Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24052-454/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė D. S. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2019 m. spalio 22 d. tarp vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB, (pradinė kreditorė), ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos, D. S. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 500,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą 500,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 Eur (metinė palūkanų norma (MPN) – 39 procentai) ir 135 Eur administravimo mokestį. Atsakovė nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. kovo 26 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė, remdamasi 2020 m. kovo 3 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.

16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, t. y. 39,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 500,00 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.). Sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 39 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, ieškovė neginčija, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis).

17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Bylos duomenys pagrindžia, kad pradinė kreditorė ginčo vartojimo kredito sutartį su atsakove nutraukė 2020 m. kovo 26 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 17 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Ieškovė (apeliantė) prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai iš atsakovės 39,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 500,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių), sprendė, kad apeliantė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas konstatavo, kad taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39,00 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 355,36 Eur.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatuoja, kad ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) sudaro 188,87 Eur. Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Tačiau, ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomas reikalavimas priteisti 39,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 500,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

24. Pažymėtina, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip paskolos davėja, pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.), galėjo tikėtis gauti 39,00 procentų metines palūkanas nuo pagal ginčo sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 39,00 procentus mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (500,00 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju), t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 straipsnis). Taigi šiuo atveju pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.), skaičiuojamų nuo pagal ginčo sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) sudarytų: 2020 m. rugsėjo 22 d. (už 24 d.) – 10,46 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 12,73 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 12,37 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 12,00 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 11,62 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 11,23 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 10,82 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 10,40 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 9,96 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 9,51 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 9,05 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 8,57 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 8,08 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 7,57 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 7,04 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 6,50 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 5,94 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 5,36 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 4,76 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 4,15 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 3,51 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 2,85 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2,17 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 1,47 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 0,75 Eur. Negautos pajamos (nuostoliai) pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. spalio 22 d.) negali viršyti 188,87 Eur sumos.

25. Be to, pažymėtina, jog nors apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 99,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dalyje dėl 99,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat yra tik iš dalies pagrįstas.

26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, 2019 m. spalio 22 d. pradinė kreditorė ir atsakovė D. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė laikytina vartotoja CK 6.228¹ straipsnio prasme.

27. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikiamų mokėjimų grafikų paskola 36 mėnesių laikotarpiui už 39,00 procentų metinę palūkanų normą (MPN), tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 355,36 Eur. Atsakovė visiškai nevykdė ginčo sutarties, todėl ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 80,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, kurį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu. Vis dėlto, kaip nustatyta šios nutarties 24 punkte ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39,00 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugsėjo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. galėjo tikėtis gauti ne daugiau kaip 188,87 Eur nuostolių (priligintų negautoms pajamoms). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 85,78 Eur (355,36 Eur – 80,71 Eur – 188,87 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat turi būti keičiama.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (5 reikalavimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas – ieškovės reikalavimas dėl 39,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 500,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 39,00 procentus negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) nuo pagal ginčo sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. balandžio 15 d.), kurios sudaro 79,07 Eur (10,46 Eur + 12,73 Eur + 12,37 Eur + 12,00 Eur + 11,62 Eur + 11,23 Eur + 8,66 Eur (už 24 d.)) bei 39 procentai negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta nutarties 24 punkte, kurios negali viršyti 109,80 Eur (188,87 Eur – 79,07 Eur) sumos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 99,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, atsižvelgus į šios nutarties 25-27 punktuose nurodytus argumentus, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių taip pat pakeičiamas priteisiant ieškovei 85,78 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. pripažinus, jog skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, kitoje dalyje ieškovės apeliacinis skundas netenkintas (dėl pasirinkto negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo, jas skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito dalies).

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškovės ieškinys yra patenkintas 51,82 procentais (1 687,70 Eur ieškinio suma (500,00 Eur + 80,71 Eur + 19,27 Eur + 99,90 Eur + 402,29 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) + 585,53 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas))), 8 74,63 Eur patenkintų reikalavimų dalis (500,00 Eur + 80,71 Eur + 19,27 Eur + 85,78 Eur + 188,87 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės turi būti priteisiamos 86,54 Eur (167,00 Eur x 51,82 proc. / 100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių priteista bylinėjimosi išlaidų dalis yra didesnė, kadangi teismas nepagrįstai tenkintų / netenkintų reikalavimų dalį skaičiavo ne nuo ginčo sumos, o proporcingai laikė, kad kiekvienas ieškinio reikalavimas sudaro 16,66 procentus. Atsižvelgiant į nustatytą, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, sumažinant sprendimu už akių ieškovei iš atsakovės nepagrįstai priteistą 111,28 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 86,54 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

31. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 46,95 procentais (402,29 Eur ginčo suma), 188,87 Eur patenkintų reikalavimų dalis, todėl ieškovei priteisiama 7,04 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15,00 Eur x 46,95 proc. / 100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos paskirstymo ir šias dalis išdėstyti taip:

sumažinti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas 99,90 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 90 ct) negautas pajamas iki 85,78 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 78 ct) sumos;

priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 79,07 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 07 ct) negautų pajamų (nuostolių) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. balandžio 15 d.);

priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. balandžio 22 d. (už 6 d.) – 2,16 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 10,40 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 9,96 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 9,51 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 9,05 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 8,57 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 8,08 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 7,57 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 7,04 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 6,50 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 5,94 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 5,36 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 4,76 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 4,15 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 3,51 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 2,85 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2,17 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 1,47 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 0,75 Eur;

sumažinti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas 111,28 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų iki 86,54 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 54 ct) sumos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 7,04 Eur (septynis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.