Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-28412-775/2015 pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 pagal kreditorės Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. A. dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesumokėtą nuomos mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės E. A. kreditorei Kauno miesto savivaldybei 3 917,69 Lt skolą, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, valstybei iš skolininkės priteisė 3,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 29 Lt žyminio mokesčio.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti šios bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad skolininkė E. A. nemokėjo nuomos mokesčių Kauno miesto savivaldybei už būstą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstai manydama, jog šis butas Kauno miesto valdybos 1998 m. gegužės 5 d. sprendimu (potvarkiu) Nr. 460 suteiktas neatlygintinai, perkeliant ją (jos šeimą) iš buto, buvusio (duomenys neskelbtini). Dėl Kauno m. savivaldybės neteisėtų veiksmų butas E. A. nuosavybėn nebuvo suteiktas, už jo nuomą priskaičiuotas mokestis, nors nebuvo teisinio pagrindo šį mokestį mokėti. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015, kuriuo nutarta įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K. valstybės garantinį dokumentą. Šis sprendimas sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą bylos proceso atnaujinimui. Jei jame nurodytos aplinkybės būtų buvę žinomos nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl proceso atnaujinimo, yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Teismas pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą turi vertinti konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).

2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo nepagrįstumą įrodo ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas, tačiau ir E. A. tuo metu pagrįstas manymas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai perduotas neatlygintiniam naudojimuisi, perkeliant ją ir jos šeimą iš turėto buto, buvusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdybos 1998 m. gegužės 5 d. sprendimo (potvarkio) Nr. 460 pagrindu. Dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kada butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas E. A. nuosavybėn ir už šio buto nuomą buvo priskaičiuotas įsiskolinimas, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu priteisė iš E. A. Kauno miesto savivaldybei nurodytą skolą bei palūkanas, nors nebuvo teisinio pagrindo mokėti nuomos mokestį už šį butą nei E. A., nei jos įstatyminiam įpėdiniui (pareiškėjui). Dėl to šios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Aplinkybės, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas E. A. nuosavybėn ir už šio buto nuomą buvo priskaičiuotas įsiskolinimas, egzistavo dar iki 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo priėmimo, tačiau paaiškėjo gerokai vėliau. Kitas teisminis procesas administracine tvarka vyko ilgai. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartį, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė nepažeidęs septynių dienų apskundimo termino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas neegzistavo, priimant teismo įsakymą, t. y. niekur nebuvo nustatyta nei kad E. A. garantija į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra nepasibaigusi, nei paneigti susiklostę nuomos santykiai tarp E. A. ir Kauno miesto savivaldybės (jie iki šiol nėra paneigti), todėl šis sprendimas neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Administracinėje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl 1998 m. birželio 3 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties galiojimo ar pan. Prejudiciniu teismo sprendimu, kuriuo būtų galima vadovautis prašant atnaujinti civilinį procesą, laikytinas toks sprendimas, kuriame nuomos santykiai būtų nuginčyti nuo jų atsiradimo momento (šių santykių pagrindu buvo priteista skola civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010). Pagrindas atnaujinti bylos procesą būtų tik nuomos santykių paneigimas. Administracinėje byloje priimtu sprendimu šie santykiai de facto ir de jure nepaneigti. Pareiškėjas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-235-713/2015 pareiškėjas buvo pripažintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės E. A. šeimos nariu. Toje byloje jis įrodinėjo esantis pagrindinės nuomininkės šeimos nariu ir siekė tęsti nuomos santykius. Prašydamas atnaujinti bylos Nr. L2-26780-615/2010 procesą, pareiškėjas turėtų nuginčyti ir civilinėje byloje Nr. 2-235-713/2015 priimtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra nauja esminė bylos aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika. Pagal ją naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę bylai, jei būtų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė šių aplinkybių reikšmė reiškia pareiškėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, ir atskirajame skunde, sprendžiant dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, kasacinio teismo praktika nurodyta teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja.

Nors pirmosios instancijos teismas minimą teismų praktiką išvardijo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jos nuostatos buvo pritaikytos netinkamai.

Vertindamas proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės egzistavimą teismo įsakymo priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas ją neteisingai sutapatino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau – administracinio teismo sprendimas), priėmimo data. Proceso atnaujinimo pagrindu yra ne administracinio teismo sprendimas, o juo atliktas teisinis faktinių aplinkybių įvertinimas (pareiškėjas teigia, kad, jei šiame sprendime nurodytos aplinkybės buvę žinomos nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas). Prašymo atnaujinti procesą turinys ir administracinio teismo sprendimo motyvai pagrindžia, kad proceso atnaujinimo pagrindu nurodyta aplinkybė – E. A., kaip savininkui grąžintame name (duomenys neskelbtini) esančio buto nuomininkės, teisė į valstybės garantiją suteikiant kitą būstą neatlygintinai, o ne nuomos pagrindu – egzistavo 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo priėmimo metu.

Ši aplinkybė buvo konstatuota administracinės bylos proceso metu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas įpareigoti Kauno m. savivaldybę išduoti E. A. ir jos šeimos nariams valstybės garantinį dokumentą, kuriuo E. A. ir jos šeimos nariams per valstybės garantiniame dokumente nurodytą laiką bus suteiktas butas (duomenys neskelbtini), kurio dalis, atitinkanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. 2015 m. spalio 13 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą patenkino, todėl pareiškėjas pagrįstai teigia, kad prašymo atnaujinti bylos procesą pagrindu nurodoma bylos aplinkybė anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ji pareiškėjui paaiškėjo (įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažinta teismo) tik 2015 m. spalio 13 d.

Naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui teismo įsakymo priėmimo metu, yra esminė, o būtent:

Administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad E. A. nėra atsisakiusi savo teisės į valstybės garantiją, o Kauno m. savivaldybė neįvykdė Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos išduoti savininkui grąžinto namo dalies (buto) nuomininkei E. A. (jos šeimai) valstybės garantinį dokumentą. Teismas konstatavo, kad „tipinės savivaldybei priklausančių gyvenamųjų nuomos sutartis sudarymas nėra valstybės garantija (Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Valstybės garantijų įstatymo 9 straipsnis). Savininkui grąžinto natūra namo (buto) nuomininkei E. A. valstybės garantija nėra įvykdyta, nes jai valstybės garantija apskritai nebuvo išduota dėl Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį pažeidžiančio atsakovo neveikimo. Iš atsakovo neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės.“ Konstatavęs šias aplinkybes ir pabrėžiant, kad valstybės garantija E. A. neįvykdyta, administracinis teismas nurodė, jog reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, kuri paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka, pereina jos įstatyminiam įpėdiniui, t.y. pareiškėjui (apeliantui). Pastaroji išvada paneigia kreditorės argumentą apie tai, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti bylos Nr. L2-26780-615/2010 procesą, turėtų nuginčyti ir civilinėje byloje Nr. 2-235-713/2015 priimtą sprendimą.

Administracinio teismo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą valstybės garantinį dokumentą (valstybės garantiją). Iš Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr.I-2557-406/2016 esančio Kauno m. savivaldybės ir V. K. susirašinėjimo valstybės garantijos įvykdymo klausimu matyti, kad V. K. 2016 m. sausio 13 d. rašte atsakovei patvirtino apsisprendimą dėl valstybės garantijos, išreikštą 2015 m. spalio 19 d. prašyme dėl perdavimo nuosavybėn kitų mažesnės vertės patalpų (duomenys neskelbtini), valstybės garantijoje nurodytų nuomotų ir perduotų nuosavybėn patalpų vertės skirtumą kompensuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-98 išduota valstybės garantija neatlygintinai savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini) nuomininkės E. A. įpėdiniui V. K. perduoti kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, valstybės garantijoje nurodytos nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Nuomojamų patalpų rinkos vertė nustatyta 32300 Eur (pareiškėjas administracine tvarka užginčijo pastarųjų patalpų įkainavimą).

Apibendrinus šias aplinkybes darytina išvada, kad Kauno m. savivaldybė, kitą būstą E. A. ne suteikdama neatlygintinai, o išnuomodama, neįvykdė valstybės garantijos, dėl to iš tokių jos veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės.

Nesutiktina su kreditore, kad bylos proceso atnaujinimo pagrindu gali būti tik nuomos sutarties nuginčijimas.

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas byloje, iškeltoje pagal kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus nustato CPK XXIII skyrius. CPK 431 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti (tokia šio straipsnio redakcija 2 dalies 1 punkto galiojo ir įsakymo priėmimo metu).

Jei pirmiau nurodytos proceso atnaujinimo pagrindu esančios aplinkybės teismui būtų buvę žinomos, 2010 m. lapkričio 30 d. gavus kreditorės prašymą priimti teismo įsakymą išieškoti E. A. nesumokėtą nuomos mokestį už butą (duomenys neskelbtini), būtų akivaizdu, kad kreditorė reikalauja išieškoti nuomos mokestį už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, kurias E. A. turėjo suteikti neatlygintinai ir kurias pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo metu E. A. reikalauja suteikti nuosavybėn (administracinio teismo sprendimo 12 lapo trečia, ketvirta pastraipos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju pagal CPK 431 straipsnio 2 dalies nuostatas kreditorės pareiškimo nagrinėjimas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nebūtų leistinas.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė atskleidžia, jog 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymas Nr. L2-26780-615/2010 galėjo būti priimtas pažeidus teismo įsakymo priėmimo leistinumo reikalavimus. Teismo įsakymas gali būti neteisingas ir iš esmės, nes juo nutarta išieškoti nuomos mokestį už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, kurios E. A. (po jos mirties – įpėdiniui V. K.) turėjo būti suteiktos ne išnuomojant, o neatlygintinai (pareiškėjas pasirinko būtent tokią valstybės garantiją) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši aplinkybė kelia protingų abejonių byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ir sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip neegzistavusią teismo įsakymo priėmimo metu, todėl 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis panaikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės, bylos procesas atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atnaujinus bylos procesą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 439 straipsnis). Nors šalių pasirašyta nuomos sutartis administracinio teismo sprendimu nenuginčyta, jame konstatuoti faktai sudaro pagrindą pareikšti priešieškinio reikalavimą dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nuginčijimo ar jos pripažinimo niekine tolesnio šios bylos proceso metu, jei, skolininkui V. K. pateikus prieštaravimus dėl 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo, nuomos mokestį kreditorė reikalautų priteisti ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010, iškeltoje pagal kreditorės Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti nuomos mokestį iš skolininkės E. A., ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.