Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. A2-28412-775/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
A2-28412-775/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19836-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
V. K.
Kreditorius
Kauno miesto savivaldybės
Skolininkas
E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-28412-775/2015 Proceso Nr. 2-05-3-19836-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.4.3; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei D. V., suinteresuoto asmens atstovui M. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. A. dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 (b. l. 25-29).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog E. A. nuomos mokesčių Kauno miesto savivaldybei už jai suteiktą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nemokėjo, kadangi pagrįstai manė, jog šis butas jai suteiktas neatlygintinai, perkeliant ją (jos šeimą) iš turėto buto, buvusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdybos 1998 m. gegužės 5 d. sprendimo (potvarkio) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tačiau dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kuomet butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas E. A. nuosavybėn ir už šio buto nuomą buvo priskaičiuotas įsiskolinimas, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu priteisė iš E. A. Kauno miesto savivaldybei skolą bei palūkanas, nors nuomos mokesčio už šį butą mokėti nei E. A., nei jos įstatyminiam įpėdiniui V. K., nebuvo teisinio pagrindo. Tai patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015, kuriuo nutarta pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K. valstybės garantinį dokumentą. Procesą galima atnaujinti pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., kai paaiškėja tam tikros aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir turi esminę reikšmę bylai - jei šios aplinkybės būtų buvę žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitoks teismo sprendimas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuris ir yra bylos atnaujinimo pagrindas, priimtas 2015 m. spalio 13 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą (b. l. 57-59), nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tačiau LR CPK 365 str. 1 p. taip pat nurodyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik Kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais. Kadangi pareiškėjas nebuvo proceso dalyvis civilinėje byloje Nr. L2-26780-6I5/2010, jis nėra subjektas, galintis teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo kitokia nei LR CPK 366 str. 1 d. 7 d. nustatyta tvarka, įskaitant ir LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Be to, pareiškėjo minimoje administracinėje byloje net nebuvo sprendžiami klausimai dėl 1998-06-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties galiojimo ar pan. Teismo sprendime nepasisakyta dėl nuomos santykių tarp Kauno miesto savivaldybės ir E. A.. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015 net negali būti laikomas reikšmingu įrodinėjant proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei pareiškėjo V. K. reikalavimo. Aptariamu sprendimu administracinėje byloje niekaip nepaneigiami de facto ir de jure susiklostę nuomos santykiai tarp E. A. ir Kauno miesto savivaldybės bei nepagrindžiami prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010 išdėstyti reikalavimai. Be kita ko, civilinėje byloje Nr. 2-235-713/2015 V. K. Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 įsiteisėjusiu sprendimu yra pripažintas buvusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės E. A. šeimos nariu, nuomos santykių, susiklosčiusių tarp E. A. ir Kauno miesto savivaldybės 1998-06-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu, prasme, todėl pareiškėjas neneigia nuomos santykių ir iš tokių nuomos santykių susiklostančių prievolių, būtent už kurių nevykdymą ir buvo išduotas 2010-12-01 teismo įsakymas, o kaip tik - tokius santykius ir prievoles pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1998-05-05 Kauno miesto valdybos sprendimu E. A. nuspręsta išnuomoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). 1998-06-03 SĮ „Santakos butų ūkis“ su E. A. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b. l. 6-8). 2010-12-01 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-26780-615/2010, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės E. A. Kauno miesto savivaldybei 3 917,69 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, valstybei iš skolininkės E. A. priteistos 3,64 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ir 29 Lt žyminis mokestis (b. l. 16). Savo gyvenamąją vietą nuomojamo būsto adresu (duomenys neskelbtini), 2003-10-03 deklaravo ir V. K. (b. l. 10). 2011-07-18 E. A. mirė (b. l. 31). Po jos mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo kreipėsi įstatyminis įpėdinis V. K. (b. l. 33). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-10-13 sprendimu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą valstybės garantinį dokumentą (valstybės garantiją) (b. l. 35-51).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 10 13, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2015 11 10, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino prašymui paduoti.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentą, jog pareiškėjas negali pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes šiuo pagrindu į teismą gali kreiptis tik byloje dalyvavę asmenys. Teismas šios normos taip formaliai neaiškina ir konstatuoja, jog su pareiškimu šiuo pagrindu pareiškėjas gali kreiptis, nes jis yra skolininkės E. A. įpėdinis ir teisių perėmėjas (b.l. 33).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-31/2014).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra būtent 2015 10 13 Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015, kuriuo nutarta panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 53-2-1457 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą valstybės garantinį dokumentą (valstybės garantiją).

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste nesudaro pagrindo šią aplinkybę laikyti naujai paaiškėjusia ir sudarančia pagrindą proceso byloje atnaujinimui. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 2010 12 01 priimant teismo įsakymą, kuriuo iš E. A. buvo priteista nuomos mokesčio skola, su E. A. buvo sudaryta tipinė nuo- mos sutartis, kuri tuo metu galiojo ir nebuvo nuginčyta. 2015 metais Vyriausiasis administracinis teismas sprendimu išsprendė visai atskirą klausimą, t.y., jog E. A., kaip savininkui grąžinto natūra namo nuomininkei, valstybės garantija nebuvo įvykdyta, todėl savivaldybę įpareigojo per nustatytą terminą šią garantiją įvykdyti E. A. teisų perėmėjui, tačiau pažymėtina, jog šiame teismo sprendime šalių teisiniai nuomos santykiai nebuvo kvestionuojami. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovo sudaryta su E. A. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra tipinė, t.y. atitinka įprastinius gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja CK normos (b.l. 46).

Kadangi teismo įsakymas priimtas nuomos teisinių santykių pagrindu, o tik daug vėliau - 2015 m. - buvo išspręstas valstybės garantijos įvykdymo klausimas, konstatuotina, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė - teismo sprendimas dar nebuvo priimtas, jis neegzistavo, todėl neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių ir atnaujinti procesą šioje byloje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3d., teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 d. atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė