Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2012 m. gegužės 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams;

2) 2017 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, 64¹ straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams su 102 000 Eur konfiskavimu ir 300 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 4 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2015 m. spalio 6 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo G. G. lygtinio paleidimo, 2022 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. 357-89 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors šiuo metu nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau būdamas laisvėje nestokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu finansinius įsipareigojimus nuteistasis sprendžia. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje daugiau kaip 4 metai, pakeitęs kelias darbovietes, dirbęs pagal verslo liudijimą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis mokėsi, įgijo kelias kvalifikacijas, specialybes, dirba. Nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą, žino teigiamą jo naudą, taip pat nestokoja stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius. Lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja dirbti. G. G. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja telefoninių pokalbių metu, rašydamas laiškus, taip pat susitikdamas pasimatymų metu, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, vykdavo trumpalaikių išvykų į namus. Nuteistasis, tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas bausmę pataisos namuose, yra orientuotas į santykius su šeimos nartais bei jų puoselėjimą ir tai vertinama kaip apsauginis nusikalstamo elgesio veiksnys. Nors pastarasis ir vienas ankstesnis nusikaltimai įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais, tačiau dabar su netinkamos reputacijos draugais nuteistasis nebendrauja, stengiasi kuo daugiau laiko skirti bendravimui su šeima. Bausmės atlikimo laikotarpiu laisvalaikį stengiasi leisti turiningai: sportuoja, skaito knygas, noriai ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pastaraisiais metais yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistasis priklausomybių ir žalingų įpročių neturi, todėl galima daryti prielaidą, jog piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams bei nereikalaujantys tęstinių intervencinių priemonių taikymo ateityje. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, galima teigti, kad nuteistojo emocinis fonas išlieka tolygus, ramus, streso įveikos įgūdžiai išugdyti pakankamai. Nuteistasis geba save analizuoti, savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, pasitikėjimas savimi aukštas, remiasi realistiniu požiūriu, nuteistasis geba įvardinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, daug dėmesio skiria savianalizei. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nusiteikęs geranoriškai, bendraujantis, geba kurti ir palaikyti socialinius ryšius įvairiais lygiais. Nuteistasis tarpasmeninių įgūdžių sunkumų neturi, geba palaikyti pokalbį, mintis dėsto nuosekliai, logiškai, nuosekliai išreiškia savo nuomonę ir poreikius, kartais gali būti kiek kategoriškas, linkęs elgtis ryžtingai siekdamas savo tikslų. Nors nusikalstamumui įtakos turėjo impulsyvus elgesys, kuomet pirmenybę teikė skubotam veikimui, o ne planavimui ar apmąstymui, sumenkino galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau pastaruoju metu nuteistasis linkęs labiau įvertinti ir apgalvoti sprendimus įvairių socialinių situacijų metu. Nuteistasis geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, yra linkęs aktyviai domėtis savo resocializacijos procesu, dalyvauti elgesio korekcijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. G. G. supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti, turi išsikėlęs ateities tikslus, žino žingsnius jiems įgyvendinti, pozityviai žvelgia į gyvenimą, jaučia prasmę gyventi. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančias ar diskriminacines nuostatas neigia, įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikosi nuosekliai, skatintas vienuolika kartų, nebaustas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, į ankstesnio lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas atsižvelgė, nusikalstamo elgesio rizika žema. Kriminogeniniais, dinaminiais veiksniais išlikę: gyvenimo stilius ir draugai, finansai, tačiau yra daug apsauginių veiksnių, tokių kaip: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, socialiniai ryšiai, siūlomo intervencinių priemonių priėmimas ir įsitraukimas į resocializacijos procesą. Įvertinusi visas aplinkybes, komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, jis daro akivaizdžią pažangą, kad visuma jau minėtų reikšmingų aplinkybių sudaro pagrindą tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Komisijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 357-89 atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. G. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo G. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis G. G. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini) įgijo 5 profesijas, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, nuo 2019 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose, psichologinio konsultavimo programose, yra 11 kartų paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas (nuteistojo asmens bylos III tomo II dalies 198 lapas ir Socialinio tyrimo išvados 5.1 ir 5.2 punktai). Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors G. G. nusikalstamo elgesio rizika žema, 2022 m. balandžio 19 d. nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistajam tik atvykus į Alytaus pataisos namus, jo pirminio rizikos vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo žema, tačiau 2020 m. kovo 13 d. rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, po to rizika vėl žemėjo. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka statinis veiksnys - ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu) ir keli dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (tiek būdamas laisvėje, tiek laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai sugebėjo išvengti rizikingų situacijų) bei finansai (būdamas laisvėje vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti bei glaudžiais socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbu, gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie, be kita ko, buvo padaryti organizuotojoje grupėje. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas ir iš darbinės veiklos gaunamos legalios pajamos nebuvo aplinkybės, įtakojusios tik teisėtą nuteistojo elgesį. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo G. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. nuteistas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Nors nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui. Kadangi G. G. nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, mėginys buvo išsiųstas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją išsamesniems tyrimams ir 2020 m. sausio 6 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nuteistojo šlapime rasta benzoilekgonino pėdsakų, t. y. kokaino kaitos produktai, kurių aptikimas nustato narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Ir nors už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus, jam panaikinta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tokiu būdu, akivaizdu, kad nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesugeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo elgesio ir yra linkęs nusikalsti. Toks nuteistojo požiūris ir elgesys leidžia pagrįstai abejoti Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota aplinkybe, kad piktnaudžiavimo narkotikais kriminogeninis veiksnys nėra reikšmingas pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams. Asmens priklausomybių gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris šiuo metu, akivaizdu, dar nepasiekė savo tikslų. Tai itin aktualu įvertinus faktą, kad narkotinės medžiagos yra tiesiogiai susijusios su asmens nusikalstamumu, o anksčiau asmeniui taikytos švelnesnės poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

Be to, vertintini ir nuteistojo asmens byloje esantys duomenys, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. atliktos kratos metu 2 būrio 8-ame miegamajame buvo rastas G. G. priklausantis ,,mp3 IPOD“, dėl šio pažeidimo G. G. paaiškino, kad sporto metu davė savo IPOD kitam nuteistajam. Dėl šio pažeidimo Alytaus pataisos namų drausmės komisija siūlė Alytaus pataisos namų direktoriui pareikšti G. G. papeikimą, tačiau drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta (nuteistojo asmens bylos II dalies II tomas, bylos lapai 131-135). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nuteistasis vis tik nesugebėjo paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, iš jo žodžių, yra dirbęs laisvėje, taip pat vykdė individualią veiklą, kai atliko bausmę Pusiaukelės namuose, o pataisos namuose tik nuo 2020 m. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad nuteistojo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., jo požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis laisvėje, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis lygtinio paleidimo atveju sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų valstybei, kadangi yra nubaustas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu 300 MGL bauda, kurią moka po 51,80 Eur kas mėnesį. Pataisos įstaigoje taip pat gauti du vykdomieji raštai, pagal kuriuos bendra skolos suma yra 118 465,07 Eur, iš kurios atlyginta itin maža dalis – 69,66 Eur. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad sunkūs nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti iš savanaudiškų paskatų, t. y. būtent dėl siekio pasipelnyti. Teismas, įvertinęs nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį, kritiškai vertina socialinio tyrimo išvados teiginį, kad nuteistasis laisvėje nestokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę patirtį.

Nuteistasis yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas darbininko-šaltkalvio pareigoms, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik pakankamai simbolinę darbinę patirtį ir labai didelius finansinius įsipareigojimus, kurių išieškojimas yra vykdomas per antstolį, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Nors iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir pastovius pervedimus į asmeninę sąskaitą, tačiau minėtus pinigus skiria ne finansinių įsipareigojimų mažinimui, o asmeninių poreikių tenkinimui. Nors nuteistasis teigia, kad prieš įkalinimą gautų oficialių pajamų jam pakako, tačiau įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla abejonių, ar G. G., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021). Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors G. G. kartais gali būti kiek kategoriškas, apie įvykdytus teisės pažeidimus neatvirauja, savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes, taip pat ir nusikaltimus linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Toks nuteistojo mąstymas ir siekis minimalizuoti bei racionalizuoti savo nusikalstamumą teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nusikaltimus, už kuriuos paskutinį kartą nuteistas, G. G. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis G. G. anksčiau teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, paskutiniai jo nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius, ankstesni teistumai yra jo kriminogeninis veiksnys. Svarbu ir tai, kad, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, G. G. nuo bausmės vykdymo pasislėpė, buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir pargabentas į Lietuvą tik 2015 m., todėl abejotina, jog nuteistasis iš tiesų supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, prisiima atsakomybę už kilusius padarinius. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Įvertinęs visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nustatytus kriminogeninius veiksnius, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl to Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.