Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. B. Šilutės r. civilinės metrikacijos skyriuje 1998 m. vasario 21 d. sudarytą santuoką (įrašo Nr. 32) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovės D. B. ir atsakovo V. B. santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo 2005 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovo 18 000,00 Eur išlaikymo G. B. įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo D. B. sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – Z.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo artimi ryšiai nutrūko nuo 2005 m. birželio 1 d., kai atsakovas palikęs šeimą Vokietijoje grįžo į Lietuvą ir ja nebesirūpino. Abu gyvena skirtingus gyvenimus, šeiminiai saitai tarp šalių yra visiškai nutrūkę, jų atkurti nebeįmanoma. Nurodė, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. kartu nebegyvena ir neturi duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. apie turimą turtą, kreditinius įsipareigojimus ir pan. Prašė santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti būtent nuo 2005 m. birželio 1 d. Nurodė, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. atsakovas, palikęs šeimą, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Jos su dukra ir dabar gyvena Vokietijoje, atsakovas tam neprieštaravo. Vokietijoje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis ir brangesnis, todėl prašė priteisti išlaikymo 9 000,00 Eur (250 Eur x 3 m) įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai: Teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės motyvuodamas tuo, kad abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. kartu nebegyvena, atkurti santuoką nėra galimybių. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl teisinių pasekmių turtinėms teisėms taikymo nuo 2005 m. birželio 1 d. motyvuodamas tuo, jog ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi, vesti atskirus ūkius nuo 2005 m., atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu dalytino nutraukiant santuoką bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi. Teismas paliko ieškovei iki santuokos turėtą pavardę Z., atsakovui – B.. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti didesnį išlaikymo įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad šį reikalavimą ieškovės atstovė grindė moraliniais sumetimais, kurių nepagrindė. Išaiškino, kad įstatymas nenumato galimybės ieškinį grįsti moraliniais sumetimais, ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkino iš dalies. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl priteisė nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki G. B. pilnametystės, t. y. 2016 m. balandžio 1 d. Konstatavo, kad prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu 500,00 Eur suma nepilnametės G. B. išlaikymui buvo pakankama, nes šalių turtinė padėtis nuo 2013 m. iki 2016 m. balandžio mėnesio panaši, t. y. abu sutuoktiniai gyveno užsienio valstybėse, turėjo tik po vieną išlaikytinį – dukrą G. B., nekilnojamo turto neturėjo. Atsakovas pajėgus buvo teikti po 250,00 Eur išlaikymo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dukrai G. B. 2014 m. gruodžio 15 d. mokslui pervedė 180,00 Eur, 2015 m. rugpjūčio 10 d. – 300,00 Eur, teismas šias sumas įskaitė ir priteisė iš atsakovo 7 170,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas iš dalies (85 procentai), todėl proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo ieškovei priteisė 893,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovo 225,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 215,10 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ir 10,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo, prašė pakeisti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, jas sumažinant iki 418,61 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patenkinta 85 procentai ieškinio, tačiau patenkinta tik 39,83 procento. Ieškovė prašė priteisti 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o priteista tik 7 170,00 Eur, todėl ieškovei iš jos prašomos 1 051,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos turėjo priteista tik 418,61 Eur. Teismas nenurodė, už kokį laikotarpį priteisia išlaikymo įsiskolinimą dukrai Gretai. Skundžiamo sprendimo motyvuose ir jo rezoliucinėje dalyje ta aplinkybė nenurodoma. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo dukrai išlaikymo įsiskolinimą, turėjo ir galėjo išdėstyti šios sumos sumokėjimą per ilgesnį laiką, nes jis neturi pastovaus darbo, stabilių pajamų, santaupų, todėl realiai įvykdyti teismo šios sprendimą dalies jis negalės. Prašė išdėstyti iš jo priteistą 7 170,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą 48 mėnesiams.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šios įstatymų numatytos nuostatos reiškia tai, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, nesant įstatyme nustatytų išimčių, kreiptis teisminės gynybos turi pats atitinkamai išreikšdamas savo valią; asmens teisę kreiptis teisminės gynybos gali įgyvendinti atitinkamus įgalinimus turintis atstovas. Atstovais teisme gali būti asmenys, turintys įstatymų ar sutarčių numatytą atstovavimo teisę ir pateikę CPK numatytus atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus (CPK 52, 56 straipsniai). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis); pasiekę pilnametystę fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatymų numatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui santuokoje gimė G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovei kreipiantis į teismą, t. y. 2016 m. rugsėjo 12 d., G. B. buvo pilnametė. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą priteisė iš atsakovo ieškovei 7 170,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas nurodė, kad teismas nenurodė laikotarpio, už kurį priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų teises į teisminę gynybą, taip pat reglamentuojančias vaiko procesinę padėtį ir procesinių teisių įgyvendinimą šeimos bylose bei formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas dėl išlaikymo priteisimo, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą.Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra, iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai tampa pilnamečiais ir jų veiksnumas neapribotas, tai jie, kaip veiksnūs pilnamečiai asmenys, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutrūks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kreipiantis į teismą proceso šalių vaikas G. B., gim. 1998 m. balandžio 1 d., buvo pilnametė, todėl konstatuotina, jog ji gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo, jei vienas ar abu tėvai nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir nustatęs, kad G. B. yra pilnametė, turėjo pasiūlyti visišką veiksnumą įgijusiam asmeniui pačiam savarankiškai įgyvendinti savo teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies absoliutūs negaliojimo pagrindai – priimtas sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo gali turėti įtakos G. B. teisėms ir pareigoms (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus, nepilnamečio vaiko, interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Be to, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, išnagrinėjo asmens, neturinčio reikalavimo teisės, prašymą, į bylos nagrinėjimą nepasiūlė įtraukti trečiuoju asmeniu G. B., nors su jos materialinėmis teisėmis susijęs teismo sprendimas, nesivadovavo formuojama teismų praktika, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, kita teismo sprendimo dalis neturi įtakos G. B. teisėms ir pareigoms, skundas dėl šios sprendimo dalies nėra paduotas, todėl jo naikinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proceso koncentracijos principams, be to, šią bylos dalį galima išnagrinėti atskirai.Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teismas turėtų nuspręsti dėl netinkamo ieškovės reikalavimo, susijusio su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, pakeitimo ir išaiškinti teisę pilnametei G. B., gim. 1998 m. balandžio 1 d., reikšti savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 45 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Panaikinus skundžiamo teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako ir išsamiau su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, prašė išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šie klausimai yra procesiniai, todėl skundžiant šias sprendimo dalis apeliacinės instancijos teismui žyminis mokestis nėra mokamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliantui grąžintina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukters G. B. išlaikymui – 7 170,00 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt Eur 00 centų), ir iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 893,35 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt trys Eur 35 centų) bylinėjimosi išlaidų, ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti V. B. 20,00 Eur (dvidešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 24 d.