- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-30-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01530-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecornus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecornus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Ecornus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai priteisti iš atsakovės: 1) 14 171,70 Eur nuostolių atlyginimą, pasireiškiantį negautomis nuomos pajamomis už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos; 2) 2 624,38 Eur nuostolių per mėnesį atlyginimą, juos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki atsakovės neteisėtų veiksmų, ribojančių ieškovės ar kitų teisėtų valdytojų patekimą iš ieškovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitas ieškovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo; 3) 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 818,01 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 584,83 kv. m ploto pastatas (patalpos) – smulkiųjų serijų cechas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios ieškovė patalpos ribojasi su 7 749,56 kv. m ploto negyvenamąja patalpa – gamybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 21 d. priklausė AB SEB bankui, nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. priklausė UAB „Infina“, o nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki šios dienos priklauso atsakovei UAB „Linksmas“.
3. Atsakovės patalpos yra įsiterpusios tarp ieškovės patalpų. Ieškovės patalpos ir atsakovės patalpos yra faktiškai sujungtos, t. y. dalijasi bendromis sienomis, stogo konstrukcijomis, bendromis komunikacijomis bei inžineriniais tinklais. Tarp atsakovės patalpų ir ieškovės patalpų – smulkiųjų serijų cecho egzistuoja pravažiavimas didelių gabaritų krovininiam transportui. Tarp atsakovės patalpų bei ieškovės gamybinių patalpų yra du praėjimai. Šie praėjimai tarp patalpų egzistavo nuo pat pastato pastatymo ir buvo nuolat naudojami. Ieškovės gamybinės patalpos yra įrengtos pastato pusrūsyje, atskiro įvažiavimo (įėjimo) į jį iš lauko nėra ir niekada nebuvo, todėl į cechą patekti įmanoma vieninteliu būdu – per du praėjimus iš atsakovės patalpų. Ieškovės gamybinės patalpos yra itin svarbios jos kitų patalpų – smulkiųjų serijų cecho tinkamam eksploatavimui, kadangi pirmosiose patalpose yra sanitariniai mazgai (tualetai, kriauklės, dušai).
4. Ieškovė abi jai priklausančias patalpas anksčiau nuomojo UAB „Technometalas“, kuri jose vykdė komercinę veiklą. Visą laiką į ieškovės gamybines patalpas iš lauko buvo patenkama per ieškovės smulkiųjų serijų cechą ir per atsakovės patalpas, t. y. pradžioje iš lauko patenkant į ieškovės smulkiųjų serijų cechą, o iš jo per atsakovės patalpas patenkant į ieškovės gamybines patalpas. Jokių ginčų ar nesutarimų dėl to, kad ieškovė ar nuomininkė praėjimui / pravažiavimui naudojosi atsakovės patalpų nedidele dalimi tarp ieškovės bei tuometinės patalpų savininkės AB SEB banko niekada nebuvo kilę. Tik 2016 m. liepos 22 d. AB SEB banko atstovai, iš anksto neįspėję ieškovės ir jos patalpų nuomininkės, savavališkai įrengdami medinę pertvarą, užblokavo krovininio transporto įvažiavimą ir bet kokį patekimą iš ieškovės smulkiųjų serijų cecho į atsakovės patalpas. Tokiu būdu ieškovės gamybinės patalpos buvo visiškai atskirtos, į jas nebėra galimybės patekti.
5. Ieškovei patekti į savo patalpas neleidžia ir atsakovė UAB „Linksmas“, tęsdama neteisėtus AB SEB banko veiksmus, dėl kurių naudojimasis abejomis ieškovės patalpomis pagal paskirtį faktiškai tapo neįmanomas. Laikant užtvertą pravažiavimą tarp ieškovės smulkiųjų serijų cecho bei atsakovės patalpų buvo suparalyžiuota ieškovės nuomininkės UAB „Technometalas“ veikla, kadangi jos darbuotojai nebegalėjo pasiekti savo darbo vietų, priešgaisrinės saugos priemonių bei sanitarinių mazgų (tualetų bei kriauklių). Dėl tokių, ieškovės vertinimu, neteisėtų veiksmų, padarant veiklos vykdymą abejose ieškovei priklausančiose patalpose neįmanomą, UAB „Technometalas“ 2016 m. spalio 3 d. ieškovei pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo šių abiejų patalpų nuomos sutartis nutraukė.
6. Nuomininkei UAB „Technometalas“ nutraukus nuomos sutartis, ieškovė aktyviai bandė bei iki šio momento toliau bando išnuomoti savo patalpas, tačiau, nesant įmanomo patekimo į jas, susidomėjusių asmenų patalpų nuoma jų rinkos kaina neatsiranda, dėl to ieškovė daugiau nei trejus metus patiria nuostolius, pasireiškiančius negautomis pajamomis už patalpų nuomą. Jeigu UAB „Technometalas“ tebebūtų ieškovės nuomininke, nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė už gamybinių patalpų nuomą būtų gavusi 6 184,16 Eur (1,4 Eur x 818,01 kv. m / 30 d. x 162 d.), o už smulkiųjų serijų cecho nuomą – 7 987,54 Eur (1,4 Eur x 2/3 x 1 584,83 kv. m / 30 d. x 162 d.) su nuoma susijusių pajamų. Be to, ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kas mėnesį negauna ir 2 624,38 Eur (1 145,21 Eur + 1 479,17 Eur) pajamų už abiejų patalpų nuomą.
7. Ieškovė pažymėjo, kad negautas pajamas už antrųjų patalpų nuomą ji skaičiuoja 1/3 sumažindama vieno kvadratinio metro kainą, kadangi jas galima naudoti ir ne pagal paskirtį (be sanitarinio mazgo), atitinkamai, nuomoti ne rinkos verte. Todėl sąžininga būtų nuostoliams dėl šių patalpų nuomos negalimumo už rinkos kainą taikyti mažesnę kainą, nei reali rinkos vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Linksmas“ iš ieškovės UAB „Ecornus“ 2 129,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Ecornus“ 895 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas.
9. Teismas nustatė, kad dvi ieškovės ir viena atsakovės patalpa suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip trys atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, jų adresai skirtingi. Šiuo metu yra įrengtas įvažiavimas iš atsakovės patalpų į ieškovės patalpas – smulkiųjų serijų cechą, kuris skirtas didelių gabaritų krovininiam transportui. Iš atsakovės patalpų į ieškovės gamybines patalpas yra įrengti du įėjimai. Pastarosios patalpos yra pusrūsyje, todėl iš išorės į jas negalima patekti, į jas patenkama iš atsakovės patalpų.
10. Teismas nurodė, kad šiuo metu nei įstatymu, nei sandoriu, nei teismo sprendimu, nei administraciniu aktu nėra nustatytas servitutas atsakovės patalpoms, kaip tarnaujančiam daiktui, tam, kad jų dalimi būtų galima naudotis siekiant pateikti iš vienų ieškovės patalpų į kitas patalpas, kaip į viešpataujantį daiktą. Vertindamas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad anksčiau patalpų nuomininkė UAB „Technometalas“ tranzitui naudojosi atsakovės patalpų dalimi, teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje ankstesnis patalpų, kurios šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei, savininkas pareiškė ieškinį tuometinei UAB „Ecornus“ patalpų nuomininkei UAB „Technometalas“ dėl žalos, padarytos neteisėtai naudojantis patalpomis, atlyginimo. Nurodytoje byloje ieškinys patenkintas ir bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad UAB „Technometalas“ AB SEB bankui priklausiusiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) naudojosi be patalpų savininko leidimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-230-431/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-248-790/2020).
11. Teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad kitoje civilinėje byloje šiuo metu yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl servituto nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022). Kol toks ginčas neišspręstas ir nepriimtas teismo sprendimas, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi daiktinę teisę į atsakovės patalpas ir ieškovei yra suteikta galimybė naudotis jomis kaip tarnaujančiu daiktu. Be to, nors nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia jos patalpų neatsiejamo ryšio viena nuo kitos klausimą, tvirtindama, jog patalpos viena su kita yra taip susijusios, kad vienų be kitų neįmanoma naudoti, atsakovė, siekdama paneigti ieškovės deklaruojamą patalpų ryšį, pateikė įrodymus, kad anksčiau ieškovės patalpose buvo laiptai, kuriais buvo galima patekti į šias patalpas, ir kad kitose ieškovės patalpose buvo daugiau sanitarinių mazgų, tik šiuo metu visa tai yra išardyta.
12. Visgi, teismo vertinimu, tokios aplinkybės yra reikšmingos ir įrodinėtinos būtent toje byloje, kurioje sprendžiamas servituto į atsakovės patalpas nustatymo klausimas. Šioje dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo nagrinėjamoje byloje ginčo patalpų, kaip tarnaujančių ir viešpataujančių daiktų, ypatybės nėra susijusios su ieškovės įrodinėjama prarasta galimybe gauti nuomos mokestį, todėl jos nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalyku.
13. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga. Taip pat ieškovė neįrodė ir negautų pajamų, kaip jos nuostolių, fakto. Ieškovė nepateikė įrodymų nei apie tai, kokį nuomos mokestį gaudavo iš buvusios patalpų nuomininkės UAB „Technometalas“, nei apie tai, kokį nuomos mokestį ji gauna už šiuo metu nuomininkei UAB „Belvista“ išnuomotą patalpų dalį.
14. Teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje buvo akcentuojama aplinkybė, jog ieškovei tapo neįmanoma išnuomoti turimų patalpų, tačiau atsakovė į bylą pateikė priešingus įrodymus, t. y. kad ieškovė dalį savo patalpų yra išnuomojusi UAB „Belvista“ pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. patalpų nuomos sutartį. Įrodinėdama savo negautas pajamas, ieškovė, teismo vertinimu, nepagrįstai remiasi ir patalpų 1 kv. m nuomos rinkos kaina, kuri buvo nustatyta atsakovės patalpų vertinimo ataskaitoje. Ieškovės ir atsakovės patalpų techninės charakteristikos esmingai skiriasi, be to, atsakovės patalpų nuomos rinkos vertė nustatyta 2016 m., o ieškovė reikalauja nuostolių, patirtų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. (nuo kreipimosi į teismą), atlyginimo.
15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nei savo negalėjimo išnuomoti jai priklausančių patalpų ir gauti nuomos mokesčio, nei nuomos mokesčio, kurio ieškovė negali gauti, dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB ,,Ecornus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. Taigi, šiuo atveju turėjo būti vertinama, ar atsakovė kaip nekilnojamojo turto savininkė, uždrausdama ieškovei naudotis vieninteliu patekimu į ieškovei priklausančias gamybines patalpas, elgėsi atidžiai ir rūpestingai CK 6.246 straipsnio nuostatos prasme. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo tinkamai neatliko, o tai sąlygojo neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą.
16.2 Ieškovė išsamiai išdėstė ir pagrindė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai sudėtinė dalis, pasireiškė tuo, jog AB SEB bankui 2016 m. rugsėjo 29 d. savavališkai uždarius vienintelį įmanomą ir kelis dešimtmečius iki tol naudotą patekimą į ieškovės patalpas, kuriose yra kitų ieškovės patalpų eksploatavimui būtini sanitariniai mazgai, naudojimasis abejomis ieškovės patalpomis tapo neįmanomas. Atsakovė, žinodama, kad ieškovė net teisme reikalauja servituto nustatymo, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo leisti ieškovei naudotis nedidele dalimi atsakovės patalpų. Atsakovei turėjo būti žinoma ir tai, kad, ieškovei pradėjus civilinę bylą dėl servituto nustatymo vien dėl to, jog atsakovė geranoriškai nesudaro galimybės patekti į ginčo patalpas, būtent atsakovė bus atsakinga už nesavalaikio servituto nustatymo pasekmes.
16.3 Ieškovės gamybinės patalpos yra įrengtos pusrūsyje ir iš lauko pusės jos neturi sienų, kuriose galėtų būti įrengti nauji praėjimai ir / arba pravažiavimai. Faktas, kad į ieškovės gamybines patalpas neįmanoma pateikti ir jas naudoti pagal paskirtį kitaip, nei per atsakovės patalpas, įrodo ir servituto nustatymo byloje atlikta teismo ekspertų S. M. ir A. P. ekspertizė. Minėtoje ekspertizėje nustatyta, kad atskiro įvažiavimo įrengimas į ieškovės gamybines patalpas yra objektyviai neįmanomas. Taigi, atsakovei laikant uždarytą vienintelį patekimą į ieškovės patalpas, jokių galimybių patekti į jas nėra.
16.4 Atsakovės nerūpestingumą CK 6.246 straipsnio prasme, savavališkai uždarant vienintelį egzistuojantį praėjimą per atsakovės patalpas, patvirtina ir teismo visiškai neįvertinta aplinkybė, kad pravažiavimas tarp atsakovės patalpų bei ieškovės smulkiojo serijų cecho yra būtinas ir privalomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. I-45 patvirtintų Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių 13 punktu, statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad, kilus gaisrui, pastate esantys žmonės galėtų saugiai išeiti arba būtų galima žmones išgelbėti kitomis priemonėmis. PAGD direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 102 punkte įtvirtinta, kad iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimo(si) keliai, o evakuaciniai išėjimai privalo būti atitolę vienas nuo kito. Taigi, atsakovės veiksmai savavališkai uždarant praėjimą tarp patalpų pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
16.5 Byla dėl servituto nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Ieškovė 2020 m. spalio 10 d. šioje byloje teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta servituto nustatymo byla, tačiau teismas prašymą nepagrįstai atmetė. Nors teismo sprendimas dėl servituto nustatymo galioja tik į ateitį, tai nereiškia, kad atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės. Nesavalaikis servituto nustatymas būtų susijęs išimtinai su atsakovės elgesiu, nepagrįstai neigiant ieškovės teisę į servitutą nuo tada, kuomet ji to pareikalavo. Be to, tik atsakovė yra atsakinga už tai, kad dėl jos prieštaravimų buvo pradėtas daug metų trunkantis teismo procesas, kuriuo siekiama ieškovės pažeistos teisės atstatymo, o atsakovė tyčiniais veiksmais vilkina tokį procesą.
16.6 Skundžiamame teismo sprendime paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšminga. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota tai, kad UAB „Technometalas“ galimai naudojosi visomis atsakovei šiuo metu priklausančiomis patalpomis ir jose vykdė gamybos veiklą, o ne tai, kad neteisėtai per atsakovės patalpas UAB „Technometalas“ patekdavo į ieškovės gamybines patalpas.
16.7 Ieškovės negautos pajamos atitinka visus kasacinio teismo praktikoje nurodytus jų nustatymo kriterijus. Ieškovės abiejų patalpų nuomos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Iki AB SEB banko neteisėtų veiksmų atlikimo, užblokuojant praėjimą tarp patalpų, jas neterminuotų nuomos sutarčių pagrindu nuomojosi UAB „Technometalas“. Jei AB SEB bankas neteisėtais veiksmais nebūtų padariusi ieškovės patalpų ūkinio komercinio naudojimo neįmanomu, UAB „Technometalas“ neabejotinai ir toliau minėtas patalpas būtų nuomojusi. Jeigu atsakovė toliau nelaikytų patalpų užblokuotų, ieškovė turėtų galimybę patalpas išnuomoti.
16.8 Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarytus nuostolius, pasireiškiančius negautomis pajamomis, ieškovė skaičiuoja remdamasi ankstesnės savininkės AB SEB banko užsakymu atliktu atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimu, pagal kurį patalpų mėnesio nuomos kaina yra 1,4 Eur už kv. m. Įvertinant tai, kad ieškovės ir atsakovės patalpos yra gretimos bei iš esmės panašios tiek funkcine paskirtimi, tiek ir būkle, atsakovės patalpų nuomos rinkos verte galima remtis skaičiuojant ieškovės patalpų nuomos kainą. Nors vertinimas atliktas 2016 m., jis neabejotinai yra aktualus ir dabar, nekilnojamojo turto nuomos kainai pastaraisiais metais tik didėjant. Teismui su ieškovės nurodoma nuomos kaina nesutinkant, nuostolių dydį turėjo teisę savo nuožiūra apskaičiuoti ir pats teismas, tačiau to nedarė.
Atsiliepimas
17. Atsakovė UAB „Linksmas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1 Ieškovė įrodinėja ne atsakovės prisiimtų įsipareigojimų ar reikalavimų nevykdymą, kas galėtų būti sąlyga konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, būtinus deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, bet galimybės naudotis atsakovės patalpomis nebuvimą, kuris nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad servituto byla iki šiol nėra išnagrinėta. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad iki tol, kol servituto byloje nebus priimtas teismo sprendimas, nėra ir pagrindo spręsti dėl ieškovės daiktinių teisių į atsakovės patalpas buvimo.
17.2 Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė jai priklausančias patalpas įsigijo 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ja atsakovė neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų dėl leidimo naudotis įgytomis patalpomis kitiems asmenims suteikimo. Nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nei pasirašymo metu, nei vėliau atsakovės patalpoms nebuvo ir šiuo metu nėra nustatyti kokie nors apribojimai ar apsunkinimai trečiųjų asmenų naudai. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įregistruotos trečiųjų asmenų daiktinės teisės į atsakovei priklausančias patalpas.
Šalies argumentai
17.3 Ieškovės teiginiai, kad ji neturi jokio kito būdo patekti į jai priklausančias patalpas, o tik per atsakovės patalpas, savaime nereiškia atsakovės pareigos, nesant jokio objektyvaus teisinio pagrindo, tokias galimybes ieškovei sukurti savo nuosavybės sąskaita. Atsakovei negali būti perkeliama rizika ir su tuo susijusios teisinės pasekmės už tai, kad ieškovė, prieš įsigydama savo patalpas, galimai nepasidomėjo jų būkle, charakteristika, archyviniais patalpų dokumentais. Ieškovei negalėjo būti nežinoma, kad praeityje buvo numatytas bei egzistavo atskiras patekimas į pusrūsyje esančias ir šiuo metu ieškovei priklausančias patalpas per laiptinę, kuris buvo panaikintas nenumačius alternatyvaus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio įėjimo. Todėl ieškovės siekis jai priklausančių patalpų trūkumus spręsti atsakovės sąskaita, negali būti vertinamas kaip teisingas, sąžiningas ir proporcingas.
Atsiliepimas
17.4 Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikusi 2019 m. rugsėjo 5 d. specialisto L. U. parengtą ekspertizės aktą, kuriame aptartos alternatyvios patekimo į ieškovės patalpas įrengimo galimybės, taip pat daroma išvada, kad ieškovės nurodomas patekimo į ieškovės patalpas būdas prieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, kurios nustato gaisrinės ir darbų saugos reikalavimus. Ekspertizės akte specialistas nurodė, kad yra objektyvi galimybė ieškovės patalpose įrengti išėjimą. Į bylą atsakovė taip pat pateikė atestuotos konsultacijų darbų saugos srityje veikiančios UAB „SGD“ išvadą, kurioje konstatuota, kad jeigu atsakovės patalpomis (praėjimo zona) naudotųsi kiti asmenys, kurie neatlieka jose darbo funkcijų, tokiu atveju nebūtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.
17.5 Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji dėjo visas pastangas ir rūpinosi jai priklausančiomis patalpomis, bandė oficialiai pradėti ir vykdyti projektavimo darbus patekimui į savo patalpas tiesiogiai iš lauko pusės įrengti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ne atsakovės veiksmai, kurių pagrindu ieškovei nėra leidžiama naudotis patalpomis, bet pačių ieškovės patalpų charakteristikos, būklė ir pastatymas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, kuriuos cituoja ieškovė. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė naudotųsi atsakovės patalpomis kaip praėjimu, toks patekimas į patalpas taip pat negalėtų būti teisėtai ir saugiai naudojamas priešgaisrinės saugos reikalavimų prasme, kadangi, siekiant užtikrinti patalpose dirbančių ar esančių žmonių saugumą, evakuaciniai išėjimai turi būti įrengti į pastato išorę, o ne į kitą patalpą. Jeigu kiltų gaisras ne ieškovės, bet atsakovės patalpose, tai ieškovės patalpose esantys asmenys neturėtų jokių objektyvių galimybių evakuotis iš minėtų patalpų, neturinčių išėjimo į lauką.
17.6 Būtent ieškovė vilkina servituto bylos išnagrinėjimą, į ją yra teikusi nesavalaikius procesinius dokumentus. Tuo tarpu įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-560-640/2020 buvo paneigti bet kokie įtarimai dėl atsakovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad esminės priežastys, dėl kurių užsitęsė servituto bylos nagrinėjimas, galėjo būti daugybiniai atskirieji skundai, šalių prašymu atidėti posėdžiai, sudarant galimybę kreiptis į specialistus ir įvertinti techninius projektus, taikiai išspręsti ginčą, atlikti ekspertizę, taip pat teismo sudėties pasikeitimai ir ieškinio tikslinimai.
17.7 Nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės yra apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės patalpos su atsakovės patalpomis savo funkcine paskirtimi ir būkle yra panašios. Ieškovės ir atsakovės patalpų charakteristikos skiriasi iš esmės, todėl šių nekilnojamojo turto objektų negalima vertinti kaip niekuo nesiskiriančių. Todėl AB SEB banko užsakymu atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo vertinamos ne ieškovei, bet atsakovei priklausančios patalpos, yra netinkamas rašytinis įrodymas, siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių dydžio. Ieškovė nurodo, kad nekilnojamojo turto nuomos kaina per metus tik didėjo, tačiau šių aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų
18. Apeliantės pareikšti ieškinio reikalavimai yra prašymas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
19. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).
21. Apeliantė žalos (nuostolių) jai padarymo faktą kildina iš atsakovės veiksmų (neveikimo), kuriais pastaroji nesudaro galimybės apeliantei naudotis atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi tam, kad apeliantė (ar jos nuomininkai) galėtų pateikti į apeliantei priklausančias gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra pusrūsyje ir neturi atskiro įvažiavimo (įėjimo) iš lauko. Apeliantės teigimu, dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) apeliantė ne tik negali už rinkos kainą išnuomoti jai priklausančių minėtų gamybinių patalpų, bet ir smulkiųjų serijų cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nors ir turi atskirą įėjimą iš lauko, tačiau, kitaip nei pusrūsyje esančios gamybinės patalpos, neturi sanitarinio mazgo, todėl jo savarankiškas naudojimas yra apsunkintas.
Dėl neteisėtų veiksmų
22. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
23. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).
24. Pažymėtina, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė pirmosios ir tuo pačiu esminės deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteistų veiksmų. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad nei imperatyviais teisės aktais, nei teismo sprendimu ar administraciniu aktu atsakovei nėra nustatyta pareiga sudaryti galimybę apeliantei naudotis atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų dalimi tam, kad apeliantė (ar jos nuomininkai) galėtų pateikti į pastarajai priklausančias patalpas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovei priklausančioms patalpoms nėra nustatyti jokie apsunkinimai ir / ar ribojimai, kurie būtų susiję su tokiomis apeliantės teisėmis.
26. Bendrojo pobūdžio daiktinės teisės normos, kurias apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, tokio įpareigojimo atsakovei taip pat nenustato. Priešingai, pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalies normą nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės sprendimas neleisti naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ar jų dalimi, į kurias šiuo metu apeliantė neturi jokių daiktinių teisių, būtent ir atitinka atsakovės, kaip turto savininkės, nuosavybės teisių įgyvendinimą savo nuožiūra, kurį jai garantuoja CK 4.37 straipsnio 1 dalis.
27. Vien apeliantės subjektyvi nuomonė, kad ji, neturėdama galimybės naudotis svetimu daiktu – atsakovės patalpomis ar jų dalimi, negali tinkamai įgyvendinti savo pačios, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisių, pati savaime neleidžia spręsti apie atsakovės veiksmų neteisėtumą, įskaitant atsakovės elgesio neatitikimą tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja tik apeliantės teisę pasirinkti galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, o konkrečiai – siekti teisės naudotis svetimu daiktu, t. y. servituto nustatymo (CK 1.138 straipsnis, 4.111 straipsnio 1 dalis), bet ne žalos atlyginimo instituto taikymą dėl prarastos galimybės gauti nuomos pajamas, kai tokia teisė apeliantei nepriklauso.
28. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).
29. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje apeliantė laikosi pozicijos ir įrodinėja aplinkybes, kad, neturint galimybės naudotis atsakovės patalpų dalimi, nėra įmanoma ir tinkamai naudotis abejomis apeliantės patalpomis – gamybinėmis patalpomis ir smulkiųjų serijų cechu. Kitaip tariant, apeliantės vertinimu, egzistuoja visos faktinės ir teisinės servituto nustatymo aplinkybės, todėl apeliantė turi teisę, o atsakovė pareigą leisti naudotis atsakovei priklausančių patalpų dalimi, antraip turi atlyginti nuostolius dėl negautų nuomos pajamų.
30. Tačiau su tokia apeliantės pozicija taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Viena vertus, pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Pirmiau jau minėta, kad tokio pobūdžio galiojantys (įsiteisėję) aktai ar sprendimai šiuo metu dar nėra priimti, todėl apeliantės teisė naudotis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto dalimi neegzistuoja, atitinkamai, vien dėl šios priežasties ji objektyviai negali būti ir pažeidžiama. Antra vertus, pagal aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Todėl toks savininko (šiuo atveju – atsakovės) teisių apribojimas galimas tik tinkamai įvertinus ir ištyrus visas servituto nustatymui būtinas aplinkybes. Nepaisant to, kad tiek apeliantė, tiek atsakovė į bylą yra pateikusios, jų vertinimu, servituto nustatymo būtinybę pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus, tačiau tokie įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinami kaip nesudarantys nagrinėjamos civilinės bylos dalyko.
31. Tarp šalių kilęs ginčas dėl servitutų nustatymo yra sprendžiamas kitoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Nurodytoje byloje apeliantė yra pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ dėl servituto nustatymo pastarajai priklausančioms gamybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė – priešieškinį dėl servituto nustatymo apeliantei priklausančioms buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir smulkiųjų serijų cechui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje galutinis teismo procesinis sprendimas dėl servitutų nustatymo nepriimtas, todėl, atitinkamai, nėra ir jokių prielaidų vertinimui, kad egzistuoja faktinės ir teisinės servituto nustatymui būtinos aplinkybės, dėl kurių apeliantė galėtų atsakovei reikšti kokias nors, įskaitant turtines, pretenzijas dėl teisės naudotis svetimomis, t. y. atsakovei priklausančiomis, patalpomis ar jų dalimi. Sutikimas su priešinga apeliantės pozicija ir atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimas šiame kontekste reikštų ne ką kitą, o atsakovės nuosavybės teisių ribojimą be teisinio pagrindo (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliantė akcentuoja ir tokią aplinkybę, kad 2016 m. liepos 22 d. tarp atsakovės gamybos patalpų ir apeliantės smulkiųjų serijų cecho savavališkai įrengus medinę pertvarą, buvo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti norminiuose teisės aktuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). Byloje nėra ginčo, kad medinės pertvaros įrengimas buvo atliktas ankstesnės atsakovei šiuo metu priklausančių patalpų savininkės AB SEB banko iniciatyva. Šias aplinkybes patvirtinta byloje esantys saugos tarnybų raštai ir apeliantės pretenzijos bankui. Akivaizdu, kad atsakovė nėra tiesiogiai atlikusi tokių veiksmų, kuriais, apeliantės įsitikinimu, buvo pažeisti imperatyvaus pobūdžio norminių teisės aktų reikalavimai.
33. Be to, deliktinės atsakomybės kilimui yra svarbūs tik tokie atsakovo neteisėti veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovo patirta žala (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, kad, įrengus pertvarą tarp apeliantės ir atsakovės patalpų, būtent atsakovė kaip dabartinė ginčo patalpų savininkė yra pažeidusi priešgaisrinės saugos reikalavimus, toks teisės pažeidimas negalėtų lemti deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo už apeliantės įrodinėjamus nuostolius (negautas pajamas). Kaip matyti, apeliantė savo patirtą žalą negautų nuomos pajamų forma sieja tik su galimybės patekti į savo patalpas, naudojantis atsakovės patalpomis kaip tarnaujančiu daiktu, nebuvimu, bet ne su patalpų (ne)atitikimu priešgaisrinės saugos reikalavimams, dėl ko apeliantė negalėtų tokių patalpų naudoti pagal paskirtį ar jų nuomoti tretiesiems asmenims.
34. Atsakovės veiksmų neteisėtumas deliktinės atsakomybės taikymo kontekste taip pat grindžiamas aplinkybe, kad apeliantė, siekdama įgyvendinti savo teisės į servituto nustatymą, buvo priversta inicijuoti pirmiau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kuri vis dar tebėra neišnagrinėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien geranoriškas atsakovės nesutikimas su servituto nustatymu negali būti laikomas jos neteisėtu (ne)veikimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pirmosios dalies norma „Nuosavybė neliečiama“ įtvirtina savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybė, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas byloje Nr. 12/96-5/97). Todėl atsakovė ne tik turėjo teisę geranoriškai nesutikti su servituto nustatymu, bet tokią savo subjektinę teisę, kurią galimai kėsinamasi pažeisti, ginti teismine tvarka, pateikiant atsikirtimus į apeliantės reikalavimą dėl servituto nustatymo ir / ar pareiškiant priešieškinį, ką atsakovė ir yra padariusi.
35. Nors apeliantė įrodinėja ir tai, kad atsakovė UAB „Linksmas“ sąmoningai vilkina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-21-1154/2022 nagrinėjimą, tačiau tokios aplinkybės šiai bylai neturi teisinės reikšmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Todėl siekiant konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu, o tokius duomenis gali nustatyti ir įvertinti tik konkrečią civilinę bylą nagrinėjantis teismas.
36. Dėl nurodytų priežasčių šią bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi diskrecijos vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 atliekamų procesinių veiksmų atitikimo teisėtumo ir sąžiningumo kriterijams, taigi neturi pagrindo ir sutikti su apeliantės teiginiais, kad nurodyta civilinė byla yra vilkinama sąmoningais atsakovės veiksmais, juo labiau kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie nurodytoje apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei taikytas kokias nors sankcijas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio
37. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 249 straipsnio 1 dalis).
38. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).
39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, jų dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė yra įrodžiusi ir šią atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygą – savo nuostolius negautų nuomos pajamų forma. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliantė, įrodinėdama savo negautas pajamas, nepagrįstai remiasi patalpų 1 kv. m nuomos rinkos kaina, kuri buvo nustatyta visai kitų patalpų, t. y. atsakovei priklausančių gamybos patalpų 2017 m. sausio 26 d. vertinimo ataskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ir atsakovės patalpų charakteristikos iš esmės skiriasi ne tik dydžio, bet ir jų paskirties bei išsidėstymo aspektais, kas taip pat turi reikšmės jų panaudojimo galimybei ir nuomos vertei. Vertintos atsakovės patalpos yra net 7 749,56 kv. m ploto, tuo tarpu apeliantės – 818,01 kv. m ir 1 584,83 kv. m ploto. Minėtoje vertinimo ataskaitoje atsakovės patalpų ploto dydis buvo pripažintas kaip vienas iš veiksnių, turintis reikšmę nuomos kainai. Svarbu dar ir tai, kad apeliantei priklausančios gamybinės patalpos, priešingai nei vertintos, yra pusrūsyje ir neturi atskiro įėjimo (įvažiavimo) iš lauko. Tokie veiksniai, įskaitant ir žymiai besiskiriantį patalpų lubų aukštį, neabejotinai turi didelę įtaką nuomos kainai.
41. Apeliantė, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikusi ir tokių duomenų, kokią nuomos kainą už patalpas yra mokėjusi jos buvusi nuomininkė UAB „Technometalas“. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuomos sutartimi visgi yra išnuomojusi dalį jai priklausančio smulkiojo serijų cecho UAB „Belvista“, tačiau įrodymų apie pagal šią nuomos sutartį gaunamo nuomos mokesčio dydį taip pat neteikė, nors byloje siekė įrodyti aplinkybes, kad dėl apriboto patekimo į sanitarinį mazgą iš šių patalpų nėra galimybės jų išnuomoti už įprastą rinkos kainą.
42. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021). Kaip matyti, ginčo atveju priežastinio ryšio sąlyga yra siejama su tuo, kad apeliantė dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) negali tretiesiems asmenis nuomoti jai priklausančių patalpų ir taip gauti pajamas. Tačiau vien toks faktas, kad dalis atsakovės patalpų yra nuomojamos trečiajam asmeniui UAB „Belvista“, sudaro pagrindą konstatuoti priežastinio ryšio tarp įrodinėjamų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir apeliantės deklaruojamos žalos nebuvimą.
43. Antra vertus, tiek minėtas pertvaros tarp apeliantės ir atsakovei priklausančių patalpų sumontavimas, tiek ir buvusios apeliantės nuomininkės UAB „Technometalas“ inicijuotas nuomos sutarties nutraukimas įvyko tuo metu, kai ginčo patalpų nuosavybės teisė apeliantei dar nepriklausė. Todėl šios aplinkybės, kurias apeliantė iš esmės įvardija kaip savo negautų pajamų priežastį, negali būtu siejamos su atsakove ir šiuo metu jos atliekamais veiksmais (neveikimu).
44. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinųjų sąlygų, dėl to jos ieškinys pagrįstai nebuvo patenkintas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo
45. Apeliantė 2021 m. gruodžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022.
46. Apeliantė šį savo procesinį prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje bus atsakyta į klausimą, ar apeliantės reikalavimas teismo tvarka nustatyti servitutą atsakovės patalpoms yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantės vertinimu, tokį apeliantės pareikštą reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui pripažinus pagrįstu, tai lemtų ir neabejotiną išvadą, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vengė nustatyti servitutą ne teismo tvarka, dėl ko atsakovė ne tik 6 metus yra neįleidžiama į savo nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir buvo priversta inicijuoti teisminį ginčą.
47. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
48. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).
49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomasis civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaip matyti, apeliantė bylos sustabdymą sieja su aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus jos ieškinį dėl servituto nustatymo, būtų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sąmoningu vengimu geranoriškai nustatyti servitutą jai priklausančioms patalpoms. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kurias siekia įrodyti apeliantė, negali būti pripažįstamos atsakovės neteisėtais veiksmais, nes tiek asmens geranoriškas nesutikimas su servituto nustatymu, tiek ir jo pareikšti atsikirtimai į ieškinį ir / ar priešieškinis dėl servitutų nustatymo yra subjektinių asmens nuosavybės teisių gynimo, kurį užtikrina teisinis reguliavimas, realizavimas. Todėl net ir visa apimtimi patenkinus apeliantės ieškinį, o atsakovės priešieškinį dėl servitutų nustatymo atmetus, atsakovė negalės būti laikoma apeliantės atžvilgiu atlikusi neteisėtus veiksmus.
50. Pažymėtina, kad apeliantės ieškinio patenkinimo atveju jos prašomo nustatyti servituto teisinis režimas įsigaliotų tik nuo tokio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl apeliantės teisės ir teisėti interesai, susiję su jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimusi, negalėtų būti laikomi pažeistais tuo laikotarpiu, kuriuo toks teisins režimas nebuvo nustatytas. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 nustatyti faktai negali lemti apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos privalomojo sustabdymo, todėl toks apeliantės prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Atsakovė UAB „Linksmas“ patyrė 774,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“, juridinio asmens kodas 302560246, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“, juridinio asmens kodas 305119431, 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.