- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-2991-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21436-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 90,79 Eur negrąžinto kredito, 19,46 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 3,10 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.), 40,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. sausio 22 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) – su atsakovu 2020 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-32nwy6wd (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 100 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokesčio, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai neįvykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. rugsėjo 27 d. nutraukė Sutartį. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, tarp jų – ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 90,79 Eur negrąžinto kredito, 3,10 Eur administravimo mokesčio, 19,46 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 113,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
5. Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo faktas – įrodytas, ieškovė yra tinkama reikšti juo grindžiamą reikalavimą atsakovui, kaip pradinės kreditorės skolininkui. Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. raginimas patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir pranešimo išsiuntimo dieną buvo skolingas 25,39 Eur, kurie preliminariai atitinka keturias mokėtinas įmokas pagal sudarytą mokėjimų grafiką. Atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė per ieškovės nustatytą terminą, todėl ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, esant visoms Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4.1. – 8.4.3. punktų nuostatoms. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 90,79 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
6. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo, nes pradinė kreditorė, kaip paskolos davėja, 2020 m. rugsėjo 27 d. nutraukė Sutartį, atsakovui pažeidus įsipareigojimus laiku grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki Sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 27 d.), priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 19,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
7. Pagal Sutarties sąlygas grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir administravimo mokestį atsakovas turėjo iki 2022 m. sausio 22 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą administravimo mokestis – tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kurią vartojimo kredito davėjui faktiškai grąžinamas visas vartojimo kreditas. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose.
8. Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą įtrauktas 0,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 24 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 18 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje konstatuota, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Dėl to ieškovės reikalavimą dėl 3,10 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki 2020 m. rugsėjo 27 d., t. y. Sutarties nutraukimo dienos, priteisimo teismas tenkino.
9. Ieškovės reikalavimą priteisti 40,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.), teismas pripažino nepagrįstu, todėl atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį po jos nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.
12. Teismas nurodė, kad Sutartis atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta 2020 m. sausio 22 d. Atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal Sutartį, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2020 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir Bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9. Pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimą į 118,25 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 90,79 Eur negrąžinto kredito dalis, 23,61 Eur apskaičiuotos pagal grafiką mokėjimo palūkanos ir 3,85 Eur administravimo mokestis. Taigi ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 90,79 Eur negrąžinto kredito dalį, 23,61 Eur mokėjimo palūkanas ir 3,85 Eur administravimo mokestį. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau, negu įgijo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų teisinis pagrindas.
13. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodyti žalos faktą ir dydį turi kreditorius (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius sudaro 40,56 Eur mokėjimo (pelno) likutis, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. sausio 22 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Tačiau ieškovė nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, pagrįstai būtų gavusi.
14. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė didesnių sumų, nei nurodyta 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje ir Bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 9 bei ieškovės atsakovui 2020 m. spalio 29 d. siųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, neperėmė, su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai, juolab kreditavimo, santykiai nesiejo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovės praradimus, negautas pajamas ar patirtus nuostolius. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajams (nuostolius) negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-794/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1334-779/2021).
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 40,56 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 40,56 Eur negautų pajamų bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, vietoje jo atsiranda naujasis kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė.
15.2. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, pagal kurį perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Dėl to pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punktą ieškovei perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje ir (ar) įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į skolą pagal Sutartį, įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui Sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Ieškovė įgijo pareigą pagrįsti pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius) ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino.
15.3. Teismo argumentas, kad ieškovė neperėmė didesnių sumų, su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai santykiai, juolab kreditavimo, nesiejo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovės praradimus, negautas pajamas ar patirtus nuostolius, yra nepagrįstas. Teismas nesusipažino nei su ieškinio motyvais, nei su ieškinio priedais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už sutartą mokestį (pelno palūkanas) pradinei kreditorei paskolinus atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2020 m. rugsėjo 27 d. Sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
15.4. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta palūkanų norma (65 proc.) ir aiškiai apibrėžtas palūkanų dydis, kurį atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2022 m. sausio 22 d. Dėl to ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 80,96 Eur, todėl iš atsakovo priteistina likusi nesumokėtų palūkanų suma – 40,56 Eur, nes tokios sumos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-62-278/2021; 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-755/2021; 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-828/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021).
Šalies argumentai
15.5. Teismas nepagrįstai netenkino materialinio reikalavimo dalies, o tai lėmė proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinio materialiojo reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, kad proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Teismas nepagrįstai netenkino materialiojo reikalavimo dalies, todėl, pakeitus teismo sprendimo dalį ir patenkinus visus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo atsisakyta priteisti 40,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2020 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį BOB-32nwy6wd, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 100 Eur kreditą 24 mėnesių terminui (iki 2022 m. sausio 22 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 18 Eur administravimo mokestį ir 80,96 Eur kredito mokestį (palūkanas, kurių metinė norma – 65 proc.). Pradinė kreditorė 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimais ragino atsakovą sumokėti 25,61 Eur skolą, įspėdama, kad, skolos nesumokėjus, nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. Sutartis bus nutraukta, o skolos administravimas bus perduotas skolų išieškojimo įmonei.
19. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleido reikalavimus į kiekvienu konkrečiu Reikalavimų portfelio perleidimo atveju pasirašomame Skolų priėmimo-perdavimo akte nurodytus skolininkus. Bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 9 ieškovei perleistas reikalavimas į atsakovo skolą pagal paskolos sutartį Nr. BOB-32nwy6wd: 65 proc. palūkanų normą, 90,79 Eur pagrindinę paskolos sumą, 23,61 Eur palūkanų sumą, 3,85 Eur administracinio mokesčio sumą, iš viso – 118,25 Eur. Ieškovė 2020 m. spalio 29 d. pranešė atsakovui, kad 2020 m. spalio 26 d. pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovo 118 Eur skolą ir su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, palūkanas bei kitas išlaidas) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-32nwy6wd.
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nurodydamas tai, jog ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau, negu įgijo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, o didesnių sumų, nei nurodyta Reikalavimo perleidimo sutartyje, Bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 9 ir 2020 m. spalio 29 d. pranešime atsakovui, neperėmė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas ir neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių negautų pajamų (nuostolių) realumą bei pagrįstumą.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
21. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai pripažino, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo pagrindinę skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį, todėl neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 40,56 Eur nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
22. Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktą naujajam kreditoriui perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir (ar) įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir (ar) kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir (ar) kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir (ar) įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus).
23. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą, kurią sudaro 90,79 Eur negrąžinto kredito, 23,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) ir 3,85 Eur administravimo mokesčio, nėra visiškai teisinga. Ieškovės lūkestį iš atsakovo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų į kurias, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo būtent Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo.
24. Pripažinus, kad ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas vertina ieškinio reikalavimo dėl 40,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, pagrįstumą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020, pakeitė buvusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Pažymėtina tai, kad cituojamos nutarties 54 punkte kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 27 d., todėl iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 40,40 Eur, kurių dalį atsakovas sumokėjo, o likusią 19,46 Eur dalį pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei. Atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti iš viso 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Pripažintina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.) sudarytų 40,56 Eur (80,96 – 40,40 Eur). Atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, grąžintino kredito likutis, t. y. suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui sumokėtų palūkanų suma neviršytų nurodytos 40,56 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
28. Pažymėtina tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė Sutartyje. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. spalio 22 d. – 4,30 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 4,12 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 3,94 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 3,74 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 3,53 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 3,32 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 3,09 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 2,85 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 2,59 Eur; 2021 m. liepos 22 d. –2,33 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 2,04 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 1,75 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1,43 Eur, 2021 m. lapkričio 22 d. – 1,10 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 0,75 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 0,38 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. sausio 22 d.), negali viršyti 40,56 Eur sumos.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), tačiau negautos pajamos priteistinos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.), kurių suma – 35,77 Eur (3,53 Eur (79,38/65 proc./365x25) + 4,12 Eur + 3,94 Eur + 3,74 Eur + 3,53 Eur + 3,32 Eur + 3,09 Eur + 2,85 Eur +2,59 Eur +2,33 Eur + 2,04 Eur + 0,69 Eur (32,29/65 proc./365x12), taip pat negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieškovė negautas pajamas prašė priteisti fiksuota suma – 40,56 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.), ir galiausiai sudarys ieškovės prašomą priteisti 40,56 Eur sumą.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 144,90 Eur (113,35 Eur + 35,77 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
33. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino 74 procentus ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 101 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, priteisus papildomai 35,77 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ir 65 proc. dydžio negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.), nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovės ieškinys patenkintas 96,90 proc. Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 131,78 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 17 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (88,19 proc.), nes ieškovė prašė priteisti 40,56 Eur negautų pajamų, teismas priteisė 35,77 Eur. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės UAB „Legal balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 90,79 Eur (devyniasdešimt eurų 79 ct) negrąžinto kredito, 3,10 Eur (tris eurus 10 ct) administravimo mokesčio, 19,46 Eur (devyniolika eurų 46 ct) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 35,77 Eur (trisdešimt penkis eurus 77 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 27 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.), taip pat 65 (šešiasdešimt penkių) procentų dydžio metines palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 22 d.), nuo pagal sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. rugsėjo 4 d. – 1,13 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1,43 Eur, 2021 m. lapkričio 22 d. – 1,10 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 0,75 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 0,38 Eur) ir neviršijant bendros 40,56 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 144,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.