Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-235-713/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
2-235-713/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09294-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
N. K., L. K.
Advokatai
Diana Višinskienė
Civilinė byla Nr. 2-235-713/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09294-2014-1Procesinių sprendimų kategorijos: 50.11.1; 113.1; 113.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.kovo 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovo V. K. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, trečiajam asmeniui N. K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims N. K., L. K. dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti jį, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011-07-18, šeimos nariu; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; 3) priteisti iš Kauno m. savivaldybės bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l., 1 t.)

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas V. K. yra E. A., mirusios 2011-07-15, vaikaitis. Ieškovo močiutei E. A., 1998-05-05 Kauno miesto sprendimu Nr. 460, buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos-trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis. Minėtame sprendime buvo nurodyta, kad E. A. šeimą sudaro 2 asmenys-močiutė ir V. K. (ieškovo tėvas). Tačiau iš tiesų bute nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos gyveno keturių asmenų šeima: pagrindinė nuomininkė E. A., ieškovo tėvas V. K., miręs 2007 m. gegužės 24 d., ieškovo motina - trečiasis asmuo N. K. ir ieškovas V. K.. Po ieškovo tėvo V. K. mirties, ieškovas ir jo motina N. K. toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), kartu su senele E. A.. Minėtame bute ir šiuo metu gyvena ieškovas, jo motina N. K. ir ieškovo sutuoktinė L. K.. Ieškovo V. K. gyvenamoji vieta nuo 2003 m. spalio 3 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas kito gyvenamojo būsto neturi.

2014 m. vasario 4 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo po nuomininkės E. A. mirties. Tačiau atsakovės Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2014 m. kovo 3 d. atsakymu Nr. 53-2-397, informavo, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti ginčo buto nuomos sutartį V. K. vardu, kadangi ieškovas nėra teismo keliu pripažintas E. A. šeimos nariu. Todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti jį E. A. šeimos nariu. Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovo atstovė advokatė Diana Višinskienė papildomai paaiškino, kad E. A., ieškovas ir tretieji asmenys gyveno kartu, kartu maitinosi, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo E. A.; E. A. buvo garbaus amžiaus, jos sveikata buvo silpna, todėl jai buvo reikalinga pastovi priežiūra, kadangi pati negalėjo apsitarnauti; globa ar rūpyba E. A. nebuvo nustatyta. Todėl močiutės sveikata ir priežiūra daugiausia rūpinosi ieškovas V. K.. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, dalyvaujantis byloje ieškovo pusėje, N. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl ieškinio patenkinimo. Palaikė ieškinį ir ieškovo atstovės išdėstytus argumentus. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (45 b.l., 3 t.). Prašymų iš jos dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (60-64 b.l., 1 t.) ir jos atstovė Jurgita Rugieniūtė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, kadangi nuomos sutartis pasibaigė mirus pagrindinei nuomininkei E. A.. Ginčo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto valdybos 1998-05-05 sprendimu Nr. 460, nuomos sutartis buvo sudaryta su E. A., kuri savo gyvenamąją vietą ginčo bute buvo deklaravusi nuo 2000-01-04, o V. K. nuo 2003-10-03. Nuomininkės šeimą sudarė du asmenys: pati nuomininkė ir jos sūnus V. K.. Pagrindinė nuomininkė ir jos šeimos narys yra mirę. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas yra E. A. šeimos narys. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad atliko remonto darbus ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius; 2014-06-01 dienai buvo yra isiskolinimas už komunalinius patarnavimus 14601,87 Lt, kuris yra priteistas 2010-12-01 teismo įsakymu Kauno apylinkės teismo byloje Nr. L2-26780-615/2010. Susidaręs įsiskolinimas parodo, kad ieškovas nelaikė savęs tinkamu E. A. šeimos nariu. Ieškovas nepateikė duomenų, kad ieškovas ir tretieji asmenys atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 staripsnyje nustatytas sąlygas, kadangi atsakovė patalpas gali išnuomoti, tik esant nustatytoms sąlygoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas V. K. yra E. A., mirusios 2011-07-15 (mirties liudijimas 14 b.l., 1 t.), anūkas (E. A. ištuokos liudijimas 19 b.l., tėvo gimimo liudijimas 59 b.l., 1 t.; tėvų santuokos liudijimas 20, b.l., 1 t.; ieškovo gimimo liudjimas 21 b.l., 1 t.). Iš byloje esančio 1998-05-05 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 460, matyti, kad savivaldybė su E. A., kurios šeimą sudarė du asmenys, ji pati ir sūnus V. K., 1998-06-03 sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovė E. A. išnuomojo Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių su rūsiu, 62,07 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke nurodė E. A.; nuomos sutartis įregistruota viešame registre (8-12, 71 b.l., 1 t.). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovo V. K. gyvenamoji vieta minėtu adresu yra deklaruota nuo 2003-10-03, o E. A. nuo 2000-01-04 (17, 68 b.l., 1 t.). Aplinkybę, jog ieškovas gyveno kartu su E. A. ir vedė bendrą ūkį, patvirtina, nuo 2005-06-23 sudarytos: Pensijų kaupimo sutartis, mokslo sutartys, „Interneto“ paslaugų teiskimo sutartis, darbo sutartys, Vartojimo kredito sutartys (79-109 b.l., 1 t.), kuriuose nurodytas adresas – Baltų pr. 161-5, Kaunas; liudytojų D. K., A. Z., L. R. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. Šių asmenų parodymais, taip pat nustatyta, jog ieškovas būdamas nepilnamečiu, kartu su savo tėvais V. K. ir motina N. K., apsigyveno bute 1998 m., iš karto, kai tik buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tapęs pilnamečiu, nuo 2005 m. toliau siekė mokslo, pradėjo dirbti, ir toliau kartu su močiute E. A., vedė bendrą ūkį, bendrai pirkdavo maisto produktus, prižiūrėjo močiutę, kuriai paskutinius 5-6 jos gyvenimo metus buvo reikalinga priežiūra, kadangi sirgo ir negalėjo pati apsitarnauti, o paskutiniais savo gyvenimo metais visai nesikėlė iš lovos (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esantys E. A. medicininiai dokumentai patvirtina jos, kaip garbaus amžiaus sulaukusio asmens (gim. 1924 m.) silpną sveiką (142-143 b.l., 115-1411 b.l., 44-157 b.l., 2 t.); E. A. nuo 2002 m. jau negalėjo lankytis viena polikilinikoje, pablogėjo jos psichinė būklė, nuo 2007 m. jai diagnozuota demensija, o nuo 2011 m. pradžios gydytojai ją lankė namuose; jai nebuvo skirta rūpyba ar nustatyta globa. Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie išmokėtas išmokas, patvirtina, kad E. A. nuo 1998 m. buvo skirta ir iki mirties 2011-07-15 mokama senatvės pensija (89-98 b.l., 2 t.). Ieškovas V. K. neturi nekilnojamojo turto ar kitos gyvenamosios vietos, yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu (11-13, 51 b.l., 3 t.), 2013-06-01 sukūrė savo šeimą (32, 50 b.l., 3 t.), per laikotarpį nuo 1998 m. iki šiol ieškovas niekur nebuvo išsikėlęs, visą laiką gyvena minėtame bute, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį, šildymą (24-46 b.l., 112-152, 1 t; 3-58 b.l., 2 t.). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas (67 b.l., 1 t.). Byloje nustatyta, kad 1998-06-03 su E. A. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagrindine nuomininke nurodyta E. A.. Šios sutarties 3.1 punktu apibrėžta viena iš nuomininko teisių - apgyvendinti turimoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Byloje nustatyta, kad ieškovas, tuo metu dar būdamas nepilnamečiu, su savo tėvais ir močiute E. A. kartu atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), 2003 m. minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariais yra ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Kadangi nuomininkė E. A. mirė 2011-07-18, tai jos šeimos narių nustatymo klausimas gali būti išspręstas, taikant 1964 m. CK 329 straipsnį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.). 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko šeimos nariais pagal įstatymą priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį, nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje normoje, galėjo tapti šeimos nariais, jeigu tokiais juos pripažįsta teismas. Ieškovas pagal giminystės laipsnį gali būti pripažintas E. A. šeimos nariu tik teismo sprendimu. Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas yra šeimos narys, prie kurių priskirtini vaikaičiai, teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos ir nuomininko šeimos nariui, kadangi jis turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1964 m. CK 330 straipsnis, 2000 m. CK 6.589 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas nepilnamečiu apsigyveno bute nuo 1998 m., pilnamečiu tapo 2005-05-27, todėl ieškovas įgijo teisę būti pripažintas nuomininkės šeimos nariu pagal 1964 m. civilinio kodekso CK 329 straipsnį, ši teisė išliko ir 2001-07-01 įsigaliojus 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

Taigi, galima teigti, jog ieškovas, būdamas E. Š. anūku, turėdamas močiutės sutikimą, apsigyvendamas bute kartu su ja 1998 m., kartu išgyveno ir vedė bendrą ūkį vienerius metus, turėjo ir turi teisę būti pripažintas E. A. šeimos nariu.

CK (2002-03-20 redakcija) 6.602 str. 2 d. nustato nuomos sutarties pakeitimą nuomininkui mirus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui atsakovė Kauno miesto savivaldybė būtų draudusi gyventi bute po pagrindinės nuomininkės mirties 2011-07-18, ar būtų atsisakiusi priimti mokamus mokesčius iš ieškovo po pagrindinės nuomininkės mirties, ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto, todėl laikytina, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymu su ieškovu, laikė jį nuomininku, o iš ieškovo elgesio ir veiksmų seka, jog ieškovas vykdo visas nuomininkės pareigas. Po E. A. mirties, ieškovas prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka iš dalies mokesčius. Tokie ieškovo veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jį šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę sudaryti su juo nuomos sutartį.

CK 6.598 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties pakeitimą numato atvejus, kada gali būti pakeista valstybės ar savivaldybės gyvenamosios nuomos sutartis, tarp kurių nurodo ir CK 6.602 staipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, - pagrindiniam nuomininkui mirus. Ieškovo rekalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti gyvenamųjų patalpų sutartį su ieškovu - tenkintinas. Pagal CK nuostatas laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute ir jame išgyvenus vienerius metus bei bendrai tvarkęs namų ūkį, ieškovas V. K. tapo pagrindinės nuomininkės E. A. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti teisme, kad jis ne mažiau kaip vienerius metus gyveno su E. A. Baltų pr.161-5, Kaune, bei su ja bendrai tvarkė namų ūkį, tokias aplinkybes ieškovas įrodė.

Dėl aukščiau išdėstyto, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuo 1998 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), niekur nebuvo išvykęs gyventi kitu adresu, neturi kitos gyvenamosios vietos, visą laiką nenutrūkstamai rūpinasi butu ir moka už jį iš dalies priskaičiuojamus mokesčius, byloje nenustačius, kad atsakovė būtų draudusi ieškovei naudotis butu, mokėti mokesčius ar būtų inicijavusi bylą dėl iškeldinimo, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis), teismo nuomone, ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

Šioje byloje nenagrinėtini klausimai dėl susidariusios skolos esant gyvai buvusiai nuomininkei ir dėl skolų susidarymo mirus pagrindinei nuomininkei, kadangi minėtos aplinkybės ne šio ieškinio dalykas. Tačiau pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra iškilę materialaus pobūdžio ginčai, kurie nagrinėti kitose bylose, dėl kurių, ieškovo atstovės teigimu, ieškovas buvo suabejojęs priskaičiuotų mokesčių mokėjimo pagrįstumu (77-86 b.l., 2 t.). Ši aplinkybė negali būti priežastimi atsisakyti tenkinti nagrinėjamą ieškinį.

Ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,71 Eur žyminis mokestis (49 b.l., 1 t.), o valstybei – 13,00 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti V. K., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011-07-18, šeimos nariu. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės, 41,71 Eur (kerturiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės 13,00 Eur (trylika eurų), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė