Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9634-617/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė S. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 200,00 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovei siųstu raštišku pranešimu 2020 m. balandžio 5 d. sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 23 d. Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą – 187,38 Eur pagrindinę skolą, 32,99 Eur palūkanas ir 8,50 Eur administracinio mokesčio. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota 2020 m. balandžio 24 d. raštišku pranešimu.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 35,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 187,38 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 1 d.), priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, atmetė ieškovės prašymą priteisti 35,44 Eur, tai yra 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, pabrėždamas, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. ieškovė, taikydama sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą 39 procentus už negrąžintą kredito dalį (187,38 Eur) už 177 dienų laikotarpį, apskaičiavo 35,44 Eur dydžio negautas pajamas (nuostolius), kurias prašo priteisti iš atsakovės (187,38 Eur x 39 procentai : 365 d. x 177 d.).

20. Apeliantė įrodinėja, kad 35,44 Eur suma tai ne palūkanos, o nuostoliai. Apeliantės teigimu, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutarties sąlygas vartojimo kredito davėjas patiria nuostolius. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė aukščiau nurodytu argumentu sutapatina tikėtiną gauti pelną su nuostoliais.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, kad ji tikrai būtų gavusi sutartyje nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovės kaltės, t. y. nors ieškovė pateikė negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo būdą, tačiau asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikia tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, pagrįstai būtų gavusi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog apeliantė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovės skolą – 187,38 Eur pagrindinę skolą, 32,99 Eur palūkanas ir 8,50 Eur administracinio mokesčio (Ieškinio priedas Nr. 10), vadinasi net neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi kreditorius (CPK 178 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Byloje nustatyta, kad apeliantė prašė priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą pagal 2019 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį. Vadinasi, sutartis yra sudaryta po Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo.

26. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

27. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

28. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (minėto straipsnio 2 dalis).

29. Byloje nustatyta, kad šalys sutarė dėl 39 procentų mėnesinės palūkanų normos, pagal šį dydį apeliantė nurodė skaičiuojanti nuostolius. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 39 procentų dydžio metinė palūkanų norma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma). Vadinasi, toks susitarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl jis negalioja ab initio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus priteisti 35,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki kreipimosi į teismą dienos ir 39,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 187,38 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byla yra nesudėtinga, civilinėje byloje sprendžiami teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra ypatingai didelė, apeliantei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to ieškovei papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjamo teisme atlikti nereikėjo bei dėl to, kad ieškinys patenkintas iš dalies (byloje buvo patenkinta 86,37 procentai ieškinio reikalavimų) sumažino apeliantės prašytas bylinėjimosi išlaidas nuo prašytų 136,00 Eur iki 66,82 Eur, t. y. teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 15 Eur žyminį mokestį, tačiau sumažino išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus nuo 121,00 Eur iki 60,00 Eur ir atsižvelgiant į patekintai ieškinio reikalavimų daliai (86,37 procentai), priteisė ieškovei iš atsakovės 51,82 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

32. Apeliantės vertinimu, jos faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, apeliantė pagrindė jas leistinais įrodymais. Tokiu būdu, sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, pažeisdamas CPK 79 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį.

33. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

34. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) 7, 8.2 punktus, už advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ ieškovei 2020 m. rugsėjo mėnesį suteiktas teisines paslaugas maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą siekė 3 452,50 Eur. Taigi, ieškovės prašoma priteisti 121,00 Eur išlaidų suma yra daug kartų mažesnė už Rekomendacijoje numatytą maksimalų jų dydį.

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 121,00 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą yra neproporcingai didelės. Nors ginčas nėra sudėtingas ir kilęs dėl nedidelės sumos (CPK 441 straipsnis), tačiau ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 60,00 Eur, dėl ko yra pagrindas priteisti apeliantei iš atsakovės 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių iš esmės palikus nepakeistą ir atsižvelgiant į proporcingai patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (86,37 procentai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme ieškovei turėjo būti priteistos 117,46 Eur (136,00 Eur x 86,37 procentai / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidos. Patikslinus šias bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistinos patikslintos 117,46 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad iš atsakovės ieškovei priteisiama 117,46 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. P. 117,46 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.