta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 23 d. sutartis Nr. E009453 (KR007266), 2017 m. kovo 27 d. sutartis Nr. E010048 (KR007788),

„Ra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. sutartis Nr. E009503 (KR007293), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009671 (KR007423), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009672 (KR007411),

„Bi“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. sutartis Nr. E009962 (KR007707), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010186 (KR007925), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. 010428 (KR008165), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010424 (KR008164),

„M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009360 (KR007134), 2017 m. kovo 10 d. sutartis Nr. E009748 (KR007514), 2017 m. kovo 20 d. sutartis Nr. E009928 (KR007514), 2017 m. kovo 30 d. sutartis Nr. E010050 (KR007792), 2017 m. balandžio 1 d. sutartis Nr. E010150 (KR007895), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010188 (KR007920), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010189 (KR007921), 2017 m. balandžio 5 d. sutartis Nr. E010195 (KR007923), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. E010305 (KR008035),

„Ba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėn. sutartis Nr. E009922 (KR007672), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010185 (KR007924), 2017 m. balandžio 6 d. sutartis Nr. E010267 (KR008003), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. 010296 (KR008005), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010273 (KR008004), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010379 (KR008106), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010378 (KR008094), 2017 m. balandžio 21 d. sutartis Nr. E010408 (KR008138), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010431 (KR008163),

„A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009026 (KR006869), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009042 (KR006871), 2017 m. vasario 20 d. sutartis Nr. E009357 (KR007166), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009355 (KR007165), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009372 (KR007176), 2017 m. kovo 13 d. sutartis Nr. E009777 (KR007555), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009817 (KR007551), 2017 m. kovo 17 d. sutartis Nr. E009905 (KR007643), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. E010444 (KR008181),

„Be“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009829 (KR007542), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010338 (KR008037), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010337 (KR008045),

Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota bendrove „An“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010386 (KR008103), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010389 (KR008098),

nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., pateikdamas minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms užsakymus dėl krovinių pervežimo ir šioms bendrovėms juos atlikus, turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB „R“ sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis, jis, veikdamas tyčia, už minėtas paslaugas su bendrovėmis neatsiskaitė, o žinodamas, kad turi pradelstų įsipareigojimų minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms: UAB „T“ ? 4 825,00 Eur, UAB „S“ ? 8 107,00 Eur, UAB „B“ ? 7 235,80 Eur, „Ti“ ? 5 900,00 Eur, „Ra“ ? 10 780,00 Eur, „Bi“ ? 14 100,00 Eur, „M“ ? 31 325,00 Eur, „Ba“ ? 29 190,00 Eur, „A“ ? 26 475,00 Eur, „Be“ 13 200,00 Eur, „An“ 7 000,00 Eur, iš viso 158 137,8 Eur sumai, atsiskaitymams su jomis nepanaudojo 2017 m. birželio 7 d. iš Rusijos Federacijos įmonės „Ru“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervestų 282 050,00 Eur, tačiau jau kitą dieną, tai yra, 2017 m. birželio 8 d., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų interesais ir naudai, iš šios sąskaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iššvaistė 225 000,00 Eur į UAB „R. G.“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi jis buvo nuo bendrovės įsteigimo pradžios ((duomenys neskelbtini)), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, bei šiai operacijai pagrįsti ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad paskolos davėjas UAB ,,R“ kaip paskolą perveda į UAB ,,R. G.“ banko sąskaitą 250 000 Eur.

1.1. Atlikęs minėtus veiksmus, I. M., dalį piniginių lėšų iš UAB „R. G.“ minėtos sąskaitos, disponuodamas UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., pasisavino, juos išgryninęs, t. y. I. M. 2017 m. birželio 13 d. AB SEB banke išmokėta 3 500,00 Eur grynais pinigais, 2017 m. birželio 13 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 13 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 16 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. birželio 19 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, bankomate Nr. DNB262, Vilnius, 2017 m. liepos 21 d. ? 300,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 25 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 22 d. ? 450,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, bei, pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d., į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė šias pinigų sumas: 2017 m. birželio 15 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. birželio 22 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. liepos 5 d. ? 1 000,00 Eur, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, 2017 m. liepos 28 d. ? 1 000,00 Eur. Tokiu būdu, jis, I. M., iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bei į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas minėtas lėšas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „R“ turtą ? 14 250,00 Eur.

1.2. Kitą dalį UAB ,,R“ piniginių lėšų, pervestų į UAB ,,R. g.“, iššvaistė, t. y. be pateisinančio pagrindo iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ūkio subjektams, kuriems UAB „R. G.“ neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų, bei atsiskaitė mokėjimo kortele iš viso 206 557,98 Eur sumai, t. y. dalį piniginių lėšų jis, I. M., pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 27 d. be teisėto pagrindo pervedė šiems ūkio subjektams: 2017 m. birželio 15 d. ? 35 000,00 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „OCBC Bank“ banke, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y“ (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „China Citic Bank“ banke, 2017 m. birželio 16 d. 4 300,00 Eur į UAB „R. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. pervedė 25 000,00 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „OCBC Bank“ banke, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „China Citic Bank“ banke, 2017 m. birželio 27 d. pervedė 15 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, bei 2017 m. birželio 28 d. atsiskaitė UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „Elektromarkt Nordika, Vilnius LTU“, ir 598,00 Eur parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“. Tokiu būdu, jis, I. M., iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas lėšas bei jomis atsiskaitydamas mokėjimo kortele, tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „R“ turtą – 206 557,98 Eur.

1.3. Tokiu būdu I. M. savo ir kitų asmenų interesais ir naudai pasisavinęs ir iššvaistęs UAB ,,R“ turtą – pinigines lėšas – 220 807,98 Eur, kurios galėjo būti pateiktos skoloms UAB ,,R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, padarė jiems 220 807,98 eurų turtinę žalą.

2. Be to, I. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrįsti iššvaistytą UAB ,,R“ turtą, t. y. neteisėtai 2017 m. birželio 8 d. atliktą piniginių lėšų ? 225 000 eurų pavedimą iš UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos į UAB „R. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, įrašydamas joje melagingus duomenis, kad UAB „R“ neva kaip paskolą perveda į UAB „R. G.“ banko sąskaitą 250 000,00 Eur iki 2017 m. birželio 30 d., kurį 2017 m. spalio 12 d., 09.45 val., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) per savo atstovą, advokatą Justą Vilį, nežinojusį apie jo daromą nusikalstamą veiką, I. M. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui B. S..

3. Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, aplaidžiai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, neišsaugodamas apskaitos registrų (išskyrus kasos knygą) bei finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „R“ apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes negalima nustatyti: ar tiriamuoju laikotarpiu atliktos ūkinės operacijos, pagrįstos tyrimui pateiktais apskaitos dokumentais, įtrauktos į apskaitą ir ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose ir 2017 m. liepos 31 d. Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų pagrįstumo;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes negalima nustatyti, ar į nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. tvarkomą UAB „R“ apskaitą buvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes negalima nustatyti, ar 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. atliktos UAB „R“ ūkinės operacijos, pagrįstos apskaitos dokumentais įtrauktos į apskaitą ir, ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose;

16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nėra galimybės nustatyti, ar visų UAB “R“ 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo registruojami apskaitos registruose,

16 straipsnio 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato biudžetinė įstaiga, kuri viešojo sektoriaus subjektų apskaitą tvarko centralizuotai“, nes nėra galimybės nustatyti visų UAB „R“ apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus,

16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine‑sistemine tvarka“, nes nėra galimybės nustatyti, ar UAB „R“ apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka;

17 straipsnio reikalavimą, numatantį, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes UAB „R“ 2017 m. rugsėjo 28 d. finansinių ataskaitų rinkinys Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka nesudarytas ir nepateiktas VĮ „Registrų centras“ ir negalima nustatyti UAB „R“ 2017 m. liepos 31 d. Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų pagrįstumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl I. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo svarbias bylos aplinkybes ar padarė klaidų pasisakydamas dėl įrodymų turinio. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, tiek atskirai kiekvieno iš jų, tiek jų visumos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „R“ kreditoriams turtinės žalos atsiradimą sąlygojo I. M. nusikalstami veiksmai, todėl padaryta turtinė žala priteistina iš nuteistojo (BPK 109-110 straipsnis).

Dėl kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimo teisėtumo.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Teisė žinoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, yra viena iš pagrindinių BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytų kaltinamojo teisių, kuri apima tiek formalųjį – pranešimo apie įtarimą ar kaltinamojo akto įteikimo – kriterijų, tiek materialųjį – aiškaus, suprantamai suformuluoto ir BPK 187 ir 219 straipsnių reikalavimus atitinkančio turinio pranešimo apie įtarimą ar kaltinamojo akto – kriterijų. Visas procesas vyksta siekiant išsiaiškinti, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri aprašyta kaltinime. Kaltinamasis aktas ir jame aprašyti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo ašis. Kaltindamas asmenį nusikalstamos veikos padarymu prokuroras teigia, kad kaltinamasis konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiais veiksmais padarė nusikaltimą. Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami ir šiai prokuroro pareigai sėkmingai vykdyti svarbus tiksliai ir aiškiai surašytas kaltinimas. Gindamasis kaltinamasis gali dėl kaltinimo pateikti savo poziciją, teigti, kad jis nebuvo toje vietoje ar tuo laiku, jam inkriminuotų veiksmų nepadarė ar jo veiksmai turėjo kitokią prasmę, ar teikti kitokius motyvus dėl savo nekaltumo, mažesnės kaltinimo apimties ar kitokių jo teisiniam statusui svarbių aplinkybių. Rungtyniškame procese viešame teismo posėdyje nagrinėjant įrodymus ir vykdant teismo konstitucinę pareigą teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, gali paaiškėti, kad kaltinamajame akte prokuroro nurodytos faktinės aplinkybės nėra tikslios, o nusikalstama veika buvo padaryta kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Įstatymų leidėjas numatė galimą tokią situaciją ir suteikė galimybę prokurorui ar nukentėjusiajam pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o toks prašymas tampa tokios pat procesinės reikšmės, kaip ir kaltinamasis aktas. Jo tikslas yra pranešti kaltinamajam, nuo kokių faktinių aplinkybių jis turi gintis.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. liepos 1 d. teisiamųjų posėdžių protokolų turinio, pirmiau nurodyti BPK 255 ir 256 straipsniuose numatyti reikalavimai kaltinimo keitimui nebuvo pažeisti. 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. birželio 25 d. prokurorės prašymai pakeisti kaltinimą buvo pateikti dar neužbaigus įrodymų tyrimo. Šie prašymai buvo iš anksto pateikti susipažinti nuteistajam I. M. ir jo gynėjui. Kaip minėta, 2021 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu I. M. gynėjas paprašė pertraukos pasiruošti gynybai, todėl nuteistasis pagal 2021 m. gegužės 19 d. pakeistą kaltinimą buvo apklaustas 2021 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. ir jo gynėjas nepaprašė pertraukos pasiruošti gynybai, todėl nuteistasis šio posėdžio metu buvo apklaustas pagal 2021 m. birželio 15 d. pakeistą kaltinimą. Taigi, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti gynybai, todėl I. M. teisės nebuvo suvaržytos.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 208 straipsnio2 dalies

20. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018 ir kt.). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

23. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis I. M. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. buvo UAB ,,R“ direktorius bei nuo 2016 m. birželio 3 d. buvo UAB „R. g.“ direktorius, o nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. liepos 29 d. - ir vienintelis akcininkas (t. 14, b. l. 149-151). Sutiktina su apeliantu, kad I. M., kaip šių bendrovių direktorius, turėjo teisę valdyti naudotis ir disponuoti minėtų bendrovių turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis šių bendrovių banko sąskaitose. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi teisę sudaryti sandorius, valdyti naudotis ir disponuoti bendrovių turtu bei piniginėmis lėšomis, inter alia atlikti ir bankinius pavedimus, tačiau tai neeliminuoja jo pareigos ir atsakomybės finansines ūkines operacijas atlikti išimtinai įmonės reikmėms. Tai išplaukia iš civilinio teisinio akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimo, o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos pareigos sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu <...>, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai bei į tai, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis.), t. y. akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad nėra svarbu atliekamos finansinės operacijos, šiuo atveju, bankinio pavedimo, paskirtis.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo teiginius apie inkriminuotų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pastebi, kad tokio pobūdžio bylose panašūs argumentai nurodomi itin dažnai. Tokiose situacijose teismams tenka spręsti, ar kaltininkas ir gynyba pateikė konkrečius bei patikimus duomenis apie tam tikrų lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos reikmėms, ar tokie argumentai yra tik žodžiu išreikšta ir niekuo nepatvirtinama deklaratyvi pozicija.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis) ar turto išvaistymą (BK 184 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo (turto išvaistymo) sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo (turto išvaistymo) nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-271-719/2019).

29. Taigi, byloje negauta jokių duomenų, kurie pagrįstų piniginių lėšų pervedimo iš UAB „R“ sąskaitos į UAB „R. g.“ sąskaitą teisėtumą. Tai, kad I. M. turėjo akivaizdų tikslą neatsiskaityti su UAB „R“ kreditoriais ir siekė, kad jie neturėtų galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš UAB „R“ išsireikalauti pradelstų įsipareigojimų įvykdymo, patvirtina pats faktas, kad jis, 225 000 Eur pervedė į UAB „R. g.“ banko sąskaitą be teisėto pagrindo ir kad šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. I. M. dalį šių piniginių lėšų (14 250 Eur) be teisėto pagrindo išgrynino ir pervedė į savo asmeninę sąskaitą, o kitą dalį – 206 557 Eur - pervedė ūkio subjektams Azijoje ir atsiskaitė UAB „R. g.“ priklausančia bankine kortele už savo įsigytas prekes. Taigi, šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. M., žinodamas, jog UAB „R“ yra nemoki ir jai gręsia bankrotas, kad įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, žinodamas, kad iš Rusijos įmonių į UAB „R“ banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos gali būti panaudotos šios įmonės veiklai bei kreditorinių reikalavimų įvykdymui, tyčia veikdamas priešingai šios bendrovės ir kreditorių interesams, neplanavo to daryti, pervesdamas 225 000 Eur į UAB „R. G.“, iš kurių vieną dalį inkriminuotos pinigų sumos (14 250 Eur) pasisavino, o kitą (206 557,98 Eur) – išvaistė, sąskaitą, tuo padarydamas UAB „R“ kreditoriams turtinę žalą. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad I. M., kaip skolininkės UAB „R“ direktoriaus nesąžiningumą. Nuteistojo nusikalstami veiksmai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl tinkamai kvalifikuoti pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Į. M. jau 2017 m. birželio 8 d. pervesdamas iš UAB „R“ banko sąskaitos į jo valdomos UAB „R. g.“ banko sąskaitą 225 000 Eur, turėjo tyčią ne tik neatsiskaityti su kreditoriais, bet ir dalį šių piniginių lėšų pasisavinti (14 250 Eur), o kitą dalį (206 557,98 Eur) - iššvaistyti. Tai įrodo jo tolimesnių veiksmų, susijusių su šių pinigų finansinėmis operacijomis, laikas ir intensyvumas: tą pačią dieną (2017 m. birželio 8 d.), kai pinigai buvo pervesti į UAB „R. g.“ sąskaitą, didžiąją dalį jų skubiai pervedė ūkio subjektams Azijoje, o laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d., kuomet jau buvo pranešęs darbuotojams apie tai, kad UAB „R“ bankrutuoja, iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., kol dar nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, jis, veikdamas sistemingai, atliko net 15 finansinių operacijų, susijusių su pinigų išgryninimu iš UAB „R. G.“ sąskaitos ir 5 finansines operacijas, pervedant dalį piniginių lėšų į savo asmeninę sąskaitą. Nors I. M. teigė, kad 14 250 Eur išgrynino tikslu atsiskaityti su aršiausiais UAB „R“ kreditoriais, tačiau to nepagrindė objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant skubius pavedimus iš UAB „R. g.“ į įvairių Azijos šalių įmonių sąskaitas, pavedimuose buvo nurodyti skirtingi sutarčių numeriai ir skirtingos pinigines lėšas gaunančios įmonės (2017 m. birželio 15 d. ? 35 000 Eur Singapūro Respublikos įmonei „D“, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000 Eur Honkongo įmonei „Y“, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000 EUR Honkongo įmonei „C“, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000 EUR Honkongo įmonei „C“, 2017 m. birželio 23 d. - 25 000 Eur Singapūro Respublikos įmonei „D“, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000 Eur Honkongoįmonei „Y“, 2017 m. birželio 27 d. ? 15 000 Eur Honkongo įmonei „C“). Dėl šių aplinkybių I. M. paaiškino, kad atliekant pavedimus, vykdė sandorio šalies, kurios negali įvardinti, nurodymus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. M. būtų ketinęs pirkti jūrinius konteinerius. Nors liudytoja J. P. šią aplinkybę patvirtino, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymais nesirėmė. Ši liudytoja yra I. M. sugyventinė ir yra suinteresuota duoti I. M. palankius parodymus. Be to jos parodymus paneigia pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys bei nustatytos aplinkybės, kad I. M., nepristačius konteinerių, nesiėmė priemonių, kad susigrąžintų pinigines lėšas iš jas gavusių asmenų, neinformavo UAB „R. g.“ naujo direktoriaus apie minėtus neįvykdytus sandorius. Byloje nėra jokių duomenų (sutarčių, kitų dokumentų), patvirtinančių, kad kaltinime nurodytos išgrynintos ir pervestos į jo asmeninę sąskaitą piniginės lėšos bei didelėmis sumomis atlikti finansiniai pervedimai į Azijos šalyse esančias bendrovių sąskaitas ar daryti pirkimai buvo atlikti UAB „R“ naudai ar jos interesams. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis.

31. Aptartų faktinių duomenų kontekste vertindama specialistės nustatytos aplinkybės apie 225 000 Eur pervedimą iš UAB „R“ banko sąskaitos į UAB „R. g.“ banko sąskaitą, apie 14 250 Eur išgryninimą iš UAB „R. g.“ sąskaitos, nesant tokių piniginių lėšų išgryninimą pagrindžiančių dokumentų ir apie 201 357,00 Eur labai skubų pervedimą iš UAB „R. g.“ į sąskaitas Singapūre ir Honkonge registruotoms įmonėms, nesant jokių finansinių įsipareigojimų, ir nepateikiant su konteinerių pirkimu susijusių sutarčių, iš kurių galima būtų spręsti apie sandorio realumą, kiekius, kainą, pristatymo terminus ir kitas aplinkybes, bei tai, kad daryti pirkimai, atsiskaitant UAB „R. g.“ banko sąskaitos mokėjimo kortele 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „Elektromarkt Nordika, Vilniuje LTU“ ir parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“ ir 598 Eur sumai parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“, šių ūkinių operacijų nepagrindžiant jokiais apskaitos dokumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M., būdamas UAB „R“ direktoriumi jo žinioje esančiaqs lėšas - 225 000 Eur tyčia pervesdamas į UAB ,,R. G.“ banko sąskaitą, dalį jų – 206 557, 98 Eur iššvaistė, o kitą dalį 14 250 Eur, šias pinigines lėšas panaudodamas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, pasisavino. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto iššvaistymas).

Dėl civilinio ieškinio

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimu, nurodydamas, kad civilinis ieškinys šioje byloje neturėtų būti priteisiamas, nes žalos klausimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-3791-567/2018 pagal UAB „R“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl iššvaistytų UAB „R“ piniginių lėšų – 225 000 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis), priteisiant jas iš I. M. bei, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021 yra patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas, civiliniai ieškovai šioje byloje visi yra III eilės kreditoriai. Anot apelianto, šiuo atveju, apygardos teismui konstatavus, kad civiliniai ieškiniai yra tenkinami, buvo pažeistas non bis in idem principas, nes būtent civiliniai ieškovai yra ir kreditoriai bankroto byloje Nr. B2-503-864/2021, kurioje jau civilinis ieškinys yra patenkintas ir padaryta žala iš I. M. yra priteista. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo I. M. priteisė iš viso 119 407,61 Eur padarytos ir neatlygintos žalos kreditoriams: UAB „T“ (4 234, 38 Eur), UAB „S“ (7 957,00 Eur), UAB „T“ (buvusi UAB „B“) (7 035,80 Eur), „Ti“ (5 247,52 Eur), „Ra“ (9 652,91 Eur), „Bi“ (13 720,00 Eur), „M“ (30 505,00 Eur), „Bi“ (1 760 Eur), „A“ (25 765,00 Eur), „Be“ (12 850 Eur), „An“ (6 800 Eur). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo motyvavo tuo, jog I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 208 straipsnio 2 dalyje. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad I. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su padaryta žala juridiniam asmeniui UAB „R“, t. y., kad I. M., suklastodamas dokumentą, pasisavindamas bei iššvaistydamas atskiras dalis juridinio asmens lėšų, tiesiogiai padarė žalą juridiniam asmeniui UAB „R“, o BK 208 straipsnio 2 dalies nusikalstama veika, iššvaistant ir pasisavinant juridinio asmens lėšas, kurios galėjo būti pateiktos skoloms UAB „R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, tuo pačiu buvo padaryta žala ir UAB „R“ kreditoriams ? susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu ir juridiniam asmeniui, ir jo kreditoriams.

34. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „R“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „M“ (t. 14, b. l. 129-131). Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. kovo 3 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB „R“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pripažintas BUAB „R“ bankrotas tyčiniu (t. 21, b. l. 143-148). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pripažinta bankrutavusios UAB „R“ veikla pasibaigusia ir nutarta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (t. 20, b. l. 74-76). Šioje nutartyje teismas be kita ko pažymėjo, kad įmonė „R“ neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų; Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų bankrutavusi UAB „R“; kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas; bankroto procedūros baigtos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, patikslinus kreditorių sąrašą, į jį buvo įtraukti šioje baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniais ieškovais: UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Ti“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Ra“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Bi“, į. k. (duomenys neskelbtini), „M“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Bi“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Be“, į. k. (duomenys neskelbtini), „An“, į. k. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. B2-503-864/2021) (t. 8, b. l. 13-28). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo teismo sprendimu bankroto byloje pripažintų kreditorių ir civilinių ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti, t. y. jų reikalavimai nebuvo atlyginti iš UAB „R“ lėšų.

35. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-3791-567/2018) bankroto administratoriaus UAB „M“ civilinis ieškinys dėl UAB „R“ direktoriaus I. M. 2017 m. birželio 8 d. neteisėtai pervestų piniginių lėšų kitai jo vadovaujamai bendrovei „R. G.“ buvo iš dalies tenkintas ir iš I. M. buvo priteista 225 000 Eur turtinė žala UAB „R“ (t. 7, b. l. 170–174). 2019 m. lapkričio 7 d. tarp BUAB „R“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „M“, kurio vardu veikė įgaliotas asmuo K. S., ir I. M. buvo sudaryta Taikos sutartis, pagal kurią skolininkas, t. y. I. M. įsipareigoja mokėti priteistą 225 000 Eur sumą (t. 7, b. l. 175–176). 2020 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „M“, atstovaujama K. S., perleido reikalavimo teisę UAB „R“, atstovaujamos direktoriaus R. Ž. (sutartyje „Naujasis kreditorius“) į priede nurodytus skolininkus, taip pat ir į I. M. dėl 225 000 Eur skolos priteisimo (t. 20, b. l. 76–78).

36. Šioje byloje keliamas klausimas dėl ieškinio buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, bankroto administratoriaus pareikšto civilinio proceso tvarka, vykstant bankroto procedūrai, ir tiesiogiai kreditorių šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nuteistajam, tapatumo ir dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinių pagrįstumo, padarė išvadą, kad nors šioje byloje civilinių ieškovų ir bankroto administratoriaus kreditoriniai reikalavimai yra analogiški, ieškovų ieškiniai ir bankroto administratoriaus ieškinys nėra tapatūs, nes tarp šioje baudžiamojoje byloje esančių civilinių ieškovų ir I. M., kaip fizinio asmens, žalos atlyginimo klausimai nebuvo sprendžiami ir, kad išieškojus iš I. M. priteistą 225 000 Eur sumą bankrutuojančios įmonės naudai, šios piniginės lėšos gali būti panaudotos ir kitų kreditorių (nepripažintų šioje baudžiamojoje byloje civiliniais ieškovais) reikalavimams tenkinti.

38. Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos įmonės „R“ kreditoriai (šios bylos ieškovai) pareiškė civilinį ieškinį I. M., kaip buvusiam šios įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui (atsakovui), kai 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „R“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (2018 m. rugsėjo 18 d.). Savo reikalavimą atsakovui ieškovai grindė tuo, kad I. M. padarė tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (t. 7, b. l. 5–6). Tuo tarpu BUAB „R“, atstovaujama bankroto administratoriaus, įmonės bankroto procese pareiškė ieškinį atsakovui I. M., kaip buvusiam įmonės vadovui, dėl 225 000 Eur žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Nurodytoje byloje ieškinys atsakovui buvo grindžiamas CK 2.87 straipsniu, kaip įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymuose nustatytas pareigas, neteisėtai pervedant 225 000 Eur iš UAB „R“ banko sąskaitos į UAB „R. g.“ banko sąskaitą.

39. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-211-469/2017, Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Šiuo klausimu buvo pasisakyta ir kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kurioje argumentai dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo buvo skirti pagrįsti pačios bendrovės buvimą tinkamu ieškovu (locus standi), tačiau ši pozicija neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

40. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (kasacinė nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-421/2019, e3K-118-1075/2020 ir kt.) Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-118-1075/2020 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu pvz., kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 3-3K-602/2013; 3K-3-146/2014; kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-476/2010; 3K-3-494/2010; 3K-3-123/2011; 3K-3-137/2013; Nr. 3-3K-187/2014 ir kt.). Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Sutiktina su apeliantu ir valstybinį kaltinimą palaikančiu prokuroru, kad tiek bankroto administratoriaus ir ieškovų šioje byloje ieškinių dalykas ir pagrindas yra tapatūs – reikalavimas priteisti 225 000 Eur žalos atlyginimo dėl be teisėto pagrindo atlikto pavedimo iš UAB „R“ banko sąskaitos į UAB „R. g.“ banko sąskaitą. Tačiau teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir byloje pagal įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, pareiškusių ieškinius šalių tapatumo, kaip kriterijaus ieškinių tapatumui nustatyti, pažymi, kad bankroto procese bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui, atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir baudžiamojoje byloje ieškovais pripažintų juridinių asmenų interesams. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieškinių (bylų) šalys, t. y. ieškovas. Nors bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, veikė ir bankrutuojančios įmonės kreditorių (tarp jų ir šioje byloje pripažintų civiliniais ieškovais) interesais, tačiau bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui gynė ne tik šioje byloje ieškovų, bet ir pačios įmonės ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teises ir interesus. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad šiuo atveju nesutampa bylų šalys, o būtent ieškovas. Nesutampant vienam iš trijų būtinų ieškinių tapatumo kriterijų, t. y. abiejų ieškinių šalims (ieškovui), , apeliacinės instancijos teismas daro išvadą dėl nagrinėjamo ir įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinių netapatumo. Priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

43. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp I. M. padarytų veiksmų ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu.

44. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir įrodinėjami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, vadovaujantis CK 6.245 - 6.249 straipsniais, t. y. yra privaloma įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, išaiškinta, kad, taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tačiau, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Šioje baudžiamojoje byloje I. M. nuteistas dėl skolininko nesąžiningumo, UAB „R“ turto pasisavinimo, iššvaistymo, dokumentų klastojimo, t. y. dėl kaltų veiksmų, kuomet žinodamas, jog turi įsiskolinimų kreditoriams, ne tik šioje baudžiamojoje byloje pripažintiems civiliniais ieškovais, bet ir kitiems, 2017 m. birželio 7 d. iš Rusijos Federacijos įmonės „Ru“ sąskaitos į UAB „R“ sąskaitą pervestų 282 050,00 Eur nepanaudojo jų atsiskaitymams su UAB „R“ kreditoriais, tačiau jau kitą dieną, tai yra 2017 m. birželio 8 d., iš UAB „R“ banko sąskaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iššvaistė 225 000,00 Eur į UAB „R. G.“ banko sąskaitą ir dalį šių pinigų ? 14 250,00 Eur pasisavino, išsigrynindamas ir pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą, kitą dalį? 206 557,98 Eur iššvaistė atsiskaitydamas UAB „R. G.“ įmonės kortele bei pervesdamas ženklias sumas į kaltinime nurodytas Azijoje nurodytas veikiančias įmones.

46. Apelianto manymu, ieškovams žala atsirado tiesiogiai dėl įmonės nemokumo, kurį sukėlė ne nusikalstami I. M., kaip UAB „R“ direktoriaus, veiksmai, o nesėkmingai susiklostęs verslas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. I. M. poziciją, kad įmonė jam inkriminuojamu laikotarpiu vykdė veiklą ir turėjo piniginių lėšų padengti esamus kreditorinius reikalavimus, tačiau jis nusprendė iš šios veiklos gauti pajamų bei uždirbti pelno, sudarydamas sandorius su Azijos šalių įmonėmis, tačiau tokie sandoriai buvo nesėkmingi, paneigia įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, priimti, iškeliant UAB „R“ bankroto bylą, šios įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu, kuriuose konstatuota, kad įmonė buvo nemoki nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M., suklastodamas dokumentą, pasisavindamas bei iššvaistydamas nustatytas juridinio asmens lėšas, padarė žalą ne tik juridiniam asmeniui UAB „R“, bet ir UAB „R“ kreditoriams, ir šie jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu ir juridiniam asmeniui, ir jo kreditoriams. I. M., kaip atsakovo, neteisėtais veiksmais, dėl kurių BUAB „R“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytais nusikalstamais veiksmais ir, likvidavus ir iš Juridinių asmenų registro išregistravus BUAB „R“, o bankroto byloje patvirtinto ieškovų reikalavimo sumos neišieškojus bankroto procese, ieškovams, kaip BUAB „R“ kreditoriams buvo padaryta žala. Todėl konstatuotina, kad nusikalstamais I. M. veiksmais ieškovams baudžiamojoje byloje buvo padaryta turtinė žala.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą (BPK 326 straipsnio, 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. M. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą atmesti.