Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-1784-322/2021 pagal pareiškėjo R. S. prašymą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. R. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10548-496/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymas grindžiamas tuo, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas priėmė sprendimą R. S. atžvilgiu, tačiau ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turėjo atsakyti.

4. Aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes nagrinėjamu atveju R. S. nebuvo žinoma apie pradėtą procesą, jis negavo pranešimų apie sulaikytą transporto priemonę, nes ją pardavė dar 2016 m. sausio 23 d. trečiajam asmeniui G. R. Netrukus po įsigijimo pardavė transporto priemonę, todėl apie transporto priemonės pardavimą valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ nepranešė, nes tai padarė buvęs transporto priemonės savininkas. VĮ „Regitra“ neregistruoja tarpinių sutarčių tarp transporto priemonių pardavėjų ir pirkėjų. Pardavus transporto priemonę G. R., pareiga užsiregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“ kilo G. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2021 m. kovo 24 d. išrašą apie jo vardu registruotas transporto priemones, iš kurio matyti, kad transporto priemonė „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo registruota apelianto vardu.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2021 m. kovo 24 d išrašas galėjo būti pateiktas prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jame nėra nurodyta naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o išraše esantys duomenys apie apelianto vardu registruotą transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susiję su nagrinėjamu dalyku, todėl atsisakytina šį išrašą priimti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

16. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

18. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktai).

19. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

20. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

22. Nagrinėjamoje byloje apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė, kad jam sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma apie pradėtą procesą ir jam nebuvo žinoma apie sulaikytą transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė jos sulaikymo metu, jam nebepriklausė ir jis nebebuvo šios transporto priemonės savininkas bei valdytojas, todėl atsakovu byloje turėjo būti patrauktas tikrasis automobilio savininkas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. e2-10548-496/2018, kuriuo patenkino ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų V. K. (V. K.) ir R. S. 3 744,60 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų ieškovei po 42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi ieškovės pateiktu VĮ „Regitra“ 2018 m. balandžio 27 d. išrašu, kuris patvirtino, kad R. S. nuo 2016 m. sausio 20 d. yra automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujas savininkas (valdytojas), kuriam nuo 2016 m. sausio 20 d. perduota transporto priemonė. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikė teismui 2016 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė G. R. Teismui bylos atnaujinimo procese įtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu G. R., suinteresuotas asmuo pateikė teismui 2016 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad G. R. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. U.

24. Pareiškėjas prašyme ir atskirajame skunde, remdamasis Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu, teigia, kad transporto priemonės savininkė yra D. V., kitu atveju, kai įrodinėja, kas turėjo pranešti VĮ „Regitrai“ apie jam parduotą automobilį teigia, kad apie automobilio pardavimą pranešė pardavėja D. V. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ 2018 m. balandžio 27 d. išrašo matyti, jog apie tai, kad transporto priemonė parduota pareiškėjui pranešta 2016 m. sausio 30 d. ir jis buvo įregistruotas nauju automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku (valdytoju). Sprendimo priėmimo metu Kelių transporto priemonių registre kitokių duomenų apie transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota nebuvo.

25. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. Nr. 260 įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, pakeistų 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-445 (galiojusių nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – Taisyklės) 75.1. papunktyje įtvirtinta, kad registruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami, kai pasikeitus transporto priemonės valdytojui (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai) arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas. Taip pat Taisyklių 76.3. papunktyje numatyta, kad pareiškėjai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo, pasikeitus taisyklių 75.1–75.3 papunkčiuose nurodytiems duomenims – per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo, o tais atvejais, kai keičiasi transporto priemonės valdytojo, kurio vardu yra įregistruota 500 ir daugiau transporto priemonių, duomenys ar keičiasi transporto priemonių valdytojas – per 90 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (kai registruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) duomenis į VĮ „Regitra“ kreipiasi buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantys pareiškėjai, šie terminai taikomi tik buvusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiančiam pareiškėjui; naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas šiuo atveju privalo kreiptis ne vėliau kaip per 10 dienų po to, kai į VĮ „Regitra“ kreipėsi buvusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą dėl transporto priemonių registravimo tvarkos, nesutinka su apelianto argumentais, kad jis pardavęs automobilį neturėjo pareigos pranešti VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės valdytojo (savininko) pasikeitimą. Apeliantas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde patvirtina, kad sprendimo už akių priėmimo metu jis nebuvo VĮ „Regitra“ pranešęs apie tai, kad jis pardavė transporto priemonę ir kitokių duomenų sprendimo už akių priėmimo metu viešame registre negalėjo būti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis parduodamas automobilį, kuris buvo be techninės apžiūros ir neapdraustas privalomuoju draudimo, negalėjo tikėtis, kad kas nors juo važiuos, o tokių transporto priemonių neregistruoja VĮ „Regitra“, neatleidžia apelianto nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka registruoti transporto priemonės pardavimo.

27. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus prašyme bei atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad apeliantas pardavęs jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. ir nedeklaravęs pasikeitusio transporto priemonės valdytojo duomenų VĮ „Regitra“, jis, kaip deklaruotas transporto priemonės savininkas prisiėmė atitinkamas pasekmes, tikėtina ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą solidariai atlyginti ūkio subjektui priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas arba kitą transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, sukeltą žalą.

28. Nors apeliantas prašyme teigia, kad jo ieškovė UAB „Tomadas“ nebuvo informavusi apie saugomą transporto priemonę, tačiau byloje esantys išsiųstų korespondencijų išrašai patvirtina, kad apeliantui pranešimai apie susidariusią skolą už saugomą transporto priemonę buvo siųsti apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta. Atsižvelgiant į CPK nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo, į tai, kad apeliantas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ieškovė siuntė jam pranešimus, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas buvo netinkamai informuotas apie saugomą transporto priemonę ir susidariusį įsiskolinimą.

29. Sprendimo priėmimo už akių metu apeliantui buvo žinoma apie tai, kad jis nėra pranešęs VĮ „Regitra“ apie tai, kad jis pardavė jam priklausančią transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinus pareiškėjo argumentus, faktines aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi į bylą pateiktais duomenimis, oficialiais duomenimis esančiais registruose. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo nutartis nepagrįsta bei neteisėta, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl naujų atskirajame skunde keliamų reikalavimų

30. Esminis civilinės bylos pagal pareikštus ieškovo reikalavimus nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde kelią naują reikalavimą, atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paaiškėjus, kad trečiais asmuo G. R. 2016 m. sausio 30 d. pardavė automobilį R. U., todėl teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, jog byloje nėra įrodymų, kad policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka informavo apeliantą apie priverstinį automobilio nuvežimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė naujas aplinkybes ir kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, naujų nurodytų aplinkybių bei prašymų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.