- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- e2-2341-220/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01941-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl už nepilnamečiui vaikui teikto išlaikymo prievolės dalies ( įsiskolinimo) priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. 2017-10-23 teisme gautu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės D. B. (Z. - pavardė palikta ikisantuokinė pagal 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą šioje byloje) naudai 16 000 (šešiolika tūkstančių) Eur skolą dėl atsakovo interesais vykdytos prievolės išlaikyti šalių nepilnametį vaiką G. B.. Ieškovė savo ieškinyje ir jos atstovė R. A. savo paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė šioje byloje su 2017-01-23 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo sudarytą 1998 m. vasario 21 d. ir priteisti iš atsakovo 18 000 Eur išlaikymo G. B. įsiskolinimą, kurį jis neteikė kol duktė buvo nepilnametė. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-04-27 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei išlaikymo įsiskolinimą 7170 Eur iki dukrai suėjo pilnametystė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi dalis byloje priimto Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo buvo panaikinta ir ši ieškinio dalis, kur iš atsakovo V. B. ieškovei priteistas išlaikymo įsiskolinimas (7170 eurų) dukrai G. B., grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį yra nagrinėjama iš naujo, todėl ieškovė2017-10-20 pareiškimu šioje byloje pakeičia ieškinio dalyką ir, vadovaujantis Civilinio kodekso( toliau CK) 6.50 straipsniu, teigia, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus - nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles. Šios aplinkybės ieškovei sudaro pagrindą laikyti, kad asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Kadangi ji viena vykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę ir už sutuoktinį, kuris šios prievolės nevykdė, todėl ji turi teisę iš tokio sutuoktinio nevykdžiusio prievolės išlaikyti vaiką (nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje) atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tą pačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Tokiu atveju tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę. Teigia, kad byloje nustatyta, jog ieškovė tinkamai ir pilna apimtimi vykdė prievolę visiškai išlaikyti šalių vaiką iki jai sulaukiant pilnametystės ir vykdė tai už save ir už atsakovą V. B.. Dėl to laiko, kad buvo aiškiai pažeistos ieškovės teisės, kuri teikė nepilnametei dukrai išlaikymą, todėl ieškovei pripažintina teisė į teikto išlaikymo atlyginimą. Kadangi įstatymas numato, kad išlaikymo išieškojimas galimas tik už tris metus, todėl skola už teikto išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja mažiau kaip už tris metus, tai yra nuo 2013m. rugsėjo iki 2016m. balandžio 1 d. , tai yra vaiko pilnametystės dienos. Ši suma sudaro paskaičiuotina 16 000 EUR (500 EUR x 32 mėn.), nes laiko, kad atsakovas turėjo teikti išlaikymą į mėnesį po 500Eur.
Ieškovė teigdama, kad atsakovas nevykdė savo prievolės teikti išlaikymą vaikui ir nurodydama, kad išlaikymo dydis kas mėnesį sudaro 500 Eur, ieškinyje pateikė teismui atitinkamus paskaičiavimus bei įrodymus iš kurių matyti, kad dukters išlaikymui vidutiniškai per mėnesį ji išleisdavo po 1800 Eur. Šios išlaidos yra už laikotarpį nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2016m balandžio 1 d.. Į šias sumas įeina vidutinės vaiko poreikių patenkinimo išlaidos. Nors ir išlaidos per mėnesį sudaro 1800Eur, tačiau ji prašo atlyginti iš atsakovo ne pusę šios sumos, o nors 500 Eur. Ieškovės turtinė padėtis leido jai teikti tokį išlaikymą vaikui, nes jos metinės pajamos už 2013, 2014, 2015 metus sudaro apie 30-34 tūkstančius Eur. Taip pat ieškovės atstovė pateikė teismui ir pažymas nurodančiais, kad Vokietijoje yra aukštas pragyvenimo lygis, todėl tai reikalauja iš ieškovės didesnių išlaidų susijusių su nepilnametės dukros poreikių tenkinimu. Taip pat ieškovė nurodo, kad Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad jei turtinė tėvų padėtis leidžia, išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, koks galėtų maksimaliai patenkinti vaikų poreikius, o ne atsižvelgiant į būtiniausius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Laiko, kad pagal tėvų turtinę padėtį ir pajamas dukra galėjo taip gyventi, keliauti į užsienį pramogų tikslais ir į gimtinę. Išlaikymas turi būti teikiamas vadovaujantis tėvų lygybės principu. Jai tenka didesnė dalis išlaikymo, nes ji dar kartu ir auklėjo bei prižiūrėjo dukrą, tačiau kaip jau buvo minėta, ji nusileidžia iki 500 Eur išlaikymo per mėnesį dydžio, o ne 900 Eur. Vertinant tėvo turtinę padėtį, tai ieškovė nurodo, kad atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtą. Visa tai rodo, kad atsakovas sąmoningai slepia savo turtą ir pajamas, kurias jis turi užsienyje. Jis užsienyje( Švedijoje) yra registruotas nuo 2013 metų. O tai, kad atsakovas slepia savo pajamas ir turtą teismų praktikoje yra laikoma ta aplinkybe, kai visi neaiškumai yra vertintini vaikų interesų naudai, todėl ji laiko, kad atsakovas gyvendamas užsienyje ir ten dirbdamas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, tikrai materialai gyvena gerai ir jis per tuos tris metus turėjo galimybę materialiai padėtį dukrai, tačiau tėvo pareigos teikti išlaikymą dukrai nevykdė ir dukros išlaikymu teko rūpintis jai. Taip pat atsakovo turtinę padėtį parodo tai, kad jis važinėjasi prabangiu „ Lexus“ automobiliu.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas V. A. pripažįsta ieškinį iš dalies ir nurodo, kad galėtų būti ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant įsiskolinimą apskaičiuojant kas mėnesį po 125 Eur, nes dukrai išlaikymo per mėnesį būtų pakakę ir 250 Eur. Atsakovas savo atsiliepime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodo, kad jis dukra rūpindavosi. Kai ji grįždavo į Lietuvą, tai jis jai duodavo pinigų, taip pat pravesdavo pinigus per banką, kai kuriuos daiktus jis perdavė dukrai per ieškovę ir pačiai dukrai, tačiau jokių kvitukų ar rašytinių įrodymų jis neturi, nes jų nerinko. Jis šias vaiko materialinio rėmimo aplinkybes paaiškins pats ar per savo atstovą teismo posėdžio metu. Be to ieškovės ieškinyje nurodytos vaikui išlaikyti išlaidos yra aiškiai per didelės ir niekuo neįrodytos, taip pat nesutinka, kad tokios didelės išlaidos būtų reikalingos nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Taip pat atsakovo atstovas šiame teismo posėdyje ir atsakovas 2017-04-11 teismo posėdyje, dar nagrinėjant bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, parodė, kad V. B. gyveno užsienyje pas draugę ir gaudavo apie 500 Eur per mėnesį ir dirbo sezoninius darbus. Kokios jo buvo pajamos, kai gyveno Vokietijoje, nežino, banke sąskaitų jis neturi. Taip pat paskutiniame šios bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jis niekaip negalėjo susisiekti su atsakovu, tačiau jam atsakovas yra pasakojęs, kad jis gyvena su drauge užsienyje nuomojamame bute neoficialiai, todėl negali pateikti buto nuomos mokesčių. Atsakovas dirba įvairiausius smulkius darbus ir jo atlyginimas taip pat nėra oficialus. Abu su drauge per mėnesį jie gauna apie 1000 Eur. Jis duodavo dukrai įvairias sumas po 400, 800, 1200, 2000 Eur. Taip pat 2200 Eur davė kompiuteriui. Jis nurodė, kad dukros išlaikymui nuo 2005 m. jam per metus išeidavo po 1300, 1400 Eur.
Tretysis asmuo G. B. savo 2017-10-17 atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutinka ir nurodė, kad ji šioje byloje jokių savarankiškų reikalavimų dėl negauto išlaikymo, kai ji buvo nepilnametė, atsakovui nereiškia, nes visas prievoles už jį įvykdė jos mama, kuri ja rūpinosi ir prižiūrėjo bei išlaikė. Nurodo, kad nuo 2005 m. tėvas išvyko iš Vokietijos ir mama gyveno su ja. Jai yra žinoma, kad tėvas pinigų mamai neperduodavo taip pat jai į kokią nors tai atidarytą sąskaitą nepervesdavo. Ji su juo tik susitikdavo Lietuvoje, kai grįždavo į Lietuvą atostogauti. Lietuvoje kartais jos seneliai duodavo jai dovanų, tėvas kartais duodavo jai nedideles sumas ir vis sakydavo, kad neturi pinigų. Mama Vokietijoje nuomodavosi atskirą didesnį butą, kad ji turėtų sau atskirą kambarį. Mama ją finansuodavo, kai ji vykdavo į įvairias keliones. Taip pat mama samdė korepetitorių, mokintis vokiečių ir matematikos. Ją mama taip pat ir madingai rengdavo bei aprūpindavo kosmetika. Kai mama įvažiuodavo, tai ji jai samdė auklę, taip pat mokėjo už muzikos mokyklos kursus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-09-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iš dalies panaikino 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą sprendimo dalyje dėl priteisimo iš atsakovo V. B. ieškovei D. B. išlaikymo įsiskolinimą – 7170,00 Eur, dukters G. B. išlaikymui, priteistas 893,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kitą 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytais nurodymais, pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio dalyką bei protokoline nutartimi patraukė byloje trečiuoju asmeniu G. B.. Ieškovė 2017-10-20 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o tretysis asmuo 2017-10-17 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir jį palaiko ir atskiro reikalavimo atsakovui nereiškia. Ieškovė savo 2017-10-20 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pradiniame ieškinyje nurodė kitą ieškinio dalyką, bei jau, vadovaudamasi CK 6.50 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo visos tinkamai įvykdytos prievolės, tai yra jos teikto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dalį, kuri sudaro 16000 Eur, tai yra nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki vaiko pilnametystės 2016m. balandžio mėn. 1 d. Tretysis asmuo teismui nereiškė atsakovui atskiro reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ( Civilinio proceso kodekso( toliau-CPK 45 straipsnis). Teismas laiko, kad pagrįstai ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir savo reikalavimus siejo su prievoliniais teisiniais santykiais atsirandančiais dėl jos teisės tinkamai įvykdžius visą prievolę, o šiuo konkrečiu atveju prievolę dėl išlaikymo vaikui teikimo, kreiptis dėl šios prievolės dalies atlyginimo ( CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, kaip vienos iš prievolių vykdytojos, kuri faktiškai visa apimtimi viena teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti, nes ji viena teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Tokiu atveju, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisė prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo sulaukė pilnametystės, o tarp tėvų, iš kurių vienas kaip teigia ieškovė, visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, todėl šioje byloje ir sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą.
Sprendžiant atsikaitymo už kito asmens įvykdytą prievolę ( CK 6.50 straipsnis), teismas turi atsižvelgti į teikiamos prievolės dydį, šiuo konkrečiu atveju nustatyti kokio dydžio vienos šalies buvo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, šalys, būdamos santuokoje, apie 2000 metus išvažiavo į užsienį ir kartu užsienyje gyveno iki 2005 metų. Po to atsakovas grįžo į Lietuvą, o ieškovė kartu su nepilnamete dukra liko gyventi Vokietijoje ir gyvena iki šiol. Ieškovė teigia, kad, kai atsakovas išvyko iš Vokietijos į Lietuvą, tai jis materialiai dukrai nepadėjo. Vienkartiniai jo, ar jo tėvų duoti kišenpinigiai ar kitos smulkios dovanėlės, kai dukra grįždavo į Lietuvą, negali būti pripažintinas dukters dalinio išlaikymo davimu. Ji visą laiką viena augino ir prižiūrėjo savo dukrą, ja rūpinosi, materialiai ją išlaikė. Ji žino, kad atsakovas šiuo metu gyvena Švedijoje.
Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti( CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas( CK 3.192 straipsnio 2 dalis),
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su dukros išlaikymu ir jos kasdienių poreikių tenkinimu.
Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ( pelno nustatymo pažymos apie jos turimą turtą ir pajamas) matyti, kad ieškovė materialinė padėtis yra gera, jos pajamos už 2013,2014,2015 metus sudaro apie 30000Eur. Ji, kaip modelis, taip pat nemažai išleidžia ir savo veiklos sąnaudoms ir veiklos pelnas sumažėja iki 12000 Eur per metus.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismui nėra galimybės visiškai pagrįstai, tinkamai įvertinti jo gaunamų pajamų, piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir taip nustatyti jo turtinę padėtį. Kaip matyti atsakovas šioje byloje (anksčiau nagrinėjant civilinę byla dėl santuokos nutraukimo), dalyvavo teismo posėdyje tačiau iš jo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti jo tikrosios turtinės padėties, nes, kaip jis teigė, jis dirbo Lietuvoje ir užsienyje neoficialiai, Švedijoje gaudavo apie 500Eur, taip pat neturi banko sąskaitų. Kiek jis gaudavo pajamų Vokietijoje taip pat nežino. Kokių nors tai savo paaiškinimų, pagrindžiančių rašytinių įrodymų, išskyrus ankstesniame bylos nagrinėjime dėl santuokos nutraukimo liudytojos D. P. parodymus, kuri yra jo draugė, atsakovas nepateikė nei ankstesniuose teismo posėdžiuose, nei nagrinėjant bylą šioje ieškinio dalyje dėl prievolės įvykdymo. Taip pat ir atsakovo advokatas apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas tiksliai nieko negali pasakyti. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo turtinę padėtį. Tačiau iš ieškovės atstovės pateiktų iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2016-06-22 pažymos matyti, kad atsakovas turėjo tris automobilius „Peugeot 607“ , „Opel Vectra“, „Audi A6“, kai kurios jos registruotos užsienyje. Taip pat iš jo paaiškinimų matyti, kad jis ankstesniame teismo posėdyje sutiko sumokėti ieškovei 5000 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Vertindamas šias aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties neaiškumo teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 3K-3-27-686/2015.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2009; ). Vertinant šalių dukters G. B. išlaidas, susijusias su jos išlaikymu, matyti, jog ieškovė pateikė teismui paskaičiavimus iš kurių matosi jos išlaidos vaiko auklėjimui, priežiūrai, materialiniam aprūpinimui laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., tai yra kol dukra sulaukė pilnametystės. Ji nurodė, kad per mėnesį šios išlaidos vidutiniškai sudarė apie 1800 Eur., tai yra išlaidos būstui – 685 Eur, kuris sudaro nuomos mokestis 1240 su komunalinėmis kai kuriomis paslaugomis, 80 Eur už elektrą, 50 Eur už internetą. Gavus bendrą sumą 1370 Eur ir padalinus iš dviejų gaunasi 685 Eur . Taip pat nurodo, kad išlaidos sudarė ir apie 250 Eur maistui, apie 79 Eur sveikatos draudimui, apie 200Eur drabužiams ir avalynei, apie 280 Eur per mėnesį mokestis už mokslą (bendrojo lavinimo mokykla, muzikos mokykla),apie 130 Eur nuolatinis viešojo transporto bilietas, apie 30 Eur mobilaus ryšio paslaugoms, apie 90 - 100 EUR kelionėms (į Lietuvą ir į užsienį) . Ieškovė nurodo, kad Greta bent kartą per metus vykdavo į Lietuvą aplankyti senelių kartą per metus, vyko į mokyklos organizuojamas išvykas, 2014 m. vyko į jaunimo kelionę į Ispanija, kelionė kainavo 930 Eur (680 Eur kelionės mokestis ir 250 Eur kišenpinigių); 2015 m. vyko į jaunimo kelionę į Ispaniją, kainavusią 950 Eur (700 Eur kelionės mokestis ir 250 Eur kišenpinigiai); 2015 m. vyko į 177 Eur kainavusią jaunimo kelionę į Londoną; 2016 m. vyko į jaunimo kelionę į Italiją, kainavusią 950 Eur (700 Eur kelionės mokestis, 250 Eur kišenpinigiai). Taip pat kitoms išlaidoms (mobilus telefonas, baldai mergaitės kambariui, televizorius į vaiko kambarį, dviratis ir pan.) yra išleidžiama ne mažiau 600 Eur per metus, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 50 Eur. Teismas vertindamas pateiktus įrodymus ir dukters poreikius, laiko, kad ne visi duomenys apie dukters poreikius yra pateisinami bei gali būti pripažintini būtinomis išlaidomis. Dėl gyvenamojo būsto ir mokesčių už komunalinius patarnavimus išlaidų, kurios yra įrodytos tai laikytina, kad gyvenamosios patalpos išlaikymas nėra susijęs su tiesioginėmis išlaidomis, kurios gali būti siejamos su vaiko išlaikymu, nes tai yra gyvybiškai svarbi aplinkybė dėl šeimos pilnaverčio egzistavimo ir šios išlaidos negali būti priskiriamos prie tiesioginių išlaidų skirtų vaiko išlaikymui, nes šiame bute gyvena jos kartu. Kitos išlaidos, kurias ieškovė įrodė pateiktais rašytiniais įrodymais, tai mokesčiai už mokslą, mobilaus ryšio telefono išlaidos, kelionė į Londoną yra priskiriamos prie vaiko išlaikymo išlaidų. Taip pat ir išlaidos, susijusios su maistu, sveikatos draudimu, drabužių pirkimu, transporto išlaidos yra būtinos ir jų kiekis yra adekvatus dukters gyvenimo kokybei, kurią jai sukūrė mama savo lėšomis. Taip pat vertinant kitas išlaidas, teismas laiko, kad jos nors ir nėra būtinos, tačiau atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir į dukters paauglystės metus tuo metu, yra užtikrinamas jos pilnavertis gyvenimas, laisvalaikio praleidimo įvairovė. Kitos ( ieškinyje nurodytos vienkartinės kelionės į užsienio šalis) yra vienkartinės išlaidos ir jos nepriskirtinos prie kasmėnesinių būtinų išlaidų, tačiau jos vis tiek yra skirtos vaiko išlaikymui. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė su dukra nuo 2005 m. vienos gyveno Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštas, todėl reikia daugiau išleisti lėšų. Duomenų, kad šalys viena kitai prieštaraujant išvyko gyventi iš Lietuvos, byloje nėra, todėl laikytina, kad jie susitarę išvyko į šalį, kurioje aukštesnis pragyvenimo lygis negu Lietuvoje. Kaip jau buvo minėta, pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004). Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-8 nutartis Nr. 3K-3-195-915/2015). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Kaip jau buvo minėta, ieškovės materialinė padėtis teikti išlaikymą vaikui yra gera, ji dirba privačiai, nors ir pagal pateiktas byloje jos pajamų deklaracijas ji išleidžia nemažai lėšų įvairiems mokesčiams, tačiau dar jai nemažai ir lieka. Be to, atsižvelgiant į jos darbo profilį, jos mokesčiai ir išlaidos yra nepastovūs gali mažėti ir didėti. Todėl teismas laiko, kad pagal turtinę padėtį ji galėjo sau leisti dukters priežiūrai skirti ir jos nurodytas pinigų sumas per mėnesį ne būtinų, o maksimalių poreikių tenkinimui. O atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų apie savo turimą turtą ir pajamas, todėl, kaip jau buvo minėta, šis neaiškumas apie jo turimas pajamas traktuojamas vaiko naudai. Be to atsižvelgiama į tai, kad jis dirba užsienyje ( Švedijoje) kur taip pat aukštas pragyvenimo lygis. Atsakovas nėra ligonis, o darbingas asmuo. Kadangi jis neatskleidė savo pajamų, laikytina, kad jis turėjo galimybę gyvendamas Švedijoje nuo 2013 m. uždirbti lėšų, kad galėtų ne tik minimaliai, bet ir pakankamai pagal savo turtinę padėtį teikti išlaikymą dukrai. Teismas laiko, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, kad jis 2015-08-10 pervedė dukrai 300Eur, o taip pat yra davęs jai kažkiek tai pinigų ar dovanų, negalima laikyti, kad jis jau teikė kažkokią tai sistemingą materialinę paramą, kuri galėtų prilygti vaiko išlaikymo davimui. Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, teismas laiko, kad ieškovė įrodė, kad kas mėnesinės jos vaiko išlaikymo išlaidos sudarė 1069 Eur( 250+79+200+280+130+30+100=1069). Akivaizdu, kad tai nėra minimalios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat ji ir kitomis išlaidomis teikė dukrai maksimalų poreikių tenkinimą atsižvelgdama į savo materialinę padėtį. Taip pat ieškovė nei pirmame savo ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nenurodė kokių nors įtikinamų aplinkybių apie atsakovo gerą turtinę padėtį. Atsakovas neįrodė, kad jis per 2013-2016 metų laikotarpį gaudavo mažas pajamas iš kurių negalėjo teikti tokį patį išlaikymą kaip ir ieškovė, tačiau tai, kad atsakovas turi vieną automobilį 2010 m. „ Lexus“ ir dar turėjo tris automobilius, negalima pripažinti tai, kad jo materialinė padėtis yra tokia pat gera kaip ir ieškovės. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas laiko, kad 1000 Eur skyrimas vaikui per mėnesį (esant šioms aplinkybėms) atitiktų CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatoms. Būtų galima teigti, kad pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis negalėjo teikti daugiau kaip po 250 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors teismo nuomone jis galėjo tai padaryti, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis sukėlė pagrįstų abejonių dėl tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, todėl tai yra vertintina vaiko interesų naudai, t. y. laikytina, kad atsakovo padėtis leidžia teigti, kad atsakovas vaiko poreikiams galėjo tekti kas mėnesį po 350 Eur išlaikymą, nes tai atitinka šalių turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, bei byloje nustatytas aplinkybes. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Kadangi byloje yra nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki jo pilnametystės teikė viena iš savo lėšų, vadinasi ji vykdė savo ir atsakovo prievolę išlaikyti vaiką (CK 6.50 straipsnis), todėl laikytina, kad ji savo pažeistus interesus pagirstai gina pareikšdama šioje byloje naują reikalavimą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovė iš ieškovo turi teisę į savo dalies prievolės atlyginimą už prašomą laikotarpį nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2016m. balandžio 1 d. 11200 Eur., ( 350 x 32= 11200 ), todėl ši suma ir priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.
Kaip matyti Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, pavedė iš naujo nagrinėjančiam teismui spręsti klausimą dėl byloje esančių visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas ir sprendžiamas. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė iki ieškinio dalyko pakeitimo teisme sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 20 Eur už dokumentų vertimą, taip pat po ieškinio dalyko pareiškimo teisme pateikimo ji papildomai advokatei sumokėjo 220 Eur dėl pareiškimo apie ieškinio dalyko pakeitimą surašymą bei 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (3 kartai). Viso ieškovė patyrė 1371 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ankstesniu 2017-04-27 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1straipsnio 5 punktas 2016-06-029 redakcija). Likusioje bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškinį patenkinus iš dalies, tai yra 70 procentų, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai, tai yra 938 Eur.( 1340 x 70 proc .= 938 Eur). Iš viso ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 969 Eur( 938+31=969). Ieškovės advokato atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo (2005-03-19 redakcija) maksimalių advokatams rekomenduojamų užmokesčių už teisinės pagalbos teikimą.( CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Kadangi ieškovės prievoliniai reikalavimai kyla dėl prievolių, susijusių su sumokėtų dalies lėšų išieškojimo už vaiko išlaikymą, todėl šis ieškinys nėra ieškovės apmokestinamas žyminiu mokesčiu ( CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas), o patenkinus ieškinį žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinas 252 Eur ( 16000 x 3 proc. = 480x 75 proc., nes byla yra elektroninė, = 360 Eur. x 70 proc. patenkinto ieškininio reikalavimo=252 Eur ) žyminio mokesčio ( CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo priteistinas 10,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B. ( Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 11200 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus eurų) įsiskolinimą dėl nepilnametės dukters G. B. išlaikymo vykdytos prievolės nuo 2013m. rugsėjo 1 d. iki 2016m. balandžio 1 d., o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., ( Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 969 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.