Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB, pareiškėja, bendrovė, Skolininkas) pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 priimti naują procesinį sprendimą - atmesti UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškėja prašyme bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, jog 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas (Šalčininkų rūmai) civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 priėmė nutartį, kuria patvirtino bendrovės ir Šveicarijos Konfederacijoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditorius) taikos sutartį. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinus bendrovę paaiškėjo, kad bendrovė nebeturi jokio nekilnojamojo turto, kadangi pastarasis buvo perleistas kreditoriui (paskutinę buvusio vadovo vadovavimo bendrovei dieną), taip pat buvo pastebėta, kad dar 2020 m. byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, taip pat užvestos kitos bylos tarp bendrovės ir kreditoriaus. Atkreipė dėmesį, kad kreditorius (kuriam vadovauja tas pats asmuo, kuris vadovauja bendrovei) byloje dėl vykdomojo dokumento kreipėsi tik po to, kai sužinojo, kad bus atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų. Pažymėjo, kad bendrovė su taikos sutartimi ir nutartimi, kuria buvo patvirtinta nutartis susipažino tik 2021 m. gruodžio 7 d., nei teismo nutartis, nei taikos sutarties nėra bendrovės patalpose, šios niekada neperdavė naujajam bendrovės vadovui buvęs vadovas, dar daugiau, susipažinus su taikos sutartimi bendrovei nėra žinoma apie taikos sutartyje numatytas aplinkybes. Paaiškino, kad taikos sutartį pasirašė: bendrovės vardu – buvęs vadovas, kreditoriaus vardu – buvęs vadovas ir jo tėvas. Pažymėjo, jog nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, niekada nebuvo įteikta bendrovei, bendrovės buvęs vadovas keletas dienų iki jo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų, sutiko su vykdomojo rašto išdavimu, savo kitos bendrovės (kreditoriaus) naudai. Bendrovės įsitikinimu paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bendrovei bylos nagrinėjimo metu, kreditorius ir bendrovė nebuvo veiksnios, t. y. nebuvo atstovaujamos tinkamų atstovų, nutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Atkreipia dėmesį, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo priimant nutartį, buvo šios: kreditorių ir Bendrovę atstovavo tas pats asmuo (buvęs vadovas), ši aplinkybė egzistavo taikos sutarties sudarymo metu, tačiau, kadangi taikos sutartį į bylą pateikė kreditoriaus atstovas (advokatas), teismo tikėtinai nebuvo pastebėta tokia aplinkybė. Nurodė, kad bendrovė sudarydama taikos sutartį nežinojo, jog kreditoriaus vardu sudaryti taikos sutartį turi teisę tik

(J. S.) D. Š.. Atkreipė dėmesį, kad bendrovė tik 2021 m. gruodžio 7 d. susipažinusi su byla ir sutartimi pastebėjo, kad pagal pačio kreditoriaus atstovo pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kreditoriaus vadovas turintis vienasmenio atstovavimo teisę yra ne taikos sutartį pasirašęs asmuo (pasirašę asmenys), o D. Š., kuris nepasirašė taikos sutarties. Pažymėjo, kad vykdomasis dokumentas buvo paprašytas išduoti būtent buvusiam vadovui žinant, kad jis bus atšauktas, tokiu būdu darant spaudimą bendrovei ir kitiems bendrovės akcininkams, tik 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodė, kad bendrovė nežinojo net apie jokias paskolos sutartis ar kitokias sutartis tarp bendrovės ir kreditoriaus, bendrovė neturėjo jokių sutarčių ir nežinojo apie jokias sutartis tarp bendrovės ir kreditoriaus, bendrovės akcininkai nebuvo informuoti nei apie paskolos sutartis, nei apie šią bylą nei apie tai, kad pagal taikos sutartį yra pradelsti vieni ar kiti mokėjimai, tokios aplinkybės paaiškėjo bendrovei tik išdavus vykdomąjį dokumentą ir susipažinus su nutartimi, bendrovė apie taikos sutartį ir nutartį nežinojo. Paaiškino, kad byloje taikos sutartį vienos iš šalių (kreditoriaus) vardu pateikė atstovas (advokatas), tačiau, kaip minėta, šiuo metu yra aišku, jog taikos sutarties sudarymo momentu kreditoriaus vienasmenis valdymo organas buvo D. Š.. Teigia, kad nutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, netinkamai pritaikyta teisė, nepaisant to, kad kreditorių ir bendrovę byloje atstovavo tas pats asmuo – E. P. (J. P.), taikos sutartimi iš esmės buvo nuspręsta visą bendrovę (visą turtą) atiduoti vienam kreditoriui – kreditoriui, tokiu būdu apeinant visus kitus galimus bendrovės kreditorius, tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės bei bendrovės akcininkų teisės, sudarius taikos sutartį ir ją patvirtinus iš esmės bendrovės tolimesnis veikimas neįmanomas – bendrovė tikėtinai bus likviduojama. Mano, kad teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą neišsiaiškino, ar patvirtinus taikos sutartį, nebus pažeistas viešasis interesas ir kitų kreditorių teisės, todėl buvo padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, lėmusi, jog buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių ir netgi bendrovės akcininkų interesus, teismas negalėjo taikos sutarties tvirtinti, kadangi ne tik taikos sutarties patvirtinimas, tačiau pati taikos sutartis turi akivaizdžių trūkumų: buvęs vadovas taikos sutartį sudarė už abudu asmenis.

(duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Skolininkui vadovaujant D. Š. Skolininkas įsipareigojo įkeisti savo turimą turtą, kaip užtikrinimo priemonę Kreditoriui, tačiau D. Š. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taigi, Skolininko turto įkeitimo pareiga atsirado ne iš taikos sutarties, o iš eilės paskolų sutarčių, kurių dalis buvo pasirašytos paties Skolininko pagrindinio akcininko. Atkreipia dėmesį, kad absoliučiai visas Skolininko finansavimas buvo atliktas bankiniais pavedimais. Nurodė, kad pasikeitus direktoriui, Kreditoriui buvo įkeistas turtas, kaip tai buvo numatyta paskolos sutartyse, galiausiai Skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų Kreditoriui, Kreditorius pasinaudojo teise padengti dalį savo suteiktų paskolų Skolininko turtu. Paaiškino, kad Skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas ne 2021 m. lapkričio 29 d., o 2021 m. liepos 7 d., taikos sutarties pasirašymo metu Kreditoriaus vardu sandorius galėjo pasirašyti arba D. Š. vienasmeniškai (ir ši jo teisė galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.), arba I. P. (I. P.) ir J. P. kartu (nuo 2021 m. kovo 1 d. Kreditoriaus vardu sandorius galėjo pasirašyti tik I. P. arba J. P. vieno parašo teise). Pastebėjo, kad ne taikos sutartis sukūrė įsipareigojimus Skolininkui, nes Skolininkas jau buvo skolingas Kreditoriui iki taikos sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad tik Kreditoriaus nuolatinio finansavimo dėka Skolininkas turėjo (duomenys neskelbtini) žaliavų, kurias galėjo perdirbti ir parduoti, taip pat lėšų gavimą patvirtina bankiniai pavedimai. Nurodė, kad Skolininkas žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir turi juos pagrindžiančius dokumentus, taigi, akivaizdu, kad prašymas buvo tik piktybiškas Skolininko veikimas. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Skolininko rašte minimas skolos padengimas nekilnojamuoju turtu, padengė ne suteiktas paskolas žaliavos įsigijimui, o padengė Kreditoriaus suteikta paskolą to paties nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. Skolininkas buvo neatsiskaitęs su Kreditoriumi pagal 2018 m. gegužės 14 d. notarinę skolos perkėlimo ir statinių pirkimo – pardavimo sutartį ir buvo skolingas 390 000 Eur, ši skola buvo padengta atliekant nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą, taikos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad Skolininkas yra skolingas 548 722,37 JAV dolerių, 15 000.00 Eur ir 390 000 Eur. Paaiškino, kad į taikos sutartį įtrauktas (duomenys neskelbtini), pagal kurį taikos sutarties pasirašymo datą, buvo įtraukta tik 15 000 Eur, tačiau pilna suma pagal minėtą paskolos sutartį yra 150 000 Eur. Pažymėjo, kad aptariamame rašte pateiktame Skolininko mokėjimų Kreditoriui sąraše apskritai pateikiami su taikos sutartyje nurodytomis paskolų sutartimis nesusiję mokėjimai. Nurodė, kad likusi skola yra 384 637,50 JAV dolerių. Pabrėžė, kad akivaizdu, jog Skolininkas apie taikos sutarties sudarymą žinojo nuo jos sudarymo dienos, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalies terminas yra praleistas. Teigia, kad ne direktorius (kaip fizinis asmuo) sudarė sutartis, o juridinis asmuo, kurio vardu pasirašė direktorius. Nurodo, kad nėra ginčo, jog Kreditorius pervedė pinigines lėšas, jam buvo vykdomi lėšų grąžinimai, todėl Skolininko vadovas nepagrįstai nesutikdamas su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą, kaip tik apsunkintų Skolininko padėtį, nes nepagrįstai padidintų bylinėjimosi išlaidas, bei pažeistų pagrindinio Skolininko kreditoriaus teisėtus interesus, aiškiai žinodamas, apie teisėtų Kreditoriaus reikalavimų egzistavimą. Pabrėžė, kad kaip jau neginčijamai įrodė Kreditorius, Skolininkas negalėjo nežinoti apie sudarytą taikos sutartį, nes jis pats ją sudarė. Pabrėžė, kad Kreditoriaus vardu taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę pasirašyti vienasmeniškai D. Š. arba J. P. ir I. P. bendro parašo teise, Skolininkas pateikė oficialius dokumentus iš Šveicarijos juridinių asmenų registro įrodančius jų teisę pasirašyti sandorius Kreditoriaus vardu. Pažymėjo, kad skoloninkas teigia, kad padaryta akivaizdi teise?s taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutarti?, tačiau šiuo proceso atnaujinimo pagrindu Skolininkas apskritai nieko nepasisakė.

Prašymas netenkinamas.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taikos sutartį.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas, kurį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje bylojebylos Nr. 3K-3-31/2014). Pareiškėja, prašydama atnaujinti bylą būtent šioje pastraipoje minimu pagrindu, nepateikė jokių reikšmingų naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, išdėstytus prašyme. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą.

Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti pagrindai atnaujinti procesą, t. y. procesas atnaujinamas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą.

Tiek skolininko, tiek kreditoriaus akcininkais buvo D. Š., J. P. ir I. P.. Kaip matyti iš Šveicarijos juridinių asmenų registro ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Registrų centras išrašų taikos sutarties pasirašymo metu, kreditoriaus vardu sandorius galėjo pasirašyti arba D. Š. vienasmeniškai (teisė galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.), arba I. P. ir J. P. kartu (nuo 2021 m. kovo 1 d. Kreditoriaus vardu sandorius galėjo pasirašyti tik I. P. arba J. P. vieno parašo teise), o Skolininko vardu J. P. (nuo 2020 m. gegužės 5 d.), taigi, taikos sutartis 2020 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta tam įgaliojimus turinčių asmenų ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Taikos sutartį teismas patvirtinmo 2020 m. lapkričio 26 d. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie taikos sutartį pasirašiusių įmonių atstovų interesų konfliktą. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad buvo vykdomi įprastiniai sandoriai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. Š. būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.) ir akcininku, o taip pat (duomenys neskelbtini) akcininku ir vienu iš parašo teisę turinčių asmenų, žinojo apie sudarytas sutartis su (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) prie atsiliepimo pateikti įrodymai, pavyzdžiui paskolos sutartis (duomenys neskelbtini), kurią kaip Kreditoriaus atstovas pasirašė pats D. Š., taip pat susirašinėjimai dėl sutarčių, pateikiami atsiliepimo prieduose Nr. 12, 13.

Taigi teismas nenustatė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti pagrindai atnaujinti procesą.

Sprendz?iant de?l proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bu?ti nustatyta, kad nei?trauktas i? bylos nagrine?jima? asmuo neturi galimybiu? ginti savo paz?eistu? teisiu? ir teise?tu? interesu? kitais teismu? procesiniu? sprendimu? teise?tumo ir pagri?stumo kontrole?s bu?dais – naudotis instancine teismu? sistema, tode?l proceso atnaujinimas yra vienintele? s?io asmens galimybe? ginti savo teises ir teise?tus interesus. Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kaip matyti, taikos sutartyje ne?ra nuspre?sta ar pasisakyta de?l nei?trauktu? i? bylos nagrine?jima? asmenu? materialiu?ju? teisiu? ar pareigu?, todėl, teismo vertinimu, atmestinas pareiškėjos reikalavimas atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 7 dalies 7 punkto pagrindu.

Be to, pareiškėja teigia, kad padaryta akivaizdi teise?s taikymo klaida, kuri galėjo turėti i?takos priimant neteisėtą nutartį (CPK 366 straipsnio 7 dalies 9 punktas). Kad buvo padaryta teisės taikymo klaida pareiškėja argumentavo iš esmės nurodydama anksčiau aptartas aplinkybes. Pareiškėja teigė, kad sutartį pasirašė tas pats asmuo, jo interesai prieštaravo įmonės interesams, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nesiaiškino, ar paskolos sutartys apskritai egzistuoja ir koks jų teismingumas. Teismas atskirai dėl šių argumentų nepasisako, nes pozicija jau išdėstyta aukščiau tekste, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia koks įrodymų kiekis yra pakankamas, o dėl teismingumo nustatytmo teismui nekyla abejonių, kad Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė gali pateikti taikos sutartį tvirtinti būtent Lietuvos Respublikos teismui, be to, šalys sutartą teismingumą bet kada savo rašytiniu susitarimu ar konkliudentiniais veiksmais gali pakeisti, o kreipimasis į teismą prašant patvirtinti taikos sutartį leidžia teigti, kad šalys savanoriškai pasirinko būtent Lietuvos Respublikos teismingumą.

Pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimus ir teiginius išdėstytus prašyme. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes bei išanalizavęs jas visų civilinės bylos Nr. e2SP-11438-419/2020 aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog nenustatyti jokie CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl procesas civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 neatnaujinamas.

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo kitai šaliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui patirtas išlaidas (3972,94 Eur) patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti, šią sumą sudaro 960 Eur už atskirojo skundo parengimą, 2 800 Eur – už atsiliepimo į prašymą parengimą ir 212,94 Eur vertimo paslaugas. Teismas tenkina prašymą dalyje dėl 2 800 Eur už atsiliepimo į prašymą parengimą ir 212,94 Eur vertimo paslaugas priteisimo, kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą klausimas bus sprendžiamas atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo.

(duomenys neskelbtini) taip pat pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į 2022 m. sausio 6 d. pareiškėjos paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) atstovas jau buvo susipažinęs su byla, teikė atsiliepimą į prašymą, todėl atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus surašymas truko trumpiau bei pateikti paaiškinimai iš esmės tik papildo atsiliepimą į prašymą, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 dalį, 8 dalies 8.16 punktą, pagal kurį už advokato teikiamas teisines paslaugas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), prašoma priteisti suma viršija nustatytą užmokesčio dydį, todėl prašoma priteisti suma mažinama iki 500 Eur.

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimis, naikintinos nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 512,94 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvylikos eurų ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.