Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2012 m. gegužės 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams;

2) 2017 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, 64¹ straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams su 102 000 Eur konfiskavimu ir 300 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 4 d.

Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2015 m. spalio 6 d.

2020 m. gegužės 28 d. nuteistasis G. G. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II tomas, II dalis, b. l. 113).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti G. G. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 9 kartus, drausmine tvarka nebaustas. Su administracija bendrauja dalykiškai, būryje draugiškas, paslaugus, imlus permainoms, tolerantiškai atsiliepia apie visuomenę, suvokia būtinumą paklusti įstatymams. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, užimtumo veiklose, atliko aplinkos tvarkymo darbus, buvo savanoriu. Turi ilgalaikius ir trumpalaikius ateities tikslus, žino, kaip juos įgyvendinti. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, vykdavo į ilgalaikes ir trumpalaikes išvykas į namus, leisdavo laiką su šeima, tikėtina, kad artimųjų palaikymas padėtų jam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 43 balų iki 41 balo, iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai. Rizika žemėjo, nes nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dalyvavo ir baigė priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginę grupę“. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, vadovaujasi Komisijos nutarimo priėmimo metu galiojusio įstatymo nuostatomis (BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija). Tai neprieštarauja 2019 m. birželio 27 d. BVK pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nuostatoms.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme buvo nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. G. atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui, t. y. jis pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalaujamą bausmės dalį. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, baigė konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ programą „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Atliko gerovės darbus Alytaus kraštotyros muziejuje, 2019 m. birželio mėn. kelias dienas buvo savanoriu Alytaus miesto šventėje. Buvo perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus, kur aktyviai dalyvavo visuomeniniuose, religiniuose renginiuose ir kitose pozityvaus užimtumo veiklose. Taip pat jis dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, išklausė kelias temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, dalyvavo pokalbyje-diskusijoje tema „Subkultūros apraiškos laisvės atėmimo vietose“. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo mūrininko-betonuotojo ir baldžiaus kvalifikacijas. Nors šiuo metu nedirba, tačiau 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi dėl įsidarbinimo VĮ „Mūsų amatai“, įdarbintas nebuvo. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 9 kartus. Palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, darbo pasiūlymą. Visuma šių aplinkybių nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo G. G. tokia pažanga nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 41 balas pagal OASys, ir net 21 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali sumažinti. Paskirta realia laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju minėti tikslai dar nėra pasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo tik dviem balais, kas, atsižvelgiant į dinaminius veiksnius, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistajam tik atvykus į Alytaus pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, vėliau rizika buvo pakilusi iki 43 balų, šiuo metu, jau minėta, nusikalstamo elgesio rizika yra 41 balas. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau jis iki šiol linkęs minimalizuoti kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes bei save pateisinti. Nusikaltimus, už kuriuos paskutinį kartą nuteistas, G. G. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su draugais ir laisvalaikio leidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti. Ir nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.

Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas 9 kartus, drausmine tvarka jis nebaustas, tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, būtina atsižvelgti į tai, kad 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui. Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimo faktą neigė, su testo rezultatais nesutiko, todėl mėginys buvo išsiųstas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją išsamesniems tyrimams ir 2020 m. sausio 6 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nuteistojo šlapime rasta benzoilekgonino pėdsakų, t. y. kokaino kaitos produktai, kurių aptikimas nustato narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir nerodo išskirtinai jo pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 dalį nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 dalį nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis G. G. anksčiau teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkių nusikaltimų padarymą, paskutiniai jo nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius, ankstesni teistumai yra jo kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad ir Komisijos nariai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nebuvo vieningi – keturi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, du – prieš.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus G. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.