Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaido Vasiliausko ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. gegužės 4 d.) – 2 metai 10 mėnesių.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus G. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas, 11 kartų skatintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) įgijo 5 profesijas, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėju, buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados, G. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo ne sistemingai ir nuosekliai: 2015 m. spalio 30 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta žema rizika, 2018 m. lapkričio 8 d. – rizika išliko žema, tačiau nustatytas rizikos balų didėjimas, 2019 m. sausio 30 d. – rizika išliko žema, 2019 m. rugpjūčio 13 d. – rizika žema, tačiau nustatytas rizikos balų mažėjimas, 2020 m. kovo 13 d. – nustatyta vidutinė rizika, 2020 m. gegužės 22 d. – rizika išliko vidutinė, nustatyta mažėjimo dinamika, 2021 m. sausio 28 d. – rizika sumažėjo iki žemos, 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. – rizika išliko žema. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni teistumai (jų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai (tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje nepakankamai sugebėjo įvertinti rizikingas situacijas), finansai (būdamas laisvėje nestokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, tačiau vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, turi didelių finansinių įsipareigojimų). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik G. G. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje G. G. teistas 4 kartus, šiuo metu bausmę atlieka pagal du nuosprendžius už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ir sunkius nusikaltimus, veikiant organizuotoje grupėje. Nuteistajam kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė ir teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė sunkius nusikaltimus. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino G. G. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

15. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis nors ir pripažino ankstesnius nusikaltimus, tačiau yra linkęs juos minimalizuoti ir racionalizuoti, savo elgesį linkęs pateisinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, įvertinus, kad jis bausmę atlieka už nusikaltimus padarytus organizuotoje grupėje bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nors G. G. ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) vartojo kokainą. Už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau pataisos įstaigos administracijos sprendimu nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus, jam panaikinta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas rodo, kad akivaizdi vien teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vis dėlto nėra fiksuojama. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis neigė vartojęs narkotines medžiagas, nors ir specialisto išvada buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Tai itin aktualu įvertinus tai, kad narkotinės medžiagos yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamumu. Juolab, kad asmens priklausomybių gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris šiuo metu, akivaizdu, dar nepasiekė savo tikslų. Be to, kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos nuteistojo asmens bylos, dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. taisyklių pažeidimo G. G. buvo svarstomas drausmės komisijoje ir nors drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta, tačiau šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis vis tik nesugebėjo paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl yra pagrindas išvadai, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų.

17. Abejonių tinkamu G. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. G. iki įkalinimo yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, turi apie 7 metus darbinės patirties Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje apie 4 m. darbinės patirties, pataisos įstaigoje taip pat dirba ir gauna pajamas. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų – 118 395,41 eurų, tačiau padengta tik nedidelė suma – 69,99 eurai, nors nuteistasis ir dirba. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis dirbo, tačiau gaunamo darbo legalaus darbo užmokesčio nepakako, nes šuo metu bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurias padarė iš esmės dėl finansinių paskatų. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai G. G. galės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

18. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje G. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam G. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė, jo pristatymų lygtinio paleidimo komisijai skaičius, bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei Europos Tarnybos ministrų rekomendacijų nepažeidžia, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.