Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė R. Č. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 4872,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 20 d.), pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl negautų pajamų

12. Pažymėtina, kad pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 str.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

13. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

14. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, kad tiek pradinis kreditorius UAB „General Financing“, tiek ieškovė UAB „Legal Balance“ siuntė pranešimus atsakovei ir informavo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. pradinė kreditorė ir ieškovė UAB ,,Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei turimas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Kaip teisingai nurodo ieškovė, 2020 m. lapkričio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, ji nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perėmė ne tik pagrindinę skolą, bet ir visus iš jos kylančius išvestinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, kaip skolos perėmėja, ieškinyje nurodytų nuostolių realiai negali patirti, nes jos veikla nėra susijusi su vartojimo kreditų teikimu.

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantės reikalavimo priteisti negautas pajamas pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove sutartį, ji turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

16. Sutiktina su apeliante, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (22,40 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė R. Č. turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2027-10-20. Iš mokėjimo grafiko taip pat matyti, kad ginčo atveju taikomas anuitetinis kredito grąžinimas.

17. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Kaip ir minėta, aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Kadangi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti visą sutartimi nustatytą užmokestį (pelno palūkanas), darytina išvada, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Svarbu akcentuoti, jog nors ieškovės negautų pajamų faktas yra nustatytas, tačiau šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti negautų pajamų dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, t. y. 2021 m. spalio 7 d., sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurie gali būti apibrėžti ir pelno palūkanų sumos dydžiu.

24. Pagal sudarytą Sutartį šalys susitarė, kad 9350,00 Eur vartojimo kreditą atsakovė grąžins per 84 mėnesių terminą, sumokėdama bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma 22,40 procentai). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) sudaro 4872,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-10-07) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-10-20), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad tikėtini ateityje nuostoliai yra preliminarūs, nes nėra žinoma, kada ieškovė iš atsakovės išieškos skolą. Atsižvelgia į tai, kad ieškovės nuostolių įrodinėjimas apsiriboja vien Sutarties mokėjimo grafiku, kad kitokių duomenų, galinčių pagrįsti nuostolius, ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė teismui nepateikė atsakovės kreditingumo vertinimo duomenų Sutarties sudarymo metu.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis CK 1.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatomas abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkantis metinių palūkanų dydis lygus 11,20 procentų (22,4 : 2). Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, 11,20 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo Sutarties mokėjimo grafike nurodyto vartojimo kredito likučio dalies nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-10-07) iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-10-20), bet ne daugiau nei 2436,21 Eur (4872,42 : 2).

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Apeliantė teigia, kad jos naudai iš atsakovės turi būti priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos 446,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priteistos 295,43 Eur bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 330 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 110,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patenkinto apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovės naudai iš atsakovės priteisia 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 8927,84 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 84 ct) negrąžinto kredito; 536,12 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 12 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų; 96,74 (devyniasdešimt šešis eurus 74 ct) mėnesinio tvarkymo mokesčio; 11,20 procentų dydžio negautų palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, jas skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-10-20) ir ne daugiau nei 2436,21 Eur; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.