Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-128 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2. G. G. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė - 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu skirta bausme.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., jos pabaiga – 2025 m. kovo 4 d.

5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus G. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 41 balas pagal OASys, ir net 21 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali sumažinti. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo tik dviem balais, kas, atsižvelgiant į dinaminius veiksnius, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nuteistajam tik atvykus į Alytaus pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, vėliau rizika buvo pakilusi iki 43 balų, šiuo metu, jau minėta, nusikalstamo elgesio rizika yra 41 balas. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Nusikaltimus, už kuriuos paskutinį kartą nuteistas, G. G. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad dauguma ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su draugais ir laisvalaikio leidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti. Ir nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius. Apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, atsižvelgė ir į tai, kad 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui, ir nors už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus. Teismas vertino, kad šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir nerodo išskirtinai jo pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją. Nuteistasis G. G. anksčiau teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkių nusikaltimų padarymą, paskutiniai jo nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius, ankstesni teistumai yra jo kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleido konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad ir Komisijos nariai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nebuvo vieningi – keturi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, du – prieš.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

12. Įvertinus G. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, baigė konsultacijų kompanijos „GP“ programą „Nuteistųjų mokymai, „Krizių psichologija“, dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Atliko gerovės darbus Alytaus kraštotyros muziejuje, 2019 m. birželio mėn. kelias dienas buvo savanoriu Alytaus miesto šventėje. Buvo perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus, kur aktyviai dalyvavo visuomeniniuose, religiniuose renginiuose ir kitose pozityvaus užimtumo veiklose. Taip pat jis dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, išklausė kelias temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, dalyvavo pokalbyje-diskusijoje tema „Subkultūros apraiškos laisvės atėmimo vietose“. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo mūrininko-betonuotojo ir baldžiaus kvalifikacijas. Nors šiuo metu nedirba, tačiau 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi dėl įsidarbinimo VĮ „Ma“, įdarbintas nebuvo. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 9 kartus. Palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, darbo pasiūlymą. Visuma šių aplinkybių nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. G. iš viso yra teistas 5 (penkis) kartus. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nebe pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog G. G. būdingas nusikaltimų modelis. Nors paskutiniai jo padaryti nusikaltimai nėra jam būdingo nusikalstamų veikų modelio dalis, tačiau svarbu pažymėti, kad dabar nuteistasis nuteistas už žymiai sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja, nepaisant to, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta ne pirmą kartą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas. Nuteistasis nepažeidė minėtais institutais jam nustatytų sąlygų, tačiau vėliau ir vėl nusikalto, padarydamas tik dar sunkesnes nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas nuteistojo elgesio teigiama linkme nenukreipė, o priešingai, jam galėjo susiformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rodo jo kritinį požiūrį į įstatymų laikymąsi bei į teismo jam parodytą pasitikėjimą.

14. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo mąstymą ir elgesį. Nors G. G. sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes nuteistasis linkęs minimalizuoti ir save pateisinti. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama, nors ir artima žemai, tačiau šiuo metu yra nustatyta vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai, o likę 21 balai – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo sumažinti. Be to, pažymėtina ir tai, jog atlikus vertinimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuteistojo elgesio rizika buvo sumažėjusi iki žemos, t. y. iki 32 balų, tačiau atlikus pakartotinį vertinimą 2020 m. kovo 13 d. buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 43 balai, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo elgesiui reikšmės turinčius kriminogeninius veiksnius – tai ankstesni jo teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai (daugumą nusikalstamų veikų nuteistasis padarė su draugais, o jo laisvalaikio leidimo būdas sudarė sąlygas nusikalsti).

15. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas nuteistojo pastangas keisti elgesį vertino teigiama linkme, tačiau pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui. Kadangi nuteistasis nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, todėl mėginys buvo išsiųstas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją išsamesniems tyrimams ir 2020 m. sausio 6 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nuteistojo šlapime rasta benzoilekgonino pėdsakų, t. y. kokaino kaitos produktai, kurių aptikimas nustato narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Ir nors už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir nerodo išskirtinai jo pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. G. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

20. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo G. G. skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.