Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-856-1130/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Scandinavian Seafood Factory“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

D. Š. (J. S.). Bendrovė tik 2021 m. gruodžio 7 d. susipažinusi su byla ir sutartimi pastebėjo, kad pagal pačios kreditorės atstovo pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kreditorės vadovas turintis vienasmenio atstovavimo teisę yra ne taikos sutartį pasirašęs asmuo (pasirašę asmenys), o D. Š., kuris nepasirašė taikos sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Kreditorė SH Petroleum AG kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus papildomus įrodymus – užklausą MB „Naktis“ ir MB „Naktis“ atsakymą. Nurodė, jog šie įrodymai gauti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o jų? pateikimo poreikis atsirado todėl, kad pareiškėja (skolininkė) UAB „Scandinavian Seafood Factory“ primygtinai laikosi melagingos pozicijos, kad nėra gauti buhalteriniai dokumentai iš? buhalterines paslaugas teikusios bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai kreditorės pateikti duomenys gali turėti reikšmės pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, įvertinant, kad minėti dokumentai pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei tai, kad pareiškėjos atstovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, kuriam atsiliepimas į atskirąjį skundą bei kartu su juo pateikti kreditorės dokumentai buvo išsiųsti bei įteikti bei nenustačius, kad kreditorė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

16. Taip pat 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Iš šių prašymų turinio nustatyta, jog jame pareiškėja nurodo, anot pareiškėjos, naujas aplinkybes, argumentus ir motyvus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina pareiškėjos byloje pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. teisme gautų pareiškėjos prašymų prie atskirojo skundo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymais siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 9 d. teisme gautus pareiškėjos prašymus prie atskirojo skundo ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jų nevertina.

17. Pažymėtina, jog 2022 m. kovo 9 d. kreditorė teismui pateikė atsiliepimą į aukščiau minėtus pareiškėjos papildomus paaiškinimus. Kadangi teismas atsisakė priimti minėtus pareiškėjos papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus, teismas kreditorės atsiliepimą į minėtus papildomus paaiškinimus taip pat atsisako priimti.

Dėl proceso atnaujinimo CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindais

18. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė prašo atnaujinti procesą CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo priimant nutartį – buvusio vadovo, pasirašiusio taikos sutartį interesų konfliktą ir nepranešimo bendrovės organams ir dalyviams apie esantį interesų konfliktą; taikos sutarties neatitikimo bendrovės interesams; taikos sutartimi patvirtintų skolinių įsipareigojimų nepagrįstumą.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

21. Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buvo D. Š. (J. S.)., o nuo 2020 m. gegužės 13 d. J. P. (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedas Nr. 1). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ ir SH Petroleum AG taikos sutartį.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkės turto įkeitimo pareiga atsirado ne iš taikos sutarties, o iš eilės paskolų sutarčių, kurių dalis buvo pasirašytos pačios skolininkės pagrindinio akcininko. Be to, visas skolininkės finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais ir visi pavedimai yra pateikti kartu su minėtomis paskolų sutartimis (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedai Nr. 4 – 10). Taip pat iš pateiktų paskolos sutarčių, bankiniu? pavedimu? kopijų, šalių susirašinėjimų (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedai Nr. 12 – 13) matyti, jog skolininkė žinojo apie paskolas bei apie turimus įsipareigojimus kreditorei įkeisti turtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne taikos sutartis sukūrė konkrečius įsipareigojimus skolininkei, nes ji jau buvo skolinga kreditorei iki taikos sutarties sudarymo, bei turėjo pareigą įkeisti, o ne atiduoti skolininkės turtą. Taigi, jokių naujų reikalavimų taikos sutartimi iš skolininkės kreditorės atžvilgiu nebuvo sukurta ar įteisinta.

24. Taip pat pareiškėja remiasi CK 2.135 straipsnio nuostatomis. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nei viena iš šių aplinkybių nebuvo įrodyta, pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Pripažintina, kad apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą (CPK 12, 178 straipsniai), apeliantė (pareiškėja) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taigi, taikos sutartimi nebuvo pažeistas CK 2.135 straipsnyje numatytas interesų konfliktų vengimo principas, o priešingai, buvo pasiekti naudingi rezultatai skolininkei, nes buvo atidėti skolų mokėjimo terminai, kurių skolininkė negalėjo įvykdyti. Taip pat jokių papildomų apsunkinimų skolininkei nebuvo sukurta, kurių ji neturėjo.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apie buvusio vadovo, pasirašiusio taikos sutartį interesų konfliktą; taikos sutarties neatitikimo bendrovės interesams; taikos sutartimi patvirtintų skolinių įsipareigojimų nepagrįstumą atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek skolininkės, tiek kreditorės akcininkais buvo D. Š. (J. S.)., J. P. ir I. P.. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų skolininkės įstatų (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedas Nr. 2) matyti, jog kreditorei jokio akcininkų patvirtinimo taikos sutarties ar paskolų sutarčių sudarymui nereikėjo. Taip pat iš byloje pateikto Šveicarijos juridinių asmenų registro matyti, kad kreditorės vardu taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasirašyti vienasmeniškai D. Š. (J. S.). (ši teise? galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.) arba J. P. ir I. P. (galiojo nuo 2021 m. kovo 1 d.) bendro parašo teise (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedas Nr. 3), o skolininkės vardu J. P. (nuo 2020 m. gegužės 5 d.) (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedas Nr. 1). Taigi, taikos sutartis sudaryta tarp skirtingu? ūkio subjektu?, skirtingų juridinių asmenų – kreditorės ir skolininkės, t. y. ne J. P. pats su savimi sudarė? sutartį. Pažymėtina ir tai, kad J. P.a negalima laikyti nei skolininku, nei kreditoriumi, nes jis nėra vienintelis kreditorės ar skolininkės dalyvis. Taip pat J. P. nepriklauso kreditorė, o tik tam tikra dalis kreditorės akcijų?, todėl J. P. yra tik finansinio turto, t. y. tam tikro kiekio kreditoriaus akcijų?, savininkas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog taikos sutartis 2020 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta tam įgaliojimus turinčių asmenų ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

29. Pažymėtina, jog D. Š. (J. S.)., būdamas bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ (skolininkės) direktoriumi (nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.) ir akcininku, o taip pat SH Petroleum AG akcininku ir vienu iš parašo teisę turinčių asmenų, žinojo apie sudarytas sutartis su SH Petroleum AG (2021 m. gruodžio 23 d. pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priedas Nr. 5 – paskolos sutartis SHP/SSFUAB02/19, kurią kaip kreditorės atstovas pasirašė pats D. Š., priedai Nr. 12- 13).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti bylą CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat nepateikė jokių reikšmingų naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, išdėstytus prašyme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nenustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies tiek 2 punkte, tiek 6 punkte įtvirtinti pagrindai atnaujinti procesą.

Dėl proceso atnaujinimo CK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais

31. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, numatančiu, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė? dėl neįtrauktu? į bylos nagrinėjimą asmenų? materialiųjų? teisiu? ar pareigu?.

32. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių? ginti savo pažeistu? teisiu? ir teisėtų? interesu? kitais teismu? procesiniu? sprendimu? teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismu? sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintele? šio asmens galimybe? ginti savo teises ir teisėtus interesus. Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, jei nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindiniu? sąžiningo teismo proceso principu? – teise? būti išklausytu (audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų? pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė? dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisiu? ar pareigu?, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisiu? ar jo pareigu?, teismo sprendimas sukuria teisiu? ar pareigu? arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (AT 2009 m. kovo 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė bendrovės argumentus, kad patvirtintus taikos sutartį buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, t. y. bendrovės kreditorių, kadangi iš esmės didžioji dalis turto buvo perleidžiama vienam selektyviam kreditoriui.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju, prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia ne skolininko kreditorės, kurių tariamai teisės pažeistos taikos sutartimi, o skolininkė. Sutiktina su kreditorės argumentais, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas ne tik dėl to, kad juo naudojasi netinkamas subjektas, bet ir dėl to, kad taikos sutartyje nėra nuspręsta ar pasisakyta dėl neįtrauktų? i? bylos nagrinėjimą? asmenų? materialiųjų? teisiu? ar pareigu?, o jei būtų koks kreditorius, tai pirmenybė turėtų būti teikiama ne proceso atnaujinimui, o jo teisių gynybai kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

36. Taip pat apeliantės teigimu, teismas neišsiaiškino, ar patvirtinus taikos sutartį, nebus pažeistas viešasis interesas ir kitų kreditorių teisės, todėl buvo padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, lėmusi, jog buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių ir netgi bendrovės akcininkų interesus. Kad buvo padaryta teisės taikymo klaida pareiškėja argumentuoja iš esmės nurodydama anksčiau aptartas aplinkybes.

37. Pažymėtina, jog asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą?, privalo įrodyti esant bent viena? CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytu? proceso atnaujinimo pagrindu?, t. y. nurodyti aplinkybe?, kuri turėtų? esmine? reikšmę? bylai ir būtų? neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų? užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2013).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nedetalizuoja proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėja (skolininkė) nenurodo jokiu? aiškių? teisės normų?, kurias pažeidė pirmosios instancijos? teismas, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl tokie klausimai turėtų? būti svarstomi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidas atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

39. Pažymėtina ir tai, kad skolininkei nutartis neužkerta galimybės kreiptis i? teismą? ir ginčyti dėl faktu? ir/ar teisiniu? santykiu?, nustatytu? įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė tokia teise yra pasinaudojusi civilinėje byloje. Nr. e2-3402-794/2021, kurioje ji ginčija sudarytas sutartis tarp kreditorės ir skolininkės.

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nenustatyti jokie CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai proceso civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 neatnaujino.

41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, kreditorė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą.

45. Kreditorė pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos, t. y. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš pareiškėjos kreditorei 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ kreditorei SH Petroleum AG 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.