Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5413-359/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei S. Ž. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė S. Ž. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė S. Ž. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. tarp vartojimo kredito davėjos UAB „General Financing“ (pradinė kreditorė) ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos S. Ž., buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sandoris Nr. 1, pagal kurį pradinė kreditorė atsakovei suteikė 3 500,00 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą 3 500,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 7,6 procentai). Atsakovė nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku, todėl vartojimo kredito sutartis su ja nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. buvo nutraukta. Ieškovė, remdamasi 2020 m. lapkričio 25 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė: 1 624,51 Eur negrąžintą kreditą, 46,20 Eur mokėjimo palūkanas, 374,54 Eur sandorio sudarymo mokestį, 63,00 Eur mėnesinio tvarkymo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 108,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio dalį dėl 147,25 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) atmetė. Ieškovė (apeliantė) UAB Legal balance su atmesta sprendimo už akių dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nesutinka, todėl pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama jį tuo, kad jos negautos pajamos (nuostoliai) yra pagrįsti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Bylos duomenys pagrindžia, kad pradinė kreditorė ginčo vartojimo kredito sutartį su atsakove nutraukė 2021 m. rugpjūčio 7 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 16 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

18. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai iš atsakovės 147,25 Eur negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių), sprendė, kad ieškovės prašomos negautos pajamos (nuostoliai) hipotetiškai apskaičiuotos kaip pelno palūkanos ir iš esmės su jomis sutapatintos, neįrodinėjant galimybės jas gauti realumo. Teismas akcentavo, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali ir laikė, kad ieškovė neįrodė po vartojimo kredito sutarties nutraukimo patirtų nuostolių (negautų pajamų) realumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti neturi pagrindo.

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

20. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 72 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 7,6 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 072,45 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatuoja, kad ieškovės negautų pajamų (nuostolių) dydis nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) sudaro jos prašomą priteisti sumą, t. y. 147,25 Eur. Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Pažymėtina, kad iš byloje esančių vartojimo kredito sutarties sąlygų matyti tiek palūkanų norma (7,6 procentai), tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kurios, nutraukus vartojimo kredito sutartį, vertinamos kaip ieškovės įrodytos negautos pajamos (nuostoliai). Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-852/2022; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-357/2022; Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-311-555/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2991-910/2021 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertindamas ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neabejotina, jog vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), neįvertinus aplinkybės, kad atsakovė su ieškove gali atsiskaityti anksčiau nustatyto sutarties pabaigos termino, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Be to, tokia nuostata buvo numatyta ir ginčo sutartyje. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties turinio matyti, kad vartojimo kredito gavėjai (atsakovei), sutarties tinkamo vykdymo atveju, buvo numatyta teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau nustatyto termino. Grąžindama vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino, atsakovė būtų privalėjusi sumokėti iki vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas bei mokesčius (Sutarties 6.2 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje.

25. Ieškovė nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 7,6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 10,93 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 10,52 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 10,12 Eur; 2021 m. gruodžio 12 d. – 9,70 Eur; 2022 m. sausio 12 d. – 9,30 Eur; 2022 m. vasario 12 d. – 8,87 Eur; 2022 m. kovo 12 d. – 8,47 Eur; 2022 m. balandžio 12 d. – 8,03 Eur; 2022 m. gegužės 12 d. – 7,63 Eur; 2022 m. birželio 12 d. – 7,18 Eur; 2022 m. liepos 12 d. – 6,77 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 6,32 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. – 5,91 Eur; 2022 m. spalio 12 d. – 5,45 Eur; 2022 m. lapkričio 12 d. – 5,03 Eur; 2022 m. gruodžio 12 d. – 4,57 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 4,14 Eur; 2023 m. vasario 12 d. – 3,68 Eur; 2023 m. kovo 12 d. – 3,24 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. – 2,77 Eur; 2023 m. gegužės 12 d. – 2,33 Eur; 2023 m. birželio 12 d. – 1,86 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 1,41 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 0,93 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 0,58 Eur) negali viršyti 147,25 Eur sumos.

26. Aptariamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos negautos pajamas (nuostolius) sudaro 147,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą vartojimo kredito sutarties grafiką. Taigi, ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuoti neįvertinus aplinkybės, kad, vadovaujantis VKĮ 17 straipsnio 1 dalimi, atsakovei numatyta teisė atsiskaityti su ieškove anksčiau nustatyto sutarties termino pabaigos. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), skaičiuojamų nuo pagal ginčo sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 12 d.), negalėtų viršyti 147,25 Eur sumos.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamu atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), tačiau negautos pajamos priteistinos už laikotarpį nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 19 d.), kurių suma yra 86,76 Eur (1,51 Eur + 10,93 Eur + 10,52 Eur + 10,12 Eur + 9,70 Eur + 9,30 Eur + 8,87 Eur + 8,47 Eur + 8,03 Eur + 7,63 Eur + 1,68 Eur (7,18 Eur / 30 x 7)), o taip pat negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 12 d.), negali viršyti 60,49 Eur sumos (147,25 Eur – 86,76 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieškovė negautas pajamas prašė priteisti fiksuota suma – 147,25 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), ir galiausiai, jei atsakovė anksčiau sutarties termino pabaigos neįvykdys įsipareigojimų, sudarys ieškovės prašomą priteisti 147,25 Eur sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 293,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 51,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei 242,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, sprendė, kad jos ieškinys yra patenkintas 93,47 procentais. Nors šiuo atveju ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisus tik dalį fiksuota suma išreikštų negautų pajamų (nuostolių), o likusioje dalyje negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojant nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau pats materialinis reikalavimas priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius) laikomas pagrįstu, pripažinus, jog ieškovė iš esmės įrodė negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl laikytina, kad ieškovės materialieji reikalavimai buvo tenkinami 100 procentu ir jai iš atsakovės priteisiama 293,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme taip pat turėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, todėl, atitinkamai nurodytiems argumentams, ši suma jai yra priteisiama iš atsakovės.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, naudai priteisti:

1 624,51 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 51 ct) negrąžintą kreditą,

86,76 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 76 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 19 d.),

7,6 (septynių ir šešių dešimtųjų dalių) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 12 d.), negali viršyti 60,49 Eur sumos,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

293,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, naudai priteisti 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.