- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- TS-12-791/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00345-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- G. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2012 m. gegužės 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams;
2) 2017 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, 64¹ straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams su 102 000 Eur konfiskavimu ir 300 MGL dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 4 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2015 m. spalio 6 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – tęsti darbą, spręsti narkotikų vartojimo problemą ir tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas 3 kartą, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ankstesnius nusikaltimus nuteistasis pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti. 2019 metais nuteistasis buvo perkeltas tęsti bausmę iš pataisos namų į (duomenys neskelbtini), tačiau neįvertino jam suteikto pasitikėjimo ir geresnių bausmės atlikimo sąlygų (duomenys neskelbtini), kadangi 2020 metais buvo užfiksuotas narkotikų vartojimo faktas. Nors nuteistasis šio fakto ir nepripažįsta, tačiau atliktas narkotikų testas buvo teigiamas, todėl nuteistasis buvo perkeltas tęsti bausmę į pataisos namus. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas susijęs su narkotikais, tai pat užfiksuotas narkotikų vartojimo faktas (duomenys neskelbtini) rodo, jog nuteistasis turi problemą dėl narkotikų vartojimo, kurios nepripažįsta. Turimus finansinius įsipareigojimus vykdo, tačiau labai maža dalimi. Dalyvaudamas elgesio korekcijos programose suvokia ir prisimena gautą informaciją, tačiau komplikuotai priima kito nuomonę, o savąją argumentuoja. Kriminogeniniu veiksniu išlieka gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 37 balais, nors rizika ir žema, lyginant su priminiu vertinimu rizika yra padidėjusi 3 balais. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. G., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, skunde nurodė, kad jau yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 37 balai, ji dar ir mažėjo nuo 41 balo paskutinio vertinimo iki esamų 37 balų, o tai rodo pažangų rizikos mažėjimą. Be to, yra skatintas 10 kartų, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu mokosi specialybės, dirba (duomenys neskelbtini), vykdo visus finansinius įsipareigojimus, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą, nors Komisijos nutarime yra nurodyta, kad jie neįsitikinę, jog jis nedarys naujų nusikaltimų, tai dar kartą įrodo, kad Komisija ne į viską įsigilino ir padarė netinkamą išvadą. Jei Komisijos nariai būtų tikslingai įvertinę jo Socialinio tyrimo išvadą, būtų matę realią situaciją, kuri visiškai prieštarauja Komisijos nutarimui, nes Socialinio tyrimo išvados 7.1 skiltyje nurodyta, kad kriminogeninių ryšių nenustatyta, 5.2 skiltyje smulkiai aprašytas individualus socialinės reabilitacijos planas ir jo įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, 5.1. skiltyje nurodyta, kad jis visiškai nebaustas drausminėmis nuobaudomis ir smulkiai aprašyta, už ką ir kiek kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį bei kitus poelgius, už kuriuos pateiktos padėkos. Taip pat nurodė, kad Komisija ar aplaidžiai vertino, ar įvelta klaida dėl balų neatitikimo socialinio tyrimo išvados 7.1. skiltyje: 2020 m. kovo 21 d. nustatyta 41 balas - tai yra vidutine rizika, o paskutinio vertinimo metų pagal socialinio tyrimo išvadą 2021 m. sausio 25 d. nustatyti balai yra 37 - tai žema nusikalstamo elgesio rizika, taigi, pagal Komisijos išvadą rizika jam kilo 3-ims balais, bet jo rizikos balai žymiai krito, tai yra net 4-ais balais, todėl jam turi būti suteiktas pasitikėjimas bei sudarytos sąlygos atlikti likusią bausmės dalį laisvėje prižiūrimam. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ankstesnės Komisijos sprendimas buvo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, pasikeitus jo nusikalstamo elgesio rizikos dydžiui, ta pati Komisija, prieštaraudama savo paties anksčiau priimtam sprendimui, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu, todėl skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisingas ir šios išvardintos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Komisija, netaikydama jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, vadovavosi įstatymų nenumatytomis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą aplinkybėmis, abejojo oficialiomis įdarbinimo pažymomis, nesivadovavo socialinio tyrimo išvadomis, todėl Komisija, savavališkai nustačiusi šias pastarąsias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas, pasielgė neteisėtai. Pažymėjo ir tai, kad į kai kurias paminėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OAZys vertinimo sistemą nustatant rizikos balus, todėl šias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti, nurodant kartu su pagal jas jau nustatytais rizikos balais, yra nepagrįsta, netikslinga ir neteisėta. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ne Komisijos kompetencijoje yra vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistuoju, išskyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangą. Iš šiame skunde išdėstytų bei jo byloje esančių duomenų Komisija padarė neteisingą, niekuo nepagrįstą išvadą, jog laisvėje nesilaikys įstatymų ir darys nusikalstamas veikas. Europos bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kuriam nuolat atmetinėjamas lygtinio paleidimo taikymo prašymas ir kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis visuomenėje ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai, kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis, pasibaigus bausmei, vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Seimas 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII- 810 priedėlyje nustatė: Tolesnė teisinės sistemos reforma vykdoma remiantis tęstinumo ir perimamumo principais, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos ir E. T. reikalavimus bei rekomendacijas. Kadangi Bausmių vykdymo kodeksas ir jo 157 straipsnis buvo ne kartą reformuojamas ir tai daroma atsižvelgiant į tarptautinių teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad BVK 157 straipsnis yra suderintas su virš minėtomis Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijomis ir, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, į šias rekomendacijas privalu atsižvelgti. Be to, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas teismo nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo, atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo G. G. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už jo lygtinį paleidimą. Teismas pastebi, kad 2020 m. birželio 17 d. ir 2021 m. kovo 2 d. Komisijos posėdžių Komisijos pirmininkas ir Komisijos narių sudėtis yra visiškai kita (nuteistojo asmens bylos I tomo I dalies lapas 130 ir II tomo I dalies lapas 11), todėl teismas visiškai nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad ankstesnė Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o dabar ta pati Komisija, prieštaraudama savo paties anksčiau priimtam sprendimui, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir todėl skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisingas.
Nuteistasis G. G. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. G. G. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini)įgijo 4 profesijas, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini) profesijos. Bausmės atlikimo metu dėl darbo pataisos namuose veikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pirmą kartą kreipėsi 2020 m. sausio 30 d., tačiau tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų ir nuteistasis nebuvo įdarbintas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose, psichologinio konsultavimo programose, yra 9 kartus paskatintas (nuteistojo asmens bylos III tomo II dalies 152 lapas ir Socialinio tyrimo išvados 5.1 punktas), drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors G. G. nusikalstamo elgesio rizika žema – 37 balai pagal OASys, tačiau ji yra itin artima vidutinei rizikai (nuo 41 iki 99 balų), ir šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 37 balų dinaminių yra net 17 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Šiuo atveju minėti tikslai dar nėra pasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo tik keturiais balais, kas, atsižvelgiant į dinaminius veiksnius, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistajam tik atvykus į Alytaus pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, 2020 m. kovo 13 d. rizika buvo įvertinta 43 balais, šiuo metu nusikalstamo elgesio rizika yra 37 balai. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka daug statinių (ankstesni teistumai), dinaminių (gyvenimo stilius ir draugai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai sugebėjo išvengti rizikingų situacijų) ir apsauginių kriminogeninių veiksnių (finansai (nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų), socialiniai ryšiai, įsidarbinimas, narkotikai, alkoholis, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė ir nuostatos, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo G. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, 2020 m. sausio 28 d., remiantis tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad bausmę atliekant (duomenys neskelbtini), nuteistasis vartojo kokainą (testas teigiamas), administracijos komisija atėmė galimybę vykti dirbti be sargybos (nuteistojo asmens bylos II dalies II tomas, bylos lapas 95). Nuteistasis šį pažeidimą neigė, gailėjo prarastų gyvenimo sąlygų ir tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistasis gailėjosi ne dėl to, jog vartojo kokainą ir taip padarė drausmės pažeidimą, o dėl to, kad prarado geresnes bausmės atlikimo sąlygas. Be to, vertintini ir nuteistojo asmens byloje esantys duomenys, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. atliktos kratos metu 2 būrio 8-ame miegamajame buvo rastas G. G. priklausantis ,,mp3 IPOD“, dėl šio pažeidimo G. G. paaiškino, kad sporto metu davė savo IPOD kitam nuteistajam. Dėl šio pažeidimo Alytaus pataisos namų drausmės komisija siūlė Alytaus pataisos namų direktoriui pareikšti G. G. papeikimą, tačiau drausminė nuobauda dėl nežinomų priežasčių jam nebuvo paskirta (nuteistojo asmens bylos II dalies II tomas, bylos lapai 131-135). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nuteistasis nesugebėjo paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o jo skunde minimos E. T. rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu.
Teismas nevertina nuteistojo skundo pabaigoje jo nurodytų argumentų dėl teismo nutarimo nepagrįstumo, kadangi šiuo metu yra sprendžiamas klausimas tik dėl Komisijos Nutarimo pagrįstumo, o savo argumentus dėl teismo nutarties nuteistasis turės galimybę nurodyti skunde, jeigu jis skųs šią teismo priimtą nutartį.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, iš jo žodžių, yra dirbęs laisvėje, taip pat vykdė individualią veiklą, kai atliko bausmę (duomenys neskelbtini), o pataisos namuose tik nuo 2020 m. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad nuteistojo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., jo požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų valstybei, kadangi yra nubaustas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu 300 MGL bauda. Iki šiol socialinio tyrimo išvados duomenimis jis yra sumokėjęs tik 3000 Eur baudos (likusi nesumokėta baudos dalis yra 12000 Eur). Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad sunkūs nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti iš savanaudiškų paskatų, t. y. būtent dėl siekio pasipelnyti.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik pakankamai simbolinę darbinę patirtį, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. G. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepakankamai sugebėjo išvengti rizikingų situacijų bei save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis, 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui, todėl galima manyti, jog nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis pripažino, jog nusikalstamumui įtakos turėjo impulsyvus elgesys, kuomet pirmenybę teikė skubotam veikimui, o ne planavimui ar apmąstymui, sumenkino galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams. Apie įvykdytus teisės pažeidimus jis pernelyg neatvirauja, savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes, taip pat ir nusikaltimus linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Kriminalinį elgesį palaikančias ar diskriminacines nuostatas neigia. Nusikaltimus, už kuriuos paskutinį kartą nuteistas, G. G. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis G. G. anksčiau teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, paskutiniai jo nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius, ankstesni teistumai yra jo kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, o nuteistojo skunde cituojamos E. T. rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti laikomos aukščiau už visas šioje nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. G. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.