- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-842-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00761-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Indema“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ dėl baudos pagal rangos sutartį priteisimo bei UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovei „Indema“ dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Indema“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-06 04 statybos rangos sutarties NR. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dėl UAB „Šiaulių lyra“ kaltės nuo 2018-08-06“, pripažinimo, kad 2018 m. birželio 4 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. pagal UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. liepos 31 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino UAB „Šiaulių lyra“ prašymą ir ištaisė Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendime padarytą techninę klaidą.
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-632-267/2020 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendime atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB “Indema” 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama papildomu sprendimu priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškovei 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų už atskirojo skundo parengimą. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-632-267/2020 išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas, ieškovė patyrė 605 Eur advokato išlaidų dėl atskirojo skundo parengimo. Ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties priėmimo negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir CPK 93 straipsnio 5 dalimi, atsisakė priimti ieškovės UAB „Indema“ prašymą dėl papildomo sprendimo.
6. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-632-267/2020 išnagrinėjo ieškovės UAB „Indema“ atskirąjį skundą, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir atmetė atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendime. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties 14 punkte nurodyta, kad ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė papildomu sprendimu prašo priteisti iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, prideda dokumentus, kad 2020-08-17 sumokėjo 605 Eur už 2020-06-16 atskirojo skundo parengimą.
7. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties 14 punkto formuluotės seka, jog Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi išsprendė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatavo, kad šios išlaidos nepriteistinos. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl pirmos instancijos teismas nurodė, jog negali dar kartą spręsti šio klausimo papildomu sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Indema“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti. Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškovei UAB „Indema“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidus CPK 98 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CPK 98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo.
8.2. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-232/2013). CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015).
8.3. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog kai sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2016 ir kt.). Ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė Šiaulių apygardos teismui 2020-08-17. Kartu su prašymu teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog byla Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką ieškovės atstovei nebuvo pranešta, laikotarpiu nuo 2020-07-31 iki 2020-08-16 imtinai ieškovo atstovė atostogavo, todėl tik grįžusi po atostogų ieškovės atstovė sužinojo, jog 2020-08-12 buvo išnagrinėta byla, o apie posėdį nebuvo pranešta nei jai, nei ieškovei. Jei ieškovė ar jos atstovė būtų gavusi pranešimą apie tai, kad 2020-08-12 rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla, atitinkamas prašymas būtų pateiktas iki bylos nagrinėjimo teisme.
8.4. Aplinkybė, jog Šiaulių apygardos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos dėl to, jog nepateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, nereiškia ir negali reikšti, kad ieškovo prašymas buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jį persiuntė nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl to, kad jau buvo grąžinęs visą bylą, o ne dėl to, kad prašymas negali būti nagrinėjamas. Priešingas aiškinimas reikštų, jog ne tik pažeidžiamos CPK 277 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, bet ir CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisingumo ir protingumo principai, priimamas ne teisingas, o formalus sprendimas.
8.5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą, dėl ieškovės prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl ieškovės teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą apskritai nepasisakė, kas taip pat reiškia, jog buvo pažeistos CPK 270 straipsnio 4 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje normos, įpareigojančios teismą motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) ir nurodyti argumentus, dėl ko ieškovo įrodymai ir teisiniai argumentai yra atmetami.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Šiuo atveju faktiniai ieškovės ir teismo veiksmai nesudaro jokių prielaidų taikyti teismų praktikos suformuotą kriterijų dėl reikšmingų aplinkybių papildomo sprendimo priėmimui. Visų pirma, ieškovės atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, byla nebuvo baigta neatlikus skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimo. Antra, atskirieji skundai visada nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovė turėjo domėtis, kada bus paskirtas rašytinis teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas jos skundas, t. y. turėjo būti bent jau minimaliai aktyvi, kad iki skundo nagrinėjimo momento galėtų pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečia, ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota prieš 20 dienų iki skundo nagrinėjimo datos. EPP sistemoje buvo įkelti duomenis ne tik apie skundo gavimą, atsiliepimo į skundą gavimą, duomenys apie bylos persiuntimą apeliacinės instancijos teismui, duomenys apie teisėjo paskyrimą, duomenys apie rašytinio teismo posėdžio datą. Priešingai nei teigia ieškovė, proceso dalyviai apie atskirojo skundo nagrinėjimą buvo informuoti atskiru rašytiniu pranešimu. Proceso dalyviai 2020-07-21, 10:35, atskiru rašytiniu pranešimu informuoti, kad ieškovės atskirasis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2020-08-12, 10 val. 30 min. Taigi, dar iki ieškovo atstovės atostogų, t. y. 2020-07-22, sekančią dieną po pranešimo įkėlimo į EPP sistemą (ieškovė nurodė, kad jos atstovė atostogavo nuo 2020-07-31 iki 2020-08-16), šalims buvo žinoma apie paskirtą atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdžio datą apeliacinės instancijos teisme.
9.2. Ieškovė, veikdama per profesionalų teisininką – advokatą, turėjo būti apdairi ir domėtis, ar suplanuotų atstovo atostogų metu nebus nagrinėjamas pastarojo pateiktas atskirasis skundas. Ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo iki atstovo advokato atostogų pateikti, ruošiant atskirąjį skundą, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tokiems ieškovės (jos atstovo) veiksmams atlikti jokių kliūčių nebuvo. Todėl šiuo atveju teigti, kad ieškovės advokato suplanuotos kasmetinės atostogos neva tai yra laikytinos reikšmingomis aplinkybėmis priimti papildomą sprendimą, pagrindo nėra. Priešingai, akivaizdu, kad dokumentai, turintys patvirtinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, įstatymų nustatytais terminais nebuvo pateikti tik dėl ieškovės neatidumo bei nerūpestingumo. Todėl jokio pagrindo spręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nebuvo.
9.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 konstatuota, jog tai, kad išvada dėl atsakovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinimo nėra išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime, neteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nurodyta nutartimi neišsprendė atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, kaip minėta, nutarties rezoliucinė dalis – teismo nutarimas – turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Esant nurodytam juridiškai reikšmingam faktui, pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei pateikus papildomus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir juo remdamasis priimti papildomą nutartį priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes šis klausimas jau buvo išspręstas teismo nutartimi, o, kaip jau minėta, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlyga – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šiuo atveju skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis argumentuota analogiškais motyvais. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-632267/2020, nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atskirojo skundo ruošimo, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jokių reikšmingų aplinkybių, „pateisinančių“ ieškovės vėlavimą pateikti patirtų išlaidų įrodymus, nenustatė, todėl pagrįstai konstatavo, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė apeliacinės instancijos teismas. Atitinkamai dėl to nėra teisinio pagrindo priimti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
9.4. Sąskaitą už paruoštą ir nagrinėtą atskirąjį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino, ieškovas apmokėjo tik 2020-08-17, t. y. praėjus 5 dienoms nuo to momento, kai buvo priimta nutartis tenkinti pateiktą atskirąjį skundą. Taigi, akivaizdu, kad skundo nagrinėjimo metu ieškovas realiai išlaidų, susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis – skundo paruošimu, dar nebuvo patyręs. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-7-687/2017, 10 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. CPK 93 straipsnio, įtvirtinančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
13. Taigi, CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai to nepadaro pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitęs ar panaikinęs aukštesnės instancijos teismas. Tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad CPK yra vientisas teisės aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Atitinkamai ir CPK 93 straipsnio 5 dalies norma taikytina atsižvelgiant į jos santykį su CPK 277 straipsnyje numatytu papildomo sprendimo institutu, jo tikslais.
14. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
15. Papildomo sprendimo priėmimo tvarką reglamentuojančios CPK 277 straipsnio normos taikomos baigus bylos nagrinėjimą, be to, kaip minėta, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo procesinio sprendimo trūkumų ištaisymu, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakymas priimti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepagrįstai vadovavosi ieškinio priėmimo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu), iš ko seka, jog nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl papildomo sprendimo.
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, atsisakius priimti prašymą dėl papildomo sprendimo, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylinėjimosi išlaidos papildomu sprendimu gali būti priteisiamos ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Be to, spręsti klausimą, ar yra sąlygos išduoti papildomą sprendimą, galima tik išnagrinėjus šį prašymą, kas nebuvo padaryta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti prašymo pagrįstumo ir tenkinti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kadangi šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl UAB „Indema“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.