Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1334-779/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-25
Bylos Nr.: e2A-1334-779/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34054-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: S. S.

Kategorijos

2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1334-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34054-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. S.: 1845,71 Eur negrąžinto kredito; 194,76 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 77 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 399,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1845,71 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.); 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1845,71 Eur), skaičiuojamų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. vasario 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-fzb83njh, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn., atsakovas įsipareigojo jį grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1208,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,48 proc.) ir 720 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai neįvykdė.

3. 2020 m. kovo 3 d. pirminė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pirminė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo S. S. 1845,71 Eur negrąžinto kredito; 77 Eur administravimo mokesčio; 194,76 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 399,42 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; negautas pajamas, kurios sudaro 25,48 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto 1845,71 Eur vartojimo kredito nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.); 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2516,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 57 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kredito limitas asmeninėms reikmėms (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 22 dalis). Atsakovui nevykdant sutarties, pirminė kreditorė 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimu informavo apie susidariusį įsiskolinimą ir galimą sutarties nutraukimą ir, atsakovui tęsiant pažeidimą, 2020 m. sausio 22 d. sutartį nutraukė esant visoms bendrųjų sąlygų 8.4.1. – 8.4.3. punktų nuostatoms.

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo, t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1845,71 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, ir šią sumą ieškovei priteisė iš atsakovo.

8. Teismas taip pat tenkino reikalavimus dėl ieškovės paskaičiuotų 194,76 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.), 77 Eur administravimo mokesčio, 399,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1845,71 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.).

9. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 25,48 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1845,71 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nuo 2023 m. vasario 18 d. nebūtų vykdęs/neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė ir kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

10. Pasisakydamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius procesinių dokumentų parengimo išlaidas: 2016 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatų profesine bendrija „Euroteisės biuras“, 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007604, 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 599. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog procesinius dokumentus (ieškinį) ruošė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, nes ieškinį pasirašė ir per EPP sistemą teismui pateikė ieškovės UAB „Legal Balance“ darbuotoja teisininkė M. V., kas patvirtina, jog faktiniu dokumentų rengėju buvo pati ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama įmonės teisininkės. Byloje nesant duomenų, kad ieškinį teismui rengtų ir jį pasirašytų būtent minėta advokatų profesinė bendrija, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikta atstovavimo sutartis ir jos pagrindu 2020 m. lapkričio 24 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007604, savaime nerodo, kad ieškinį parengė advokatai, todėl ieškovės prašymo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių dalyje dėl 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1845,71 EUR), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, iš atsakovo S. S. 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1845,71 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį ieškovė prašo palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo.

11.2. Net Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškino, jog apeliantas turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai.

11.3. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.

11.4. Apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

11.5. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, ieškovė pateikti įrodymai akivaizdžiai pagrindžia, jog PVM sąskaita faktūra SF serija LB Nr. 0007604 išrašyta bei apmokėta už ieškinio atsakovui parengimą. Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatai ir advokatų padėjėjai parengė teismui pateiktą ieškinio pareiškimą, tačiau šį dokumentą į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą įkėlė ieškovės darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pažymėjo, jog kombinuotas juridinio asmens atstovavimas, kai juridinį asmenį vienu metu atstovauja tiek advokatų profesinės bendrijos, advokatai ir/ar jų padėjėjai, tiek juridinio asmens teisininkai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nėra draudžiamas įstatymų, o taip pat pripažįstamas ir Lietuvos teismų praktikoje.

11.6. Apeliantės ieškiniu reiškiami reikalavimai yra ypatingai sudėtingi (CPK 62 str. 1 ir 3 d.). Už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio.

11.7. Analogiško dydžio apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek protingumo, tiek sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau nustatė aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nes to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, šiuo atveju atsakovo S. S. teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apie galimą apeliacijos ribų peržengimą apeliantei buvo tinkamai pranešta.

15. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas buvo supažindintas ne tik su vartojimo sutartimi, bet ir su tuo, kad po sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos toliau bus skaičiuojamos ne mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos. Paaiškino, kad negautos pajamos (nuostoliai) yra paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma (1845,71 Eur negrąžinta kredito dalis x (25,48 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 310 dienų nuo Sutarties nutraukimo (2020-01-22) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-27)), (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Negautos pajamos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kadangi Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 18 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu S. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB- BOB-fzb83njh (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1208,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 25,48 proc.) ir 720,00 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1, tarp kurių perduota ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2020 m. kovo 9 d. pranešimu, siųstu vartojimo kredito sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šios dienos neįvykdė vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1845,71 Eur, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai atsakovui vykdant sutartį ieškovė būtų atgavusi paskolintą kredito sumą, taip pat iki sutarties termino pabaigos jai būtų mokamos pelno palūkanos, vertino, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 399,42 Eur negautų pajamų, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1845,71 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.).

20. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą pačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimus, ieškovės reikalavimą priteisti 25,48 proc. dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų kaip nuostolių (negautų pajamų), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įrodė, jog ji tikrai būtų gavusi sutartyje nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovo kaltės. Asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų.

23. Pažymėtina, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 1845,71 Eur pagrindinę skolą, 194,76 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir 77 Eur administracinio mokesčio (kuris neviršija vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. nustatyto dydžio) (Ieškinio priedai Nr. 9-10), vadinasi net neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi kreditorius (CPK 178 straipsnis).

25. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, kuris gali būti ne didesnis nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, į tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos bei mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas), atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esančią neproporcingai didelę ( 25,48 proc.) atsakovės atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzb83njh bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teismui šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovei nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 25,48 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, taip pat už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos bei už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška, negali būti patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, šių sąlygų nepagrįstai nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį trūkumą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 25,48 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

28. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, nėra pažeidžiamas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą, nes apeliacinės instancijos apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešė apeliantei ir suteikė teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 57 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

31. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė prašymą priteisti 121 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtų išlaidų nepriteisė, remdamasis aplinkybe, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad procesinius dokumentus (ieškinį) ruošė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, nes ieškinį pasirašė ir per EPP sistemą teismui pateikė ieškovės darbuotoja teisininkė M. V., kas patvirtina, jog faktiniu dokumentų rengėju buvo pati ieškovė. Byloje nesant duomenų, kad ieškinį teismui rengtų ir jį pasirašytų būtent minėta advokatų profesinė bendrija, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikta atstovavimo sutartis ir jos pagrindu 2020 m. lapkričio 24 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007604, savaime nerodo, kad ieškinį parengė advokatai.

34. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2016 m. spalio 29 d. ieškovė ir advokatų profesinė bendrija ,,Euroteisės biuras”, atstovaujama vadovaujančio partnerio advokato D. S., sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią atstovavimo sutartyje nurodytiems advokatams ir jų padėjėjams buvo pavesta atstovauti UAB ,,Legal Balance” visose civilinėse bylose dėl skolų ir su jomis susijusių palūkanų ir delspinigių ar baudų priteisimo iš skolininkų, suteikiama teisė pasirašyti visus procesinius dokumentus ir atlikti visus procesinius veiksmus, numatytus CPK, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose bei antstolių kontorose.

35. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė Advokatų profesinės bendrijos ,,Euroteisės biuras” 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LB NR. 0007604 121 Eur sumai už ieškinio parengimą skolininkui S. S., išrašytą ieškovei bei 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 599, iš kurio matyti, jog ieškovė atliko 121 Eur dydžio mokėjimo pavedimą advokatų profesinei bendrijai ,,Euroteisės biuras”, nurodant mokėjimo paskirtį – pagal PVM s/f Nr. LB0007604. Taigi, ieškovė pateikė įrodymus apie jai suteiktas procesinių dokumentų parengimo teisines paslaugas, o taip pat įrodymus apie ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog ieškinį pasirašė ir į EPP sistemą įkėlė ieškovės darbuotoja teisininkė, pati savaime nepaneigia fakto, jog ieškinys buvo parengtas advokato, kaip ir nepaneigia šių išlaidų realumo. Ieškovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo tiesiogiai advokatų profesinei bendrijai, su kuria buvo sudariusi atstovavimo sutartį, todėl negali būti paneigta ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Akivaizdu, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, jos turėjo būti atitinkama dalimi priteistos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

37. Ieškinį tenkinus 50 procentų (pusė ieškinio reikalavimų), apeliantei iš atsakovo priteistos 89 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1845,71 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 71 ct) negrąžinto kredito; 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) administravimo mokesčio; 194,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 76 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2117,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzb83njh Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos (25,48 procentų dydžio) palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė