Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-307-813/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaBaudžiamasis įsakymas · 2017-07-19Kauno apygardos teismas
  2. T-251-297/2020Nutartis · 2020-08-14Alytaus apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-08Kauno apygardos teismas
  4. TS-12-791/2021Nutartis · 2021-04-06Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-17Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-05Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-24Kauno apygardos teismas
  8. T-236-878/2022Nutartis · 2022-05-30Alytaus apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-30Kauno apygardos teismas
  10. T-161-485/2023Nutartis · 2023-07-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
1S-307-813/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00345-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
G. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-307-813/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00345-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 9 (devyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme.

2. G. G. taip pat nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu skirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams ir 300 MGL dydžio bauda. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtas 102 000 eurų konfiskavimas.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., jos pabaiga – 2025 m. kovo 4 d.

4. Komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam G. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, konstatavus, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad nors ankstesnius nusikaltimus nuteistasis pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti. 2019 metais nuteistasis buvo perkeltas tęsti bausmę iš pataisos namų į Pusiaukelės namus, tačiau ten 2020 metais buvo užfiksuotas narkotikų vartojimo faktas, dėl ko nuteistasis buvo perkeltas tęsti bausmę į pataisos namus. G. G. įvykdytas nusikaltimas susijęs su narkotikais, taip pat užfiksuotas narkotikų vartojimo faktas Pusiaukelės namuose rodo, jog jis turi problemą dėl narkotikų vartojimo, kurios nepripažįsta. Turimus finansinius įsipareigojimus vykdo, tačiau labai maža dalimi. Dalyvaudamas elgesio korekcijos programose suvokia ir prisimena gautą informaciją, tačiau komplikuotai priima kito nuomonę, o savąją argumentuoja. Kriminogeniniu veiksniu išlieka gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nors ir žema, vertinama 37 balais, tačiau lyginant su priminiu vertinimu yra padidėjusi 3 balais.

5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nuteistasis G. G. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

6.1. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl netinkamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nurodo, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl tai, kad narkotinių medžiagų vartojimo testas buvo teigiamas, anot skundo autoriaus, negali būti pagrindu jo elgesio nelaikyti nepriekaištingu. Be to, jis nebuvo baustas drausmine tvarka ir už tai, kad jam priklausantis IPOD grotuvas buvo rastas kitame miegamajame, todėl tai taip pat negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada dėl finansinių įsipareigojimų nepakankamo mažinimo, nurodo stabiliai mokantis po 50 eurų, būdamas lygtinai paleistas jis šią sumą galėtų padidinti. Aplinkybė dėl ankstesnių jo teistumų taip pat neturėtų būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.

6.2. Nuteistasis G. G. yra įsitikinęs, kad atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo kriterijus. Yra atlikęs įstatyme numatytą būtinąją bausmės dalį, kuomet galimas lygtinio paleidimo taikymas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, atitinka 37 balus. Jis šiuo metu mokosi specialybės, dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, turės darbą. Šios aplinkybės, anot skundo autoriaus, leidžia spręsti apie gerus jo socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio pakartotinį nusikalstamumą nebuvimą. Be to, jis 9 kartus skatintas, lanko resocializacijos skyriaus nurodytas programas, dirba VŠĮ „Mūsų amatai“, drausmine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.3. Skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo, vadovavosi įstatymų nenumatytomis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybėmis, vadovavosi prielaidomis. Atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo (parolio). Teigiama, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, į jas privalu atsižvelgti. Be to, pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl net ir taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo įsitikinimu, neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįsta teismo nutartis netaikyti lygtinio paleidimo, atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę.

7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo G. G. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir itin išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. G. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 37 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad G. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, Alytaus pataisos namuose Alytaus profesinio rengimo centre įgijo 4 profesijas, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi šaltkalvio profesijos. Bausmės atlikimo metu dėl darbo pataisos namuose veikiančioje įmonėje VšĮ „Mūsų amatai“ pirmą kartą kreipėsi 2020 m. sausio 30 d., tačiau tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų ir nuteistasis nebuvo įdarbintas, šiuo metu dirba VšĮ „Mūsų amatai“ siuvėju, buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, nuo 2019 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose, psichologinio konsultavimo programose, yra 9 kartus paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tai nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nebuvo nuoseklios, ką pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog G. G. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nors jis drausmine tvarka nebaustas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu G. G. perkeltas į Pusiaukelės namus. Kybartų pataisos namų direktoriaus, o 2019 m. lapkričio 4 d. nuteistąjį patikrinus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, testas buvo teigiamas kokainui. Kadangi G. G. nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, mėginys buvo išsiųstas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją išsamesniems tyrimams ir 2020 m. sausio 6 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nuteistojo šlapime rasta benzoilekgonino pėdsakų, t. y. kokaino kaitos produktai, kurių aptikimas nustato narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Ir nors už šį pažeidimą G. G. nebuvo nubaustas, nes iki specialisto išvados pateikimo pasibaigė drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus, jam panaikinta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Be to, net ir po grąžinimo bausmės atlikimui į pataisos namus, jis padarė režimo reikalavimų pažeidimą (2020 m. rugsėjo 16 d. atliktos kratos metu 2 būrio 8 miegamajame buvo rastas G. G. priklausantis IPOD grotuvas, G. G. paaiškino, kad sporto metu savo IPOD davė kitam nuteistajam), už kurį Alytaus pataisos namų drausmės komisija jam siūlė skirti papeikimą. Nors nuobauda dėl nežinomų priežasčių neskirta, tačiau šis, o taip pat ir anksčiau paminėtas faktas apie narkotinių medžiagų vartojimą, vis dėlto rodo, asmuo, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. G. iš viso yra teistas 5 kartus. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nebe pirmą kartą. Praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas. Nuteistasis nepažeidė minėtais institutais jam nustatytų sąlygų, tačiau vėliau ir vėl nusikalto, padarydamas tik dar sunkesnes nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų pobūdis savaime negali būti pagrindu atsiakyti asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

13. Abejonių nuteistojo G. G. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys, kuris nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepakankamai sugebėjo išvengti rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Pokalbio metu jis pripažįsta, jog nusikalstamumui įtakos turėjo impulsyvus elgesys, kuomet pirmenybę teikė skubotam veikimui, o ne planavimui ar apmąstymui, sumenkino galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams. Apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja. Savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Nors ankstesnius nusikaltimus pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti.

14. Kad nuteistasis G. G. nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, rodo ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal „OASys“ dinamika. Nuteistajam atvykus į Alytaus pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, o 2020 m. kovo 13 d. rizika buvo įvertinta jau 43 balais. Nors G. G. šiuo metu nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 37 balai pagal „OASys“ metodiką, tačiau ji artima vidutinei, nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo tik keturiais balais. Be to, yra didesnė nei bausmės atlikimo pradžioje. Taigi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nebuvo nuoseklus, kas neduoda pagrindo išvadai apie akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš nuteistajam šiuo metu nustatytų 37 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų net 17 balų yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama G. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. G. G. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti jam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Nors ir stebimi teigiami skundo autoriaus elgesio pokyčiai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju šiuo metu daryti tokios išvados, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, bei Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamus kriminogeninius veiksnius – ankstesni teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai, dar negalima.

15. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas G. G. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 300 MGL dydžio bauda, kurios Socialinio tyrimo išvados duomenimis yra sumokėjęs 3000 eurų, o likusi baudos dalis yra 12 000 eurų. Be to, minėtu baudžiamuoju įsakymu, iš G. G. nuspręsta konfiskuoti 102 000 eurų, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatą. Nors nuteistasis po truputį dengia turimus įsiskolinimus, tačiau įvertinus turimų finansinių įsipareigojimų dydį, daromų nusikalstamų veikų finansinį motyvą, teisėjų kolegijai vis dėlto kyla abejonių ar G. G. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

16. Nuteistojo skunde akcentuojami ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas bei galimybė dirbti neabejotinai gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galimai dirbs bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

17. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde nurodomų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų analizė. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo trapu visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo G. G. pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

18. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis G. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. G. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Darius KantaravičiusAurelijus RauckisGytis Večerskas