- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-632-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00761-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indema“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ dėl baudos pagal rangos sutartį priteisimo bei UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovei „Indema“ dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Indema“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-06 04 statybos rangos sutarties NR. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dėl UAB „Šiaulių lyra“ kaltės nuo 2018-08-06“, pripažinimo, kad 2018 m. birželio 4 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. pagal UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. liepos 31 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. birželio 4 d. buvo gautas UAB „Šiaulių lyra“ prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino UAB „Šiaulių lyra“ prašymą ir ištaisė Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendime padarytą techninę klaidą bei rezoliucinėje dalyje įrašė punktą: „Priteisti iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo“. Teismas nurodė, kad dėl techninės klaidos teismas tenkinęs patikslintą priešieškinį visiškai, nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priteisiamos 8 procentų procesinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Indema“ prašo 2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020 panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidų 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime atmesti ir priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškovės UAB „Indema“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą remiantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, tačiau šis atsakovės prašymas gali būti sprendžiamas tik remiantis CPK 277 straipsniu, kadangi reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra savarankiškas reikalavimas, kurio proceso šalis gali neprašyti, o paprašius ir teismo šio prašymo neišsprendus, šalis privalo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, o, be to, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo keičia sprendimo esmę, esant tokiam reikalavimui ir teismui jį tenkinus, šalis, iš kurios procesinės palūkanos priteistos, turi mokėti didesnę sumą šaliai, kurios naudai priteistos palūkanos. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, jog nutartimi dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų galima ištaisyti tik tuos klausimus, kurie nekeičia sprendimo esmės. Todėl, pirmosios instancijos teismui 2020-01-13 sprendimu neišsprendus atsakovo prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas privalėjo remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo (tai yra ne vėliau kaip iki 2020-02-02) kreiptis su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo nei įžanginėje, nei aprašomojoje, nei motyvuojamoje dalyje apskritai nenurodyta, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašė priteisti procesines palūkanas, tai taip pat reiškia, jog pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo neišsprendė, todėl atsakovė turėjo prašyti priimti papildomą sprendimą. Nesant sprendime motyvų dėl pareikšto reikalavimo, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas neišspręstas dėl techninės klaidos.
Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašymo priimti papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais (ne vėliau kaip iki 2020-02-20) nepateikė, taip pat neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje CPK 307 straipsnyje nustatytais terminais, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą turėjo atmesti ir šiuo pagrindu, t. y. suėjus įstatymo nustatytam naikinamajam terminui.
Skundžiama nutartis neteisėta dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, nuo kokios sumos priteisiamos procesinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas procesinių palūkanų taikymo institutą, ne tik nurodė, jog toks prašymas gali būti tenkinamas tik esant šalies prašymui, bet nustatė, kas turi būti išsprendžiama teismo sprendime, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo: „Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-193/2014).
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kurios dienos priteisiamos procesinės palūkanos. Jos negali būti priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškią ir nuoseklią praktiką, jog palūkanos gali būti priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos tik tuo atveju, jei iš karto yra pareiškiamas piniginis reikalavimas ir nėra ginčo dėl tokios reikalavimo teisės, tačiau viena šalis nepagrįstai vengia mokėti pinigus (pvz., ieškinys dėl skolos priteisimo). Tuo atveju, jei tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar apskritai šalis gali reikalauti tam tikros piniginės sumos priteisimo, procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2020-05-25, kai apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą), kadangi šalis pirmiausia siekia teisminiu keliu įrodyti, jog priešinga šalis atliko neteisėtus veiksmus, o teismui pripažinus veiksmų neteisėtumą, kitai šaliai atsiranda prievolė mokėti tam tikras pinigines sumas, tokia prievolė atsiranda nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (priimtu 2019-05-08) teismo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018-08-06 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018-06-04 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nuo 2018-08-06 dėl UAB „Šiaulių lyra“ kaltės ir pripažinti, kad 2018-06-04 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2018-08-22 pagal UAB „Šiaulių lyra“ 2018-07-31 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (žr. pvz. LAT 2015-12-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019-10-28 nutartis c. b. Nr. e3K-3-313-611/2019, 2015-12-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019-07-01 nutartis c. b. Nr. e3K-3-256-695/2019 ir kt.). Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Indema“ atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties, kuriuo prašo UAB „Indema“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020 ištaisyta techninė klaida, netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keičia sprendimo esmę, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė primos instancijos teismas, teismas šioje byloje nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad byloje atsakovė priešieškinį tikslino. Jis buvo tikslintas reikalavimu priteisti procesines palūkanas – patikslintas priešieškinis buvo priimtas. Ieškovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į patikslintą priešieškinį. Atitinkamai atsiliepimas buvo pateiktas ir priimtas. Toliau byla buvo nagrinėta pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį.
Ieškovės formalūs pastebėjimai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, nuo kokios sumos ir nuo kokio termino yra skaičiuojamos procesinės palūkanos, visų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai. Įstatyme aiškiai nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos materialinio reikalavimo sumos (šiuo atveju baudos sumos) nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju 2019-01-31) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priešingai nei teigia ieškovė, prašymui dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo nėra nustatyti jokie naikinamieji terminai. Todėl atsakovė prašymą ištaisyti techninę klaidą pateikė laiku.
Ieškovės nurodyta teismų praktika, kad „šaliai nepateikus prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, toks prašymas turėtų būti atmestas“, neatitinka faktinės procesinės situacijos šioje byloje ir ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Ieškovės minimoje nutartyje, nagrinėtas klausimas, kai asmuo kilusius klausimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo siekė pakartotinai spręsti inicijuodamas naują civilinę bylą, pakartotinai reikšdamas prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Šioje byloje situacija priešinga. Prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas patikslintu priešieškiniu. Prašymas buvo patenkintas, nes priešieškinis buvo patenkintas visiškai. Faktas, kad jis patenkintas visiškai, fiksuotas tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje. Todėl atsakovė nusprendė akivaizdžios teismo spendimo techninės klaidos taisymą inicijuoti CPK 276 str. 2 d. tvarka pareiškiant prašymą dėl techninės klaidos ištaisymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Analogiškai vertintini ir ieškovės pasisakymai, kad procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovės nurodyta teismų praktika nagrinėja atvejus, kai pagrindinis materialinis reikalavimas keliamas dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo. Šioje byloje nagrinėti materialiniai teisiniai santykiai dėl netesybų baudos forma priteisimo. Todėl pareiga mokėti procesines palūkanas kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Akcentuotina, kad ieškovė laikėsi analogiškų nuostatų ir savo ieškinyje reiškė analogišką reikalavimą (tik skyrėsi procesinių palūkanų dydžiai – ieškovė nesivadovavo Komercinių sandorių mokėjimo prevencijos įstatymo nuostatomis). Tačiau pirmosios instancijos teismui nusprendus ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai, ieškovės pareikštas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendime padarytą techninę klaidą bei rezoliucinėje dalyje įrašyti punktą: „Priteisti iš ieškovo UAB „Indema“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Anykščių vynas” v. L. M., bylos Nr. 3K-3-645/2000, 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB Turto banko pareiškimą, bylos 3K-3-134/2010). Kartu pažymėtina tai, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė taip pat ir savo iniciatyva taisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, reiškia, kad teismas ištaiso tokio pobūdžio klaidas ir nesant dėl to pareikšto šalies prašymo ar skundo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks klaidų ištaisymas teismo iniciatyva, kai nėra dėl to šalies prašymo ar skundo, nelaikytinas teismo kompetencijos ribų peržengimu ar blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu, kai klaidų ištaisymą atlieka apeliacinės instancijos teismas nesant dėl to pateikto apelianto prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).
Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisomi išimtinai tik labai smulkūs rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2012 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012), rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012), ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Taigi, pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005).
Iš atsakovės prašymo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą pirmosios instancijos teismo sprendime turinio matyti, kad patikslintas priešieškinis buvo tenkintas visa apimtimi, tačiau nebuvo priteistos atsakovės patikslintu priešieškiniu reikalautos 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė prašė ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-13 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020, rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos ir 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nurodo, kad, nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-13 sprendimo motyvuose nurodyta, kad ieškinys atmestinas, o 2019-05-07 atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas, vis dėlto sprendime nepasisakyta dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokio sprendimo trūkumo negalima vertinti kaip rašymo apsirikimo rašant (spausdinant) sprendimo tekstą. Tokiems teismo sprendimo trūkumams, kuomet teismas nenusprendė dėl kurių nors ieškovo ar savarankiškus reikalavimus pareiškiančio trečiojo asmens reikalavimų, taip pat atsakovo priešinių reikalavimų, šalinti yra numatytas CPK 277 straipsnyje įtvirtintas papildomo sprendimo institutas. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Kaip šiuo atveju teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ šiuo atveju turėjo prašyti priimti papildomą sprendimą, tačiau to nepadarė CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais (ne vėliau kaip iki 2020-02-20). Vis dėlto pažymėtina, kad priešingai nei nurodo ieškovė, CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį gali būti iškeltas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, nėra naikinamasis. CPK 277 straipsnis nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, todėl teismas gali šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 9 d. nutartis c. b. L. A. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Nr. 3K-7-115/2001).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Ieškovė atskiruoju skundu prašė iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Atsižvelgus į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.