Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4. 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1;1.2.17.12.2; 1.2.18.11; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5;

2022 m. balandžio 26 d.

sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Beatai Rutkauskaitei, Editai Bekerytei,

civilinių ieškovų ? UAB „T.“, UAB „S.“, UAB „T. T.“ (buvusi UAB „B.“), „T. T. D.“, „R. T. D.“, „B. D.“, „M. T. D.“, „B. B. L. D.“, „A. T. D.“, „B. M. T. D.“, „A. L. L.“? atstovei advokatei Donatai Juozumienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas 2015 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį 26 MGL bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., būdamas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių, neketindamas atsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, iššvaistė iš užsakovų už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas – turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, taip paliekant jo valdomą bendrovę be ekonominio padengimo ir atimant galimybę skolas iš jos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išieškoti civilinio proceso tvarka, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent: I. M., žinodamas, kad UAB ,,R.“ 2017 m. sausio 1 d. ir iki 2017 m. spalio 10 d. buvo nemoki, ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, pagal UAB „R.“ vadybininkų sudarytas vienkartines krovinių pervežimo sutartis su vežimo paslaugas teikiančiomis Lietuvos Respublikoje registruotomis bendrovėmis:

UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 20 d. sutartis Nr. E008747 (KR006629), ir 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009262 (KR007054),

UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 24 d. sutartis Nr. E010422 (KR008156), 2017 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. E010498 (KR0082), 2017 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. E010443 (KR008128), 2017 m. balandžio 19 d. sutartis E010394 (KR007886), 2017 m. balandžio 26 d. sutartis E010441 (KR008178);

UAB „T. T.“ (buvusi UAB „B.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010349 (KR008072), 2017 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. E010359 (KR007885), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010399 (KR008134),

„T. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 23 d. sutartis Nr. E009453 (KR007266), 2017 m. kovo 27 d. sutartis Nr. E010048 (KR007788),

„R. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. sutartis Nr. E009503 (KR007293), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009671 (KR007423), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009672 (KR007411),

„B. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. sutartis Nr. E009962 (KR007707), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010186 (KR007925), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. 010428 (KR008165), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010424 (KR008164),

„M. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009360 (KR007134), 2017 m. kovo 10 d. sutartis Nr. E009748 (KR007514), 2017 m. kovo 20 d. sutartis Nr. E009928 (KR007514), 2017 m. kovo 30 d. sutartis Nr. E010050 (KR007792), 2017 m. balandžio 1 d. sutartis Nr. E010150 (KR007895), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010188 (KR007920), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010189 (KR007921), 2017 m. balandžio 5 d. sutartis Nr. E010195 (KR007923), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. E010305 (KR008035),

„B. B. L. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėn. sutartis Nr. E009922 (KR007672), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010185 (KR007924), 2017 m. balandžio 6 d. sutartis Nr. E010267 (KR008003), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. 010296 (KR008005), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010273 (KR008004), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010379 (KR008106), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010378 (KR008094), 2017 m. balandžio 21 d. sutartis Nr. E010408 (KR008138), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010431 (KR008163),

„A. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009026 (KR006869), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009042 (KR006871), 2017 m. vasario 20 d. sutartis Nr. E009357 (KR007166), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009355 (KR007165), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009372 (KR007176), 2017 m. kovo 13 d. sutartis Nr. E009777 (KR007555), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009817 (KR007551), 2017 m. kovo 17 d. sutartis Nr. E009905 (KR007643), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. E010444 (KR008181),

„B. M. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009829 (KR007542), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010338 (KR008037), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010337 (KR008045),

Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota bendrove „A. L. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010386 (KR008103), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010389 (KR008098), nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., pateikdamas minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms užsakymus dėl krovinių pervežimo ir šioms bendrovėms juos atlikus, turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB „R.“ sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis, jis, veikdamas tyčia, už minėtas paslaugas su bendrovėmis neatsiskaitė, o žinodamas, kad turi pradelstų įsipareigojimų minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms: UAB „T.“ ? 4 825,00 Eur, UAB „S.“ ? 8 107,00 Eur, UAB „B.“ ? 7 235,80 Eur, „T. T. D.“ ? 5 900,00 Eur, „R. T. D.“ ? 10 780,00 Eur, „B. D.“ ? 14 100,00 Eur, „M. T. D.“ ? 31 325,00 Eur, „B. B. L. D.“ ? 29 190,00 Eur, „A. T. D.“ ? 26 475,00 Eur, „B. M. T. D.“ 13 200,00 Eur, „A. L. L.“ 7 000,00 Eur, iš viso 158 137,8 Eur sumai, atsiskaitymams su jomis nepanaudojo 2017 m. birželio 7 d. iš Rusijos Federacijos įmonės „RVI JSC“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervestų 282 050,00 Eur, tačiau jau kitą dieną, tai yra, 2017 m. birželio 8 d., pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų interesais ir naudai, iš šios sąskaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iššvaistė 225 000,00 Eur į UAB „R. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi jis buvo nuo bendrovės įsteigimo pradžios (2016 m. birželio 16 d.), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bei šiai operacijai pagrįsti ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad paskolos davėjas UAB ,,R.“ kaip paskolą perveda į UAB ,,R. G.“ banko sąskaitą 250 000 Eur.

Atlikęs minėtus veiksmus, I. M., dalį piniginių lėšų iš UAB „R. G.“ minėtos sąskaitos, disponuodamas UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., pasisavino, juos išgryninęs, t. y. I. M. 2017 m. birželio 13 d. AB SEB banke išmokėta 3 500,00 Eur grynais pinigais, 2017 m. birželio 13 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 13 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 16 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. birželio 19 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, bankomate Nr. DNB262, Vilnius, 2017 m. liepos 21 d. ? 300,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 25 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 22 d. ? 450,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, bei, pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d., į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė šias pinigų sumas: 2017 m. birželio 15 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. birželio 22 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. liepos 5 d. ? 1 000,00 Eur, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, 2017 m. liepos 28 d. ? 1 000,00 Eur. Tokiu būdu, jis, I. M., iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynindamas bei į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas minėtas lėšas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „R.“ turtą ? 14 250,00 Eur.

Kitą dalį UAB ,,R.“ piniginių lėšų, pervestų į UAB ,,R. G.“, iššvaistė, t. y. be pateisinančio pagrindo iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ūkio subjektams, kuriems UAB „R. G.“ neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų, bei atsiskaitė mokėjimo kortele iš viso 206 557,98 Eur sumai, t. y. dalį piniginių lėšų jis, I. M., pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 27 d. be teisėto pagrindo pervedė šiems ūkio subjektams: 2017 m. birželio 15 d. ? 35 000,00 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D.I.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „O. B.“ banke, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y. C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „C. C. B.“ banke, 2017 m. birželio 16 d. 4 300,00 Eur į UAB „R. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. pervedė 25 000,00 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D.I.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „O. B.“ banke, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y. C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „C. C. B.“ banke, 2017 m. birželio 27 d. pervedė 15 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, bei 2017 m. birželio 28 d. atsiskaitė UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „E. N.“, ir 598,00 Eur parduotuvėje „I. S.“. Tokiu būdu, jis, I. M., iš UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas lėšas bei jomis atsiskaitydamas mokėjimo kortele, tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „R.“ turtą – 206 557,98 Eur.

Tokiu būdu I. M. savo ir kitų asmenų interesais ir naudai pasisavinęs ir iššvaistęs UAB ,,R.“ turtą – pinigines lėšas – 220 807,98 Eur, kurios galėjo būti pateiktos skoloms UAB ,,R.“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, padarė jiems 220 807,98 Eur turtinę žalą.

Be to, I. M., turėdamas tikslą pagrįsti iššvaistytą UAB ,,R.“ turtą, t. y. neteisėtai 2017 m. birželio 8 d. atliktą piniginių lėšų ? 225 000,00 Eur pavedimą iš UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos į UAB „R. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, įrašydamas joje melagingus duomenis, kad UAB „R.“ neva kaip paskolą perveda į UAB „R. G.“ banko sąskaitą 250 000,00 Eur iki 2017 m. birželio 30 d., kurį 2017 m. spalio 12 d. 09.45 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) per savo atstovą, advokatą (duomenys neskelbtini), nežinojusį apie jo daromą nusikalstamą veiką, I. M. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui B. S..

Be to, I. M., buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., būdamas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, aplaidžiai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, neišsaugodamas apskaitos registrų (išskyrus kasos knygą) bei finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „R.“ apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes negalima nustatyti: ar tiriamuoju laikotarpiu atliktos ūkinės operacijos, pagrįstos tyrimui pateiktais apskaitos dokumentais, įtrauktos į apskaitą ir ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose ir 2017 m. liepos 31 d. Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų pagrįstumo;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes negalima nustatyti, ar į nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. tvarkomą UAB „R.“ apskaitą buvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes negalima nustatyti, ar 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. atliktos UAB „R.“ ūkinės operacijos, pagrįstos apskaitos dokumentais įtrauktos į apskaitą ir, ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose;

16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nėra galimybės nustatyti, ar visų UAB „R.“ 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo registruojami apskaitos registruose,

16 straipsnio 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato biudžetinė įstaiga, kuri viešojo sektoriaus subjektų apskaitą tvarko centralizuotai“, nes nėra galimybės nustatyti visų UAB „R.“ apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus,

16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, nes nėra galimybės nustatyti, ar UAB „R.“ apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka;

17 straipsnio reikalavimą, numatantį, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes UAB „R.“ 2017 m. rugsėjo 28 d. finansinių ataskaitų rinkinys Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka nesudarytas ir nepateiktas VĮ „Registrų centras“ ir negalima nustatyti UAB „R.“ 2017 m. liepos 31 d. Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų pagrįstumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d.

Kaltinamasis I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta pilnai, sutinka su ieškiniu. UAB „R.“ įkūrė ir valdė tris metus iki jos bankroto. UAB „R.“ įsteigta 2013 m. spalio mėn. Iki 2017 m. susidarė pakankamai didelis kolektyvas - apie 30 žmonių, atsidarė kitą įmonę „R. S.“, kuri nuomojo sandėlius. „R. G.“ buvo atidaryta tam, kad sujungtų visas įmones į vieną junginį ir būtų sudaryta įmonių grupė. Seniausia ir pagrindinė įmonė buvo „R.“, tačiau plečiantis veikloms nusprendė, kad reikia išskaidyti dėl rizikos bei „R. E.“ norėjo atskirti ir sudėlioti visus pervežimus, kurie keliauja į Rusiją. „R. S.“ norėjo padaryti sandėliavimo įmone, „R.“ palikti pervežimams Europos viduje. „R. G.“ norėjo sudėti visų įmonių ataskaitas ir palikti, kaip įmonę, kurioje būtų suvesta visa apskaita ir žinoti, kaip sekasi visoms įmonėms, sudėti visų įmonių grupių rezultatą, kaip į vieną vienetą. „R. S.“ buvo atskiras direktorius, kuris vykdė ir prižiūrėjo visą veiklą. „R.“ direktoriumi buvo jis. Buvo keičiami direktoriai dėlto, kad negalėjo gauti transporto licencijos, o tuo metu galiojo įstatymas, pagal kurį transporto įmonės direktorius, turėdamas nuobaudų už greičio viršijimą, negali turėti transporto veiklos pažymėjimo. 2017 m. buvo sudėtingesni, kadangi atsidarė sandėlius, tai buvo viena iš klaidų, nes jie nenešė pelno, kurio tikėjosi. Keletas klientų laiku nesumokėjo įmonei „R.“. Bandė susitarti su sandėlio savininkais dėl nuomos kainos susimažinimo, jie nesutiko. Turėjo su banku faktoringo liniją – 300 000 Eur, o, kai viskas sukrito į vieną, bankas dėl darbuotojo kaltės sulaikė liniją tą pačią dieną. Prarado ne mažą dalį pinigų, įmonės apyvarta buvo apie 1 000 000 Eur, vien faktoringo linija sudarė 300 000 Eur ir tuo metu bankas sustabdė pinigus, vežėjai pradėjo prašyti pinigų, pamatę, kad vėluoja, kreipėsi į teismus, po ko antstoliai areštavo sąskaitas, todėl ieškojo būdų, kaip viską „ištraukti“, kadangi kitų pajamų šaltinių neturėjo tik įmones. Su daugeliu kreditorių pavyko atsiskaityti. Bankroto byloje kreditorių yra apie 1 000 000 Eur sumai, tai iš esmės 1/10 mėnesio apyvartos. Vienas iš būdų toks, kad buvo suradęs pirkimui jūrinių konteinerių, todėl pavedimai buvo padaryti į Honkongo įmones ir kitas, paminėtas kaltinamajame akte, nes norėjo nupirkti ir parduoti konteinerius tam, kad gauti papildomų pajamų padengti turimus įsiskolinimus. Dėl to buvo atlikti tie pavedimai, kurių galimai šia dienai neatliktų. Dėl iššvaistyto turto, kuris buvo pačioje UAB „R.“, t. y. dėl inventoriaus nurašymo ir pan., sutinka iš dalies, nes nuomojosi patalpas, o savininkas nesumažino nuomos mokesčio. Tada viskas sustojo, nebeturėjo pinigų ir didžioji dalis turto liko ten, o jie privalėjo išeiti, dėl ko ir buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, nesugebėjo atsiskaityti. Analogiškai ir dokumentų klastojimas, kurį pripažįsta iš dalies, nes dokumentai egzistavo, nebuvo visiškai suklastoti.

Kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodyta pinigų dalis buvo skirta atsiskaitymams, dalis pinigų buvo pervesta į „R. G.“ sąskaitą. Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodė, jog to nepadarė tyčia, neturėjo tikslo neatsiskaityti su vežėjais, kurių yra ne 11, jų buvo daug daugiau. Įmonė liko skolinga daugeliui vežėjų, kurie nėra civiliniai ieškovai byloje. Savo reikmėms pinigų nepasiėmė. Tuo metu viską, ką darė, prarado, nes tuo metu įvyko skyrybos. Mėnesio apyvarta buvo beveik 1 000 000 Eur, mokėdavo šimtai klientų ir visi pinigai pasiskirstydavo atitinkamai vežėjams. Neturėjo tyčios ar asmeninių argumentų su vežėjais neatsiskaityti.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį parodė, jog iš 14 250 Eur dalis pinigų buvo atlyginimai, bet didžioji pinigų dalis buvo skirta atsiskaityti su aršiausiais kreditoriais, todėl tekdavo išgryninti pinigus bankomate. Žinojo, kad įmonėje UAB „R.“ yra sunki finansinė padėtis – turėjo daug turto areštų, teisminių procesų, žinojo, kad įmonėje yra bloga padėtis. Specialisto išvadoje nebuvo atliktas mokestinis vertinimas UAB „R.“ ir nustatyta, kad įmonė tuo metu būtų buvusi nemoki. Kai pas tyrėją skaitė specialisto išvadą ten buvo parašyta, jog neįmanoma nustatyti įmonės faktinės būklės. Tai, kad įmonė nemoki, nebuvo nustatyta.

Nusprendė pirkti konteinerius tam, kad padengti turimus įsiskolinimus. Konteinerių tiekėjų ieškojo per klientus, internetinius puslapius. Dėl konteinerių pirkimo buvo sudarytos sutartys, jas siuntė Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjui, bet jos dingo. Konteinerių įsigijimas užtruko, viską suderino pats, tačiau susirašinėjimų su įmonėmis neišsaugojo, jie yra serveryje, kuriame buvo UAB „R.“ paštas, o nutrūkus bendradarbiavimui su įmone, kuri teikė ir internetines paslaugas, prarado visą informaciją. Prašė, kad išsaugotų visus el. pašte esančius duomenis, tačiau jų neišsaugojo. Prašė telefoninio pokalbio metu, telefono numerių neturi, nes jie buvo paimti kratos metu, kitų įrodymų neturi. Kontaktavo su E. V., kuris atsakė, kad kol nesumokės pinigų, tol neduos prisijungimų. Konteinerius nusprendė pirkti UAB „R. G.“, o ne UAB „R.“ vardu, nes norėjo išsaugoti tą pinigų sumą, kuri reikalinga įnašui, kadangi tuo metu UAB „R.“ buvo areštuojamos sąskaitos. Konteineriai nebuvo pristatyti, nes greičiausiai pasinaudojo bendrovės sunkia finansine situacija ir konteinerių neišsiuntė. Pagal konteinerių pirkimo sutartį turėjo būti sumokama pusė pinigų, tada atsiuntus raštą, kad konteineriai yra pakrauti, uostas gauna leidimą išplaukti, po ko jie atplaukia į uostą, uostas patvirtina, kad konteineriai atvyko. Kai konteineriai atvyksta, pirkėjas sumoka likusią dalį pinigų siuntėjams, siuntėjai duoda leidimą iškrauti savo konteinerius. Nesumokėjo pusė sumos, trūko apie 20 000 – 30 000 Eur, žadėjo, kad sumokės, tačiau pardavėjai suprato, kad jis netesės savo pažadų ir nutrūko viskas. Prašė, kad grąžintų pinigus – apie 200 000 Eur iš skirtingų įmonių. Viso sandorio dydis buvo apie 500 000 Eur, atvykus konteineriams į Klaipėdos uostą, būtų pervedęs visą likusią pinigų sumą. Galutinis konteinerių gavėjas buvo jis, norėjo juos parduoti. Buvo sutarta su dviem tiekėjais „Y. C.“, kuriai yra padaryti 4 pavedimai, „C. I. I.“, kuriai padaryti trys pavedimai, bendra suma 225 000 Eur. Į kitas įmones buvo pervestos lėšos, galimai dėlto, kad nurodė, kaip gamybos ar dukterines įmones. Galimai sutartis buvo sudaryta ir su 3 skirtingomis įmonėmis – „D. I.“, „Y. C.“ ir „C. I. I.“, kurioms buvo sumokėti pinigai. Tai buvo vienas susitarimas su viena pagrindinė įmonė, kuri buvo kaip ekspeditorius. Nepamena, ar buvo pasirašę sutartis su visomis skirtingomis įmonėmis, bet kalbėjo su vienu žmogumi ir derino vieną sutartį. Nepamena, kodėl mokėjimo nurodymuose yra nurodyti skirtingi susitarimų pavadinimai, negali atsakyti, ką reiškia pavedimų nurodymuose įvardinti skaičiai. Sutarties sąlygas derino telefonu, el. paštu, bet informacijos nebeliko. Sutartį su tiekėjais dėl konteinerių siuntė advokatas (duomenys neskelbtini) iš savo kompiuterio, tačiau advokatas negali jų rasti. Sutartį dėl konteinerių pirkimo pasirašė 1-2 dienas prieš išsiunčiant pinigus. Buvo viena bendra sutartis, kurioje įsipareigoja dvi skirtingos įmonės pristatyti konteinerius. Sutartį gavo el. paštu, pasirašė ranka. Nuskenavo ir išsiuntė. Pasiliko sutarties kopijas, kurios turėtų būti pas bankroto administratorių, tačiau jų nerado. Sutartis dėl konteinerių pirkimo buvo sudaryta „R. G.“ vardu, bet ši sutartis buvo prie UAB „R.“ dokumentų. Visus dokumentus laikė vienoje vietoje ir kai bankroto administratorius atvažiavo, ta vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo jo deklaruotas adresas, ten turėjo garažą, kuriame laikė visus savo dokumentus, iš kur bankroto administratorius K. S. 2017 m. paėmė visus dokumentus. Buvo sutarta, jog turi pristatyti apie 400 vienetų konteinerių. Jiems pavedimus atliko 2017 m. birželio pabaigoje, tačiau konteinerių negavo ir jie daugiau nesusisiekė. Po to, kai konteineriai nebuvo gauti ir pinigai nebuvo grąžinti parašė visoms įmonės. Laiškai, susirašinėjimai yra serveryje. Nežino, kodėl nenurodė šių aplinkybių tyrėjai. Bandė su jais susisiekti, ieškojo kontaktų, kuriems sumokėjo pinigus, tačiau konkrečių vardų, pavardžių neatsimena, nes tai buvo pakankamai senai. Tuo metu neturėjo pinigų kažką daryti, išėjo visi darbuotojai, nežino, kodėl nerašė pareiškimo dėl dingusių pinigų. Žinojo, kad reikės bylinėtis, ieškoti, siųstis, tačiau neturėjo pinigų kažkam sumokėti.

Bankroto procedūros prasidėjo 2017 m. pradžioje. Ieškojo būdų, kaip išsigelbėti, neketino pasisavinti bendrovės turto, pinigų asmeniškai negavo. 14 000 Eur buvo nuimti iš jo asmeninės sąskaitos ir tam tikra dalis pinigų buvo atiduota vežėjams. Pinigai iš Rusijos Federacijos pervesti už tarptautinius pervežimus, „L.“ yra prekybos tinklas Rusijoje. Įvykdydavo per mėnesį apie 500-700 pervežimų. Dalis iš Rusijos gautų pinigų turėjo būti skirta atsiskaitymams su vežėjais. Visos Lietuviškos įmonės neturėjo būti apmokėtos iš Rusijos pinigų, o Serbiškos įmonės, kurių pavadinimo gale yra „D.“, būdavo pagrindiniai srautai vežami į Maskvą. Kai gavo lėšas iš Rusijos jau buvo blokuojamos sąskaitos. Dirbo su 400 skirtingų įmonių, o kaltinamajame akte tik 11. Būdavo bendrovės, su kuriomis susitardavo. Buvo atvejų, kai nusiimdavo pinigus ir atiduodavo vežėjams, dalis yra neįtraukta, dalies buvo pasirašyti pinigų priėmimo orderiai. Dalis buvo jo pragyvenimo šaltinis, tuo metu atlyginimą sudarė apie 2 000 Eur. 14 250 Eur suma buvo panaudota atsiskaitymams su kreditoriais, kurie atvažiuodavo ir aršiai reikalaudavo savo pinigų. Tie kreditoriai buvo Rusijos ir Latvijos įmonės, bet tiksliai negali įvardinti. Tie kreditoriai buvo „R.“ įmonės, kurios sąskaitos galimai buvo areštuotos, todėl už „R.“ atsiskaitinėjo „R. G.“ piniginėmis lėšomis. „R. S.“ atliko visas operacijas sandėliuose. „R. S.“ nuomojosi techniką, kurią reikėjo pakrauti ir iškrauti mašiną, kadangi sandėlis buvo pilnas ir lyg tais tuo laikotarpiu, kad neatimtų tos technikos ir galėtų iškrauti bei išvalyti sandėlį, reikėjo pervesti į „R. S.“ pinigų tam, kad ji galėtų atsiskaityti. Tas sandėlis yra beveik 2 000 m², o ten buvo klientų prekės. 4 300 Eur buvo pervesti į „R. S.“ iš „R. G.“ tam, kad būtų sukrautos klientų prekės į mašinas ir išvežtos. Atsiskaitymas buvo už „R. S.“ įsipareigojimus.

Kaltinime nurodytais laikotarpiais jis nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. buvo „R. G.“ direktoriumi. 2018 m. buvo akcijų pirkimo ? pardavimo sandoris. Buvo parduotos „R. G.“ akcijos. Tuo metu lankėsi Rusijoje, kur asmuo susisiekė su juo telefonu per pažįstamus asmenis. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė Maskvoje. Kai pardavė „R. G.“ akcijas, keitėsi įmonės direktorius. Nežino, kas tapo įmonės direktoriumi. „R. G.“ dokumentus perdavė akcijų pirkėjui, neatsimena vardo, pavardės. Lyg ir pasirašė dokumentų priėmimo ? perdavimo aktą. Nežino, ar turi dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Perdavė įmonės steigimo dokumentus ir tuo metu buvusias senas pirkimo ? pardavimo sąskaitas. Visus dokumentus perdavė Maskvoje. Neperdavė naujam akcininkui „R. G.“ sutarčių su Kinijos, Singapūro ir Honkongo įmonėmis, nes jų neturėjo. Apie sudarytus sandorius dėl konteinerių pirkimo „R. G.“ pirkėjui ir naujam akcininkui pranešė, jis visa tai matė iš apskaitos dokumentų. Už „R. G.“ akcijas buvo atsiskaityta. Pinigai už akcijas buvo sumokėti, bet sumos neatsimena.

Kaltę dėl dokumento suklastojimo pripažįsta. Visų detalių neatsimena, tikslas buvo išsigelbėti nuo susiklosčiusios situacijos, ieškojo būdų išsaugoti įmonę. Tuo metu dirbo daug žmonių ir partnerių, kurie juo pasitikėjo. Visoms bendrovėms apskaitą tvarkė apskaitos įmonė UAB „V.A.S.“ (UAB „R. A.“) ir, kiek pamena, jiems siuntė paskolos sutartį, bet ar ji įtraukta į apskaitą, negali atsakyti. Pats perdavė paskolos sutartį. Dokumentus siųsdavo el. paštu. Tiksliai negali pasakyti datos, kada perdavė į apskaitą kaltinime nurodytą paskolos sutartį. Negali atsakyti, kodėl apklausta buhalterė pasakė, jog paskolos sutartis nebuvo įtraukta į UAB „R.“ apskaitą. Neprisimena, ar paskolos sutartį siuntė el. paštu, ar nešė gyvai. Kai iš UAB „R.“ pinigines lėšas pervedė į UAB „R. G.“, paskirtyje buvo nurodytas avansinis mokėjimas, todėl, kad tai yra įmonių grupių pavedimas, kurį tuo metu praktikavo tarp savų įmonių. UAB „R. G.“ kartais pervesdavo pinigus į UAB „R. S.“. Šiuo atveju avansinis mokėjimas buvo tik pavedimo pavadinimas, pats pavedimas darytas su mintimi nupirkti konteinerius.

Nurodė, jog dėl aplaidaus UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta. Buhalterinio išsilavinimo neturi, yra įgijęs verslo bakalauro laipsnį. Visoms bendrovėms apkaitą tvarkė ta pati įmonė UAB „V.A.S.“ (UAB „R. A.“). Apskaitos registras turėjo būti nepilnas, bet buvo suregistruotas ir perduotas administratoriui. Nesudarinėjo ataskaitos rinkinių, dokumentus perduodavo jis arba UAB „R.“ bankroto administratorius, manė, kad buhalterija buvo pakankamai tvarkinga. Už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. laikotarpį galėjo nebūti dalies dokumentų bei registrų, nes liko vienas įmonėje ir galimai nepateikė visų dokumentų, kuriuos turėjo pateikti, nesužiūrėjo, kad tie registrai būtų pateikti. Šiuo laikotarpiu susidarė situacija, kai atsiųstų sąskaitų iš vežėjų negalėjo atsiimti, todėl tų metų apskaita galėjo būti nesutvarkyta. UAB „V.A.S.“ vedė apskaitą pagal tai, ką pateikė. Daugelio dokumentų negalėjo paimti ir pateikti, inkriminuojamu laikotarpiu dalis dokumentų nebuvo pristatyta apskaitos įmonei. Nebuvo sąlygų tinkamai vesti apskaitą, nes buvo priversti išsikelti iš patalpų, kur buvo ir paštas, kurio paimti negalėjo, nes buvo susipykęs su savininkais, išėjo ir paliko dideles skolas. Pašto dėžutė greitai persipildė, paštininkė pradėjo krauti ant viršaus. Perėmęs dokumentus iš apskaitą tvarkiusios įmonės, kuriuos laikė (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, perdavė bankroto administratoriui. Visas registras buvo sunumeruotas ir atiduotas bankroto administratoriui. Atvažiavo du vaikinukai, viską susikrovė ir tiesiog susirašė ant lapo, pvz.: žali, penki, dideli segtuvai.

Pripažįsta įsiskolinimus dėl pradelstų įsipareigojimų, tačiau nėra įsitikinęs dėl sumos. Jam yra žinomi civiliniai ieškovai. Civilinius ieškinius pripažįsta, stengiasi juos atlyginti – mokama tikslingai 11 įmonių po dalį. Buvo susitikęs su civiliniais ieškovais, turėjo pasirašyti taikos sutartį, tačiau civiliniai ieškovai nurodė, jog turi sumokėti visą skolą. Pagal bankroto administratoriaus ir „R.“ sudarytą taikos sutartį vienas mokėjimas buvo padarytas. Daugiau periodinių mokėjimų bankroto administratoriui neatliko. Antstoliai atskaito kiekvieną mėnesį nuo priteistų sumų, o šioje byloje civiliniams ieškovams pats atlieka pavedimus savanoriškai, nes nori atsiskaityti. Moka kiekvieną mėnesį bankroto administratoriui. Pagal bylos Nr. e2-3791-567/2018 2018 m. spalio 30 d. sprendimą yra priteista 225 000 Eur suma iš jo. Buvo priimti dar du sprendimai jam nedalyvaujant, priteista 20 000 litų ir 30 000 litų. Su UAB „S.“ direktoriaus pasakymu, kad įmonė UAB „R.“ ir jis, kaip vadovas, vykdė politiką, kad vežėjams siūlė krovinius už savikainą arba netgi didesnę kainą nei gaudavo iš savo užsakovų, kitaip tariant veikė ekonomiškai nenaudingai, nesutinka, kadangi viena pervežimo suma vieną mėnesį gali būti pelninga, kitą ? gali būti nuostolinga, bet imant visą laikotarpį ji yra pelninga. Buvo užstatęs visą turtą, pasiskolinęs pinigų, viską sudėjo į verslą.

Pakeitus kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą kaltinamasis I. M. parodė, jog dėl pakeisto kaltinimo neprieštarauja. Pinigus pervedė, suprasdamas ir žinodamas, kad neatsiskaitė su kreditoriais, tačiau nesutinka, kad juos pervedė tyčia stengdamasis neatsiskaityti su vežėjais, nes tų vežėjų buvo ženkliai daugiau negu parašyta kaltinamajame akte. Tuo metu galvojo, kad gali greitai užsidirbti ir atgauti bent dalį pinigų, kurių reikėjo. Vienas iš variantų buvo pinigų pervedimas, kuris šiai dienai atrodo neprotingas. Suprato, kad turi skolų ir, kad tų pinigų, kuriuos turi neužtenka, buvo priverstas ieškoti daugiau, kalbėjo su patalpų savininkais, kad sumažintų nuomos mokestį ir tai turbūt buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, kodėl įvyko bankrotas. Iš tuometinių patalpų savininkų bankroto administratorius prisiteisė beveik 56 000 Eur už nurašytą turtą. Sugalvojo nusipirkti konteinerius, ko pasėkoje nesigavo pabaigti visko iki galo, nes negalėjo sutarti su tuometiniais nuomininkais ir buvo priverstas nutraukti veiklą, skelbti bankrotą ir atleisti žmones. Iš 14 250 Eur didžioji dalis buvo panaudota atsiskaitymui su vežėjais, kurie vežė UAB „R.“ krovinius, kadangi tuo metu nebuvo pinigų, o buvo vežėjų, kurie atkakliai, įkyriai reikalavo pinigų ir grasino. Su advokatu bandė gauti kasos knygas iš bankroto administratoriaus, nes prisimena, kad buvo grynųjų pinigų orderiai, kuriais buvo padarytos užskaitos ir net gi buvo 1-2 bankiniai pavedimai. Kai viskas užsidarė, neslepia, kad pasiėmė pinigų savo reikmėms, išlaidom.

Dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterijos nurodė, jog tuo metu su UAB „R.“ buvo susijusios 4 įmonės, kurioms buhalteriją tvarkė ta pati įmonė. Registrus gali surasti keletos įmonių, kurių nėra atidavęs, bet UAB „R.“ registrų neturi, nes viską perdavė bankroto administratoriui. Prašė bankroto administratoriaus, kad suteiktų prieigą prie dokumentų, tačiau susitarti nepavyko. Pasamdė apskaitos įmonę, kuri tvarkė visus dokumentus, pateikinėjo visas finansines deklaracijas, susigrąžindavo PVM kiekvieną mėnesį. Buhalterė V. Ž., kuri tvarkė visų įmonių apskaitą, perdavė dokumentus. Asmeniškai nėra vedęs registrų. Apskaitos registrai yra išvestinis dokumentas iš ūkinių operacijų, darbo užmokesčio, sąskaitų registro, kuris yra vedamas kiekvienoje įmonėje. Nežino, ar su „R. A.“, ar su „V.A.S.“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo, bet ten buvo tie patys žmonės, tos pačios buhalterės ir vienas žmogus, kuris viskam vadovauja tai yra A. K.. Sutinka su faktu, kad, kai įmonė sustojo, turėjo surinkti dokumentus, bet to fiziškai negalėjo padaryti. Dokumentai ateidavo į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), o į patalpas, sandėlius, kurias nuomojo neįleido savininkai – UAB „W. T.“. Savininkai liepė išsikraustyti. Vieno savininko vardas galimai buvo A. Jie pasiliko turtą, esantį viduje. Dokumentus atnešdavo ir atiduodavo į rankas administratorei, apskaitininkei. Neregistruotus laiškus arba siuntinius iš kurjerių, siuntinius iš trečiųjų šalių palikdavo po durimis arba įdėdavo į pašto dėžutę. Buvo nuvykęs vėliau atėjusių dokumentų, kažką pavyko susigrąžinti. Didelė dalis dokumentų buvo saugoma pašte, kai ateidavo registruoti laiškai dalį dokumentų pasiimdavo iš pašto, dalis dokumentų buvo sugadinti lietaus, jie gulėjo ant žemės ir tuo metu fiziškai neturėjo galimybių gauti dokumentų kopijų, kad pristatytų buhalterijai. Apskaitos registrai buvo pateikti bankroto administratoriui, jis jų nepateikė, kai jo reikalavo, o, kur jie yra šiai dienai, pasakyti negali. Yra dokumentų priėmimo perdavimo aktas, kuris taip pat yra pas bankroto administratorių.

Prisipažįsta, kad suvokė, jog neatsiskaito su paslaugų tiekėjais, bet motyvas nebuvo tuos pinigus pradanginti ar neatsiskaityti, visą laiką siekė su jais atsiskaityti. Bankroto administratorius atsiuntė ataskaitą, iš kurios matyti, jog įmonė turėjo beveik apie 150 000 Eur, kuriuos jis susirinko. Tai reiškia, kad bankroto administratorius atgavo pinigų ir tai rodo, kad įmonė nebuvo numesta likimo valiai. 225 000 Eur pavedimas buvo padarytas 2017 m. birželio 8 d. Apie įmonės bankrotą darbuotojams galėjo pranešti birželio mėn. Darbuotojams pasakė po pokalbio su patalpų savininkais, kurie neleido išsikraustyti. Dėl nustatytų netesybų dydžio suprato, kad ten ateities praktiškai nebėra.

Parodė, jog dokumentų neklastojo. Paskolos faktas buvo planuotas, derintas. Paskolos sutartis tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ buvo sudaryta ir yra tai įrodantis dokumentas. UAB „R. G.“ turėjo įsigyti konteinerius, tad buvo skolinta jų įsigijimui. Neatsimena sutarties sudarymo datos, bet jeigu nurodyta sausio 2 d. tai tada taip ir yra. Lyg ir pats parengė paskolos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“. (Duomenys neskelbtini) kontora ruošdavo daug dokumentų, todėl negali atsakyti tiksliai, kas ruošė paskolos sutartį. Parengti paskolos sutartį, jo nurodymu, galbūt galėjo ir administratorė J. O.. Negali atsakyti, kodėl ši sutartis nebuvo pateikta į apskaitą. 2017 m. birželio 30 d., kaip paskola pinigai buvo pervesti UAB „R. G.“. 250 000 Eur paskola buvo, todėl, kad buvo toks susitarimas, nes tai yra lygiai 50 % avansas nuo visos sumos. Visos sumos nesiskolino, nes nebuvo tiek pinigų sąskaitoje. Planavo, kad likusi pinigų suma už konteinerius bus. Likusią pinigų sumą už konteinerius būtu gavęs pardavęs konteinerius. Negali atsakyti, kodėl mokėjimo nurodyme nurodė avansinis mokėjimas. Dėl paskolos sutarties tarėsi su savimi, nes buvo UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ vienintelis akcininkas ir vadovas. UAB „R.“, UAB „R. G.“ nebuvo kolegialių valdymo organų, apribojimų dėl sandorių sudarymo. Iš UAB „R.“ į UAB „R. G.“ pinigus reikėjo pervesti, kad galėtų patenkinti konteinerių pirkimo sutarties sąlygas, nes UAB „R.“ sąskaitos areštuotos. Pervedimas buvo atliktas tam, kad sandoris būtų apsaugotas nuo antstolių, kadangi UAB „R. G.“ antstoliai jokių reikalavimų neteikė. UAB „R.“ paskolino pinigus UAB „R. G.“ tam, kad ji galėtų vykdyti pirmines sutarties sąlygas ir galėtų nupirkti, parduoti ir atgauti dalį pinigų.

Apie konteinerių pirkimą pradėjo galvoti, kai jau sunkiai sekėsi – 2016 m. gruodį. UAB „R.“ 2017 m. birželio mėn. buvo sunkus laikas. Visą laiką nuo sausio mėnesio ieškojo investuotojų į UAB „R.“. Kreipėsi į žmogų vardu V., kuris dirbo tokiais klausimais, yra buvęs finansininkas ir jis padėjo susitikti su bent 5 investuotojais, fondais. Skaičiavo, kad tuo metu reikėjo 300 000 – 500 000 Eur. Ankščiau pinigų, kuriuos paskolos sutartimi UAB „R.“ skolino UAB „R. G.“, nepervedė, nes tuo metu buvo didelė konteinerių paklausa ir jų nebuvo. UAB „R. G.“ turėjo uždirbti bent 200 000 Eur. UAB „R.“ kreditoriniai reikalavimai yra apie 1 200 000 Eur. Kreditoriniai reikalavimai didėja, nors bankroto administratorius pinigus gauna. Kiekvieną skolą kiek išgali, tiek grąžina. Gailisi, kad, būdamas jaunas, privedė įmonę iki tokios situacijos. Reputacijos, kaip patikimo žmogaus nebeturi ir susigriovė viską, ką turėjo transporto pasaulyje.

Liudytojas M. Č. teisme parodė, jog jis šiuo metu yra UAB „S.“ direktorius, aptariamo įvykio metu, 2017 metais, galėjo būti UAB „S.“ vadybininku. UAB „S.“ akcininkė yra UAB „N. I.“ 100 % akcininkas. Jų veikla ? krovinių pervežimas. UAB „R.“ užsakė jų krovinį, krovėsi (duomenys neskelbtini) „L. G.“ patalpoje. Buvo vienas krovininis automobilis, jis buvo pakrautas pilnas, bet išsikrovimo vietų buvo gal 8. Jie pagal UAB „R.“ užsakymus du kartus vežė krovinius iš Mažeikių į Olandiją ir du kartus iš Olandijos į Ispaniją. Mažeikiuose pirmu atveju pasikrovė 2017 m. balandžio 21 d. ir tai buvo 6 iškrovimai Olandijoje 2017 m. balandžio 25 d., važiavo viena mašina, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Antras kartas buvo Mažeikiuose, 2017 m. balandžio 28 d., ir 8 iškrovimai, krovininio automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M.. Jam pasirodė įtartina, jog UAB „R.“ iš karto jų vadybininkams siūlė krovinį Olandijoje netoli paskutinės išsikrovimo vietos, iš Olandijos į Ispaniją, o jų tikslas, kaip tik ir buvo tas, kad mašina atsidurtų Ispanijoje, nes jie Ispanijoje turėjo geriausias kainas. Pirma mašina UAB „R.“ nieko nebesikrovė, ji nuvažiavo į Olandiją, bet ne UAB „R.“ užsakymu. Užmokestis už pervežimą – 1 450 Eur, bet už tai nebuvo sumokėta. Už antrą krovinio pervežimą kaina iki Olandijos – 1 550 Eur, o kito nuo Olandijos iki Ispanijos – 1 300 Eur. Visos sumos yra be PVM. Tai plius dar PVM, nes kai jie patyrė nuostolius, PVM sumokėjo valstybei, bet jo neatgavo. Jie yra dar vežę UAB „R.“ užsakymų iš Olandijos į Ispaniją 2017 m. balandžio 25 d. ir balandžio 29 d. ir ten kaina už vieną pervežimą buvo 1 200 Eur. Iš viso buvo 5 pervežimai už kuriuos nebuvo sumokėta ? 6 700 Eur be PVM. Kiek jam žinoma daugiau užsakymų neturėjo iš UAB „R.“. Vadybininkas, kuris paėmė iš UAB „R.“ krovinį, organizavo pakrovimą, išrašo sąskaitą, jie ją išsiunčia UAB „R.“ ir jeigu ji nesumoka laiku, tada tikriausiai yra skambinama buhalterei. Tačiau kas, kam, kada skambino, atsakyti negali, nes jau pasikeitė 2 ar 3 buhalterės. Pats nekalbėjo su UAB „R.“, nes, kiek pamena, nebuvo įmanoma prisiskambinti. Nepamena datos, kuomet jis nuvažiavo prie buvusių UAB „R.“ patalpų, tai visos durys uždarytos ir nieko nebebuvo. Jis asmeniškai nėra matęs ir nepažįsta I. M.. Tik žino, kad jis toks yra ir, jei neklysta, buvo įmonės vadovas. Nebuvo susitikę taip pat, kiek pamena nebuvo situacijos, kad būtų kalbėję bet kokioje formoje su I. M. dėl skolos. Negali atsiminti ar jo įmonės vadybininkai kalbėjo su I. M. dėl skolos. Kai nesumokėjo pinigų, jie kreipėsi į UAB „R.“, bet nepavyko ir tada pradėjo sklisti kalbos, kad bankrutuoja ar ruošiasi bankrutuoti, ir kai bankrutuoja reikia laukti bankroto administratoriaus. Tada jie susisiekė su bankroto administratoriumi, kad įtrauktų juos į kreditorių sąrašą. Jis nežino, kaip buvo dėl pirmų 3 pervežimų, bet bent jau tas paskutinis, kur jis nuvažiavo į Mažeikius ir matė, kad stovi jo mašina ir kraunasi kitoje įmonėje už tą pačią kainą, tai protu nesuvokiama, nes verslas yra daromas, kad uždirbti pinigus, o čia UAB „R.“ nuperka krovinį ir perparduoda jiems ir negauna jokio pelno. Patirtis sako, kad tokiu atveju reikia ruoštis blogiausiam. Tuo metu UAB „R.“ turėjo neblogą reputaciją, tai jis realiai neturėjo jokio pagrindo sustabdyti krovinio. Jeigu jie negavo pinigų už atliktas paslaugas, vadinasi buvo apgauti. 6 700 Eur suma be PVM nebuvo atlyginta. Iš šios sumos nebuvo jokia dalis atlyginta, jie pradėjo gauti kažkokias įmokas po 50 Eur, įmokose parašyta, kad mokėtojas advokatas už I. M.. Kai buhalterė paskambino bankroto administratoriui, jis nepaaiškino už ką mokėjimas. Pervesta už I. M. yra apie 100 Eur iš J. V.. Jeigu neklysta, buvo padarytos dvi įmokos. Jis negali atsakyti į klausimų dėl padarytos žalos sumos, nes sistemoje mato, kad nurodyta suma 6 700 Eur. Pagrindinį įtarimą sukėlė tas, kad didelė įmonė taip greitai bankrutavo, greičiausiai tam ruoštasi. UAB „R.“ buvo pakankamai žinoma įmonė, jam nekilo įtarimų, kad gali būti kažkokie tyčiniai veiksmai, kurie nulėmė įmonės bankrotą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 208-209). Pagarsinus parodymus liudytojas M. Č. parodė, jog tai ką šiandien pasakė apie pervežimus, tai jis žiūrėjo iš sistemos, reiktų konkrečiai pasižiūrėti į CMR važtaraščius ir užsakymus. Gal tada už kažkokią sumą UAB „R.“ atsiskaitė. Jiems nereikalingi ne jų pinigai. Tuo metu, kai jį apklausė ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo Vilniuje visai kitais planais, jis neturėjo galimybės pasiruošti, tiesiog galėjo ne taip pateikti informaciją.

Liudytojas A. B. teisme parodė, jog jis 2017 m. buvo UAB „B.“ vadovu. Ši įmonė dabar vadinasi UAB „T“, jis yra vadovas ir savininkas. Su UAB „R.“ atliko krovinių pervežimus iš Lietuvos į Europą ir atvirkščiai, t. y. UAB R. užsakymu vežė krovinius. Iš pradžių darbas vyko sklandžiai, po to jie pradėjo užtrukti su atsiskaitymais. Atlikę paskutinį pervežimą jie iš vis dingo, nekėlė telefonų ir į skambučius neatsakinėjo. Vyko į Vilnių ieškoti jų, tačiau iš draugų ir pažįstamų gavo informaciją, jog jie ruošiasi nebemokėti pinigų. Pradėjo UAB „R.“ paieškas, tai rado šios bendrovės sandėlius, pradėjo klausinėti ten. Atvažiavę į jų sandėlius matė, kaip jei skubos tvarka valosi, krovinius iškrauna, išvežioja. Klausinėjo apie UAB „R.“, tačiau darbininkai juokėsi ir dar vienas pasakė pažiūrėti už kampo, kur nuėję rado transporto priemones su UAB „R.“ ženklais, stovėjo „Volvo“, „Duf“ šaldytuvai, nors tuo metu teigė, jog buvo transporto priemonių stygius, o jų mašinos stovi kiemuose. Jie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Advokatės pagalba buvo surasta informacija, jog iš UAB „R.“ į UAB „R. G.“ buvo pervesta 250 000 Eur, remiantis neaiškiomis paskolomis. Po to gavo atsakymą, kad buvo sudaryta paskolos sutartis metų pradžioje dėl tos sumos, o pinigai pervesti birželio ar rugpjūčio mėnesį, kada jie jau turėjo skolas ir finansinius įsipareigojimus savo paslaugų tiekėjams. Su UAB „R.“ bendradarbiavo nuo 2016 m., bendravo su A. iš UAB „R.“, krovinių skyriaus vadovu, pavardės nežino. Susirašinėjo nuo 2016 m. sausio 29 d. ir telefonu vyko visi užsakymai bei suderinimai. Po to visus užsakymus oficialiai siuntė el. paštu. 2016 m. problemų su UAB „R.“ dėl atsiskaitymų neturėjo. Prieš pradėdami dirbti patikrino UAB „R.“ finansinę padėtį ir matė, jog ši bendrovė užbaigė metus su 2 500 00 Eur pelno. Kiek 2016 m. pervežė UAB „R.“ krovinių negali tiksliai pasakyti, bet ne vieną ir ne du. Problemos prasidėjo 2017 m. balandžio mėn., jie padarė du vežimus iš Lietuvos į Olandiją ir į Belgiją, ir po to vieną iš Ispanijos į Lietuvą. Kai parvežė šitą krovinį suprato, kad turės bėdų, nes gavo informacijos apie neatsiskaitymą. Už tris krovinius negavo 7 125 Eur, gali apsirikti dėl kelių eurų. UAB „R.“ advokatas du kartus padarė pavedimus, vieną kartą 50 Eur, kitą kartą 60 Eur tai išviso 110 Eur. Iš civiliniame ieškinyje nurodytos 7 426 Eur žalos reikėtų atimti 110 Eur sumą. Kada jau turėjo įtarimų, kad su jais kažkas negerai, pradėjo domėtis UAB „R.“. Paaiškėjo, kad dar buvo UAB „R. G.“ ir dar kažkokia įmonė. Kai ieškodami rado sandėlius su užrašu „R.“, tada ten buvę žmonės paaiškino, jog tas sandėlis ne UAB „R.“, o UAB „R. G.“. Jiems kilo įtarimų, kad labai staiga likviduojami sandėliai. Darbininkai nurodė, jog jie ne čia ieško. Daugiausia UAB „R.“ dirbo su Rusija, į Rusiją vežė krovinius, jie turėjo savo transportą ir užsakinėjo papildomą transportą, bet didžioji dalis krovinių važiuodavo į Rusiją. Jie atveždavo krovinius į (duomenys neskelbtini) sandėlius (Vilniaus įmonės) ten atvažiuodavo rusiškas transportas ir jie persikraudavo. I. M. yra UAB „R.“ savininkas, teko su juo kalbėtis. I. M. pats jam paskambino ir primygtinai reikalavo, jog jis pašalintų pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kaip informaciją neatitinkančią tikrovės. Kiek pamena, jis buvo į (duomenys neskelbtini) įdėjęs pranešimą, jog žmonės su UAB „R.“ nedirbtų, nes yra jų sukurtos naujos 3 ar 4 įmonės ? „I.“, „I. G.“ ir dar kažkokios veikiančios panašia schema, kaip jie veikė turėdami UAB „R.“. Schema tokia, kad ima krovinius, nukeliami atsiskaitymų terminai, jeigu įprastai 30 dienų, tada nusikelia iki 45 dienų, tai atsiskaitymas nuo atlikto pervežimo pateikus dokumentus gaunasi po 60 dienų. Tai nesunku įsivaizduoti už kokią sumą galima privežti krovinių ir jie jų nesumokės. Jis pats asmeniškai sudarė sutartis su UAB „R.“, kalbėjosi su A., nes jis buvo priskirtas vadybininkas. Kai atliekami pervežimai yra daroma vienkartinė pervežimo sutartis ir UAB „R.“ šitą sutartį atsiunčia, nes jie yra užsakovai ir joje yra surašytos visos pervežimo sąlygos, taip pat nurodytas atsiskaitymų terminas. Kai paėmė paskutinį krovinį, tai dar tokių konkrečių žinių nebuvo, kad bus problemų, o kai jis buvo panašiai Vokietijos teritorijoje, tada prasidėjo atgarsiai ir ėjo žinios, todėl jis skambino vadybininkui ir jis sakė pas juos viskas gerai, jokių problemų nėra. Jis vadybininkui pasakė, kad prieš tai buvo pervežti jo keli kroviniai ir nėra atsiskaitymų, o A. pasakė, jog viskas gerai, tai tik laikini sunkumai, nes iš Rusijos turi pervesti pinigus ir tada atsiskaitys su jais. Apie UAB „R.“ direktoriaus I. M. planuojamus įsigyti konteinerius nieko nežinojo. Jie tik žinojo, jog tos naujai įkurtos įmonės žada užsiiminėti krovinių pervežimu, vėl su tais pačiais Rusijos klientais ir tie patys maršrutai ir kroviniai. Jam I. M. neskambino ir nebandė tartis dėl žalos atlyginimo. Jis bendravo tik su vadybininku A., bet po to dingo visi, telefonai išjungti ir jokio ryšio. Jis negali atsakyti už kolegą, ar buvo atsiskaityta už tuos pervežimus. Jeigu žmogus susidūrė su problemomis, tai jis kitą dieną negali atsidaryti tiek įmonių ir vėl daryti tą patį. Jo vertinimu, tai aptariama situacija, yra planuota apgaulė, nes jeigu žmonėms yra problema krovinių pervežime ir žmogus ima krovinį už 1 500 Eur ir parduoda už 1 500 Eur, tai jau žmogus planuoja negerus dalykus. Jeigu žmogui neatsiskaito, tai sąžiningas verslininkas susistabdo visus procesus, ir aiškiai visiems sako, kad turi finansinių problemų, kol kas nevažiuoja, ir kažkaip jas sprendžia. Jo žiniomis civilinė byla nebaigta. Taikos sutartys nebuvo sudarytos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 212). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Greičiausia, kad jo minimas V. buvo UAB „R.“ finansininkas, nes jam minėtas vadybininkas buvo parašęs, jog pinigų reikia kreiptis pas jų finansininkus. V. atsirado iš UAB „R.“ vadybos kontakto ir su juo kelis kartus kalbėjosi telefonu. Vytautas neįvardijo, iš kur ateis pinigai, tik sakė, jog turėtų būti. Ten kalba buvo gal apie 600 000 Eur, gal daugiau, jis labai abstrakčiai kalbėjo, o po to telefonai dingo. Iš visų aplinkybių, mano, kad visa aptariama situacija yra sąmoningai padaryta ir buvo noras nesumokėti pinigų. Jeigu atsitinka žmogui bėda jis šneka, jie visada gali rasti išeičių, susitarimų ir panašiai. Kalbant apie jūrinius konteinerius, tai jūrinis konteineris konteineriui nelygus. Konteinerius gamina ne tik Honkonge, jų galima senų ir Klaipėdoje nusipirkti, kaina 40 pėdų konteinerio svyruoja nuo 1 500 iki 2 500 Eur. Neaišku, kokiais tikslais tie konteineriai išvis buvo perkami, tai reiškia, reikia turėti kažkokią laivų kompaniją. Honkongas ? tai protu nesuvokiamas dalykas, gal ten lengviau pervesti pinigus. Konteineriai perkami iš perpardavėjo arba gamintojo. Atsiskaitymas už konteinerius yra susitarimo dalykas, gali būti, kad dalis, gali būti išankstiniu apmokėjimu, o likusi dalis po prekės pakrovimo, neaišku kokiomis sąlygomis buvo perkama, negali pasakyti, nes nėra daug informacijos. Greičiausiai turėjo būti gabenami laivo transportu. 200 000 Eur avansas už konteinerius tai, kiek tiksliai galima būtų jų įsigyti negali pasakyti, nes priklauso nuo išmatavimų ir prekės. Konteineris abstraktus dalykas, o koks tas konteineris, nuo to priklauso ir kaina. Pats nėra pirkęs konteinerių. Kiekviena komercinė veikla turi duoti tam tikrą pliusą. Jam keisčiausiai atrodo tai ? kam Klaipėdoje tuos konteinerius reikėtų parduoti ir kas juos turėtų nupirkti. Konteinerinės linijos pačios užsiperka konteinerių. Gabenti iš tiek toli tuščius konteinerius būtų labai neprotinga, geriausia būtų juos pakrauti ir gabenti su kroviniu į Lietuvą, nes tokiu atveju atsipirktų pati konteinerio kaina. Gal asmuo tarėsi su konteinerine linija, kam jie juos pardavinėjo, tai galbūt būtų galima juos pakrauti, bet tam reikalinga juos suregistruoti, įtraukti į registrus. Prieš konteineriams ateinant į uostą turi būti pranešta uostui, priklauso nuo to, kaip buvo sutarta su pirkėju, nes tada pirkėjas turėtų iš tos šalies iš kurios turėjo gabenti tuos konteinerius, susitarti su kažkokia konteinerine linija, kuri apsiims gabenti konteinerius. Yra tariamasi prieš tris, keturias savaites ar daugiau, kad būtų galima atgabenti į uostą tokį kiekį. Jis pats neatliktų mokėjimų Kinijos įmonėms virs 200 000 Eur sumai be išankstinių sąskaitų ar rašytinių sutarčių. Turi būti bent sąskaita Pro forma išrašyta dėl išankstinio apmokėjimo ir turi būti sutartis, nes suma ne maža. Bent jau turėtų žmogus nuvažiuoti į šalį ir pasižiūrėti, kas ten per konteineriai. Jis taip nedarytų, nes tai yra 100 % rizika.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad jis yra UAB „T.“ direktorius ir pas jį dirba vadybininkai, kurie krauna mašinas. Buvo gal trys pervežimai su UAB „R.“. 2016 m. už pervežimą UAB „R.“ atsiskaitė, o 2017 m. buvo pastoviai meluojama, kad sumokės, bet taip ir nesumokėjo. Buvo susirašinėjimai su vadybininku M. iš UAB „R.“. Jis rašė, jog tikrai sumokės, rašė gal gegužės mėn. Jo pavardės nežino. Jis asmeniškai iš UAB „R.“ nieko nepažįsta, nebendravo. Bendravo per savo vadybininkus tai vienu atveju per I. O., kitu atveju ? A. K.. Pirmas vežimas UAB „R.“ buvo 2016 m. Sąskaita rašyta 2016 m. rugpjūčio mėn., o pinigai už pervežimą gauti lapkričio mėn. Vežimo kaina buvo apie 1 600 - 1 700 Eur UAB „R.“ už šį krovinį atsiskaitė. Tada paėmė dar vieną krovinį ir išvežė, po to kitą, po ko pastoviai žadama, jog sumokės. Dar pasižiūrėjo, jog jo vadybininkėms rašė kažkokia J., davė kontaktą, jog ji atsakinga už pinigus. Buvo du pervežimai Italija – Rusija, kitas Lietuva – Rusija. UAB „R.“ jiems atsiskaitė už vienintelį pervežimą. Buvo dar du pervežimai už kuriuos nesumokėjo. Antro pervežimo sąskaita apie 3 175 Eur iš Italijos, o kitas pervežimas apie 1 600 Eur, bet tikslių sumų nepamena. Už šiuos pervežimus sumokėta nebuvo. Vadinasi, yra 4 873,38 Eur suma, kuri nebuvo sumokėta. Su UAB „R.“ atstovais jis tiesiogiai nebendravo. Jo vadybininkai ieškojo UAB „R.“ atstovų, rašė, klausė, kada bus mokėjimai, o jie žadėjo, kad sumokės, tačiau nesumokėjo. Negali pasakyti tiksliai, ar aiškino priežastis, kodėl UAB „R.“ nesumoka. Mano, kad buvo specialiai tempiamas laikas. Susirašinėjime nebuvo nurodomos priežastys, o tik žadama, kad sumokės. Kaltinamojo nėra sutikęs, jo vardas ir pavardė nieko nesako. Su kitais vežėjais asmeniškai apie UAB „R.“ nebendravo. Kuomet neatsiskaitė UAB „R.“ tai buvo masinis neatsiskaitymas iš jos pusės. Tuomet kalbos buvo gandų lygyje. Prieš sudarant sutartį su UAB „R.“ netikrino, ar ji patikima. Dažnai būna, jog ima krovinius iš krovinių biržos tai mato, ar mokėjo pinigus ir pan. Dažniausiai jo vadybininkės žiūri „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų atsiliepimus. Buvo du pervežimai už kuriuos UAB „R.“ nesumokėjo pagal sąskaitas-faktūras, sudarytas 2017 metų pradžioje, nes gegužės mėn. buvo rašoma ir raginama sumokėti pinigus. Atsiskaitymo laikotarpis už pervežimą standartiškai 30 kalendorinių dienų. 45 nustatytos dienos atsiskaitymui, turbūt dėlto, kad klientas pageidavo ilgesnio atsiskaitymo termino. Jeigu būtų taikomos specialios sąlygos, tai jos būtų įtrauktos į krovinių pervežimo užsakymą. Pas nepatikimą užsakovą dažniausiai išvis neima krovinio. Mano, kad UAB „R.“ tyčia neatsiskaitė, nes buvo pastoviai vilkinama sumokėti. Būna problemų, žmonės skambina, prašo palaukti ir panašiai, būna kažkoks veiksmas. UAB „R.“ vadybininkai žadėjo, kad sumokės, o iš valdžios niekas neatsiliepė arba telefonai būdavo išjungti. Nei jam asmeniškai, nei įmonės vadybai nebuvo UAB „R.“ ištransliuotų pranešimų, žinučių apie konkrečias priežastis, kodėl yra nesumokami pinigai. Buvo grąžinta 50, 40 ir 20 Eur iš viso 110 Eur. Paskutinis mokėjimas, atrodo, buvo 2021 m. vasario pabaigoje. Neturi ryšių su pirminiu užsakovu, todėl ar UAB „R.“ atsiskaitė su jais, jam nėra žinoma. Jo bendrovėje dirbo žmogus iš UAB „R.“ ir nurodė, jog viskas buvo daroma sąmoningai. Daug kas kalbėjo, kad tai buvo atlikta sąmoningai. Nebuvo girdėta, jog UAB „R.“ planavo vykdyti veiklą su jūriniais konteineriais ir panašiai. 2017 m. sausio 20 d. 3 100 Eur yra pervežimo kaina, kurią turėjo gauti iš UAB „R.“, bet dar buvo 75 Eur papildomos išlaidos tai 3 175 Eur. Apmokėjimo terminas 30 dienų. 2017 m. kovo 22 d. Vilnius ? Rusija 1 650 Eur be PVM, prastovos 270 Eur ir bendra suma 1 920 Eur. 2017 m. vasario 21 d. į Maskvą 1 550 Eur, 45 dienos. Neatsiskaičius už vieną vežimą, vežė UAB „R.“ dar kartą, nes nebuvo praėjęs atsiskaitymo laikas ir nebuvo žinių, jog jie neatsiskaitys. Mažiausiai Lietuvos paštas dokumentus siunčia dar savaitę laiko. Būna taip, kad mašina išvažiuoja, o moka pinigus ir sąskaita siunčiama tada, kai mašina grįžta iš reiso pvz., užsakymas sukrautas iš Italijos sausio 20 d., tai reiškia mašina nuvažiavo į Maskvą, grįžo iš Maskvos ir buvo apie vasario 10 d., kol atneša dokumentus, kol surenka, suderina su UAB „R.“ vadyba krovinio galutinę kainą, išrašo sąskaitą, išsiunčia paštas, tai praeina dar beveik mėnuo nuo paties pasikrovimo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 3-6). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Apylinkės teismas yra priteisęs 5 095 Eur, iš kurių pagal antstolio patvarkymą 440, 62 Eur jau yra atlyginta. Čia tų pačių sąskaitų pagrindu, kurias apklausoje minėjo buvo kreiptasi į teismą dėl juridinio asmens UAB „R.“. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu prašo priteisti žalą iš kaltinamojo I. M. dėl jo nusikalstama veika padarytos žalos.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad yra apskaitos įmonės UAB „R. A.“ vadovas, kuri tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. UAB „R. G.“ atžvilgiu jo darbas buvo darbų skirstymas, sutarties sudarymas, darbo apimčių, procesų kuravimas. UAB „R. G.“ dirbo jo įmonės komanda, prisidėjo didžioji įmonės darbuotojų, o daugiausia darbą atliko V. Ž.. Jie nėra dokumentų leidėjai, ruošėjai, nekuria sąskaitų-faktūrų, neatlieka pavedimų ir pan., jie gauna dokumentus ir jų tikslas atvaizduoti apskaitoje. Gavę mėnesio gale banko išrašus atspindi tas operacijas apskaitoje ir įrašai atsiduria įmonės didžiojoje knygoje. Pirminius dokumentus teikia įmonė. Šiuo atveju teikė UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ vadovas ir administracijos darbuotoja. Vadovų buvo keletas. Su I. M. teko bendrauti. Apie UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ žino tai, kad bankrutavo. Liudytojo vertinimu, logistikos įmonės pakankamai dažnai bankrutuoja, nes dirba su daug šalių, skirtingas požiūris dėl atsiskaitymų ir pakankamai rizikinga veikla. Apie 2017 m. paskolos sutartį 250 000 Eur tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ jam nėra žinoma. Jie veda dokumentus tada, kai apskaita vėluoja. Jeigu tikslas yra atitikti mokesčiams skirtą apskaitą, kurią tvarkė mokesčių apskaičiavimo tikslais, tai jie dokumentus gauna mėnesiui pasibaigus. Jeigu mato indikacijas, kad įmonė labai grimzta į skolas, kažkokį signalą galėtų duoti, bet šito proceso valdyti neturi. Jie negali įtakoti pavedimų, tiesiog apskaičiuoja ir pateikia duomenis institucijoms. Buvo užkliuvę, kad bendrovė tam tikru laikotarpiu apskaitos nevykdė, nes jau buvo pasibaigusi apskaitos sutartis. Apskaitos dokumentai kiekvieną mėnesį pateikiami jų įmonės buhalterijai, tie dokumentai registruojami ir tam tikru eiliškumu atiduodami įmonei. Dokumentų kopijos pas juos nelieka, lieka dokumentų perdavimo aktai su informacija, kas buvo perduota. Kai suregistruojama yra atspausdinamas registras, pridedamas prie dokumentų ir tai jau yra jų dokumentas, kurį išleidžia ir deda į bylą po ko perdavimo aktu perduoda įmonei. Archyvavimo ir papildomo dokumentų saugojimo neteikia. Jų įmonė sudarinėjo visus privalomus registrus apskaitoje. Turto apskaitos registrą, įsipareigojimo duomenų registrą, vedė finansinių ataskaitų rinkinius, nes tai dalis, kai jau dokumentai sutvarkyti. Registrai yra suregistruotų dokumentų žurnalas. Finansinės ataskaitos, aiškinamieji raštai ir kiti palydintys dokumentai yra sudaromi metų gale – tai visa informacija apie įmonę. Finansinės ataskaitos viena iš tų dalių, kuri turi būti parengta. Visi privalomi dokumentai, kurie turi būti parengti buvo perduoti UAB „R.“ ir UAB „R. G.“. Finansinių ataskaitų rinkinius sudaro tam tikri dokumentai ir vieni dokumentai yra sudaromi metų eigoje, kiti sudaromi metams pasibaigus, kiek privaloma viskas perduota UAB „R.“ ir UAB „R. G.“. Perdavimo aktų buvo daug, tai buvo periodiškai perduodami dokumentai, nes biure nėra vietos, kur tiek laikyti dokumentų. Perdavimo akto kopijų jo prašė ikiteisminio tyrimo metu, tai ta informacija turėtų būti byloje. Įmonės sistemoje turi informaciją, kada yra gauti dokumentai ir mato, kad gauti, bet yra ir įmonės įsipareigojimas pateikti perdavimo aktą kokius dokumentus pateikė. Jeigu tokio perdavimo akto nėra, tada tuos dokumentus registruoja apskaitoje ir matosi, kokie dokumentai užregistruoti už tam tikrą laikotarpį. Dokumentai registruojami apskaitos sistemoje pagal tam tikrų dokumentų rūšį, yra spausdinamas registras iš apskaitos sistemos ir pridedamas popierinis dokumentas, nes iki šių metų tokie elektroniniai dokumentai nelabai buvo galimi. Nepamena iki kada UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ perduodavo dokumentus ir kada ne. Mano, kad tol kol galiojo sutartis, dokumentai buvo perduodami. Iš principo UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ teikdavo dokumentus. Nežino, ar buvo vykdomi mokėjimai vežėjams grynaisiais pinigais, tačiau mano, kad įmonė pagal dydį turėjo turėti kasos aparatą. Jeigu dokumentų perdavimo aktas surašytas 2018 m. sausio 22 d., tai jo įmonės sutartis su UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ galėjo net ir anksčiau būti nutraukta, priklauso nuo to, ar įmonėje tuo metu yra dokumentų. Kai pasibaigia procesas ir baigiasi vis darbai tai jie automatiškai suarchyvuojama įmonės dokumentus ir buhalterė, kuri veda apskaitą, kreipiasi ar gali perduoti. Nežino, kodėl buvo nutraukta buhalterinės apskaitos vedimo sutartis. Jeigu buvo atlikta finansinė operacija, tai turėtų būti pagrindžiantys dokumentai. Avansui bankinis pavedimas su žodžiu – „avansas“, jau yra pagrindimas dėl kokių priežasčių tie pinigai pervesti ir kokioje buhalterinėje sąskaitoje tą avansą reikia užregistruoti. Registruojama, kaip gautiną sumą – avansą iš kažkokios įmonės, kuri matosi banko išraše. Nežino nei vienos operacijos, kuri buvo atlikta UAB „R.“ ir UAB „R. G.“. Juridinių asmenų paskolų su kitais juridiniais asmenimis, tarp juridinių asmenų nereikia deklaruoti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 186-187; 190-191). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog UAB „R.“ apskaitininkė buvo V. Ž., o UAB „R. G.“ nepamena, kas tvarkė apskaitą, bet stengėsi, kad tas pats klientas turėtų tą pačią buhalterę. 2017 m. vasarą žinojo, kad UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ sunkiau sekasi, bet neatsimena, kokia buvo įmonės padėtis. Nežino apie UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ staigų nuostolį 2017 m.

Papildomos apklausos teisme metu liudytojas A. K. parodė, jog jo įmonė paruošė lydraštį, ištrauką iš duomenų bazės, kurio užklausė kaltinamojo advokatas, tačiau visko nepateikė, yra išrašytų sąskaitų registrai, kasa kiekvieną mėnesį, daug dalykų. Neaišku, ką dar galima ištraukti iš duomenų bazės. Kai uždaromas buhalterinis laikotarpis, programoje „sudengiamos“ tam tikros sąskaitos, tai už tam tikrą laiką negalima „ištraukti“ uždarytų sąskaitų. Didžiąją knygą būtų galima pateikti. Būtų suvestinė: 1 klasė – turtas, 2 klasė – trumpalaikis, pinigai, reiškia, 3 klasė ? akcinis kapitalas, 4 klasė ? skolos ir t. t. Iš duomenų bazės ištraukė kiek galėjo arba kiek buhalterė suprato, kad reikia ištraukti. Nurodytas numeris 27 yra buhalterinė didžiosios knygos pinigų sąskaita. Apskaitos sistema vadinasi „DB Apskaita“. DB – duomenų bazės trumpinys, buhalterinės apskaitos vedimo programa. Principas toks, kad yra įvedamas dokumentas į programą, atsiranda registras, jis yra atspausdinamas, pridedamas prie to dokumento, t. y. atspausdinta tam tikra ataskaita iš tos duomenų bazės, iš karto formuojant. Tokie dokumentai buvo parengti, sutvarkyti ir atiduoti bankroto administratoriui. Įmonėje duomenų bazė yra saugoma, yra serveriai. Mano, kad bankroto administratorius prašė pateikti registrus, bet nežino, ar surinko visus dokumentus, nes kai yra įregistruojamas dokumentas kiekvieną mėnesį spausdinamas registras, tik nežino, koks buvo perdavimo kelias. Bet kokiu atveju, jeigu pabaigė savo darbą, tai buvo atspausdinta ir perduota bankroto administratoriui fiziškai, arba perduota klientui. Kasos knygoje apskaitomi dokumentai, kurie yra griežtos atskaitomybės, susiję su pinigais. Registruose yra apskaitomos sąskaitos faktūros. Jų įmonė vedė UAB „R.“ apskaitą galimai pusantrų metų, gal metus. Jeigu nėra apskaitos, tai nėra ir registrų, kadangi, jeigu įvedamas dokumentas į sistemą, tai jis turi registrą. Techniškai, jeigu yra įregistruota operacija, tai ji gali būti atvaizduota įregistruotų operacijų sąraše, jeigu normalią sistemą vedant, tai praktiškai neįmanoma neturėti registro. Pagrindinė tvarka, kad dokumentai yra registruojami fiziškai ir pagal kiekvieną buhalterinę sąskaitą. Tokio registro kaip banko dažnai nesudarinėjama, nes banko registras turi sutapti su suma didžiojoje knygoje, tai kartais neperspausdinamas banko registras, nes jį galima banke pasitikrinti. Tačiau ta suma užregistruojama, lygiai taip pat būtų galima atspausdinti registrą. Didžiojoje knygoje matosi kiekviena užregistruota operacija ir tokiu būdu jau yra visa informacija apie įmonę, iš to susidaro balansas. Pirminius dokumentus suveda į apskaitą ir grąžina klientui. Siekiant matyti visą įmonės vaizdą, apskaitą atstatyti, reikia atlikti priešpriešinius patikrinimus. Kitas dalykas, yra banko išrašas, užregistruota operacija, kurią galima sutikrinti. Pagal pateiktus duomenis buvo įmanoma nustatyti kapitalo pakankamumo rodiklį, jeigu žiūrėti plačiąja prasme, tai buhalterinė apskaita ir valdymo apskaita gali skirtis, šie dalykai persipina į valdymą. Iš apskaitos visi pagrindiniai punktai ir yra. Kitas dalykas dėl veiklos, tai valdymo dalykas, kurį reikia kažkam suprasti, kas per veikla vyksta, o visi kiti yra finansiniai skaičiai ir jie matosi iš apskaitos. Šiuo atveju metinės finansinės ataskaitos nebebuvo sudarytos, nes nepasibaigė finansiniai metai. Kažkokiai datai tikriausiai buvo padarytos ataskaitos, nes buvo kreiptasi dėl bankroto į teismą. Negali atsakyti, ar sudarinėjo bankroto balansą. Nežino, nei pirkėjų, nei tiekėjų. Jei paskolos sutartis buvo, tai turi būti registre. Tai priklausytų nuo to, kaip ji buvo įvykdyta, ar ji buvo įvykdyta banko pavedimu, ar grynais. Vienu atveju kasoje matytųsi arba banko registre, kitas dalykas, tada užsifiksuoja trumpalaikiame turte kaip gautina suma iš debitorių. Toks sąskaitos numeris turėtų būti 21. Jų įmonė nesaugojo nei pirminių, nei apskaitos dokumentų. Saugojo iki to momento, kol perdavė.

Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad nuo 2016 m. buvo „R. A.“ darbuotoja ? buhalterė ir jai paskyrė vesti UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ buhalterinę apskaitą, kurią tvarkė nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. birželio mėn. Jai banko išrašus atsiųsdavo UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ administratorė, o ji juos suvesdavo už mėnesį. Administratorės pavardės nežino, vardas J. UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ direktorių matė porą kartų, kai atvažiuodavo pasirašyti dokumentų. Matė 250 000 Eur sumą banko išraše ir suvedė į buhalterinę programą. Neatsimena, ar klausė atsakingo asmens, kas tai per bankinė operacija. Neatsimena, kaip apskaitoje nurodė šią sumą. Jeigu bankiniame išraše yra suma, tai sugeneruoja ir viskas, direktorius daro pavedimus pats. Išraše arba pavedime yra nurodomas pavedimo tikslas. Reikalauja dokumento, patvirtinančio bankinį pavedimą. Prašė paskolos sutarties tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“, bet tiksliai neatsimena. Niekas nesakė, jog iš UAB „R.“ į UAB „R. G.“ pervestas avansas iš tikro yra paskola. Matė banko įraše pervedimus Kinijos įmonėms, neprašė pateikti sutarčių, jos nereikalingos, nesiteiravo, kokiu pagrindu pavedimai padaryti. UAB „R. G.“ piniginių lėšų išgryninimo faktas jai nėra žinomas. UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ direktorius nėra pateikęs pirminių dokumentų, visą laiką pateikdavo administratorė. Turėjo visus UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ dokumentus. Kai jos įmonės direktorius pasakė, kad reikia dokumentus atiduoti įmonei, sudarė perdavimo-priėmimo aktą ir grąžino dokumentus su parašais direktoriui. Tvarkė tokius registrus: tiekėjų, pirkėjų, banko išrašų, PVM deklaracijų, įsipareigojimų duomenų registrą, turto apskaitos registrą. UAB „R. G.“ nevykdė veiklos. Metus laiko vedė UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ apskaitą, tai už visą tą laikotarpį ir atidavė dokumentus. Buvo daug dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, todėl atskyrė 2016 m. ir 2017 m. Dokumentų perdavimas įvyko vieną dieną. Paskutinius dokumentus atidavė per vieną kartą. UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ direktorius buvo atėjęs ir ankščiau paimti dokumentų. 2016 m. rugsėjo 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos ankstesnių metų bylos, jie buvo perduoti nurodytą dieną. 2017 m. sausio 24 d. visi dokumentai buvo atiduoti vienu kartu tada, kai buvo pasirašyta. Visi dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, kuomet yra pasirašomi tada yra ir perduodami. Nepamena, ar UAB „R.“ turėjo kasos aparatą. Mano, kad UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ neturėjo grynų pinigų. Atsiskaitymų grynaisiais būdavo, pateikdavo pinigų priėmimo kvitus. Nematė įmonės balanso, nes balansus darė kitas asmuo. Darbuotojų atlyginimus UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ skaičiavo kitas žmogus. UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ pinigų išgryninimo atvejų nematė. Kartais trūkdavo sąskaitų, bet prašydavo administratorės, kad pateiktų. Apie UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ bankrotą sužinojo tik kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Piniginių lėšų pervedimo į I. M. sąskaitą iš UAB „R. G.“ nepamena. Mano, jog kol jų įmonė vedė apskaitą tokių pervedimų nebuvo. Kiek pamena, nebuvo, jog I. M. būtų skolingas UAB „R.“ ir, kad apskaita „nesueitų“. Nepamena, kad į I. M. sąskaitą iš UAB „R. G.“ pervestos lėšos būtų naudojamos atsiskaitymui su UAB „R.“ kreditoriais. Apie pinigų judėjimą iš UAB „R. G.“ į užsienio šalių sąskaitas žino tik tiek, kad jai birželį pasakė atiduoti dokumentus, tada dar neturėjo visų bankinių išrašų. Tarpinių finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarinėjo. Pirminiai dokumentai 2017 m. liepą jau nebuvo teikiami, o birželį kažkokia dalis buvo. Grynųjų pinigų kvitai pateikiami į avansinę apyskaitą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 210-212). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog I. M. avansinės apskaitos nepamena, mano, jog nebūdavo pinigų išėmimų po 10 000 Eur. Jos nedomindavo, nuo kada UAB „R.“ negalėjo disponuoti savo sąskaitomis, kadangi suvesdavo dokumentus, kuriuos gaudavo.

Liudytojas K. S. teisme parodė, kad jis yra UAB „R.“ bankroto administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo. 2017 m. rugsėjo pabaigoje ? spalio pradžioje įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas paskyrė UAB „M.V.S.“ bankroto administratoriumi, kuriuo įgaliotu asmeniu tapo jis. Buvo pradėta vykdyti bankroto procedūra, išsiųsti pranešimai, įspėjimas, įsakymas įmonės vadovui pateikti visus dokumentus, turtą ir visa kita, kas priklauso pagal įmonių bankroto įstatymą. Iš pradžių viskas, buvo gerai, bet eigoje buvo trukdžių. Gyvai buvo susitikę su I. M., jam buvo įteiktas įsakymas nuo bankroto administratoriaus, jis pasirašė ant to įsakymo. Įsakyme yra išvardinti visi terminai per kuriuos jis privalo pateikti finansinius, įmonės dokumentus, perduoti turtą, pateikti informaciją apie sandorius. Eigoje buvo keblumų su dokumentų perdavimu, bet ilgainiui I. M. tuos dokumentus pateikė, tačiau vėliau tuos dokumentus peržiūrėjus jų vis tiek trūko, ko pasekėjo buvo pateiktas teismo prašymas dėl baudos skyrimo už nevisų dokumentų pateikimą. Teismas skyrė baudą – 1 400 Eur. Skambino I. M., ragino, jis žadėjo pateikti ir didelę dalį pateikė, kodėl vėliau jis nepateikė net, kai teismas skyrė baudą, nepamena. Oficialaus atsakymo kodėl įvyko bankrotas iš I. M. nebuvo. Apie jūrinių konteinerių pirkimą nėra girdėjęs. UAB „R. G.“ žinoma, jeigu neklysta UAB „R.“ turėjo UAB „R. G.“ akcijų, kurios nurašytos bankroto procese, nes viena įmonė bankrutavo, o kitų niekas nepirko, dėl ko akcijas pripažino, kaip nurašytas. Nežino, kas UAB „R.“ teikė interneto paslaugas. Elektroninių susirašinėjimų UAB „R.“ su klientais, užsakovais asmeniškai nematė, nes bendradarbiauja su teisininkais, kurie perduoda dokumentus ir peržiūri už tris mėnesius sandorius ir pateikia teisinę išvadą. UAB „R.“ turto neturi, viskas parduota. Ji yra likviduojama dėl bankroto. Bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Buvo ne vienas faktorius, lėmęs bankroto pripažinimą tyčiniu – buvo neperduotas turtas, buvo dėl pinigų iššvaistymo, galimai dėl veiklos perkėlimo ir dar kelios priežastys. Advokatai nustatė, kad veikla buvo perkelta, tai citata iš ieškinio ? „Bendrovei esant nemokiai UAB „R.“ vadovas I. M. su buvusiais darbuotojais A. B., J. P. bei V. M. atliko eilę veiksmų, kurių dėka bendrovės verslo veikla galimai buvo perkelta į UAB „I.“. Neprisimena, ar teismo sprendimu buvo konstatuota, jog veikla buvo perkelta. Bylose neatstovauja, dalyvauja advokatai. Mano, kad skolų buvo daugiau negu ieškinių, kuriuos teikė dėl sandorių ginčijimo ar pinigų pervedimų į kitas įmones, penkis ar šešis kartus daugiau negu pagal ieškinius, ką pavyko priteisti iš atsakovo. Kodėl įvyko bankrotas negali atsakyti, galimai įmonės srautų nesuvaldymas, nes padaryta virš milijono eurų skolų, o realiai tokio apčiuopiamo turto įmonė neturėjo. Daugiausia skolos buvo 2017 m., bet buvo ir senesnių. Ieškinį ir visus duomenis pateikė teismui, dėl ko teismas pripažino sandorį dėl 225 000 Eur neteisėtu ir priteisė sumą iš I. M.. UAB „R.“ priteisė iš I. M. 225 00 Eur. Kiek žino, ši suma pervesta į Azijos šalis. Patikrinus pirminius dokumentus nerado jokių dokumentų, kad būtų bendradarbiauta su Azijos šalimis. Atsakymo iš I. M., kad ši suma pervesta už jūrinius konteinerius, nebuvo. Ieškinys pareikštas dėl tyčinio bankroto. Vienas iš argumentų, kad buvo auginami įsiskolinimai ir bankroto bylą buvo galima iškelti ankščiau. UAB „R.“ vadovas ir vienintelis akcininkas I. M. sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tęsė bendrovės veiklą, augino įsiskolinimus ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas vadovo bei savininko pareigas. UAB „R. G.“ nevykdė veiklos, nes apyvartos praktiškai nebuvo ir darbuotojas buvo vienas. Internete bandė ieškoti ir nieko nerado, bet jeigu būtų inicijavę kažkokius veiksmus dėl pervedimo į Azijos šalis, tai būtų pareikalavę labai didelių išlaidų ir perspektyvos nebūtų jokios. Nežino, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl nusikalstamo bankroto. Didžioji dauguma kreditorių UAB „R.“ sąraše yra užsienio įmonės, gal 90 % užsienio vežėjų. UAB „R.“ turtas buvo kelios sunkvežimių priekabos. I. M. 2017 m. perdavė priekabas, nes jos buvo nuomojamos įmonei, po ko parduotos bankroto procedūros procese. Kiek pamena, UAB „R.“ turėjo daugiau transporto priemonių, bet jos buvo pirktos lizingu, todėl greičiausiai buvo grąžintos. Dar buvo pateiktas ieškinys dėl ilgalaikio turto nurašymo, nes to turto buvo už 66 000 Eur ir buvo įvairus turtas: šaldytuvai, kavos aparatas, indaplovė, džiovykla ir pan. Nurašydamas šį turtą jis privalėjo pateikti dokumentus, kur turtas buvo padėtas, parduotas ar priduotas antrinių žaliavų supirkimo centre. Kadangi šio turto jis neperdavė, tai buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Nedalyvavo, kai buvo priimami buhalterinės apskaitos dokumentai iš I. M., bet buvo jo įgalioti asmenys nuvykę į dokumentų buvimo vietą, kur nurodė I. M. ir ten buvo paimti tie dokumentai. Perimant dokumentus I. M. dalyvavo, nes turėjo pasirašinėti perdavimo aktą. Perdavimo metu apie konfliktus nežino. Dokumentus iš I. M. perėmė UAB „P“, bet neprisimena konkrečių darbuotojų. Perduodant dokumentus vadovas turi padaryti apyrašą, jis paduoda dokumentų apyrašą ir turi pasitikrinti, kokius dokumentus perduota pagal apyrašą. Kad patys asmenys eitų kraustyti ir ieškoti dokumentų, neturėtų taip būti. Jis pateikė tuos dokumentus, kurių prašė tyrėja. Jeigu sako, kad yra kažkokie dokumentai, tai gali peržiūrėti ir gal yra įsimaišę sutartys su Azijos šalimis tarp kažkurių dokumentų, nes dokumentų apimtis nemaža. Jie patikrino dokumentus už tris metus pagal įstatymą. UAB „R. G.“, kuriai buvo pervesta 225 000 Eur, dokumentų neturi, negalėjo jų peržiūrėti. Nerado bendradarbiavimo sutarčių su Azijos šalimis. Iš UAB „R.“ į UAB „R. G.“ buvo pavedimas, kaip avansinis mokėjimas, o paskolos sutarties nepamena. Tie pinigai pervesti UAB „R. G.“, kaip avansinis mokėjimas. Negavo paaiškinimo iš I. M., kad tai ne avansinis mokėjimas, o paskola. Taikos sutartis nieko nelemia, nes visas turtas yra perduotas antstoliams ir jie išieško sumas, nepaisant to, jog UAB „R.“ bus likviduota. Turtas, kuris buvo nurašytas galimai dalinai buvo naudojamas įmonės veikloje, bet nemano, jog šaldiklis ar gartraukis galėjo būti naudojamas įmonės veikloje, manė, kad didžioji dalis turto buvo naudojama namų ūkiui. Informacijos, kad (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ darbuotojų patogumui buvo pilnai įrengtos virtuvės, nežino. Kreditorinių reikalavimų suma yra apie 1 200 000 Eur, tai yra beveik 270 kreditorių, į kuriuos įeina šios baudžiamosios bylos civiliniai ieškovai. Kreditorių pagal sąrašą buvo daug daugiau, bet teisme tvirtino tik tuos kreditorius, kurie pateikė kreditorinius reikalavimus. Įmonė užsiėmė ekspedicija, o visos įmonės buvo praktiškai transporto įmonės tai kreditoriniai reikalavimai atsirado už pervežimo paslaugų neapmokėjimą. Pagal antstolių duomenis per ne pilnus du metus apie 1 500 Eur pervesta į UAB „R.“ sąskaitą. Ką prisiteisė iš I. M. buvo perduota antstoliams. Taikos sutartis su I. M. sudaryta jo iniciatyva. I. M. norėjo spręsti klausimą taikiai. Taikos sutartyje buvo parašyta, kad tai neužkerta kelio antstolio neišieškojimui. Buvo geranoriškas susitarimas, kad jis stengsis, įrodinės, kad nori mokėti pinigus ir bandyti padengti skolas, bet vis tiek antstolis ir toliau išieško. Su kreditoriais nebuvo bendrauta ir jų nebuvo atsiklausta dėl taikos sutarties. Liudytojo vertinimu tai, kad iš 1 200 000 Eur atėmus 225 000 Eur tai praktiškai lieka 1 000 000 Eur skolų, tai bankroto iškėlimas pavėluotas. Po bankroto iškėlimo vėlesnių atsiskaitymų iš trečiųjų asmenų buvo atėję, ko pasėkoje buvo pervestos lėšos iš kitų atsakovų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 9-12, 58-62). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog atsakinėdamas į klausimus ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai naudojosi užrašais. Nebuvo klausęs I. M., kodėl nurašomi praktiškai nauji daiktai. Neprašė ikiteisminio tyrimo metu daryti konkrečių tyrimo veiksmų, nes tai yra pareigūnų pareiga. Pareiga perduoti turtą yra vadovo. I. M. nepateikė konkrečių duomenų su kuo jis atsiskaitė su 225 000 Eur, tik minėjo žodžiu. Šiuo klausimu su juo bendravo asmeniškai, susitikimo metu. I. M. nekalbėjo apie jūrinius konteinerius. Versiją apie jūrinius konteinerius išgirdo tik šiandien.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad UAB „R.“ 2016 m. dirbo pardavimų vadybininke ir buvo atsakinga už Rusijos skyriaus pardavimus. Darbo santykiai su UAB „R.“ nutrūko maždaug 2017 m. pavasarį. I. M. buvo įmonės vadovas. Dirbo su klientais, turėjo savo klientus, kadangi turi patirties logistikoje, buvo pasamdyta vadybininke. Iš pradžių pritraukė klientus, o kai klientų buvo pakankamai, buvo atsakinga už Rusijos skyriaus pardavimus. Turėjo patirties, pažinojo daug įmonių, kurios veždavo ir turėjo gerus su jais santykius. Pirmoji įmonė buvo OOO „T“, dabar AO „T“. Vėliau „R“ – tai grupė, priklausanti įmonei, kuri veža akcizines prekes OOO „R. I. G.“. Visi dirbo pagal prekės ženklą „M“, bet jie atskyrė savo įmonių grupes. Darbas skyriuje buvo toks, kad ji buvo atsakinga už pardavimus. Turėjo paskambinti klientui, papasakoti apie įmonės veiklą, kad užsiima pervežimais iš Europos į Rusiją arba iš Serbijos, Balkanų į Rusiją. Klientas atsiųsdavo užsakymą, tada jį suvesdavo į sistemą. Kitas žmogus, kuris buvo atsakingas už darbą su vežėjais, ieškodavo tam kroviniui vežėjo. Tuo metu tai darydavo A. B.. Jis buvo atsakingas už darbą su vežėjais ir buvo jo komanda – vadybininkai. Matydavo sistemoje, kada jie prikabindavo mašinos numerius. Tada, kada sistemoje atsirasdavo mašinos numeriai, tam tikros pastabos – kada mašina atvyks, kokiu laiku ir t. t., visą šitą informaciją iš sistemos ištraukdavo ir siųsdavo klientui. Atsiskaitymas už krovinių pervežimą vykdavo taip, kad ji išrašydavo sąskaitas klientams ir siųsdavo, jų nurodytu paštu arba elektroniniu paštu. Rusijoje visą laiką reikėjo siųsti paštu, nes jie reikalauja antspaudo ir parašo ant sąskaitų, todėl tekdavo laukti CMR-ų ir kartu su sąskaitomis siųsti paštu. UAB „R.“ buvo ir Europos skyrius. Niekada nieko bendro neturėjo su tuo, kiek ten buvo pinigų, ką daro Europos skyrius. Kai imdavo krovinį, prieš tai užklausdavo tų, kurie dirba su vežėjais. Tai nebuvo vien tik A. B., tai buvo visa komanda. Jie apklausdavo vežėjus, jų kainas. Klientui nurodė didesnę kainą. Įkainių niekada nebūna, savaitės kainos, kadangi rinka labai keičiasi. Žinant rinkos kainas, negali parduoti labai brangiai ar labai pigiai. Nebuvo nustatyta kaina, už kurią gali vežt, jeigu yra kontraktas ir vežėjų kainos pabrango, o klientas jau yra nustatęs ir pasirašęs kontraktą, buvo atvejų, kada tekdavo vežti nuostolingai, pavyzdžiui, kai rinka pasikeičia – negauna leidimų ar dar kažkas. Nuostolingai vežė ir su įmonėmis, su kuriomis dirbo iš Rusijos klientų, t. y. visi tinklai: OOO „T“, „R“, „G. I.“. UAB „T.“ nėra užsakovas, gal vežėjas. Nebendravo su vežėjais. Su vežėjais tuo metu bendravo A. B., kaip skyriaus vadovas, ir jo komanda. Su A. B. kontaktuodavo, nusprendžiant už kokią kainą gali paimti ir pervežti krovinį. Atsiskaitymas su vežėjais tuo metu buvo A. B. pareiga. Prieš jai išeinant iš UAB „R.“, girdėjo apie planuojamus įsigyti jūrinius konteinerius, tuo metu buvo labai geros sąlygos ir kainos. Apie jūrinius konteinerius žinojo, nes buvo atsakinga už visą Rusijos skyrių, todėl tarp vadovų bendravo ir I. M. pasakojo. Kiek suprato, I. M. jūrinius konteinerius planavo įsigyti iš Azijos šalių. Dėl sumų niekas nieko nesakė, tik minėjo, kad galima įsigyti daug pigiau. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai tyrėjams nieko nepasakojo, nes niekas to neklausė. Žinojo, kad buvo ne tik UAB „R.“, bet ir UAB „R. G.“. Nieko nežinojo apie pinigų pervedimą iš vienos šios grupės sąskaitos į kitą sąskaitą, nes nebuvo už tai atsakinga. Žinojo tik apie atsiskaitymus, jeigu neateidavo pinigai arba vėluodavo, nes klientai kartais labai mėgsta pavėluoti, tai sąskaita, suėjus terminui, užsidega raudonai. Sistemoje nustatydavo 60 dienų terminą, nes reikia laukti kol vežėjas atveš CMR, sutvarkyti ir išrašyti sąskaitas ir išsiųsti paštu. Dar savaitė praeina, kol išpakuoja ir t. t. Po nustatyto termino, kada jau klientas gauna siuntą, jeigu sąskaita neapmokėta, užsidega raudonai. Turėjo paklausti kliento, kodėl nesumoka laiku, ar pamiršo ir t. t., rašydavo priminimus. Kai į sąskaitą buvo pervedami pinigai, sąskaita užsidegdavo žaliai, kur pinigai nukeliaudavo toliau nesirūpindavo. Ji taip pat yra įmonės „I“ direktorė. Kadangi nebedirbo UAB „R.“, kartu su investuotoju O. D., kuris investavo į šitą įmonę, nusipirko įmonę „I“. Kas įmonę įkūrė, nežino. Nupirko iš žmogaus, vardu E. UAB „I.C.“ priklauso UAB „I.“, pilnai yra akcininkas, nes „I.“ dirba su klientais, su užsakovais ir norėjosi atskirti įmonės veiklą, tai „I. C.“ veikia su vežėjais. UAB „E“ ir UAB „I“ yra ta pati įmonė. Kai reikėjo pirkti įmonę, ji buvo UAB „E“, po įsigijimo pakeitė įmonės pavadinimą į „I“, nes „E“ su transportu nebuvo susijusi. I. M. su UAB „I“ nesusijęs, nebent, kad konsultuoja darbiniais klausimais, kadangi turi daug patirties transportavimo srityje. Tai buvo jos pirma įmonė, neturėjo patirties vadovauti. Kai pirmą kartą davė parodymus, pareigūnai neklausė apie įmonės veiklą. Kratos metu jos namuose buvo rasta 17 900 Eur grynųjų. Tai jos asmeniniai pinigai. Daugiausia tai jos pirmojo sugyventinio vaikui skirti pinigai. Vaiko tėtis yra iš Vokietijos, jis kas mėnesį moka nuo 500 iki 1 000 Eur. Dabar gyvena kartu su I. M., jis yra jos vaikinas, sugyventinis. Su I. M., kaip šeimos nariai, kartu gyvena galimai nuo 2018 m. sausio mėnesio. Žino, kad UAB „R.“ bankrutavo, nes nebuvo pinigų atsiskaityti su vežėjais. Iš UAB „R.“ išėjo, nes sumažėjo užsakymų ir norėjo kurti savo įmonę. Užsakymų sumažėjo, nes buvo sunkiau surasti vežėjus ir, matyt, klientai mažiau duodavo krovinių. Prieš išeinant iš darbo, girdėjo, kad yra vėlavimų su atsiskaitymais. Su I. M. to nesiaiškino, nes tai buvo ne jos pareigos. I. M. neminėjo, kad yra apgautas įmonių, iš kurių užsakė konteinerius. Tiesiog sakė, kad turėjo problemų su įmonėmis. Dėl ko tos problemos nesakė, tik minėjo, kad tai yra finansinės problemos, kad prarado daug pinigų. Detaliau neaiškino, dėl ko buvo prarastos piniginės lėšos. Kai dirbo UAB „R.“, rusų įmonė „R. J.“ buvo pagrindinis klientas, kai atsidarė savo įmonę, su šita kompanija jau dirbo. 2017 m. dirbant su įmone „R. J.“, per mėnesį iš to užsakovo vidutiniškai buvo nuo 5 iki 10 krovininių per savaitę. Pervežimai svyruoja nuo 3 500 Eur iki 4 500 Eur. Jeigu buvo 40 krovinių, tai buvo apie 140 000 Eur iš vieno kliento. Ar atsiskaitė „R. J.“ su UAB „R.“, nežino. Kai dirbo, problemų su šios įmonės atsiskaitymais nebuvo. Vienintelė problema buvo, kad jie labai ilgai mokėdavo, terminas buvo labai ilgas – reikėjo laukti 30 dienų iki sąskaitos išrašymo, po ko laukti, kol nueina iki jų. Nepradėdavo iš karto su kiekviena įmone dirbti ir iš karto gauti tiek užsakymų. Iš pradžių duodavo po vieną, po du užsakymus. I. M. tiesioginių kontaktų, kažkokių tiesioginių asmenų šiose įmonėse neturėjo. 2017 m. birželio 6 d. tapus UAB „I“ direktore, pradėjo ieškoti naujų kontaktų ir skambinti daliai savo klientų, su kuriais prieš tai dirbo. Nekonkuravimo susitarimai su UAB „R.“ nebuvo pasirašyti. Kai atėjo į UAB „R.“, atėjo su savo baze klientų, todėl jos ir neprašė pasirašyti. Į UAB „I“ keletas vadybininkų atėjo iš UAB „R.“, kadangi jie ieškojo darbo. Dirbo tik vienas darbuotojas – vadybininkas V. N.. UAB „E“ pirko ji. Kiek sumokėjo už akcijas neatsimena, bet tai buvo nedaug ? šimtais, ne tūkstančiais. Rado investuotoją O. D., kadangi iš pradžių jis buvo atėjęs į UAB „R.“, tačiau pasirinko investuoti į jos idėją. Išgirdo iš I. M., kad yra investuotojai, kurie gali investuoti į tam tikrus projektus, o vienas iš jų yra O. D., kurį jis irgi bandė pritraukti į savo įmonę. Taip su O. D. ir susipažino, jo kontaktus gavo iš I. M.. O. D. papasakojo apie darbo specifiką, su kokiais klientais dirba. Jam ta idėja patiko. Jis investavo pinigus ir nupirko akcijas, investavo 250 000 Eur. Tai buvo įstatinis kapitalas ir jo akcijų dalis. Jis išpirko akcijas, buvo jo investuojamas kapitalas į tai, kad įsigyti transporto, pradėti veiklą. Kaip akcininkas jis figūravo. Iš pradžių tą įmonę įgijo ji, po ko jis nupirko akcijas. Šiuo metu jis yra įmonės akcininkas. V. M. irgi buvo UAB „I“ akcininkas, jį pažinojo nuo tada, kai dirbo UAB „G“. Jis turėjo patirties Europos skyriuje, o ji dirbo su Rusija. Jis ieškojo darbo. M. U. buvo įdarbintas UAB „I“ ir pradirbo keletą metų, paskui surado geresnį darbą ir išėjo. UAB „I“ dirbo dalinai su tais pačiais klientais, su kuriais dirbo ir UAB „R.“. Su tais, kuriuos pažinojo iš anksčiau. Kai 2017 m. pirko įmonę, su I. M. bendravo draugiškai, nes prieš tai pas jį dirbo. Jį pažinojo iš anksčiau, kai dirbo UAB „G“. Santykiai buvo draugiški. 2017 m. birželio mėnesį I. M. minėjo, kad UAB „R.“ yra prasta padėtis. Buvę UAB „R.“ darbuotojai, kurie buvo įdarbinti jos įmonėje, UAB „R.“ nedirbo, jie jau ieškojosi darbo. Tie darbuotojai buvo jos pavaldiniai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 4-8, 51-54). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog kol dirbo UAB „R.“, be įvardintų „R.“, „X.“, OOO „F.“, OOO „T“, OOO „R. I.G.“, dar buvo klientų, kurie užsakydavo pervežimus kartas nuo karto. Be jos, su Rusijos klientais iš pradžių dirbo viena mergina, su kuo ji dirbo nebeatsimena. Jai dirbant UAB „R.“, su savo klientais iš Rusijos dirbo iki išėjimo iš darbo. UAB „R.“ nebuvo kito vadybininko, kuris dirbtų su klientais iš Rusijos. Didžiąją dalį užsakymų atlikdavo „R. J.“. Neatsimena tikslios datos, kada tapo UAB „E“ direktore. Atsimena, kad tai buvo 2017 m., kai išėjo iš darbo. 2017 m. gegužės mėn. išėjo iš darbo, nes nutarė pradėti savo verslą. Reikia įvertinti, kad be „R.“, „X.“, OOO „F.“, OOO „T.“, OOO „R. I.G.“, kiti klientai duoda šimtus krovinių, o UAB „R.“ galėjo išvežti 5 per savaitę, o jų kiekis 100 per savaitę. Pusė Lietuvos įmonių su jais dirbo. UAB „R.“ nematė ateities, kadangi jie negalėjo patenkinti klientų. Jie norėjo užsakyti daugiau krovinių, kurių negalėjo išvežti. Darbuotojai, kuriuos pažinojo, ieškojo darbo, jie išėjo, nes buvo nepatenkinti dėl to, kad jie dirbo su vežėjais ir, jeigu neatsiskaitydavo su vežėjais, jiems tai stabdė darbą. Minėjo, kad yra vėlavimai. Negalėjo I. M. paklausti, kokios neatsiskaitymo priežastys, tuo metu artimai nebendravo. Jo klausdavo, kur kreiptis, jeigu reikalingi darbuotojai. Tėvų verslas buvo labai maža įmonė, smulkus verslas, t. y. parduotuvėlė, kur reikėjo užsakinėti prekes iš įvairių kitų įmonių. Tai kitokia veikla. Ten iš darbuotojų buvo tik ji. Tokios patirties, iš kur įdarbinti darbuotojus, kaip teisingai sukurti darbo vietas ir t. t., neturėjo. Su I. M. nesprendė, kas perims jos darbo funkcijas skyriuje, kuris dirba su Rusija. Įmonėje „R.“ buvo daug žmonių. Į jos vadovaujamą įmonę atėjo V., kuris buvo atsakingas už Europą ir V. su M., kurie buvo atsakingi už pervežimus iš Rusijos. Mano, kad kai išėjo iš UAB „R.“, ten dirbo virš 20 žmonių. Rusijos skyriuje be jos dirbo dar 4 žmonės, ir Europos skyriuje dar dirbo žmonių. Su klientais, užsakovais Rusijos skyriuje dirbo ji. Krovinius išveždavo (užsakydavo vežėjus, transportą) – B., V., M., dar buvo E.. Buvo dar keletas darbuotojų, kurie išveždavo. Jie dirbdavo tik su Rusijos išvežimais, užsakydavo transportą. Jie nedirbo su užsakovais. Jeigu neklysta, UAB „R.“ turėjo 1-2 mašinas. Kai atsidarė savo įmonę, užsiėmė ne tik ekspedijavimu, buvo ir vežėjais. Mašinas įmonei „I.“ nupirko iš kito vežėjo, iš UAB „N.“. Susitarimai tarp UAB „R.“ ir UAB „N.“ jai nežinomi. Kontaktą su UAB „N.“ rado per transporto biržą. Iš UAB „N.“ pirko vilkikus „Mercedes“ ir „Volvo“. Kai atsidarė naują įmonę, vilkikus pirko maždaug rudenį. Buvo pasamdytas transporto vadovas ir jis užsiimdavo transporto veikla. Jis nebedirba, nes mašinos jau parduotos. Jo vardas V., pavardės neatsimena. Vilkikai buvo įsigyti įmonės veiklos pradžioje. Vilkikai buvo perkami iš O. D. lėšų. Bendrovėje „I.“ yra akcininkų susitarimas, susitikimai, per kuriuos sprendžia apie įmonės veiklą. Veikla buvo paskirstyta į tris šakas: Rusijos skyriaus veikla – gabenimai į Rusiją, Europos skyrius ir nuosavo transporto. Sprendimai patvirtinti O. D., kadangi jis įmonei paskolino pinigus ir įmonei buvo pirkti vilkikai. UAB „R.“ akcininke nebuvo. Mano, kad akcijos buvo duotos M. ir B.. UAB „R.“ atlyginimas iš pradžių, bandomuoju laikotarpiu buvo 1 000 Eur, paskui 1 200 Eur atskaičius mokesčius. UAB „I.“, kaip direktorė, pradėjo nuo 3 000 Eur. Atlyginimą nustatė pagal protokolą, buvo susitarimas su akcininkais. Naujos įmonės įstatinis kapitalas buvo 350 000 Eur. Pirmą mėnesį, kai pradėjo dirbti, apyvartinės lėšos buvo iš įstatinio kapitalo. Kokia buvo pirma įmoka už automobilius, neatsimena. Kai įsigijo automobilius, niuansų neatsimena, nes nuosavo transporto veikla nepasiteisino ir tos veiklos atsisakė, automobilius pardavė. Už kokias sumas pardavė, tiksliai negali pasakyti, bet nelabai sėkmingai. Transporto veikla labai keičiasi, nusprendė vykdyti ekspedijavimą.

Liudytoja G. Č. teisme parodė, kad jos pavedimas, kurį atliko, t. y. Registrų centre registravo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, buvo eilinis veiksmas. Advokatų kontoroje, kuri dabar vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, dirba nuo 2016 metų. Tuo metu tai buvo advokato J. V. kontora. I. M. yra senas jų kontoros klientas. Kai pradėjo dirbti 2016 m., žinojo, kad jis anksčiau konsultavosi šeimos teisės, darbo, įmonių klausimais. Nuo 2016 m. dirbo administratorės pareigose, matydavo, kas atvyksta į susitikimus. Advokato padėjėja dirba nuo 2018 m. Specializacija ? civilinė teisė. UAB „R. G.“ girdėta. Žino, kad tai yra I. M. įmonė. 2016 m. gal ir dėl „R. G.“ konsultavosi. Su UAB „R. G.“ akcijų pirkimu-pardavimu, registravimu nedirbo, tačiau kontora nėra didelė, žino aplinkybes. Prašymą dėl akcijų pirkimo-pardavimo, perregistravimo, galimai, buvo užsipildžius pati, iki vykimo į Registrų centrą. Duomenis apie tai, kas yra akcininkas, vadovas, pateikė advokatas J. V.. Dėl S. tapatybės, kiek pamena, buvo jo asmens dokumento kopija. Kuomet buvo sudaroma atstovavimo sutartis, jai buvo pateikta A. S. asmens dokumento kopija, kartu su visais dokumentais. Techninių galimybių patikrinti, ar dokumentas galiojantis, neturėjo. Tai buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir paso kopija. Asmens dokumentas buvo ne tapatybės kortelė, o pasas. Jos asmens duomenys rašomi standartiškai, darbdavys jos duomenis turi. Jie yra sutartyse su klientais. J. P. žinoma. Žino, kad ji pažįstama su I. M.. Jų tarpusavio santykių pakomentuoti negali, nes su UAB „R. G.“ tiesiogiai nedirbo. Dėl dokumentų pasirašymo atgalinėmis datomis informacijos neturi. Tokių aplinkybių nežino, kadangi nedalyvavo tų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašyme. Tuos dokumentus gavo maždaug tuo laikotarpiu, kai juos pateikė Registrų centrui. UAB „R. G.“ pasikeitusius duomenis registravo atstovavimo sutarties pagrindu. Kas parengė tą atstovavimo sutartį, nepamena. Tą sutartį pasirašė, sutartis šabloninė. Sutarčių turinys pažįstamas. Nepamena, ar ją perskaitė, ar ne. Neatkreipė dėmesio, kad tas įgaliojimas yra parašytas 2018 m. Registravimo veiksmus atliko gal 2019 m. liepą. Registrų centrui teiktą UAB „R. G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį peržiūrėjo, pasirodė šabloninės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Matė, kad sutarties data nebuvo ta. Neprisimena datų, kada tos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos, bet pastebėjo, kad tos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos anksčiau. Tai galbūt buvo labiau prieš pusę metų negu prieš 10 dienų. Jos Registrų centre atliekamos funkcijos buvo įvairios. Kartais tiesiog reikia paimti dokumentų išrašus klientams, pateikti registracijai kažkokius dokumentus. Jai žinoma, kad pasikeitusius įmonės dalyvius (akcininkus, vadovus) reikia registruoti per 5 darbo dienas. Tie žmonės gyvena užsienyje, galbūt, tai jiems apsunkino dokumentų pateikimą, originalų pristatymą į Lietuvą. Nematė perdavimo fakto. Neklausė advokato J. V., kodėl toks terminas, kodėl turi vykti įregistruoti pasikeitusius įmonės duomenis, kadangi sutartis reikėjo įregistruoti tokias kokias gavo. Registrų centras turėtų atmesti ir neregistruoti tų sutarčių, jeigu terminas svarbus. Gal tas terminas yra rekomendacinio pobūdžio. Nežino, kodėl Registrų centras priėmė ir įregistravo tas sutartis. Su S. asmeniškai nebendravo. Kas parengė atstovavimo sutartį, negali nurodyti. Dėl atstovavimo sutartyje nurodytos 2018 m. rugsėjo 18 d. datos, savo parašą toje atstovavimo sutartyje uždėjo prieš vykstant į Registrų centrą. Mano, kad, galbūt, klientui buvo perduota ta sutartis, bet jis jos nepasirašė, nes nematė poreikio, neketino naudotis advokato paslaugomis, o po kurio laiko, kai jam iškilo poreikis registruoti tas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jis tą sutartį pasirašė ir jiems persiuntė. 2018 m. rugsėjo 18 d., turbūt, yra ta data, kai buvo sudarytas „word“ dokumento failas. Buvo išduotas advokato sutikimas atlikti registraciją Registrų centre. Jį pateikė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Sutikimas paprastai duodamas tuomet kai jau yra aišku, kokiam veiksmui atlikti jis duodamas. Sutikimas turėjo būti duodamas 2019 m. datai, kai ėjo į Registrų centrą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 225-229). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, jog jie yra teisingi. Pažymėjo, jog elektroninių laiškų minėtų apklausoje savo elektroniniame pašte nerado.

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad dirbo UAB „R.“, ieškojo klientų ir darbuotojų. UAB „R.“ dirbo apie pusantrų metų, nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. vasaros. Ieškodavo klientų logistikos srityje, juos aptarnaudavo, kartais bandė su jais užmegzti partnerystę. Kaip darbuotojas turėjo daugiau laisvės ieškant klientų, visada orientuodavosi į Vokietijos, Ispanijos rinką. UAB „R.“ buvo 2 skyriai: Europos ir Rusijos. Dirbo Europos skyriuje, o Rusijos skyriuje buvo pasikeitimų, kai atėjo dirbti, dirbo G. ir A. B.. G. pavardės neprisimena. Dar keletas žmonių dirbo Rusijos skyriuje, jų vardų ir pavardžių neprisimena. Prieš išeinant iš darbo suprato, kad finansinė UAB „R.“ padėtis yra bloga, nes, kiek girdėjo, nesumokėdavo laiku vežėjams. Negali pasakyti, dėl ko laiku nesumokėdavo vežėjams, tik matydavo, kad vežėjai karts nuo karto skambindavo vadybininkams, klausinėdavo, kada sumokės. Būdavo tokių situacijų, kad paduodavo išieškojimams. Direktoriaus klausė, kodėl vėluoja mokėjimai vežėjams, jis atsakė, kad trūksta apyvartinių pinigų ir laukiama, kol „įkris“ iš Rusijos klientų pinigai. Nematė, kada Rusijos klientai moka ir kokios tiksliai sumos yra. Galėjo matyti tik Europos skyriaus mokėjimus ir matydavo, kad jo klientai laiku moka. Domėjosi, kokios yra krovinių pervežimo kainos rinkoje. Turėjo programą, kurioje rasdavo krovinius ir pagal istoriją bei jo sukauptą patirtį klientams siūlydavo kainas. Derėdavosi su vežėjais, dėl kainų ir pagal tai nustatinėjo, kokia yra reali rinkos kaina. Būdavo įvairių situacijų, būdavo, kad kainas nurodydavo klientas. Galutinį sprendimą priimdavo pats, klientas patvirtindavo, ar nori pagal tą kainą vežti, ar nenori. UAB „R.“ pelnas nuo pervežto krovinio būdavo įvairus: ir 10, ir 50 ir 200 Eur. Iš patirties gali pasakyti, kad vidutinė krovinio marža Europos rinkoje svyruoja nuo 100 iki 150 Eur. Būdavo atvejų, kai yra sudaromas ilgesnio laikotarpio kontraktas ir pasikeitus rinkos sąlygoms, galėjo būti nuostolingas konkretus užsakymas. Kontraktai Europoje būdavo mėnesiniai, ketvirtiniai, metiniai – iki metų. Neišvežus krovinio buvo numatytos sankcijos pagal kontraktą. Sankcijos būdavo nuo 100 iki 150 Eur, todėl labiau apsimokėdavo vežti nuostolingai. Europos skyriuje buvo pavogę du pilnus vilkikus apelsinų ir vieną mėsos krovinį. Vogtų krovinių vertės buvo didelės, žino, kad draudimas neišmokėjo žalos. Du vilkikai apelsinų kainavo gal 100 000 Eur, o mėsos gal 200 000 Eur. Šios vagystės įvyko metų laikotarpyje nuo jo įsidarbinimo. Kreipėsi į policiją, bet policija nutraukė tyrimą. Tikslių Rusijos klientų įsiskolinimų nežino, bet sakydavo ir 50 000 Eur, ir 100 000 Eur. Žinojo tiek, kad Rusijos skyriaus klientai vėluodavo vežėjams sumokėti pinigų iki kol gaudavo iš Rusijos pinigus. Pagrindinė problema būdavo Rusijos skyrius. Ne jo kompetencijoje buvo teikti siūlymus dėl UAB „R.“, ar pačiam imtis veiksmų, nes nebendravo su tais klientas, nemoka rusų kalbos. Buvo UAB „R.“ akcininku, turėjo 10 % akcijų. Akcijas jam pasiūlė I. M., UAB „R.“ savininkas, direktorius. Mano, kad to pasiūlymo pagrindinė priežastis yra paskatinamoji, kad būtų suinteresuotas dirbti. Neatsimena, už kiek įsigijo UAB „R.“ akcijas, nežino, kur yra sutartis. Gal apie 3 000 Eur mokėjo. UAB „I“ dirbo po to kai išėjo iš UAB „R.“. Jo darbas buvo lygiai toks pats, tai yra, ieškoti klientų. Pasiūkė J. P., kadangi suprato, kad su UAB „R.“ viskas baigta. Pradėjo ieškoti darbo ir jam J. pasiūlė dirbti UAB „I“. Dirbti UAB „I“ buvo pasiūlyta ne jam vienam, gal net visiems UAB „R.“ darbuotojams. Kai pasirašinėjo įdarbinimo dokumentus, UAB „I“ direktorė buvo J. P.. Ji niekada nieko nepasakojo, nežino, ar ji išėjo į UAB „I“ su UAB „R.“ klientais. Jį sudomino toje įmonėje dirbti, nes buvo pritrauktas investuotojas, kuris davė nemažą sumą pinigų nupirkti krovininiams automobiliams. Investuotojas buvo O. D., I. M. jį kažkokiu būdu susirado ir sudomino jį investuoti į UAB „I“. Žino, kad I. M. jį kvietė į UAB „R.“ investuoti pusę milijono erų, bet mano, jog tas investuotojas atsisakė. Negali atsakyti, kada nebevyko atsiskaitymai iš UAB „R.“ su klientais gal pusmetis iki jo išėjimo. Kiek girdėjo, tai I. M. konsultavo J. P. dėl UAB „I“. UAB „I“ dirbo apie metus, išėjo, nes nepatiko vadovybė, kaip skirstomi darbai. Kai pradėjo dirbti UAB „I“ mašinas nusipirko pusės metų laikotarpyje. Žino, kad pirko iš to investuotojo pinigų. V. M. buvo atsakingas už transporto pusę. Nutraukė darbo sutartį su UAB „R.“, nes jam pasiūlė darbą UAB „I“. Įmonė laiku neatsiskaitinėjo su vežėjais, buvo sunku rasti gerų vežėjų, partnerių, negalėjo išvežti klientų krovinių, jam pasiūlė eiti į UAB „I“, galvojo, kad tai bus nauja galimybė. Dėl atsiskaitymo UAB „R.“ sprendė I. M., jis bendraudavo su Rusijos skyriumi ir stengdavosi, kad klientai sumokėtų už pervežimus, kad galėtų padengti skolas vežėjams. Ar visi Europos užsakovai atsiskaitė su UAB „R.“ tiksliai nežino, nes jam niekas neteikė jokios informacijos. Nežino, kodėl UAB „R.“ bankrutavo. Būdavo spaudimas iš I. M. dėl mažos maržos vežant krovinius taip pat pokalbiai, kaip galima tą darbą atlikti žymiai geriau, bet dirbo, kiek leido kompetencija. Konkrečių pastabų dėl sandorių sudarymo I. M. nereikšdavo. UAB „R.“ jo atlyginimą sudarė 1 100 Eur į rankas. UAB „I“ irgi 1 100 Eur. Pasiūlymus eiti dirbti į UAB „I“ teikė J. P.. Kai dirbo UAB „R.“ J. P. ir I. M. santykiai buvo darbiniai, dalykiniai, nieko išskirtinio. UAB „I“ ofiso patalpose matė I. M., jis užeidavo, kiek suprato, konsultuodavo J. P., eidavo atsispausdinti, skenuoti kažkokius dokumentus. UAB „R.“ Europos skyriuje nebuvo tie patys klientai, kaip UAB „I“, nes dauguma klientų buvo nepatenkinti, kad nutraukė ryšius ir su visais klientais susigadino santykius, nes negalėdavo išvežti krovinių ir vykdyti savo įsipareigojimų. UAB „I“ viską pradėjo nuo nulio ir ieškojo naujų klientų. Buvo gal vienas kitas klientas, su kuriuo dirbo UAB „R.“, ir po to UAB „I“, bet ieškodavo naujų klientų. UAB „R.“ turėjo savo transporto parką ir buvo du krovininiai automobiliai. Jam UAB „R.“ buvo nupirkusi automobilį, kad atrodytų reprezentatyviai, nes ieškojo klientų, savo nuosavo automobilio jis neturėjo. Žino, kad dar buvo nupirktas automobilis A. B. ir I. M. lyg tai sau buvo nusipirkęs. Tai buvo 3-4 lengvieji automobiliai ir 2 krovininiai. Neatsimena, kad I. M. būtų pranešęs apie įmonės bankrotą. Gal buvo pranešęs, kai turėjo bendrą susirinkimą su visais. Atsimena, kad buvo susirinkimas, neatsimena, apie ką kalbėta, bet buvo pasakyta, kad visi atleidžiami, nes įmonė turi sunkumų ir nebegali daugiau mokėti atlyginimų. Neatsimena, kada išėjo dirbti į UAB „I“, ar prieš pranešimą, ar po. Apie UAB „R.“ planus pirkti jūrinius konteinerius nieko nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 209-213). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog susirinkimo metu, kai I. M. pasakė, kad visi atleisti, tikriausiai buvo minimi žodžiai finansiniai sunkumai, bankrotas. Negali pasakyti, kada kalbėjo su O. D.. Su juo kalbėjo, kai dirbo UAB „I“, I. M. taip pat dalyvavo susitikime. I. M. ten buvo kaip konsultantas, nes buvo suradęs šitą investuotoją ir bandė pritraukti jį į UAB „R.“.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad dirbo UAB „R.“, jį pasikvietė M. G.. Mano, jog, kai darbinosi, A. B. buvo direktorius, bet pagrindinis direktorius buvo I. M.. Atėjo dirbti į ekspedicijos poziciją, buvo ekspedicijos vadybininkas, dirbo tiesiogiai su vežėjais, pardavinėjo krovinius. Po kiek laiko tapo Europinės skyriaus vadovas. M. G. buvo atsakingas už pardavimus, pirkdavo krovinius, o jo komanda parduodavo krovinius. Buvo geri rezultatai, daugėjo žmonių, persikėlė į kitas patalpas, pradėjo vystyti įmonių grupę. Išsilaikė transporto vadybininko licenciją, įmonė nusipirko vilkikus, turėjo vairuotojus ir vykdydavo tarptautinius pervežimus. Jei neklysta, turėjo du vilkikus. Vienas vilkikas važiavo į Rusijos pusę, o kitas į Europą. Įmonių grupės reikėjo, nes pradėjo skirtingas veiklas. UAB „R. S.“ užsiėmė sandėliavimo veikla, o UAB „R.“ užsiminė ekspedicine veikla, kurioje buvo du skyriai: rusų ir europinis. Jis dirbo europiniame skyriuje su vežėjais ir kartu su juo dirbo M. G., kuris dirbo su klientais. Rusų skyriuje dirbo A. B. ir J. P.. Jie vykdė analogišką veiklą. Iš I. M. žodžių suprato, kad sekėsi gerai, žmonių daugėjo, tačiau po kiek laiko pradėjo strigti su mokėjimais vežėjams. Jis dirbo tiesiogiai su vežėjais, jam tiesiogiai reikėjo samdyti transportą. Vežėjai pradėjo skambinti ir sakyti, kad jie vėluoja atsiskaityti. Visa informacija buvo perduodama I. M., jis pats tiesiogiai prie pinigų nepriėjo, nežinojo, kokia finansinė padėtis buvo. Bandė tartis su vežėjais, sakė, kad sumokės vėliau, pradžioje tesėjo pažadus, po to nežino, kaip iš tikro buvo, nes vėlavimai didėjo, skambučių iš vežėjų daugėjo, nepasitenkinimas iš jų pusės didėjo, kiekvieną dieną buvo skambinama dėl vėlavimų. Datų neatsimena, kada prasidėjo vėlavimai vežėjams, tai buvo ne savaitės laikas, tikrai ilgesnis laiko tarpas, kai skambino vežėjai, siuntė išieškojimus ir rašydavo neigiamus atsiliepimus. Nežinodavo, ką atsakyti vežėjams, duodavo I. M. telefoną, kad jam skambintų ir tartųsi su juo. Kai matė, kad atsiskaitymai su vežėjais vėluos, sąmoningai neskambino ir nesakė, kad nedirbs, nes gėda skambinti. Faktas, kad veiklos toliau vystyti negalėjo, nes niekas su jais nenorėjo dirbti dėl vėlavimų sumokėti vežėjams. Nežino, kodėl pradėjo vėluoti atsiskaitymai su vežėjais. Buvo kelios krovinio vagystės, buvo kreiptasi į draudimą, klientai nesumokėjo. Atsimena, kad rusų skyriuje du kroviniai su kosmetika buvo pavogti. Suprato, kad, turbūt, apyvartinių pinigų trūksta, nes užsakovai šaldo pinigus, kol nebus išspręsta situacija su draudimu. Kitas klausimas, kiek pelningai dirbo, nes žmonių daugėjo, visiems atlyginimus mokėti reikia, gal tai neatsipirkdavo. Kalbant apie veiklos sritį tai buvo tikslas uždirbti nuo 50 iki 200 Eur. M. G. nuperka už 1 000 Eur, o jo darbas už kuo pigiau parduot. Tos sumos variavo, nebuvo fiksuoto vidurkio. Būdavo pavienių atvejų dėl kontraktinių krovinių, dėl kurių įsipareigojo, ir tekdavo nuostolingai vežti, tačiau išlaikydavo teigiama balansą. Apie nuostolingus vežimus informuodavo I. M. ir sąmoningai veždavo, nebuvo piktnaudžiavimo, tai buvo normali praktika visose įmonėse. Nurodymo iš I. M., kad bet kokiu atveju, už bet kokią kainą imti ir vežti, negirdėjo. Mano, jog apie 30 000 Eur, neatskaičius mokesčių, uždirbdavo, bent jau europinėje veikloje, bet tas skaičius nuolat kintantis. Įmonės balanso nežino. Kokia faktinė situacija buvo nežinojo. Pavedimus vežėjams atlikdavo I. M.. UAB „R.“ buvo atsiskaitoma su vežėjais ir I. M. stengdavosi atsiskaityti, o ar pilnai atsiskaitė nežino. Nurodymai iš I. M. buvo didinti apyvartą. Finansinė situacija ėmė blogėti likus pusmečiui iki viskam pasibaigiant. Vežėjai rašė neigiamus atsiliepimus, buvo teikiami laiškai per visokius portalus, tačiau jautėsi ganėtinai saugiai, nes jų atlyginimai nevėlavo. Tikslo, kad pardavinėti už tą pačia kainą, kaip ir perka nebuvo. UAB „I“ dirbo nuo pradžių. Gavo gerą darbo pasiūlymą ir suprato, kad UAB „R.“ užsidarys. Buvo pokalbis su O. D., jis pasiūlė atidaryti įmonę ir atidarė. UAB „I“ pradirbo ne pilnus metus, bet pasijautė „šešėlis“, jo tai netenkino ir nusprendė išeiti. Neatsimena, kaip atsidarė ir susikūrė UAB „I“. Kelis kartus matė, kaip O. D. kalbėjosi su I. M., nes suprato, kad jo bloga finansinė situacija, todėl, tikėtina, jog ieškojo investuotojo, kuris galėtų prisijungti. Buvo pokalbyje dėl darbo pas O. D., dvejojo eiti kažkur toliau, nes turėjo kitų pasiūlymų, bet iš O. D. gavo pasiūlymą, kad gali turėti UAB „I“ akcijų ir atlyginimas buvo geresnis, todėl nusprendė dirbti su juo. Žinojo, kad O. D. yra rimtas verslininkas, turi gerą patirtį versle, kokios I. M. neturėjo. Į tai žiūrėjo skeptiškai, turėjo kelis kitus darbo pasiūlymus, bet pasiūlė kurti UAB „I“. Sėkmingai viskas vyko, nusipirko vilkikų, pradėjo vykdyti ekspedicinę veiklą, bet buvo gana sunku dėl to ir išėjo. Nieko nežino, apie pavedimus tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“. Nežinojo apie I. M. planus įsigyti jūrinius konteinerius, apie tai nekalbėjo. Nieko nežinojo apie paskolą ir po to padarytus pervedimus tarp UAB „R. G.“ ir UAB „R.“, jaučiasi apgautas. Pyktis ima, kai daro tokius pervedimus. Nelabai aišku, kokios operacijos buvo į Kiniją, Singapūrą ir kokių dar jūrinių konteinerių pirkimą. Neatsimena, dėl ko buvo atleistas pagal sutartį iš UAB „R.“. I. M. nusprendė jį atleisti iš darbo, paaiškino, kad įmonė turi finansinių problemų. Buvo daromi susirinkimai, klausė, ką reikia daryti, kokia reali situacija, o I. M. juos ramino ir sakė, kad viskas bus gerai. Minčių išeiti kažkur kitur nebuvo, nes atlyginimus mokėjo laiku. Kalbų apie bankrotą, restruktūrizaciją nebuvo. Nusprendė pailginti mokėjimų terminą nuo dokumentų gavimo, pradėjo siūlyti atsiskaitymo terminą 60 dienų, taip bandė valdyti pinigų srautą. Nebuvo atsakingas už naujų užsakymų ėmimą, už tai atsakingas buvo M. G.. Nauji užsakymai buvo teikiami realizacijai, bet jau iš esmės stabdė veiklą, pabaigoje skambindavo vežėjai, grasindavo. Komandoje mažino darbą, vadybininkai bijojo kažką parduoti. Lūžio taškas galimai buvo tai, kad sustojo visiškai, nes netikėjo, jog įmonėje dar bus kažkokių rimtų veiksmų, tiesiog vilkinamas kažkiek laikas. UAB „R.“ ir UAB „I“ veikla skyrėsi, nes UAB „I“ buvo orientuotas į transportą, įsigijo 7 sąstatus ir vilkikus įdarbindavo kitiems klientams ir visą tai kuravo. Krovinius pardavinėjo pradžioje, bet viskas buvo iš biržos parduodama kitiems. Į UAB „I“ iš UAB „R.“ perėjo M. G., M. G., J. P., gal dar keli buvo. Į kitą įmonę atsineši tik žinias, klientų iš praeitos įmonės negali atsinešti, nes su tavim nenorėtų dirbti niekas iš tų vežėjų. Ir dabar su vežėjais nebedirba, nes jo vardas sugadintas. Veiklos tęsimo pakeitus ženklą nenori.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 202-206). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Nurodė, jog transporto licencija jam buvo išduota 2016 m. spalio 13 d. Nežino, kodėl I. M. nepasiūlė O. D. prisijungti ir investuoti į UAB „R.“. Tiek jis, tiek A. B. ateidavo pas I. M. nurodydami, kad skambina vežėjai. Gal A. B. labiau akcentuodavo rusų skyrių, todėl ir sumokėdavo jų vežėjams. Pagal kokius kriterijus buvo renkamasi, kuriems vežėjams buvo mokama, nežino. Neatsimena, iš kokių lėšų buvo perkamos UAB „I“ transporto priemonės. Kiek atsimena, buvo įstatinis kapitalas. 2017 m. birželio mėn. nežinojo, kad UAB „R.“ jau beveik neveikianti įmonė ir nežinojo, ko tikėtis iš to susitikimo (duomenys neskelbtini) su O. D.. Neatsimena, kas inicijavo tą susitikimą. Susitikime jautėsi, kaip pokalbyje dėl darbo, klausinėjo, ką veikia, kokios vertybės ir panašiai. UAB „I“ akcijas įsigijo iš asmeninių lėšų, neatsimena, kiek mokėjo už jas. Nepamena, už kiek UAB „I“ akcijas pardavė J. P.. Konflikto tarp A. B. ir I. M. turinio neatsimena.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad dirbo nuo 2014 m. rudens - 2015 m. UAB „R.“ transporto vadybininku, buvo atsakingas už krovinių išvežimą. Buvo atsakingas už tai, kad laiku būtų išvežami visi kroviniai bei sklandžiai vyktų darbas. Jo skyrius dirbo su Rusijos ir Baltarusijos rinka. UAB „R.“ dirbo ir su Serbijos įmonėmis. Atsimena UAB „A“. Už transporto dalį buvo atsakingas vienas. Tai buvo transporto ekspedicijos įmonė, kai bankrutavo jo įmonėje nebebuvo, nes buvo atleistas. UAB „R.“ buvo įsteigta 2014 m. UAB „R.“ visą laiką vykdė veiklą, pervežimų per mėnesį atlikdavo apie 100-200, galėdavo ir 400, nes atsidarę „I“ sistemą matydavo, kiek buvo operacijų vienetų atliktų ir kokia yra prognozuojama apyvarta. UAB „R.“ mėnesio apyvarta priklauso nuo laikotarpio, bet 1 000 000 Eur galėtų būti 2-3 mėnesių apyvarta. UAB „R.“ buvo porą kartų laikinai einantis direktoriaus pareigas, tam, kad UAB „R.“ galėtų gauti transporto licenciją ir verstis komercinių krovinių pervežimu. Transporto saugos administracija pasakė, kad įmonės direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, o tuo metu I. jiems netiko dėl to nusprendė laikinai direktoriumi paskirti jį. Du kartus buvo direktoriumi. Kuomet ėjo UAB „R.“ direktoriaus pareigas jokių klausimų nesprendė, nes buvo formalus, statytinis direktorius ir toliau atliko paprasto vadybininko pareigas. Klausimus dėl atsiskaitymų su vežėjais sprendė I. M.. UAB „R.“ veikla buvo vykdoma pelningai. Lūžio UAB „R.“ nepastebėjo, nes buvo sunkesnių, buvo geresnių laikų. Nežino, kada UAB „R.“ bankrutavo. UAB „R.“ dirbo iki 2017 m. pradžios galimai kovo mėn. Po to dirbo UAB „A“ nuo 2017 m. vasaros, dabar nebedirba. I. M. pasakė, kad jų keliai turi skirtis, nes atsirado nesusipratimų, jo netenkino darbas, o I. M. netenkino jo darbas. I. M. pradėjo reikalauti to, ko negalėjo padaryti. Konflikto su I. M. neatsimena. Nebegalėjo vykdyti I. M. reikalavimų ir nurodymų. Pirmas ir pagrindinis nurodymas, kad jo skyrius geriau susitvarkytų ir darytų daugiau operacijų, pervežimų, o tuo metu to padaryti negalėjo, nes jų skyrius ir taip nemažai vežė tų krovinių. Apie I. M. investicinius planus nieko nežinojo. J. P. buvo jo kolegė, ji buvo atsakinga už Rusijos skyriaus krovinių paiešką ir darbą su klientais. Girdėjo apie UAB „I“, ji irgi logistikos, ekspedicijos įmonė. Nežino, kas jai vadovavo ir kokiomis aplinkybėmis ji susikūrė. Nėra girdėjęs apie tai, kad UAB „R.“ planavo įsigyti jūrinius konteinerius. 2017 m. vasario – kovo mėnesį UAB „R.“ dirbo pelningai. Finansinių ataskaitų niekada nematė. Įmonėje buvo bendra krovinių sistema, programa ir visi vadybininkai turėjo prie jos priėjimą ir matė, kiek buvo pervežimų, koks buvo darbo krūvis, galėjo lyginti mėnesius, matė, kad darbai vyksta. Skambučiai iš vežėjų buvo visą laiką, kad vėluoja sumokėti, bet sumokėdavo. Jeigu vėluodavo atsiskaityti, vežėjai skambindavo jam. Žinojo, kiek skolingi kiekvienam vežėjui. Apie skambučius pranešdavo I. M., o pastarasis stengėsi, kuo greičiau uždaryti skolas. O. D. nepažįsta. Girdėjo tik iš jam pareikštų įtarimų apie UAB „R.“ pasirašytą sutartį su UAB „R. G.“ dėl 225 000 Eur paskolos. Su I. M. apie paskolas nekalbėjo. Nėra bendravęs su I. M. dėl finansinės UAB „R.“ padėties, jį domino tik jo skyriaus darbas ir rezultatai. Bendravo su I. M. dėl klausimų, susijusių su mokėjimų vėlavimais vežėjams, bet po to sumokėdavo ir klausimas būdavo uždarytas. Buvo UAB „R.“ akcininkas. I. M. jam ir M. G. padovanojo po 5 % akcijų, kad labiau stengtųsi. Išėjo iš darbo UAB „R.“, perleido akcijas ir nieko bendro nebeturėjo. „I“ matydavo, kiek UAB „R.“ klientas planuoja mokėti ir kiek jie planuoja sumokėti vežėjams. Darbo užmokesčio, ofiso nuomos kainos ir kitų dalykų „I“ programoje nebuvo. Pervežimai Serbija – Rusija kainuoja po 2 800 – 3 500 Eur. Frachtai svyruodavo tarp 2 800 – 3 000 – 3 500 Eur priklausomai nuo laikotarpio. UAB „R.“ buvo ne viena krovinių vagystė. Buvo pavogtos viena ar dvi persikų mašinos. Persikų viena mašina kainuoja apie 30 000 Eur. Buvo „Samsung“ krovinio vagystė. Mėsos krovinio vagystės neatsimena, gal buvo šokolado krovinio vagystė. Ši informacija nuskambėjo per visą įmonę. Nežino, kaip sprendžiamas klausimas dėl UAB „R.“ krovinių vagysčių. Buvo atvejis, kai policijoje teko rašyti pareiškimą dėl pavogtų krovinių, o kaip baigdavosi neatsimena. Nežino, ar pretenzijoje dėl pavogto krovinio klientai rašydavo krovinio vertę. CMR – krovinio važtaraštyje, krovinio vertė nėra nurodyta. Krovinio pakavimo rašto galėjo ir nematyti. Žino, kad rusų skyriuje buvo klientų atsiskaitymų vėlavimų, o ar jie atsiskaitė, ar ne nežino. UAB „R.“ turėjo veiklos draudimo polisą. Nežinojo nieko apie UAB „R.“ pateiktus ieškinius dėl žalos atlyginimo. Mano, jog, kai buvo UAB „R.“ direktoriumi jam nereikėjo pasirašyti jokių apskaitos dokumentų. Buhalterinę apskaitą tvarkė J. ir kita mergina E., joms nešdavo visus dokumentus, jos sėdėjo jų UAB „R.“ ofise. Nežino, kas buvo UAB „R.“ vyriausiasis finansininkas. Nežino, kur buvo saugomi UAB „R.“ finansiniai dokumentai. I. M. turbūt pasirašydavo UAB „R.“ finansinės apskaitos dokumentus. Tokių kaip UAB „R.“ finansininko pareigų, negirdėjo. Kiekvienas vadybininkas, susitaręs pervežti krovinį, atsispausdina konkretų užsakymą ir pats kažkiek saugoja, bet gal ir išmesdavo, nes nėra būtina saugoti. Transporto vadybininkas, kai pasamdydavo mašiną informaciją suvesdavo į „I“ sistemą. Sistemoje matė, ar yra skola vežėjui. Vežėjai atsiųsdavo sąskaitas ir UAB „R.“ jiems sumokėdavo. Duomenų apie pavedimus vežėjams nematė. Nežino, kodėl UAB „R.“ turi tiek daug kreditorių. Galbūt krovinių vagystės, galbūt klientai vėlavo mokėti. Kol dirbo UAB „R.“ su visais vežėjais buvo atsiskaityta. Kai dirbo UAB „R.“ žinojo, kad pastoviai vyko darbas – vežėjas įvykdo paslaugą, atsiunčia sąskaitą, sueina terminas, jie ją apmoka, praeina laikas, jis vėl perveža krovinį, atsiunčia sąskaitą ją apmoka.

Specialistė A. B. teisme parodė, kad yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekonominių tyrimų skyriaus vyr. specialistė. Nėra įrašyta į ekspertų sąrašą. Byloje pateikė specialisto išvadą dėl UAB „R.“. Tyrė, ar UAB „R.“ buvo moki 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 10 d. – liepos 31 d. duomenimis. Nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo UAB „R.“ buvo nemoki pagal liepos 31 d. duomenis. Mokumas yra nustatomas iš finansinių rodiklių balanse, jeigu nėra pradelstų įsipareigojimų, o pradelstų įsipareigojimų nebuvo, tačiau juos įmonei tvarkyti nėra privaloma. Kai nėra pradelstų įsipareigojimų apskaitos tada nemokumas nustatomas iš rodiklių, pateiktų balanse. Visus finansinius dokumentus jai pateikė tyrėja. Neturi teisės pati reikalauti dokumentų, jeigu reikia dokumentų, prašymą teikia tyrėjai. Prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnės visų dokumentų. Specialistai negali išvardinti konkrečių dokumentų, kokių jiems trūksta, kadangi nežino pavadinimų, nes vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu pats ūkio subjektas nusistato skaičių, pavadinimą. Buvo pateikti 4 prašymai dėl to, kad nepakanka UAB „R.“ dokumentų. Buvo užduotas klausimas: kaip pagrįstai UAB „R.“ pervedė 225 000 Eur į UAB „R. G.“ banko sąskaitą ir kaip panaudojo šias lėšas tiriamuoju laikotarpiu. Tokia paskola buvo suteikta jau esant įmonei nemokiai, nes iš nustatytų rodiklių žino, kad 2017 m. sausio 1 d. ir liepos 31 d. įmonė buvo nemoki, o paskolos sutartis sudaryta 2017 m. sausio 2 d. ir lėšos pervestos iki 2017 m. birželio 30 d. Net ir su turima 225 000 Eur suma UAB „R.“ buvo nemoki. Nustatė nemokumą konkrečiai datai, tam turi turėti tarpinę finansinę atskaitomybę ir nustatyti konkrečiai datai. Šiuo atveju yra dvi konkrečios datos, tai yra 2016 m. gruodžio 31 d. arba 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. liepos 31 d., nes iki bankroto bylos iškėlimo datos finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta, tai bankroto bylos iškėlimo datai nemokumą nustatė liepos 31 d. duomenimis. Negalėtų įvardinti, kas lėmė bankrotą. Reikia analizuoti priežastis, ekonominę padėtį norint nustatyti ar bankrotas buvo tyčinis. Nemokumas lemia bankrotą. Kreditoriniai įsipareigojimai ir yra pradelsti įsipareigojimai, tik jie skirstomi į pradelstus ir nepradelstus. Nesant apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visi dokumentai buvo pateikti tyrimui. Pradelstų, nepradelstų įsipareigojimų apskaita UAB „R.“ nebuvo vykdoma, bet tai nėra privaloma. Galima mokumą nustatyti iš finansinių rodiklių, pateiktų finansinėje atskaitomybėje. Nenustačius pradelstų įsipareigojimų galima nustatyti įmonės mokumą vadovaujantis balanse pateiktais finansiniais rodikliais. Iš esmės įmonės veikla ir finansiniai rodikliai, finansinė padėtis yra atvaizduota ne pradelstų, nepradelstų įsipareigojimų apskaitoje, o finansinėje atskaitomybėje. Yra pasitvirtinę savo metodines rekomendacijas, kuriomis vadovaujasi. Naujame bankroto įstatyme nurodyta, jau pradelstų įsipareigojimų nebeliko, nes jų apskaita nėra privaloma. Finansinėje atskaitomybėje yra visų metų ūkio subjekto rodikliai. Rėmėsi išvadoje tik finansine atskaitomybe. Išvadoje pateiktas vertinimas. Jeigu būtų pateikta pradelstų, nepradelstų įsipareigojimų apskaita, butų vertinusi, kadangi jų nebuvo, nurodė, kad nemokumą ir finansinę padėtį vertina pagal finansinius rodiklius pateiktus balanse. Jai buvo pateikti UAB „R.“ pirminiai dokumentai, bet negali konstatuoti, ar buvo pateikti visi dokumentai, nes nėra apskaitos registrų. Jeigu pirminiuose UAB „R.“ dokumentuose ir buvo nurodyti mokėjimų atidėjimai, tokios apskaitos nedarė, nes tai būtų jos, o ne ūkio subjekto apskaita. Jeigu vertintų kiekvieną atliktos ūkinės operacijos apskaitos dokumentą, vestų apskaitą kreditorinių įsiskolinimų ir tai jau būtų specialisto sudaryta apskaita, o ji tūri būti ūkio subjekto sudaryta. Registras, kuriame surašyta kiekviena atlikta ūkinė operacija, kada turėjo būti apmokėta, kiek turėjo būti apmokėta, kiek pradelsta, jeigu yra tokia tai yra ūkio subjekto vykdoma ir atlikta įsipareigojimų apskaita, iš kurių gali nustatyti, ar jie yra pradelsti ar ne pradelsti. Jeigu būtų tokia apskaita, tikrintų kiekvieną apskaitos dokumentą, kadangi ji neturi teisės ir pareigos atlikti tokią apskaitą. Jeigu būtų klausta konkretaus vieno dokumento ar dokumentų grupės, ūkio subjektas A ūkio subjektui B įvykdė ar pradelsė, tada, jeigu yra nurodyti konkretūs kiekiai, dokumentai, datos, sutikrintų, bet dabar nėra apskaitos registrų. Galėtų taikyti tik dokumentų tikrinimo metodą. Buvo pateikta UAB „R.“ kasos knyga ir pirminiai apskaitos dokumentai, bet negali pasakyti, ar jie visi, nes nėra apskaitos registrų. Apskaitos registrai yra sąrašas dokumentų/ duomenų, kada metų pabaigoje yra susumuojama ūkinių operacijų finansinė išraiška ir finansiniai rodikliai pateikiami balanse, pelno nuostolio atskaitoje ir kituose finansinių ataskaitų rinkiniuose. Kai atlieka mokumo, nemokumo tyrimą, jeigu nėra pradelstų įsipareigojimų, esmė yra balansas. Atlikdama tyrimą negali nustatyti įrašų pagrįstumo balansuose, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose apskaitos registrų nėra. Netikrino apskaitos registrų nebuvimo fakto pateiktuose dokumentuose ir nėra žinomos dokumentų nepateikimo priežastys. Paprastai apskaitos registrus veda įmonių buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo arba įmonė, su kuria sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Ūkio subjekto vadovas tvirtina registrus, nes ūkio subjekto vadovas organizuoja buhalterinę apskaitą, o vykdo konkretus asmuo arba įmonė ir buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą apskaitos registruose. Atlikdama tyrimą turėjo baudžiamosios bylos medžiagą. Neprisimena, ar atlikdama finansinį tyrimą skaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Būna, kad bendraujama su tyrėju tyrimo metu, bet jeigu nieko nėra papildomai pateikta, tai ūkio subjekto vadovas pats turi inicijuoti dokumentų pateikimą. Žinant kreditorinio reikalavimo sumą, kuri yra virš 1 000 000 Eur reikia žiūrėti turto ir įsipareigojimų santykį. Išvadoje parašyta, kad dėlto susidarė neigiama balansinė nuosavo kapitalo vertė ir vadovaudamasi akcinių bendrovių įstatymu jau pati įmonė turėjo inicijuoti įstatinio kapitalo atstatymą. Kreditoriniai įsipareigojimai visada turi neigiamą įtaką. Specialistai neatsako, ar bankrotas tyčinis ar ne, analizuoja ekonominę padėtį pagal finansinius rodiklius. Atsako į klausimus apie tai, kas lėmė įmonės bankrotą, pasako, kokie veiksniai turėjo įtakos.

Dėl papildomai posėdžio metu pateiktų UAB „R.“ apskaitos dokumentų parodė, jog kuomet teikė specialisto išvadą, jų nematė. 2019 m. balandžio 30 d. buvo išsiųstas prašymas, kad pateiktų visus dokumentus. Buvo siunčiama tyrėjui. Papildomai pateikti dokumentai nekeistų specialisto išvados dėl to, kad šie registrai yra suvestiniai. Turi būti registras, kuriame užregistruota kiekviena ūkinė operacija ar ūkinis įvykis, keičiantis ūkio subjekto turto ir įsipareigojimų dydį. Tada, kai yra suvesta atlikta kiekviena ūkinė operacija, tada yra suvedami galutiniai duomenys, kiekvienos dienos, mėnesio, kaip nusistato ūkio subjektas, kokius registrus veda ir kur jie registruoja tuos dokumentus ir duomenis iš tų dokumentų, pirminių apskaitos dokumentų, čia yra ūkio subjekto reikalas. Iš kur atsirado sumos apyvartoje, kokiais dokumentais pagrįstos tos sumos, tam, kad būtų nustatyta iš kur tos sumos, jos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Tam, kad būtų nustatyta kokiais dokumentais, turi būti registrai, kuriuose suregistruotas kiekvienas dokumentas ir jo duomenys išreikšti pinigine reikšme. Tai yra, kaip paprastai sako, buhalterinė sąskaita arba paprasčiau pagal sąskaitų planą didžioji knyga. Turėjo būti apskaitos registras, į kurį suvesti tie dokumentai ir matytųsi likučiai. Dabar surašyti į suvestinius registrus tik likučiai pradžiai, pabaigai ir apyvarta, sumažėjimas ir padidėjimas, o kas sudaro tas sumas, kur tie dokumentai, pagrindžiantys tų sumų susidarymą. Lygiai taip pat su finansine atskaitomybe. Kažkokiam konkrečiam laikotarpiui sudaromos finansinės ataskaitos iš sąskaitų likučių, nes į finansines ataskaitas yra rašomi sąskaitų likučiai. O iš kur tie likučiai, tai tam ir yra tvarkoma buhalterinė apskaita, tam yra reikalavimas įtraukti į apskaitą visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Kad būtų galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį, būtina turėti registrus, kuriuose būtų suregistruotos pirminės operacijos, suvesti galutiniai duomenys, įrašyti į balansą. Į suvestinį registrą įrašyta sumą, o kas sudaro tą sumą, kiek dokumentų, kada gauti tie dokumentai, kiek sumokėta, kiek įsipareigojimų įvykdyta, kiek turi įvykdyti, viskas turi būti matoma. Informacija, kuri tikrinama, turi būti suprantama ir pašaliniam asmeniui. Balansas yra buhalterinių sąskaitų likučiai. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, jų duomenys turi būti įregistruoti apskaitos registruose.

UAB „T.“, UAB „B.“, UAB „S.“, Serbijos Respublikos įmonių „T. T. D.“, „R. T. D.“, „B. D.“, „M. T. D.“, „B. B. L. D.“, „A.T. D.“ bei JAV įmonės „A. L. L.“ atstovės advokatės Donatos Juozumienės pareiškime nurodyta, kad UAB ,,R.“ atstovavę asmenys, veikdami bendrai 2017 m. vasario – birželio mėn. pagal UAB „R.“ vienkartines krovinių pervežimo sutartis su vežėjais: UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Serbijos Respublikoje registruotomis bendrovėmis: „T. T. D., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „R. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „B. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „M.T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „B. B. L. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „A. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „B. M. T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota bendrove „A. L. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pateikdami minėtiems vežėjams užsakymus dėl krovinių pervežimo už 128 098,31 Eur sumą, su minėtais vežėjais neatsiskaitė ir atsiskaitymui nepanaudojo 2017 m. birželio 7 d. iš Rusijos Federacijos įmonės UAB „R. J.“ gautų 166 150,00 Eur ir 115 900,00 Eur, iš viso 282 050,00 Eur piniginių lėšų, nors UAB „R.“ įsipareigojimai anksčiau įvardintiems vežėjams jau buvo pradelsti ir teismo sprendimais UAB „R.“ taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Turimais duomenimis, UAB „R.“ bendrovei „R. G.“ galimai neegzistuojančių (fiktyvių) ūkinių operacijų pagrindu pervedė 225 000,00 Eur. UAB „R. G.“ buvo įsteigta 2016 m. birželio 16 d., jos vadovu ir vieninteliu akcininku nuo bendrovės įsteigimo pradžios buvo I. M.. Prie pareiškimo pridėtos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys ir šių sutarčių vykdymą pagrindžiantys dokumentai (t. 1, b. l. 71-198, t. 2, b. l. 1-206).

UAB „R.A.“ pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 24 d., 2018 m. sausio 22 d. sudarytus UAB „R.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktus ir 2017 m. spalio 23 d. sudarytą UAB „R. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktą, iš kurių matyti, jog UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ finansinės apskaitos dokumentai buvo perduoti I. M. (pasirašė, kaip dokumentus perėmęs asmuo) (t. 8, b. l. 195-206).

Iš pateiktų UAB „T.“, UAB „B.“, UAB „S.“, Serbijos Respublikos įmonių „T. T. D.“, „R. T. D.“, „B. D.“, „M. T. D.“, „B. B. L. D.“, „A. T. D.“ bei JAV įmonės „A. L. L.“ CMR Važtaraščių ir PVM sąskaitų ? faktūrų patvirtintų kopijų matyti, jog:

1. 2017 m. sausio 20 d. tarp UAB „R.“ ir UAB „T.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E008747 (KR006629), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaita - faktūra už suteiktas paslaugas 3 175 Eur;

2. 2017 m. vasario 21 d. tarp UAB „R.“ ir UAB „T.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E009262 (KR007054), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaita - faktūra už suteiktas paslaugas suma 1 920 Eur;

3. 2017 m. vasario 23 d. tarp UAB „R.“ ir „T. T. D.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E009453 (KR007266), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaitą ? faktūra už suteiktas paslaugas 3 100 Eur;

4. 2017 m. kovo 27 d. tarp UAB „R.“ ir „T. T. D.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E010048 (KR007788), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaitą - faktūra už suteiktas paslaugas suma 2 800 Eur;

5. 2017 m. balandžio 25 d. tarp UAB „R.“ ir „B.B.L.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E010431 (KR008163), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaitą - faktūra už suteiktas paslaugas;

6. 2017 m. balandžio 21 d. tarp UAB „R.“ ir „B.B.L.“ sudaryta Vienkartinio krovinio pervežimo sutartis Nr. E010408 (KR008138), šio krovinio pervežimo CMR Važtaraštis ir sąskaitą - faktūra už suteiktas paslaugas (t. 7, b. l. 20-126).

1. Tarp UAB „R.“ ir Serbijos Respublikoje registruotos įmonės „R. T. D.“ buvo sudarytos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys: 2017 m. vasario 27 d. sutartis Nr. E009503 (KR007293), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009672 (KR007411), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009671 (KR007423). Įmonė „R. T. D.“ už suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas - faktūras: 2017 m. balandžio 4 d. sąskaitas Nr. 00537/17, Nr. 00538/17, Nr. 00539/17, taip pat pateikti krovinių CMR važtaraščiai Nr. 0103, 222102, 222118 (t. 7, b. l. 107-126).

2. Tarp UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys: 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010349 (KR008072), 2017 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. E010359 (KR007885), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010399 (KR008134), ir Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotos įmonės „A. L. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010386 (KR008103), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010389 (KR008098), bei pateikti CMR važtaraščių ir PVM sąskaitų - faktūrų kopijos (t. 7, b. l. 129-151)

Atstovės advokatės D. Juozumienės pateiktoje informacijoje papildomai nurodyta, kad UAB „R.“ ir „B. B. L. D.“ 2017 m. kovo ? balandžio mėnesiais buvo sudariusi ir daugiau vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių: Nr. E010185 (KR007924), Nr. E009922 (KR007672), Nr. E010267 (KR008003), Nr. 010296 (KR008005), Nr.010273 (KR008004), Nr. E010273 (KR008004), Nr. E010379 (KR008106), Nr. E010378, pagal kurias „B. B. L. D.“ buvo atlikusi pervežimų iš viso už 23 475,00 Eur. 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu „B.B.L.“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „R.“ 23 475,00 Eur skolos už atliktus pervežimus ir 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (aukščiau nurodytos Vienkartinio pervežimo sutartys Nr. E010431 (KR008163) ir E010408 (KR008138) nebuvo įtrauktos į 2017 m. birželio 6 d. pareiškimą, kadangi pareiškimo pateikimo metu mokėjimo terminai pagal šias sutartis ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas dar nebuvo suėję, dėl įsiskolinimo pagal jas 2017 m. birželio 20 d. pateiktas atskiras pareiškimas). Taipogi „B. B. L. D.“ prašė teismo taikyti UAB „R.“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, tos pačios dienos nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis dėl apsaugos priemonių buvo perduota vykdyti antstoliui A. N.. Po 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo UAB „R.“ atliko „B.B.L.“ du mokėjimus: 3 275,00 Eur ir 23 475,00 Eur sumai. Pridėti tai patvirtinantys dokumentai (t. 7, b. l. 20-104).

VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės yra registruotos tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). UAB „R.“ buveinės adreso pakeitimai į (duomenys neskelbtini), registre įregistruoti 2017 m. birželio 19 d., dokumentų ir duomenų teikėjui pateikus Registro tvarkytojui visus teisės aktais nustatytus ir jų reikalavimus atitinkančius dokumentus, tame skaičiuje ir patalpų savininko J. V. sutikimą registruoti bendrovės adresą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. UAB „R. G.“ buveinės adresas įregistruotas 2016 m. birželio 16 d. įregistravus registre steigiamą įmonę. Bendrovės steigėjas buvo J. V., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 89)

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, UAB „R.“ vadovai buvo/yra:

I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 20 d.;

Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo ? UAB „R.A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., įgaliotas asmuo V. K. ? nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., K. S. nuo 2017 m. lapkričio 30 d.;

UAB „R. G.“ vadovas nuo 2016 m. birželio 3 d. yra I. M.. Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo ? UAB „R.A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. liepos 5 d., įgaliotas asmuo A. K. (t. 14, b. l. 91-92).

VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (t. 14, b. l. 103-146), iš kurių matyti I. M. vadovavimo bendrovėms laikotarpiai, įstatuose esančios informacijos keitimo priežastys.

VĮ „Registrų centras“ pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie UAB „R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad šios bendrovės akcininku nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017m. vasario 10 d. buvo J. V., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2018 m. kovo 9 d. direktoriumi buvo I. M.; nuo 2018 m. kovo 9 d. bendrovės akcininku ir direktoriumi buvo Tadžikistano pilietis A. S., gim. 1969 m. sausio 30 d., registre registruotas 2019 m. liepos 29 d. (t. 14, b. l. 148-161).

2017 m. spalio 12 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Vilniaus aps. VPK KPENTV vyresniajam tyrėjui B. S. buvo pateikta 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“, atstovaujamų I. M., dėl 250 000 Eur paskolos įmonei UAB „R. G.“ suteikimo. Elektroniniame laiške nurodyta, kad paskolos sutartis siunčiama nuo I. M.. Elektroninį laišką pasirašė advokatas J. V.(t. 2, b. l. 227-228).

2017 m. spalio 17 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Vilniaus aps. VPK KPENTV vyresniajam tyrėjui B. S. buvo pateikti UAB „R. G.“ atlikti aštuoni pavedimai: 2017 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas 20 000,00 Eur sumai, gavėjas ? (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas 40 000,00 Eur sumai, gavėjas ? „C. I. C. L.“, gavėjo kredito įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Kinija; 2017 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas 25 000,00 Eur sumai, gavėjas ? „C. I. C. L.“, gavėjo kredito įstaiga „H“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Kinija; 2017 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas 15 000,00 Eur sumai, gavėjas ? „C. I. C. L.“, gavėjo kredito įstaiga „H“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Kinija; 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas 35 000,00 Eur sumai, gavėjas – „D.I.“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Singapūras; 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas 25 000,00 Eur sumai, gavėjas – „D.I.“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Singapūras; 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas 25 000,00 Eur sumai, gavėjas ? „Y. C.“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Kinija; 2017 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas 35 000,00 Eur sumai, gavėjas ? „Y. C.“, gavėjo kredito įstaigos šalis ? Kinija. Visuose mokėjimuose nurodytas skubumas – „Labai skubus“ (t. 2, b. l. 229-233).

AB SEB bankas 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 07.04.08-7559 pateikė UAB „R.“ sąskaitų, tarp jų ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei I. M. sąskaitų išrašus, IP adresus, iš kurių buvo vykdomos finansinės operacijos prisijungus prie šių sąskaitų bei informavo, kad AB SEB banko informacinėse sistemose yra nurodyti klientų I. M. ir A. B. duomenys. Banko pateiktais duomenimis, prie UAB „R.“ (naudotojas I. M.) AB SEB banko elektroninės bankininkystės buvo jungtasi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (t. 10, b. l. 22-273, t. 11, b. l. 1-209).

2020 m. rugpjūčio 19 d. vyriausiosios tyrėjos I. U. tarnybiniame pranešime dėl UAB „R.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo analizės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00653-17 nurodyta, kad atlikus AB SEB banko 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 07.04.08-7559 pateikto UAB „R.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valiuta EUR, išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. analizę nustatyta, kad:

2017 m. birželio 7 d. į sąskaitą buvo pervesta 166 150,00 Eur, mokėjimo paskirtis ? 30.09.2016 INVOICE REV005863 DD, kaip mokėtojas nurodyta įmonė „R. J.“, Rusija, Maskva, (duomenys neskelbtini), mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2017 m. birželio 7 d. į sąskaitą buvo pervesta 115 900,00 Eur, mokėjimo paskirtis ? 30.09.2016 INVOICE REV0006000 DD, kaip mokėtojas nurodyta įmonė „R. J.“, Rusija, Maskva, (duomenys neskelbtini), mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. birželio 8 d. iš sąskaitos pervesta 225 000,00 Eur, dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – „Avansinis mokėjimas“, gavėjas UAB „R. G.“, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad iš UAB „R.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R. G.“ banko sąskaitą buvo atlikti šie pavedimai, kurių paskirtyje nurodyta „Avansinis mokėjimas“:

2017 m. vasario 15 d. ? 50,00 Eur, dok. Nr. 34200202, gavėjas UAB „R. G.“, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. kovo 16 d. ? 200 Eur, dok. Nr. 34200261, gavėjas UAB „R. G.“, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

2017 m. gegužės 22 d. – 200,00 Eur, dok. Nr. 34200237, gavėjas UAB „R. G.“, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos sąskaitoje buvusios lėšos panaudotos darbo užmokesčio pervedimui; mokesčiams bankui, SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui; atsiskaitymams su ūkio subjektais pagal PVM sąskaitas - faktūras (INVOICE); įmokoms pagal lizingo ir faktoringo sutartis; antstolių nuskaitymams (t. 9, b. l. 274-275).

2020 m. rugpjūčio 21 d. vyriausiosios tyrėjos I. U. tarnybiniame pranešime dėl I. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo analizės nurodyta, kad atlikus AB SEB banko 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 07.04.08-7559 pateikto I. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valiuta EUR, išrašo analizę už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta, kad šios sąskaitos pradinis likutis: 290,45 Eur, iš viso įplaukų: 96 775,19 Eur, iš viso išlaidų: 97 047,28 Eur, galutinis likutis: 18,36 Eur. Nustatyta, kad į šią sąskaitą buvo atlikti pavedimai I. M. iš UAB „R.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini):

2017 m. birželio 23 d. ? 1 000 Eur avansas.

Atlikti pavedimai į I. M. sąskaitą iš UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017 m. birželio 15 d. ? 400 Eur, 2017 m. birželio 22 d. ? 400 Eur, 2017 m. liepos 5 d. ? 1 000 Eur, 2017 m. liepos 19 d.? 500 Eur, 2017 m. liepos 28 d. ? 1 000 Eur (t. 11, b. l. 210-212).

AB SEB bankas 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 07.04.02.08-5613 pateikė UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašą, IP adresus, iš kurių buvo vykdomos finansinės operacijos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. prisijungus prie šios sąskaitos bei prisijungimus prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės. Banko pateiktais duomenimis, šią sąskaitą atidarė J. V.. Šios sąskaitos tvarkymui buvo išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) I. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 16, b. l. 45-67).

AB SEB bankas 2020m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SEBLT/20/CR23711 pateikė UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymui I. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotos mokėjimo kortelės numerio (duomenys neskelbtini) žvaigžtutėmis pažymėtus skaičius Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 16, b. l. 75-76).

2020 m. liepos 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus UAB „R. G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. apžiūrą nustatyta, kad ši sąskaita yra EUR valiuta. Šios sąskaitos pradinis likutis: 16,61 EUR, iš viso įplaukų: 268 550,00 Eur, iš viso išlaidų: 268 610,60 Eur, galutinis likutis: 43,99 EUR. Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. buvo atliktos šios finansinės operacijos (pavedimai) į sąskaitą:

2017 m. vasario 15 d. ? 50,00 EUR, avansinis mokėjimas, dok. Nr. 34200202, mokėtojas UAB „R.“, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017 m. kovo 16 d. ? 200 Eur, avansinis mokėjimas, dok. Nr. 34200261, mokėtojas, UAB „R.“, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini),

2017 m. balandžio 5 d. ? 200,00 Eur, avansinis mokėjimas, dok. Nr. 250, mokėtojas UAB „R. S.“, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini).

2017m. gegužės 22 d. ? 200 Eur, avansinis mokėjimas, dok. Nr. 34200238, mokėtojas UAB „R.“, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini),

2017 m. birželio 8 d. ? 225 000,00 EUR, lėšų įskaitymas: avansinis mokėjimas, dok. Nr. 34200109, mokėtojas UAB R., įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini),

2017 m. birželio 19 d. ? 42 000,00 Eur, lėšų įskaitymas: OPLATA CONTRACT 84 01.08.2016, mokėtojas (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini),

2017 m. liepos 11 d. ? 100,00 Eur, avansinio mokėjimo 2017.06.08 d. grąžinimas, dok. Nr. IS00000001, unik. mokėj. kodas IS00000001, mokėtojas UAB „I“, (duomenys neskelbtini),

2017 m. rugpjūčio 16 d. ? 750,00 Eur, pagal SF, dok. Nr. 372, mokėtojas UAB „R. S.“, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini).

Atliktos finansinės operacijos (mokėjimai) iš sąskaitos I. M. 14 250 Eur sumai:

2017-06-13 - 600,00 EUR, Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM275 CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. 2(duomenys neskelbtini),

2017-06-13 - 400,00 EUR, Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM275 CASH,VILNIUS,LTU, atsisk. data 2017-06-13, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-06-16 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056 CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-06-19 - 400,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056 CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-19 - 500,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: DNB262, Konstitucijos pr.,Vilnius, LT, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-21 - 300,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056, CASH,VILNIUS, LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-25 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056, CASH,VILNIUS, LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-22 - 450,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056, CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-23 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM278, CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-23 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM278, CASH,VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-23 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM278, CASH, VILNIUS,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-26 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM012, CASH,TRAKU VOKE,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-26 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM012, CASH,TRAKU VOKE,LTU, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-08-29 - 600,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: SEB ATM056, CASH,VILNIUS, LTU, atsisk. data, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-06-15 - 400,00 EUR, lėšų pervedimas banko viduje: avansas, dok. nr. 47, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas I. M., gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-06-22 - 400,00 EUR, lėšų pervedimas banko viduje: avansas, dok. nr. 56, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas I. M., gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-05 – 1 000,00 EUR, lėšų pervedimas banko viduje: avansas, dok. nr. 61, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas I. M., gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-19 - 500,00 EUR, lėšų pervedimas banko viduje: avansas, dok. nr. 63, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas I. M., gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, operac. Nr. (duomenys neskelbtini),

2017-07-28 – 1 000,00 EUR, lėšų pervedimas banko viduje: avansas, dok. nr. 64, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas I. M., gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, operac. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliktos finansinės operacijos (pervedimai) iš sąskaitos kitiems ūkio subjektams nuo 2017-06-08 iki 2017-08-31:

2017-06-16 – 4 300,00 EUR, avansinis mokėjimas, dok. nr. 50, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „R. S.“, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini),

2017-06-21 – 20 000,00 EUR, Europinis SEPA pervedimas: By agreement KTL-2098745-03, dok. nr. 55, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-07-06 – 1 350,00 EUR, Europinis SEPA pervedimas: By R. invoice - 2017-072TR, dok. nr. 62, įm. kod.: (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini).

Atliktos finansinės operacijos (tarptautiniai pavedimai) iš sąskaitos 24 600,00 EUR sumai Baltarusijos Respublikoje registruotiems ūkio subjektams:

2017-06-20 – 5 000,00 EUR, paprastas: (duomenys neskelbtini).

Atliktos finansinės operacijos (tarptautiniai pavedimai) iš sąskaitos 200 000,00 EUR sumai Singapūre ir H. K. registruotiems ūkio subjektams:

2017-06-15 – 35 000,00 EUR, labai skubus: Payment for contract 2017 N002541, dok. nr. 48, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-15 – 25 000,00 EUR, labai skubus: Payment for contract Nr. 7-54963, dok. nr. 49, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-20 – 25 000,00 EUR, labai skubus: By contract No. L52-7841, dok. nr. 54, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-23 – 40 000,00 EUR, labai skubus: By contract No. L55-275980, dok. nr. 57, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-23 – 25 000,00 EUR, labai skubus: Payment for contract 2017-A432165, dok. nr. 58, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-27 – 35 000,00 EUR, labai skubus: Payment for contract Nr. 8-54687, dok. nr. 59, gavėjas (duomenys neskelbtini),

2017-06-27 – 15 000,00 EUR, Labai skubus, By contract No. L57-45324, dok. nr. 60, gavėjas (duomenys neskelbtini).

Taip pat sąskaitoje esančios piniginės lėšos laikotarpiu nuo 2017-06-13 iki 2017-08-31 buvo panaudotos: 957,11 EUR suma mokesčių pervesta AB SEB bankui; 2 381,40 EUR suma mokesčių pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 2 273,05 EUR suma panaudota atsiskaitant kortele: 2017-06-30 – 1 659,98 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: (duomenys neskelbtini), atsisk. data 2017-06-28, operac. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-30 - 598,00 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: (duomenys neskelbtini), atsisk. data 2017-06-28, operac. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-21 - 15,07 EUR, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lėšų nurašymas: (duomenys neskelbtini), atsisk. data 2017-07-19, operac. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 68-73)

2018 m. balandžio 12 d. atliktos kratos pas I. M. jo gyvenamojoje vietoje metu be kitų daiktų buvo rasti ir paimti 2 UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ antspaudai bei segtuvas su dokumentais (t. 15, b. l. 159-168).

2019 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti kratos metu pas I. M. gyvenamojoje vietoje paimtas segtuvas, kuriame yra 54 lapai su šiais dokumentais: 2017-02-24 VŠĮ „L.P.G.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys, pirkėjas ? I. M., 4 lapai, 2 egz.; 2017-08-02 susitarimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BS20150701.2015.07.01 nutraukimo (tarp UAB „R.A.“ ir UAB „R.“ direktoriaus I. M., 1 l.; UAB „R.“dokumentų 2018-02-12 perdavimo aktas, 1 l.; 2017-05-29 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis (pirkėjas - UAB „R.“, pardavėjas - UAB „R. S.“), 5 l., 2 egz.; 2017-05-25 UAB „R.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis (pirkėjas - I. M., pardavėjas - M. G.), 4 l.; 2017-05-29 UAB „R. E.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis (pirkėjas ? UAB „R.“, pardavėjas ? I. M.), 5 l., 2 egz.; 2017-02-10 UAB „R. G.“ akcijų pirkimo ? pardavimo sutartis (pirkėjas - I. M., pardavėjas ? J. V. kartu su sutuoktine A. J.-V.); 5 l., 2 egz.; 2017-04-03 UAB „R.“ akcijų pirkimo ? pardavimo sutartis (pirkėjas ? I. M., pardavėjas ? A. B. ir V. B.), 4 l., ir 2017-03-30 atsisakymas nuo pirmumo teisės įsigyti parduodamas akcijas, 1 l.; 2017-05-25 UAB „R.“ akcijų pirkimo ? pardavimo sutartis (pirkėjas ? I. M., pardavėjas ? M. G.), 4 l. (t. 15, b. l. 180-183).

BUAB „R.“ nemokumo administratorius UAB „M.V.S.“ direktorius K. S. 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 20/08/1/01 informavo, kad prieš buvusį BUAB „R.“ vadovą I. M. buvo pradėtos 3 civilinės bylos: dėl 225 000,00 Eur žalos atlyginimo, dėl 34 050,20 Eur žalos atlyginimo, dėl 90 739,87 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteista iš I. M. 225 000 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 660 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „R.“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi priteista iš I. M. 34 050,20 Eur ir 240 bylinėjimosi išlaidų BUAB „R.“ naudai. 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteista iš I. M. 60 739,87 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo eisme dienos 2018 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „R.“ naudai. Taip pat K. S. pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį, sudarytą su I. M., pagal kurią šalys susitarė, jog skolininkas (I. M.) įsipareigoja mokėti skolą sutartyje numatytomis sąlygomis (t. 7., b. l. 154-275).

I. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė UAB „R. G.“ dokumentų, kuriuos perdavė šios bendrovės akcijas nupirkusiam Tadžikistano piečiui A. S., kopijas, ir nurodė, kad dokumentų priėmimo ? perdavimo akto nepasirašė, todėl jo neturi (t. 16, b. l. 140-141).

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės A. B., atlikusios UAB „R.“ ekonominį tyrimą, išvadoje nurodyta, jog:

1. UAB „R.“ pradelstų įsipareigojimų 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. spalio 10 d. atliekant tyrimą nėra galimybės nustatyti, nes tyrimui nepateikti šių įsipareigojimų duomenų registrai ar registravimas kituose registruose, nes tiriamojo laikotarpio apskaitos registrų, išskyrus kasos knygą ir dokumentus iki 2017 m. liepos 31 d., tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra ir teismui nepateikti pradelstų ir nepradelstų įsipareigojimų dokumentai ir jų sumos. UAB „R.“ 2017 m. sausio 1 d. ir iki 2017 m. spalio 10 d. (2017 m. liepos 31 d. duomenimis) buvo nemoki, nes visų trijų apskaičiuotų finansinių rodiklių 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. liepos 31 d. reikšmės rodo nepatenkinamą padėtį, nors veikla 2017 m. sausio 1 d. nebuvo nuostolinga, nes balanse įrašytas pelnas 61 513,00 Eur, tačiau 2017 m. liepos 31 d. veikla nuostolinga, kadangi balanse įrašytas nuostolis ? 1 123 414,00 Eur ir neigiama nuosavo kapitalo vertė. UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes buvo nemoki, kadangi negalėjo greitai ir laiku padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų, nes trūko apyvartinių lėšų ir neturėjo greitai realizuojamo trumpalaikio turto, o visas turtas finansuotas skolintomis lėšomis. UAB „R.“ vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis turėjo atkurti įstatinį kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto dydžio, nes 2017 m. liepos 31 d. dėl 1 001 472,00 Eur nuostolio susidarė neigiama 938 281,00 Eur nuosavo kapitalo balansinė vertė ir nuosavas kapitalas tapo ? 906 830,50 Eur mažesnis už pusę 31 450,50 Eur įstatinio kapitalo.

2. UAB „R.“ nuo tiriamojo laikotarpio pradžios būdama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartimi suteikė 225 000,00 Eur paskolą UAB „R. G.“. Ši suma buvo nepanaudota atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ir dėl to jie patyrė 225 000,00 Eur nuostolį.

3. UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu lėšos sąskaitose bankuose ir kasoje, pagrįstos apskaitos dokumentais buvo panaudotos taip: kasoje buvusios lėšos grynaisiais pinigais, pagrįstos apskaitos dokumentais iki liepos 31 d. buvo panaudotos taip: išmokėtas darbo užmokestis, išmokėtos komandiruočių išlaidos, ūkio išlaidos ir sumokėta kitiems ūkio subjektams; sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ iki 2017 m. spalio 10 d.; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki 2017m. rugpjūčio 2 d., Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki 2017 m. spalio 10 d. buvusios lėšos, pagrįstos apskaitos dokumentais buvo panaudotos taip: darbo užmokesčio pervedimams; pervedimams tarp savo sąskaitų; komandiruočių išlaidų apmokėjimui; pervestiems mokesčiams bankui, SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui; mokėjimams už prekes ir paslaugas; bankomatuose išimtoms lėšoms, panaudotoms atskaitingo asmens atsiskaitymams su ūkio subjektais; avanso pervedimams I. M., panaudotas atsiskaitymams su ūkio subjektais; įmokoms pagal lizingo ir faktoringo sutartis; mokėjimams už kurą; pagal sutartį pervestai paskolai; pervedimams advokatui ir antstoliams.

4. Atliekant tyrimą nėra galimybės nustatyti UAB „R. G.“ veiklos ir finansinės būklės, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose UAB „R. G.“ tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinių ataskaitų rinkinio nėra.

5. Tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ 2017 m. sausio 2 d. sudaryta Paskolos sutartimi buvo pagrįstas UAB „R.“ 225 000,00 Eur pervedimas į UAB „R. G.“ sąskaitą banke. UAB „R. G.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iš UAB „R.“ gautą 225 000,00 Eur sumą su 55,31 Eur likučiu bei kitomis sąskaitoje gautomis 42 850,00 Eur lėšomis nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrai panaudojo taip (1 priedas): 957,11 Eur sumą mokesčių pervedė bankui; 2 381,40 Eur sumą mokesčių pervedė Sodrai; 965,07 Eur sumą sumokėjo atsiskaitydami kortele; 3 500,00 Eur grynaisiais išmokėjo I. M.; 3 300,00 Eur suma pervedė I. M. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; 6 444,73 Eur sumą grynaisiais pinigais išėmė bankomatuose; 20 100,00 Eur pervedė kitiems ūkio subjektams, iš jų: 20 000,00 Eur (duomenys neskelbtini) ir 100,00 EUR UAB „E.“; 201 357,00 Eur sumą labai skubiai pervedė į sąskaitas Singapūre ir H. K. registruotiems ūkio subjektams; 24 600,00 Eur sumą pervedė ūkio subjektui Baltarusijoje; 4 300,00 Eur sumą pervedė UAB „R. S.“.

6. UAB „R.“ tiriamojo laikotarpio apskaitos registrai, išskyrus kasos knygą, tyrimui nepateikti, dėl to atliekant tyrimą negalima iš dalies nustatyti jos 2017 m. rugsėjo 28 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkydama buhalterinę apskaitą 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. rugsėjo 28 d. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (t. 16, b. l. 149-162).

Pateikus papildomus dokumentus teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro raštu pateikta informacija, jog apžiūrėjus ir įvertinus pateiktus UAB „R.“ papildomus dokumentus, jie 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadą Nr. 140-IS1-1118(8.1) keičia konstatuojant, kad galima nustatyti UAB „R.“ 2017 m. rugsėjo 28 d. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 21, b. l. 110).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas laiko įrodyta, jog I. M. savo veiksmais dalį UAB „R.“ turto 2021 m. gegužės 17 d. patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino (BK 183 straipsnio 2 dalis), kitą dalį šios bendrovės turto patikslintame 2021 m. birželio 25 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, su teismo padarytais patikslinimais, kurie bus aptariami motyvuojamojoje dalyje, iššvaistė (BK 184 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas laiko įrodytomis aplinkybėmis, jog I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje (Skolininko nesąžiningumas), pagal pateiktą 2021 m. birželio 25 d. patikslintą kaltinimą bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019).

Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesąžiningumas) baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialiuosius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu. Šio straipsnio prasme turto iššvaistymas reiškia tokius aktyvius kaltininko veiksmus, kai jis savo įmonės turtą panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. Šia veika iššvaistomas kaltininkui savas turtas; jei iššvaistomas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje, tačiau jam svetimas turtas, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnį. Tais atvejais, kai kaltininkas, būdamas įmonės administracijos vadovas, iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą, taip padarydamas turtinės žalos šio turto savininkams ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 184 straipsnį ir 208 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis audžiamojoje byloje Nr. 2K-149-303/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, jog I. M., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., buvo UAB „R.“ direktoriumi, ir turėjo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti UAB „R.“ turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ką jis ir darė. Taip pat nustatyta, jog I. M. buvo ir UAB „R. G.“ direktoriumi nuo 2016 m. birželio 3 d., o nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. liepos 29 d. (t. 14, b. l. 149-151) ir vieninteliu akcininku, ir taip pat turėjo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti šios bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis šios bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Šias aplinkybes patvirtino tiek apklausiamas pats kaltinamasis I. M., nurodydamas, jog jis buvo šių įmonių direktoriumi ir turėjo prisijungimo duomenis prie šių bendrovių banko sąskaitų, pats atlikdavo mokėjimo pavedimus; šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie I. M. valdomas įmones, VMI pateikta informacija apie UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ vadovus bei jų tvarkomą apskaitą (t. 14, b. l. 91-92) bei šių bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „R.A.“ vadovas A. K. bei buhalterė V. Ž., patvirtindami, jog jų įmonė tvarkė minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą pagal pateiktus dokumentus, o visas finansines operacijas atlikdavo pats I. M., bei pateikė tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus; kaltinimuose nurodytas atliktas I. M. finansines operacijas patvirtina ir AB SEB banko pateikta informacija.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir UAB „T.“, UAB „B.“, UAB „S.“, Serbijos Respublikos įmonių „T. T. D.“, „R. T. D.“, „B. D.“, „M. T. D.“, „B. B. L.D.“, „A. T. D.“ bei JAV įmonės „A. L. L.“ CMR Važtaraščių ir PVM sąskaitų ? faktūrų patvirtintų kopijų, UAB „R.“ užsiėmė tarptautinių krovinių pervežimo paslaugų organizavimo teikimu – pagal sudarytas sutartis organizuodavo krovinių pervežimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog už krovinių pervežimo paslaugas UAB „R.“ atsiskaitymas su krovinius pervežusiomis bendrovėmis ėmė strigti nuo 2017 m. pavasario. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats I. M., parodydamas, jog trūko apyvartinių lėšų, kadangi su UAB „R.“ laiku neatsiskaitė užsakovai, šias aplinkybes (dėl atsiskaitymo vėlavimo) patvirtino ir krovinių pervežimo paslaugas teikusių įmonių UAB „T.“, UAB „B.“, UAB „S.“ atstovai M. Č., A. B., V. S. bei UAB „R.“ dirbę darbuotojai M. G. ir V. M..

I. M., žinodamas, kad UAB „R.“ yra nemoki, pasinaudodamas AB SEB banke jam suteikta prieigos teise prie UAB „R.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 8 d. iš šios sąskaitos į UAB „R. G.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, be teisėto pagrindo pervedė šias pinigų sumas: 2017 m. vasario 15 d. ? 50 Eur, 2017 m. kovo 16 d. – 200 Eur, 2017 m. gegužės 22 d. – 200 Eur, 2017 m. birželio 8 d. ? 225 000 Eur. Dalį piniginių lėšų I. M., disponuodamas UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., kaltinime nurodytame banke ir bankomatuose, atlikdamas 15 įvairaus dydžio grynųjų pinigų išėmimo operacijų bei, pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d., į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atlikdamas 5 kaltinime nurodytus pavedimus, jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „R.“ turtą ? 14 250 Eur pavertė savo turtu. Nors bylos nagrinėjimo metu I. M. tvirtino, kad dalis jam pervestų pinigų buvo panaudota atsiskaitymams su UAB „R.“ kreditoriais, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu iš UAB „R.“ banko sąskaitos į UAB „R. G.“ banko sąskaitą I. M. pervedė į savo asmeninę sąskaitą bei išgrynino bankomatuose iš viso 14 250 Eur piniginių lėšų. Nurodyta pagrindinė pinigų pervedimo paskirtis – „avansas“, nesant jokių kitų finansinių dokumentų apie šių lėšų galutinę panaudojimo paskirtį, nėra pagrindas pripažinti, jog lėšos buvo panaudotos UAB „R.“ reikmėms ar jos interesais, o UAB „R.“ dėl tokių finansinių pavedimų į UAB „R. G.“ sąskaitą ir pinigų išgryninimo buvo padaryta 14 250 Eur turtinė žala.

Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad kaltininko tvirtinimai dėl turto ar turtinės teisės panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija: turto pasisavinimu gali būti pripažinti ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei (įmonėms) pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta būtent tai, kad dalį UAB „R.“ pinigų (14 250 Eur) I. M. panaudojo savo reikmėms, nors žinojo, kad įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, kad iš Rusijos įmonių pervestos piniginės lėšos gali būti panaudotos įmonės UAB „R.“ veiklai, tačiau šios lėšos, pasinaudojant UAB „R. G.“ banko sąskaita, buvo pervestos į šią sąskaitą, o vėliau I. M., kaip jau paminėta – dalį jų išgrynino, dalį pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą. Tai, kad I. M., žinodamas, jog UAB „R.“ yra nemoki, neplanavo atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina ir jo veiksmų išgryninant pinigus laikas ir intensyvumas ? laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d., kuomet jau buvo pranešęs darbuotojams apie tai, kad UAB „R.“ bankrutuoja, iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., kol dar nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, kaltinamasis atliko net 15 finansinių operacijų, susijusių su pinigų išgryninimu iš UAB „R. G.“ sąskaitos.

Taigi, tokie veiksmai tik dar kartą patvirtina, jog I. M. tikslas buvo pasisavinti 14 250 Eur UAB „R.“ lėšų, todėl šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės turto pasisavinimas, kadangi pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes kaip paminėta, I. M. suvokė, jog UAB „R.“ pinigines lėšas, pasinaudodamas kitos įmonės UAB „R. G.“ banko sąskaita, pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą, dalį išsigrynino ir panaudojo savo reikmėms, ir norėjo taip veikti.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. birželio 7 d. į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti du pavedimai iš mokėtojo ? įmonės „R. J.“, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ? 166 150 Eur, ir 115 900 Eur, t. y. iš viso į UAB „R.“ sąskaitą vien per šiuos du pavedimus įplaukė 282 050 Eur lėšų, iš kurių jau kitą dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d., I. M. atliko 225 000 Eur pavedimą į UAB „R. G.“ sąskaitą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kitą didžiąją dalį šių pinigų, t. y. 206 557, 98 Eur, I. M. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 27 d. pervedė kaltinime nurodytoms įmonėms: 2017 m. birželio 15 d. ? 35 000 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D.I.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „O. B.“ banke, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y. C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „C. C. B.“ banke, 2017 m. birželio 16 d. 4 300 Eur į UAB „R. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. pervedė 25 000 Eur į Singapūro Respublikos įmonės „D.I.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „O. B.“ banke, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y. C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „C. C. B.“ banke, 2017 m. birželio 27 d. pervedė 15 000 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C. I. C. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „HSBC“ banke, bei 2017 m. birželio 28 d. atsiskaitė UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir 598,00 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų atliktų finansinių operacijų, mokėjimų ir jų sumų. Tai patvirtino apklaustas tiek pats kaltinamasis I. M., parodydamas, jog pinigines sumas iš UAB „R.“ pervedė į UAB „R. G.“ sąskaitą kaip paskolą, nes planavo įsigyti jūrinius konteinerius, kad dalis lėšų buvo skirta ir jo asmeniniams poreikiams; tai patvirtina ir byloje esantys finansiniai dokumentai – pateikti banko sąskaitų išrašai, mokėjimo pavedimai ir nurodymai, kuriuose užfiksuotos paminėtos finansinės operacijos. Taip pat pateikta specialisto išvada, kurioje atliktas ekonominis UAB „R.“ tyrimas, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ buvo nemoki. Nors I. M., savo kaltę pripažindamas iš dalies, tvirtina, kad tokį jo elgesį lėmė jo noras išgelbėti UAB „R.“ nuo bankroto, kad turėjo planų, kaip jau paminėta, įsigyti jūrinių konteinerių ir juos pardavęs uždirbti lėšų bei atsiskaityti su kreditoriais, visgi teismas jo pateiktą versiją laiko nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka. Kaip jau paminėta, iš byloje apklaustų liudytojų ? krovinių vežimo užsakovų UAB „S.“, UAB „B.“, UAB „T.“ atstovų M. Č., A. B., V. S. parodymų matyti, jog 2017 m. pavasarį dėl jų atliktų krovinių pervežimų pagal UAB „R.“ užsakymus pradėjo strigti atsiskaitymai, iš pradžių jiems vadybininkai sakė, kad atsiskaitys, kad reikia palaukti, tačiau vėliau su niekuo iš UAB „R.“ nebebuvo galima susisiekti, ir buvo neatsiskaityta už atliktus pervežimus, o iš I. M. pusės nebuvo jokios iniciatyvos dėl atsiskaitymo. Pastarieji vėliau sužinojo, jog UAB „R.“ iškelta bankroto byla. UAB „R.“ dirbę vadybininkai V. M., M. G. taip pat patvirtino, jog 2017 m. prasidėjo problemos su atsiskaitymais, klausė I. M., kodėl vėluoja atsiskaitymai, pastarasis aiškino, kad trūksta apyvartinių lėšų, jokios kalbos apie jūrinių konteinerių pirkimą nebuvo, už pervežimus atsiskaitinėdavo tiesiogiai I. M., vėliau, gal 2017 m. birželio mėnesį, I. M. pasakė, kad UAB „R.“ bankrutuoja, todėl visi darbuotojai buvo atleisti. Liudytojas A. B., kurį laiką kaip kad pats nurodė, buvęs fiktyvus UAB „R.“ direktorius, taip pat patvirtino, jog nieko nežinojo apie jokius I. M. investicinius planus, susijusius su jūriniais konteineriais, taip pat nieko nežinojo apie tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ sudarytą paskolos sutartį 225 000 Eur sumai. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybes, kad I. M. žinodamas apie sunkią UAB „R.“ padėtį, neketino atsiskaityti su kreditoriais, ir jo tikslas buvo kuo greičiau iš UAB „R.“ pinigines lėšas perkelti į kitą įmonės sąskaitą, šiuo atveju UAB „R. G.“ sąskaitą, o iš jos panaudoti tyrimo metu nenustatytais tikslais, patvirtina aplinkybė, jog jau nuo 2017 m. gegužės mėnesio buvo prasidėję teisminiai procesai dėl lėšų išieškojimo net keturiose civilinėse bylose Nr. eL2-27112-807/2017, Nr. eL2-27441-905/2017, Nr. 2-27879-465/2017, Nr. eL2-28939-918/2017, nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 7 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant UAB „R.“ turtą (paskutinis 2017 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. eL2-28939-918/2017 – 23 475 Eur sumai (t. 7, b. l. 170-174). Nepaisant taikomų turto areštų, suprasdamas ir suvokdamas, jog kiti UAB „R.“ kreditoriai, taip pat ir nurodyti kaltinime, galimai kreipsis dėl skolų priteisimo ir UAB „R.“ piniginėms lėšoms bus taikomos analogiškos laikinos apsaugos priemonės, I. M. atliko iš UAB „R.“ banko sąskaitos 225 000 Eur pavedimą į UAB „R. G.“ banko sąskaitą, iš kurios, kaip jau paminėta, dalį pinigų pasisavino, o kitą dalį pinigų iššvaistė ? atliko skubius kaltinime nurodytus pavedimus į Azijoje esančias įmonių sąskaitas bei atsiskaitė UAB „R. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir 598,00 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiais veiksmais padarė UAB „R.“ kreditoriams žalą.

Jokių duomenų apie tai, kad I. M. būtų planavęs pirkti jūrinius konteinerius (išskyrus liudytojos J. P. parodymus), byloje nebuvo surinkta, o ir pats I. M. bylos nagrinėjimo metu teismui negalėjo pateikti nei vienos sutarties, ar kokių nors kitų dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius bei sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog atlikti kaltinime į Azijos šalis nurodyti finansiniai pavedimai pakankamai didelėmis sumomis (be kita ko, su žyma „Labai skubus“), kad daryti pirkimai „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, sudarytų pagrindą manyti, jog jie buvo atlikti UAB „R.“ naudai ir jos interesais. Liudytoja J. P. posėdžio metu tvirtino žinojusi apie I. M. planus pirkti jūrinius konteinerius, tačiau tų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nenurodė, nes, anot jos, to niekas neklausė. Teismas nesiremia šios liudytojos parodymais ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ji yra kaltinamojo I. M. sugyventinė, t. y. šeimos narė, ir tokius palankius parodymus duoda galimai norėdama padėti išvengti I. M. baudžiamosios atsakomybės.

I. M. veiksmai, pervedant į UAB ,,R. G.“ banko sąskaitą 225 000 Eur, kurių dalis – 206 557, 98 Eur buvo iššvaistyta, o kita dalis pasisavinta, I. M. pinigines lėšas panaudojant savo asmeniniais interesais ir naudai, kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto iššvaistymas) ir pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesąžiningumas), iššvaistant pinigines lėšas, kurios galėjo būti pateiktos skoloms padengti, dėl ko padaryta turtinės žalos kreditoriams. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nes I. M. suvokė, jog UAB „R.“ lėšas perveda pagal ekonomiškai nenaudingą sandorį, kaip pats nurodė ? pagal paskolos sutartį, į UAB „R. G.“ sąskaitą, iš kurios dalį pinigų panaudojo atsiskaitymams, kitą dalį pervedė į Azijos įmonių sąskaitas, suvokdamas, kad šios lėšos nebus panaudotos kreditorių atsiskaitymams dengti ir to norėjo.

Dėl dokumentų klastojimo

Baudžiamojoje byloje I. M. taip pat kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, norėdamas pagrįsti UAB „R.“ 225 000 Eur piniginių lėšų pavedimą, pagamino netikrą 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas UAB „R.“ įsipareigoja paskolos gavėjui UAB „R. G.“ suteikti 250 000 Eur paskolą iki 2017 m. birželio 30 d. (t. 2, b. l. 228) ir šią sutartį 2017 m. spalio 12 d., 9.45 elektroniniu paštu pateikė ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis nustato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018).

Byloje nėra ginčijama, kad I. M. pasirašė kaltinime nurodytą paskolos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ dėl 250 000 Eur paskolos suteikimo UAB „R. G.“, nesutinkama su tuo, kad šiame dokumente esantys duomenys atitiko tuo metu buvusią faktinę situaciją, t. y. tiek I. M., tiek jo gynėjas tvirtina, kad šioje sutartyje nurodytos aplinkybės nėra išgalvotos, kad pagal ją realiai buvo atliktas pavedimas UAB „R. G.“. Visgi teismas nesutinka su gynybos pateiktais argumentais ir laiko, jog byloje pateiktą paskolos sutartį I. M. pagamino siekdamas pateisinti savo veiksmus ? atliktą 225 000 Eur pavedimą į UAB „R. G.“ banko sąskaitą. Pažymėtina, jog iš UAB „R.“ ekonominį tyrimą atlikusios specialistės A. B. išvados ir jos paaiškinimų teisme matyti, jog jau 2017 m. sausio 1 d. UAB „R.“ buvo nemoki, nors 2017 m. sausio 1 d. UAB „R.“ veikla nebuvo nuostolinga, nes balanse buvo įrašytas 61 513 Eur pelnas (t. 16, b. l. 149-162), tačiau 2017 m. liepos 31 d. veikla nuostolinga, kadangi balanse įrašytas nuostolis ? 1 123 414,00 Eur ir neigiama nuosavo kapitalo vertė. UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes buvo nemoki, kadangi negalėjo greitai ir laiku padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų, nes trūko apyvartinių lėšų ir neturėjo greitai realizuojamo trumpalaikio turto, o visas turtas finansuotas skolintomis lėšomis. UAB „R.“ vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis turėjo atkurti įstatinį kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto dydžio, nes 2017 m. liepos 31 d. dėl 1 001 472,00 Eur nuostolio susidarė neigiama 938 281,00 Eur nuosavo kapitalo balansinė vertė ir nuosavas kapitalas tapo ? 906 830,50 Eur mažesnis už pusę 31 450,50 Eur įstatinio kapitalo. Taigi, net ir tikint I. M. teiginiais, kad jis tikėjosi, jog metų eigoje UAB „R.“ uždirbs pakankamai lėšų (nes 2017 m. sausio 17 d. buvo tik 61 513 Eur pelno) ir iš jų galės suteikti aptariamą paskolą, visgi nelogiškas ir ekonomiškai nenaudingas veiksmas 2017 m. birželio 8 d. vykdyti jo tvirtinamą paskolos suteikimą UAB „R. G.“, kai tuo metu jau buvo pradėti civiliniai procesai paminėtose 4 civilinėse bylose ir, jo darbuotojų teigimu, I. M. 2017 m. birželio mėn. pradžioje jau buvo pasakęs apie tai, kad įmonė bankrutuoja ir darbuotojai bus atleidžiami. Pabrėžtina ir tai, kad nei vienoje iš šių civilinių bylų nebuvo pateikta ši informacija, jog UAB „R.“ suteikė UAB „R. G.“ 225 000 Eur paskolą, tokios informacijos apie paskolą, ar paskolos sutartį I. M. nenurodė nei UAB „R.A.“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. Ž., nei bankroto administratoriui K. S., ši paskolos sutartis niekaip neatvaizduota ir UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. Atliktame 2017 m. birželio 7 d. pavedime į UAB „R. G.“ sąskaitą šio pavedimo paskirtyje taip pat nėra nurodyta, jog šis pervedimas atliekamas pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį, tiesiog nurodyta kaip „avansinis mokėjimas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek K. S. parodymais, tiek V. Ž. parodymais bei paties I. M. parodymais nustatyta, jog UAB „R. G.“ nevykdė jokios veiklos, jog dirbantis buvo tik vienintelis I. M., byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „R. G.“ būtų ketinusi užsiimti kokia nors veikla, tad nebuvo jokio objektyvaus poreikio skolintis lėšas. Taigi, tokios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad I. M., norėdamas pateisinti UAB „R.“ nepagrįstą lėšų pervedimą kitai savo valdomai įmonei UAB „R. G.“, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netrikrą paskolos sutartį, kurią, kaip nurodyta kaltinime, pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui.

I. M. veiksmai dėl netikro dokumento pagaminimo kvalifikuoti teisingai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas). Pastebėtina, jog, nors šia paskolos sutartimi buvo bandoma pateisinti 250 000 Eur sandorį, tačiau ne dėl šio suklastoto dokumento, o dėl kitų kaltų I. M. veiksmų buvo padaryta žala UAB „R.“ ir jos kreditoriams. Tad nėra pagrindo I. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo aplinkybių patikslinimo

Teismas patikslina kaltinimą UAB „S.“ sąskaitomis, pagal kurias nebuvo atsiskaityta kreditoriams ir jose nurodytas pinigines sumas, t. y. 2017 m. balandžio 19 d. sutartis E010394 (KR007886), 2017 m. balandžio 26 d. sutartis E010441 (KR008178) nurodant jog bendrovei UAB „S.“ buvo neatsiskaityta ne už 4 900,50 Eur, kaip nurodyta kaltinime, o už 8 107,00 Eur, „B. B. L.D.“ ? neatsiskaityta ne už 25 865 Eur, o už 29 190 Eur, iš viso neatsiskaityta ne už 151 555,8 Eur, kaip nurodyta kaltinime, o už 158 137,8 Eur. Taip pat teismas patikslina „B. D.“ 2017 m. kovo 21 d. sutarties Nr. iš E009965 į E009962. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir nepakankamas atidumas nurodant kaltinimuose atitinkamuose dokumentuose esančius duomenis. Taip pat teismas patikslina kaltinime dėl skolininko nesažiningumo nurodytą pasisavinto ir išvaistyto bendro turto vertę 220 807,98 Eur (14250+206557,98), kadangi tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Likusi 4192,02 Eur UAB „R. G.“ sąskaitoje pinigų suma nebuvo pasisavinta ir išvaistyta.

Bylos nagrinėjimo metu I. M. buvo informuotas apie šiuos patikslinimus, jie veikų kvalifikacijai reikšmės neturi, nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, nesunkina jo teisinės padėties, tačiau turi reikšmės teisiniam aiškumui.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo

I. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo UAB „R.“ apskaitos registrų. Bylos nagrinėjimo metu I. M. pateikė papildomus UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo apžiūrėti ir ištirti. Pateikus papildomus dokumentus teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro raštu buvo pateikta informacija, jog apžiūrėjus ir įvertinus pateiktus UAB „R.“ papildomus dokumentus, jie 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadą Nr. 140-IS1-1118(8.1) keičia konstatuodami, kad galima nustatyti UAB „R.“ 2017 m. rugsėjo 28 d. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 21, b. l. 110). Prokurorė bylos nagrinėjimo metu šio kaltinimo dalies atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 223 straipsnis baudžiamąją atsakomybę sieja su konkrečiais padariniais ? negalimumu visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, darytina išvada, kad BK 223 straipsnyje inkriminuota veika I. M. nepasitvirtino ir jis išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

2018 m. kovo 27 d. nutarimu civiliniais ieškovais pripažinti: UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „T. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „R. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „M. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B.B.L.D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B. M. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A. L. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), dėl 128 098,31 Eur padarytos žalos. Civilinius ieškovus atstovavusi advokatė D. Juozumienė ieškiniu prašė iš kaltų asmenų priteisti: UAB „T.“? 4 873, 38 Eur, UAB „S.“ 4 900,50 Eur, UAB „B.“ 7 426,00 Eur, „T. T. D.“ 5 630,52 Eur, „R. T. D.“ 10 183,91 Eur, „B. D.“ 14 100, 00 Eur, „M. T. D.“ ? 31 325,00 Eur, „B. B. L. D.“ ? 2 984,00 Eur, „A. T. D.“ ? 26 475, 00 Eur, „B. M. T. D.“ – 13 200 Eur, „A. L. L.“ – 7 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš viso bendroje sumoje 128 098,31 Eur (t. 7, b. l. 5-6).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsižvelgus į I. M. mokėjimus, bei pateiktus UAB „S.“ dokumentus (t. 19, b. l. 99) buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, patikslinant sumas, nurodant jog iš I. M. prašoma priteisti UAB „T.“? 4 743, 38 Eur, UAB „S.“ – 7 977,00 Eur, UAB „T. T.“ (buvusi UAB „B.“) – 7 256,00 Eur, „T. T. D.“ – 5 490,52 Eur, „R. T. D.“ 9943,91 Eur, „B. D.“ – 13 780, 00 Eur, „M. T. D.“ ? 30 625,00 Eur, „B. B. L. D.“ ? 2 404,00 Eur, „A. T. D.“ ? 25 875, 00 Eur, „B. M. T. D.“ – 12 900 Eur, „A. L. L.“ – 6 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 20, b. l. 73).

Civilinių ieškovų atstovė, atsižvelgdama į atliktus mokėjimus dar kartą pateikė patikslintus atitinkamų bendrovių iškinius ir prašė iš I. M. priteisti turtinės žalos atlyginimo:

„A. L. L.“ – 6 800 Eur (t. 22, b. l. 40-47).

Bylos nagrinėjimo metu civilinių ieškovų atstovė ieškinius palaikė ir prašė juos priteisti iš I. M., pažymėjo, jog UAB „R.“ bankroto procedūra yra baigta ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas bei pateikė 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2020 (t. 20, b. l. 74-76). Taip pat pažymėjo, jog UAB „R.“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 225 000 Eur suma buvo priteista iš I. M. bendrovei UAB „R.“, tačiau ne jos atstovaujamiems ieškovams tiesiogiai.

Prokurorė prašė civilinį ieškinį atmesti, kadangi civilinėje byloje pagal UAB „R.“ bankroto administratoriaus ieškinį buvo patenkintas civilinis ieškinys dėl iššvaistytų UAB „R.“ piniginių lėšų ? 225 000 Eur priteisiant jas iš I. M..

I. M. ir jo gynėjas J. Vilys dėl civilinio ieškinio sutiko su prokurorės pozicija, jog civilinis ieškinys šioje byloje neturėtų būti priteisiamas, kadangi 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021 yra patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas, civiliniai ieškovai šioje byloje visi yra III eilės kreditoriai, tad civiliniai ieškiniai šioje byloje negalimi, nes tai reikštų non bis in idem principo pažeidimą.

Visgi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nesutinka su prokurorės ir kaltinamojo gynėjo pateiktais aiškinimais, jog civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai yra tapatūs, pateiktiems bankroto byloje, ar kad jų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, ir kad jie nebegali būti tenkinami šioje baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2013, 3K-3-381/2013 ir kt.) yra suformuotos atitinkamos taisyklės dėl išieškojimų į bankrutavusios įmonės turtą nukreipimo. Pirma, įmonei iškėlus bankroto bylą, nukreipiant išieškojimą į tokios bendrovės turtą pirmiausia turi būti vadovaujamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kur kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei tenkinami laikantis nustatytos eilės ir tvarkos. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pateiktas bankroto procedūrų metu galinčių atsirasti kreditorių reikalavimų sąrašas nėra baigtinis – galimi ir kiti reikalavimai, kilę bankroto proceso metu ir įtrauktini į kreditorių reikalavimų sąrašą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008 ir kt.). Antra, bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi, vieni tokių yra kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Trečia, kreditoriai, kurie kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais skolininkui iki bankroto bylos iškėlimo, išsprendus jų pradėtas civilines bylas, tampa tokiais pat įmonės kreditoriais kaip ir tie, kurie perdavė savo reikalavimus po bankroto bylos iškėlimo tiesiogiai bankroto administratoriui. Nors kreditoriaus reikalavimas atsirado tada, kai įmonei jau buvo iškelta bankroto byla, tačiau kreditorius negali tapti pirmesnės eilės išieškotoju negu tas, kuris laikydamasis įstatymo ir nepraleisdamas termino kreipėsi į bankroto administratorių dėl jo reikalavimo įtraukimo. Todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje yra išspręstas civilinis ieškinys, nesudaro pagrindo jį tenkinti prioriteto tvarka, o yra perduodamas į vykstančią bankroto bylą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „R.“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „M.S.“ (t. 14, b. l. 129-131). 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patikslintas kreditorių sąrašas ir jame įtraukti šioje baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniais ieškovais: UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „T. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „R. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „M. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B. B. L. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „B. M. T. D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A. L. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 13-28).

2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pagal bankroto administratoriaus UAB „M.V.S.“ prašymą iš I. M. bankrutuojančiai UAB „R.“ buvo priteista 225 000 Eur žalos atlyginimo dėl be teisėto pagrindo atlikto pavedimo iš UAB „R.“ banko sąskaitos į UAB „R. G.“ banko sąskaitą (t. 7, b. l. 170-174).

2019 m. lapkričio 7 d. tarp BUAB „R.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „M.V.S.“, kurio vardu veikia įgaliotas asmuo K. S., ir I. M. buvo sudaryta Taikos sutartis, pagal kurią skolininkas, t. y. I. M. įsipareigoja mokėti priteistą 225 000 Eur sumą (t. 7, b. l. 175-176). 2020 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „M.V.S.“, atstovaujama K. S., perleido reikalavimo teisę UAB „R. J.“, atstovaujamos direktoriaus R. Ž. (sutartyje „Naujasis kreditorius“) į priede nurodytus skolininkus, taip pat ir į I. M. dėl 225 000 Eur skolos priteisimo (t. 20, b. l. 76-78). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu UAB „R.“ veikla pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 20, b. l. 74-76). Pabrėžtina, jog UAB „R.“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (t. 21, b. l. 143-148).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Kaip matyti iš bylos duomenų, žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas bankroto byloje, civiliniai ieškovai su analogiškais kreditoriniais reikalavimais buvo įtraukti bankroto byloje, tačiau šioje byloje pripažintų kreditorių ir civilinių ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti, t. y. jų reikalavimai nebuvo atlyginti iš UAB „R.“ lėšų. Pažymėtina tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas I. M. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir sprendžiama, ar jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Kaip jau aptarta aukščiau, ištirtais įrodymais byloje nustatyta, jog I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 208 straipsnio 2 dalyje. Analizuojant nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 184 straipsnio 2 dalies, iš dalies BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtis, matyti, jog jomis I. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su padaryta žala juridiniam asmeniui UAB „R.“, t. y. suklastodamas dokumentą, pasisavindamas bei iššvaistydamas atskiras dalis juridinio asmens lėšų, jis tiesiogiai padarė žalą juridiniam asmeniui UAB „R.“, o BK 208 straipsnio 2 dalies nusikalstama veika, iššvaistant ir pasisavinant juridinio asmens lėšas, tuo pačiu buvo padaryta žala ir UAB „R.“ kreditoriams ? susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu ir juridiniam asmeniui, ir jo kreditoriams. Kaip teisingai buvo pastebėta prokurorės baigiamojoje kalboje, I. M. veiksmais buvo padaryta žala visiems kreditoriams, tačiau teismas sprendžia šioje byloje kaltinimo ribose kreditorių, pripažintų civiliniais ieškovais, pareikštų ieškinių pagrįstumo ir žalos atlyginimo klausimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, bankroto administratoriaus UAB „M.V.S.“ pateiktas ieškinys buvo tenkintas 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu visa apimtimi priteisiant iš I. M. 225 000 Eur turtinę žalą UAB „R.“ (t. 7, b. l. 170-174), tačiau nebuvo patenkinti kreditorių, šioje baudžiamojoje byloje pripažintų civiliniais ieškovais, kuriems buvo padaryta žala, reikalavimai. Tarp šioje baudžiamojoje byloje esančių civilinių ieškovų ir I. M., kaip fizinio asmens, žalos atlyginimo klausimai nebuvo sprendžiami. Tokios aplinkybės rodo, jog šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai nėra tapatūs, toks ieškinio patenkinimas ir lėšų priteisimas pagal bankroto administratoriaus pareiškimą bankrutuojančios įmonės naudai, tuo metu išieškojus galėjo būti panaudotos ir kitų kreditorių (nepripažintų šioje baudžiamojoje byloje civiliniais ieškovais) reikalavimams tenkinti.

Šioje baudžiamojoje byloje I. M. pripažįstamas kaltu ne tik dėl UAB „R.“ turto pasisavinimo, iššvaistymo, dokumentų klastojimo, bet ir dėl skolininko nesąžiningumo, t. y. dėl kaltų veiksmų, kuomet žinodamas, jog turi įsiskolinimus kreditoriams, ne tik šioje baudžiamojoje byloje pripažintiems civiliniais ieškovais, bet ir daugybę kitų. Kaltinamasis 2017 m. birželio 7 d., iš Rusijos Federacijos įmonės „R. J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervestų 282 050,00 Eur nepanaudojo jų atsiskaitymams su UAB „R.“ kreditoriais, tačiau jau kitą dieną, tai yra 2017 m. birželio 8 d., pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš šios sąskaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iššvaistė 225 000,00 Eur į UAB „R. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi jis buvo nuo bendrovės įsteigimo pradžios (2016 m. birželio 16 d.), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir dalį šių pinigų ? 14 250,00 Eur pasisavino, kitą didžiąją dalį ? 206 557,98 Eur iššvaistė atsiskaitydamas UAB „R. G.“ įmonės kortele bei pervesdamas ženklias sumas į kaltinime nurodytas Azijoje nurodytas veikiančias įmones.

Civilinių ieškovų ieškiniai, be byloje jau aptartų I. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, pagrįsti byloje surinktais ir teismo ištirtais dokumentais, t. y. krovinių vežimo sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, teismui nekyla abejonių, jog civiliniams ieškovams buvo padarytos jų nurodomos turtinės žalos, tačiau jos tikslintinos, atimant ieškiniuose nurodytas išlaidas kitose civilinėse bylose, ar civilinėse bylose sumokėtus žyminius mokesčius, nes šie klausimai buvo išspręsti atitinkamai tose bylose, kuomet buvo sprendžiami reikalavimai nukreipti į UAB „R.“. Šioje byloje tenkinamos tiesiogiai civilinių ieškovų turėtos išlaidos ar turto netekimas, kuris nėra atlygintas ir iš I. M. priteistina:

UAB „T.“? 4 234,38 Eur (4 825 - 440,62 Eur (t. 22, b. l. 20-26) ir atimant 150 Eur, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu (t. 19, b. l. 49, 79-84, 128-133, t.20, b. l. 14-24, 107-117);

UAB „S.“ – 7 957,00 Eur (t. 22, b. l. 10-18) (8 107 – 150 Eur, kuriuos I. M. sumokėjo bylos nagrinėjimo metu),

UAB „T. T.“ (buvusi UAB „B.“) – 7 035,80 Eur (iš 7 235,80 Eur (t. 22, b. l. 4-8) atimant 200 Eur, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu (t. 19, b. l. 49, 79-84, 128-133, t.20, b. l. 14-24, 107-117)

„T. T. D.“ – 5 247,52 Eur (5 630,52 - 190 - 33 (t. 21, b. l. 194-200, t. 22, b. l. 1-2) ir atimant 160 Eur, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu (t. 19, b. l. 49, 79-84, 128-133, t.20, b. l. 14-24, 107-117);

„R. T. D.“ – 9 652,91 Eur (10 780 - 847,09) (t. 21, b. l.185-192) ir atimant 280 Eur, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu (t. 19, b. l. 49, 79-84, 128-133, t.20, b. l. 14-24, 107-117);

„B. D.“ – 13 720, 00 Eur (t. 21, b. l. 179-183) (14 100 - 380, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu),

„M. T. D.“ ? 30 505,00 Eur (t. 22, b. l. 49-58) (3 132 - 820, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu)

„B. B. L. D.“ ? 1 760 Eur (29 190 (pervežimų suma) – 3 275 (grąžino UAB „R.“ - 23 475 (grąžino UAB „R.“) (t. 22, b. l. 60-95) ir atimant 680 Eur, kuriuos I. M. atlygino bylos nagrinėjimo metu (t. 19, b. l. 49, 79-84, 128-133, t.20, b. l. 14-24, 107-117);

„A. T. D.“ ? 25 765, 00 Eur (t. 22, b. l. 28-38) (26 475 - 710, kuriuos I. M. sumokėjo bylos nagrinėjimo metu),

„B. M. T. D.“ – 12 850 Eur (t. 22, b. l. 44-47) (13 200 - 350, kuriuos I. M. sumokėjo bylos nagrinėjimo metu),

„A. L. L.“ – 6 800 Eur (t. 22, b. l. 40-47) (7 000 - 200, kuriuos I. M. sumokėjo bylos nagrinėjimo metu).

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, nusikalto būdamas teistu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 198 straipsnio 1 dalyje padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą (teistas 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 26 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2015 m. liepos 20 d., t. 18, b. l. 127), baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 18, b. l. 112-126), bylos nagrinėjimo metu buvo dirbantis, turi mažametį vaiką. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad I. M. per gynėją, per penkis kartus nedidelėmis sumomis, civiliniams ieškovams bendrai atlygino 4 080 Eur padarytos žalos, kai bendra nustatyta neatlyginta žala šioje byloje civiliniams ieškovams yra daugiau nei 29 kartais didesnė už šią sumą, t. y. 119 407,61 Eur, ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybe lengvinančia. Tai rodo I. M. iniciatyvą dėl žalos atlyginimo, bet ji nėra pakankama, kad būtų galima spręsti apie pagrįstas prielaidas civiliniams ieškovams tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangų nuoširdumo, taigi, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio kontekste.

Už BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Už BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą taip pat numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų. BK 208 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numato ir alternatyvias bausmės rūšis, t. y. BK 208 straipsnio 2 dalis numato baudą arba laisvės atėmimą iki trijų metų, BK 300 straipsnio 1 dalis ? baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę.

Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo išdėstytus bausmės skyrimui reikšmės turinčius argumentus, I. M. už BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, kaip pirmą kartą teisiamam laisvės atėmimo bausme asmeniui, nustatytinas mažesnis nei šių straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis – už BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skiriant 4 metus laisvės atėmimo, už BK 184 straipsnio 2 dalį ? 3 metus laisvės atėmimo. Už BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą I. M., įvertindamas didelį nukentėjusių kreditorių skaičių, kuriems buvo padaryta didelė turtinė žala, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo jau būdamas teistas baudos bausme, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, teismas taip pat skiria šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustato artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skiria areštą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visi I. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė 225 000 Eur piniginės sumos pervedimu iš UAB „R.“ į kitos UAB „R. G.“ banko sąskaitą, iš kurios per trumpą laikotarpį dalis pinigų buvo pasisavinta, dalis – iššvaistyta pervedant lėšas į Azijos šalyse esančias įmones, tokiais veiksmais padarant žalą kreditoriams, darytina išvada, jog I. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 208 straipsnio 2 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai skiriasi pagal pavojingumą (sunkus ir nesunkus nusikaltimai), paskirtos bausmės taip pat bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu).

I. M. nusikalstamų veikų padarymo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo metu galiojo BK 75 straipsnio nuostatos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), numatančios galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, jei asmuo nuteisiamas ne didesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. M. yra dirbantis, nors ir minimaliai, bet deda pastangas atlyginti padarytą žalą, kad kaltininko izoliavimas apsunkintų žalos atlyginimą, į tai, kad jokių kitų, itin neigiamai charakterizuojančių I. M. duomenų byloje nėra, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą kaltinamajam skiriant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant atlyginti ne mažiau kaip ½ priteistos turtinės žalos (past. – dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, suderinamumo plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021). Įvertinant tai, kad I. M. padarė du sunkius ir du nesunkius nusikaltimus, bei kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, padės I. M. laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti.

Baudžiamojoje byloje I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį turtą:

1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); paliktinas galioti iki visiško ieškinių patenkinimo paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas.

I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausančius mobiliojo ryšio telefonus: „Iphone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini); „Iphone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško ieškinių patenkinimo, pakeičiant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas: turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį I. M.. Likusią dalį palikti nepakeistą.

I. M. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 17, b. l. 174-177) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK saugyklą I. M. pateikti UAB „R. G.“ dokumentai bei kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimti UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ antspaudai (t. 15, b. l. 170-172),

2) 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. saugyklą VPK 2 mobiliojo ryšio telefonai „iPhone 6“, paimti 2018 m. balandžio 12 d. kratos metu pas I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 189-190), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams, įmonėms, jų atstovams ar juos pateikusiems asmenims.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

I. M. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), BK 69 straipsniu, I. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Civilinių ieškovų atstovės civilinį ieškinį su vėlesniais patikslinimais tenkinti iš dalies ir iš I. M. priteisti iš viso 119 407,61 Eur (šimtą devyniolika tūkstančių keturis šimtus septynis eurus, 61 ct) padarytos ir neatlygintos žalos kreditoriams:

„A. L. L.“ – 6 800 Eur turtinės žalos atlyginimo.

I. M. taikomą nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinių patenkinimo, paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas.

I. M. taikomą nuosavybės teisių apribojimą mobiliojo ryšio telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinių patenkinimo, pakeičiant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas: turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį I. M..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) I. M. pateikti UAB „R. G.“ dokumentai bei kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimti UAB „R.“ ir UAB „R. G.“ antspaudai 2020 m. liepos 27 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK saugyklą (t. 15, b. l. 170-172),

2) 2 mobiliojo ryšio telefonai „iPhone 6“, paimti 2018 m. balandžio 12 d. kratos metu pas I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus aps. saugyklą VPK t. 17, b. l. 189-190) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams, įmonėms, jų atstovams ar juos pateikusiems asmenims.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.