Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, dėl antstolės A. L. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų, prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmėms ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Tuo tarpu skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti nurodytų reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2S-988-254/2016 vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taip pat ir tuo atveju, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, kadangi teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Be to Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 str. taip pat numatyti apribojimai dėl išieškomų piniginių sumų dydžio išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pareiškėjo atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšas, esančios asmeninėje laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmės taip pat ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolė A. L. su pareiškėjo (skolininko) skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2016-12-29 priėmė patvarkymą Nr. S2-17576 ir skundo nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti teismui. Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. 0140/16/02442, nurodė, kad pareiškėjui (skolininkui) geruoju per raginimo laikotarpį nesumokėjus skolos, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, t. y. nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2016-11-21 išsiųsti partvarkymai „Dėl skolos išieškojimo“ ir „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“. Antstolė pažymi, jog lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 str. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatyme nėra numatyta kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentu, anstolis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nustatyta, kad pareiškėjas nedirba, pajamų negauna. Kadangi pareiškėjo skundas nepragrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą, kadangi vadovaujantis CPK 668 str., 736 str., 739 str. analize, jis nepagrįstas.

Byla nutrauktina.

Antstolio patvarkymai, vadovaujantis CPK 512 str., gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį, praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Vykdomosios bylos Nr. 0140/16/02442 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamas antstolės 2016-11-21 partvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ ir „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, 2016-11-21 registruota siunta buvo išsiųstas Marijampolės pataisos namams (v. b. l. 15-16) ir laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.), taigi, pareiškėjas praleido bendrąjį 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau svarbių aplinkybių, dėl ko šis terminas praleistas nenurodė ir termino atnaujinti neprašė. Vadovaujantis CPK 75 str., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus jiems atlikti įstatymu nustatytam terminui. Kadangi aplinkybė, kad skundas yra paduotas praleidus bendrąjį terminą, paaiškėjo skundą priėmus, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skundo padavimo terminus turi pareigą patikrinti skundą gavęs antstolis, kuris, nustatęs, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindų jo atnaujinti arba praleistas naikinamasis terminas turi tokį skundą atsisakyti priimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui. Termino praleidimas sąlygoja išvadą, jog išnyko teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus (ar atsisakymą juos atlikti).

CPK 510 str. 1 d. reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Pažymėtina, kad 2016-12-29 antstolės patvarkymas Nr. S-17576 neatitinka aukščiau nurodytų išankstinio skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo institutui keliamų reikalavimų, kadangi antstolė nustačiusi, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, privalėjo tokį skundą atsisakyti priimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 p. nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip MMA.

Teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 str., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 str., 293 str. 1 p., 290-291 str., 512 str., 668 str., 733-743 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-583-571/2017.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Vykdomąją bylą Nr. 0140/16/02442 grąžinti antstolei A. L..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.