Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei A. L. dėl nekokybiško automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

-2022-11-21 Transporto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti taikant restituciją, priteisiant iš atsakovės A. L. 3500,00 Eur ieškovės naudai, už sumokėtą automobilį grąžinant atsakovei parduotą automobilį;

- priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;

- priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas -1941,86 Eur (b.l. 1-2, dok-3617; b.l. 20, dok-86599).

Ieškinyje (b.l. 1-2, dok-3617) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji 2022 m. lapkričio 21 d. su atsakove sudarė lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 3500,00 Eurų. Defektai sutartyje nurodyti nebuvo nei žodžiu, nei pardavimo-pirkimo sutartyje.

Nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. automobiliu buvo nuvažiuota apie 200 km.

2022 m. lapkričio 29 d. automobilio skydelyje užsidegė indikatorius „klaida“.

2022 m. gruodžio 1 d. ieškovė automobilį atidavė patikrai į autoservisą. Pirminės apžiūros metu, tikrinant tepalų ir aušinimo sistemos būklę, buvo nustatyti automobilio variklio sistemos defektai.

2022 m. gruodžio 5 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 8 d. 18:00 val. automobilių servise, UAB „Auksinis vairas“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bus atliekamas minėto automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), defektavimas.

Į defektavimą atsakovė neatvyko.

2022-12-08 defektų akto išvadoje konstatuota, kad automobilio variklis yra netinkamos būklės ir eksploatuoti tokio automobilio, neatlikus variklio remonto, negalima ir pavojinga.

2023 m. sausio 11 d. atsakovei buvo nusiųsta pretenzija dėl netinkamos transporto priemonės pardavimo su pasiūlymu per protingą terminą suremontuoti automobilį, arba per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pasiimti automobilį atgal ir grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį, bei padengti patirtas išlaidas dėl defektinio akto surašymo 60,50 Eurų ir automobilio patikrinimo, bei advokato išlaidas -157,30 Eurus už pirminės pretenzijos parengimą.

2023 m. sausio 27 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenzija, kuriame nurodė, kad su pretenzija nesutinka, nesutinka remontuoti automobilio, taip pat ir jo pasiimti.

Ieškovė pažymi, kad transporto priemonė iki šios dienos nėra remontuota, todėl ją grąžinus atsakovei, ji ją galės susiremontuoti ir parduoti iš naujo.

CK 6.317 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1-3 dalyse.

Pagal CK 6.333 str. 3 d., kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Atkreipia dėmesį, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.364 str. 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, preziumuojama, kad, jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: (1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; (2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; (3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; (4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Be to, LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 konstatavo, kad pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninių reikalavimų įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju automobilis turėjo tokių trūkumų, dėl kurių jį uždrausta eksploatuoti.

LAT Civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022 konstatavo, kad tai, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokią neatitiktį. Daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu ir jeigu neįrodoma kitaip.

Atsakovė A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas-1000 Eur advokato išlaidų (b.l.7-9, dok-50091).

Atsiliepime (b.l.7-9, dok-50091) bei atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2022-11-21 šalys sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo, o atsakovė perleido automobilį. Automobilio pardavimo momentui buvo 17 metų, automobilio rida 288500 EUR, kaina 3500,00 Eur.

Pasirašydama ginčo sutartį ieškovė patvirtino, kad perkant transporto priemonę apžiūrėjo, su transporto priemonės trūkumais susipažino ir su jais sutinka, identifikavimo numerį sutikrino, patvirtino, kad pretenzijų vieną kitai neturės.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 1 ir 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

Kaip matyti iš Sutarties informacija apie įvykius ir trūkumus nėra nurodoma, bet automobilis turėjo tas savybes, kurių tikėjosi pirkėjas, t.y. automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, buvo galima ji eksploatuoti, automobilis turėjo (buvo praeita) „techninę apžiūrą“. Net ir naudojant automobilį po Sutarties sudarymo jo kokybė (savybės) nepasikeitė, šiai dienai automobilis ir toliau yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, automobiliui yra virš 17 metų, automobilio rida šiai dienai virš 288500 km, tad natūralu, kad perkant tokio amžiaus ir ridos automobilį negali jam būti keliami reikalavimai kaip naujam automobiliui, Pirkėjas pirkdamas tokį automobilį turi įdėti nemažai pastangų automobilio būklei nustatyti ir pan.

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose, - sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

Iš prie ieškinio pateikto 2022-12-08 transporto priemonės apžiūros – defektų akto (toliau Defektų aktas) matyti, kad variklio skyriuje girdimi pašaliniai garsai, salono šildymo sistemos veikimas netinkamas, salono šildymas neveikia, patikrinus aušinimo skysčio lygį įsiplėtimo inde spaudimas akivaizdžiai viršija normas, aušinimo skysčio spalva pakitus, aptiktos priemaišos nebūdingos aušinimo skysčio savybėms, atlikus aušinimo ir išmetamųjų dujų cheminį testą, aptikta išmetamųjų dujų liekanų, apžiūrėjus variklį aptikta aušinimo skysčio nuvarvėjimų. Atsakovės nuomonė, visi šie „galimi“ defektai yra nustatomi vizualiai ir ieškovė pirkdama automobilį visus šiuos trūkumus galėjo nustatyti. Automobilis buvo parduodamas tarpininkaujant UAB Tecveža“, kurios darbuotojas R. Ž. patvirtino, kad ieškovė labai skrupulingai ir nuodugniai apžiūrinėjo automobilį, automobilį prieš pirkdama išbandė, tad atliekant detalų ir skrupulingą automobilio apžiūra tikrai būtų buvę (jei jie būtų) girdimi garsai automobilio variklyje, butų buvę įmanoma nustatyti veikia ar neveikia salono šildymas (atsakovės teigimu šildymas salone pardavimo metu veikė), būtų buvę įmanoma pamatyti aušinimo skysčio nubėgimus ir t.t.

Byloje taip pat svarbi aplinkybė, kad automobilis buvo parduodamas žemiau rinkos vertės, perkant automobilį dar buvo suteikta papildoma 200,00 Eur nuolaida. Automobilis turėjo galiojančia techninę pažiūrą. Ir kas svarbiausia automobiliu buvo galima naudotis pagal jo paskirtį, t.y. važiuoti be jokių trukdžių.

Atsakovė nėra automobilių specialistė, nesiverčia prekybą automobiliais ir žinios apie automobilius yra vartotojiškame lygmenyje, tačiau akivaizdu, kad tokius trūkumus kaip skysčių nubėgimai, ar pašaliniai garsai ar salono šildymo problemos, visi šie trukimai gali būti nustatomi net ir nebūnant automobilių specialistų. 2022-11-21 kai buvo nupirktas automobilis oro temperatūra buvo apie -2 C, buvo sniego danga, tad ieškovė bandydama automobilį, vykdama į VĮ Registrą ar iš jos turėjo įvertinti salono šildymo kokybę. Atsakovės teigimu, automobilis buvo parduotas su veikiančia šildymo sistema.

Dėl išmetamųjų dujų priemaišų aušinimo skystyje atsakovė nieko negali pasakyti, nes tokių tyrimų neatlikinėjo, bet automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę automobilio paskirtį – juo važiuoti.

Defektų akte nurodyta išvada, kad variklis yra netinkamos būklės ir eksploatuoti tokio automobilio, neatlikus variklio remonto negalima ir pavojingą, kelia pagristų abejonių. Nes nieko nėra nurodytą apie automobilio variklio defektus, išskyrus tai, kad girdimi pašaliniai garsai. Kita vertus, UAB „Auksinis Vairas“ ar jo darbuotojai nėra įrašyti į ekspertų sąrašus, kad galėtų teigti tokias išvadas. Atsakovė šio defektų akto nepripažįstą ir teismo prašo juo nesivadovauti.

Atsakovės teigimu, nors išvada dėl automobilio (ne)galimumo dalyvauti eisme priima specialius įgaliojimus turinčios įstaigos, tačiau, nagrinėjant bylą dėl parduoto automobilio atitikties kokybės reikalavimams, reikšmingas aplinkybes turi įrodyti šalis, kuri jomis remiasi (CPK 12, 178 str.). Todėl ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo automobilis turėjo paslėptų trūkumų, pateiktas UAB „Auksinis Vairas“ Defektų aktas negali būti laikomas pardavėjo kaltės įrodymu. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sandorio sudarymo metu, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, t.y. specializuota įstaiga patvirtino, kad automobilis gali (turi teisę) dalyvauti eisme.

Kai tuo tarpu apie UAB „Auksinis vairas“ tinklalapyje https://rekvizitai.v.lt/imone/auksinis_vairas_uab/atsiliepimai/ daug žmonių skundžiasi minėto autoserviso nekompetencija bei nebūtų defektų prirašymu.

Kaip nustatyta byloje ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovės transporto priemonę lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3500,00 Eurų, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.

Prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ta pačią dieną (2022-11-21 d.) ieškovė bankiniu pavedimu pervedė į pardavėjos (atsakovės) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) -3500 Eur. Transporto priemonės defektai bei informacija apie buvusius eismo įvykius sutartyje nurodyta nebuvo. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pardavėjai (atsakovei) nedalyvaujant, per (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) jos tarpininką R. Ž., kuris taip pat ir žodžiu apie parduodamos transporto priemonės defektus bei eismo įvykius ieškovei neminėjo.

Tokiu būdu atsakovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje deklaravo, kad parduodamas automobilis neturi defektų.

Ieškovė nurodė, kad eksploatavo pirktą iš atsakovės transporto priemonę nuo 2022-11-21 d. iki 2022-12-01 d., buvo ja nuvažiavusi apie 200 km.

Po to, kai 2022-11-29 d. automobilio skydelyje užsidegė indikatorius „klaida“, ji 2022-12-01 d. nedelsiant kreipėsi į automobilių autoservisą kuriame apžiūros metu, tikrinant tepalų ir aušinimo sistemos būklę, buvo nustatyti automobilio variklio sistemos defektai. Tuomet ieškovė 2022-12-05 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, ragindama ją dalyvauti 2022-12-08 d. 18.00 val. UAB „Auksinis vairas“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (automobilių servise), kuriame bus atliekamas automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), defektavimas. Į defektavimą atsakovė neatvyko.

2022-12-08 d. UAB „Auksinis vairas“ transporto priemonės apžiūros-defektų akte nurodė, kad automobilio variklis yra netinkamos būklės ir eksploatuoti tokio automobilio, neatlikus variklio remonto, negalima ir pavojinga.

2023-01-11 d. atsakovei buvo nusiųsta pretenzija dėl netinkamos transporto priemonės pardavimo su pasiūlymu per protingą terminą suremontuoti automobilį, arba per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pasiimti automobilį ir grąžinti ieškovei 3500 Eur sumokėtus už automobilį, padengti patirtas išlaidas dėl defektinio akto surašymo 60,50 Eurų ir automobilio patikrinimo, bei advokato išlaidas -157,30 Eurus už pirminės pretenzijos parengimą, tačiau 2023-01-27 d. atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka, o taip pat nesutinka suremontuoti automobilio arba jo pasiimti.

Bylos duomenimis, transporto priemonė -lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol nesuremontuota ir neeksploatuojama, todėl ją grąžinus atsakovei, ji ją galės susiremontuoti ir parduoti iš naujo

Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas-1000 Eur advokato išlaidų.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgia į tai, kad perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 1, 4, 6 dalys) (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010-12-28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d. ).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Byloje šalių atstovų paaiškinimais buvo nustatyta, kad pirkimo metu atsakovė (atsakovės atstovas-R. Ž.) informavo ieškovę, kad transporto priemonė yra tvarkinga, be defektų. Ieškovė pirktą transporto priemonę buvo vizualiai apžiūrėjusi, netikrinant jos techninės būklės autoservise. Be to, ieškovė atliko bandomąjį važiavimą.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ str.).

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1126-794/2021).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, šalių sudarytoje 2022-11-21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis (duomenys neskelbtini) v. n. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), neturi defektų bei buvo nurodyti visi šio automobilio duomenys: gamybinė markė, pavadinimas, identifikavimo Nr., rida ir t.t. Automobilio techninė apžiūra atlikta, jis galėjo dalyvauti viešame eisme.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) - trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) - trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.

Tokiu būdu, ieškovei pagrįstai susidarė įspūdis, kad transporto priemonė yra tvarkinga, su galiojančia technine apžiūra, todėl tikėjosi naudoti transporto priemonė pagal tiesioginį paskirtį. Kaip jau minėta, ieškovė prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ginčo transporto-priemonės techninės būklės autoservise netikrino.

Ieškovės teigimu, ir tai patvirtina jos pateikta bylos medžiaga, po 10 dienų transporto priemonės eksploatavimo, kai automobilio skydelyje užsidegė indikatorius „klaida“, ji 2022-12-01 d. kreipėsi į autoservisą UAB „Auksinis vairas“, kuriame buvo atliktas pirkto automobilio 2022-12-08 d. defektavimas, surašytas transporto priemonės apžiūros-defektų aktas. Šiame akte užfiksuota, kad atlikus šio automobilio kompiuterinę diagnostiką aptiktos klaidos valdymo moduliuose (pridėtas diagnostikos patikros išrašas). Nurodyta, kad variklio skyriuje girdimo pašaliniai garsai, salono šildymo sistemos veikimas netinkamas, salono šildymas neveikia. Patikrinus skysčio lygį išsiplėtimo inde spaudimas viršija normas. Aušinimo skysčio spalva pakitus, aptikta priemaišos nebūdingos aušinimo skysčio savybėms. Atlikus aušinimo ir išmetamųjų dujų cheminį testą aptikta išmetamųjų dujų liekanų. Apžiūrėjus variklį aptikta aušinimo skysčio nuvarvėjimų. Buvo padaryta išvada, kad variklis yra netinkamos būklės ir eksploatuoti automobilio neatlikus variklio remonto negalima ir pavojinga.

Atsakovei buvo pranešta apie automobilio apžiūrą servise UAB „Auksinis vairas“ (2022-12-08 d.), tačiau pastaroji automobilio apžiūroje nedalyvavo, 2023-06-13 d. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad tam nematė poreikio.

Kaip jau minėta, nei atsakovė, nei atsakovės atstovas apie automobilio defektus ieškovei neminėjo, Sutartyje nenurodė jokių kitų jo defektų.

2023-06-13 d. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytoju R. Ž. taip pat patvirtino, kad jam apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) defektus nebuvo žinoma, atsakovė jo apie tai neinformavo, jis buvo atsakovės įgaliotas parduoti automobilį.

Jei ieškovė žinotų apie tokią automobilio būklę, būtų prašiusi sumažinti automobilio kainą arba apskritai nesudariusi šio sandorio (CK 6.333 str.).

CK 6.333 str. reglamentuoja, jeigu daiktų kokybė Sutartyje neaptarta, Pardavėjas privalo perduoti Pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto Automobilio, pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-30 7-1075/2018).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių Pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

CK nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.) pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus naudoti daiktus. Įstatymas nurodo, kad parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei Sutartyje nurodymu nėra, įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.).

Joks protingas ir apdairus asmuo nebūtų sudaręs pirkimo - pardavimo sutarties sumokėdamas rinkos kainą už automobilį su tokiu dideliu gedimų skaičiumi, dėl kurių jis nėra tinkamas saugiai dalyvauti eisme.

Remiantis CK 6.327 str. 3 d. numatyta, kad Pardavėjas atsako už bet kokį transporto priemonės neatitikimą, kuris yra bet kokios Pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekė bus tinkama naudoti pagal jos įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas charakteristikas ir savybes, ir atsako už bet kokį jos neatitikimą, kuris buvo daikto nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka Pardavėjui. Nepaisant, kad pardavė naudotą automobilį, tokia aplinkybė neatleidžia Pardavėjo nuo CK 6.333 str. 2 d. reglamentuotos pareigos garantuoti Pirkėjui, automobilio atitikimo Sutarties sąlygų ir kad automobilis neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių tokio automobilio negalima eksploatuoti pagal paskirtį.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neinformavo ieškovės apie aukščiau minėtus paslėptus automobilio trūkumus ir garantavo, kad parduotas automobilis yra be trūkumų, o parduodamo automobilio vertė atitinka jo būklę. Automobilis nors ir turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, tačiau ieškovei apžiūrint automobilį vizualiai, esminių gedimų buvo neįmanoma nustatyti ar pastebėti, taip pat automobilio spidometre nedegė jokia indikacinė lemputė ir tik automobilį apžiūrint servisų specialistams, defektai buvo nustatyti ir UAB „Auksinis vairas“ 2022-12-08 d. padaryta išvada, kad ginčo transporto priemonės variklis yra netinkamos būklės ir eksploatuoti automobilio neatlikus variklio remonto negalima ir pavojinga.

Atsakovės teigimu, UAB „Auksinis vairas“ išvada yra ginčitina ir nepatikima, nes daug žmonių skundžiasi šio serviso nekompetencija bei nebūtų defektų prirašymu, be to, parduotas ieškovei automobilis buvo be garantijos.

Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (LAT 2017-10-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-701/2017; 2016-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apimta tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad parduota transporto priemonė buvo netinkamos kokybės, o atsakovė – kad ieškovės nurodyti transporto priemonės trūkumai atsirado dėl natūralaus nenaujos transporto priemonės eksploatavimo (17 metų senumo, rida 288500) ir netrukdė naudotis automobiliu pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.) (LAT 2016-07-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020-06-17 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Dėl to nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad jei pirkėjas galėjo, tačiau nepatikrino transporto priemonės būklės pirkimo metu, transporto priemonė yra naudota, jis (pirkėjas, ieškovė) prisiima galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Nesutiktina ir su kitu atsakovės teiginiu, o būtent, jei ieškovė pirko naudotą automobilį (17 metų senumo), todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas.

Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Nagrinėjamoje byloje jau po 8 d. nupirkus transporto priemonę (2022-11-29 d.) automobilio skydelyje užsidegė indikatorius „klaida“, ieškovė 2022-12-01 d. kreipėsi į autoservisą UAB „Auksinis vairas“, kuriame buvo atliktas pirkto automobilio 2022-12-08 d. defektavimas ir nustatyta, kad automobiliu naudotis pavojinga neatlikus variklio remonto.

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.).

Be to, teismų praktikoje, išaiškinta, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (LAT 2018-05-11 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Nagrinėjamoje byloje atsakovei vertinant UAB „Auksinis vairas“ surašytą ginčo automobilio defektavimo aktą kritiškai, ieškovė kreipėsi į BMV oficialų atstovą Lietuvoje autoservisą UAB “Krasta Auto“ ir užsakė pakartotiną automobilio patikrinimą. Buvo iš naujo 2023-05-15 d. surašytas automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. Nr. (duomenys neskelbtini), defektų sąrašas su vertimu bei serviso pasiūlymas su išvada remontuoti automobilį, remonto kaina su PVM - 3283,49 Eur, padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nustatytus automobilio trūkumus automobilio eksploatuoti draudžiama (b.l.21, dok-86602).

UAB „Krasta Auto“ atstovas J. J. (šio serviso paslaugų vadybininkas, išsilavinimas aukštasis, magistro laipsnis, transporto inžinierius), kuris buvo apklaustas 2023-06-13 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytoju, nurodė, kad 2023-05-15 d. šiame servise, kuris yra BMV markės automobilių oficialus atstovas Lietuvoje, buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) patikra ir nustatyta daug defektų, dėl kurių šio automobilio eksploatuoti draudžiama. Tame skaičiuje defektai yra variklio skysčio nuotėkiai, aušinimo skysčio išsiplėtimas, bakelyje galimai buvo įpilta vandens, metalų korozija, aušinimo skystis pasidaręs drumstos spalvos, trūkęs aušinimo mažasis termostatas-nesandarus korpusas, prie AS siurblio yra žalios spalvos nuosėdų, reikėtų tikrinti AS sistemą, alyvos nuotėkis po įsiurbimo kolektoriumi, keista išmetimo sistemos lanksčioji mova, sodžiai po išmetimo kolektoriaus, temperatūros jutikliai bei kiti kabeliai-variklio skyriuje nėra tinkamai pritvirtinti, kai kurie ne savo vietoje, amortizatorius nesandarus, nukritę pr. amortizatorių dempferiai ir kt., dėl kurių eksploatuoti automobilį draudžiama ir nesaugu. Liudytojas nurodė, kad siekiant nustatyti variklio gedimus, jis turi būti išardytas, tačiau variklis nebuvo ardomas.

Taigi, nurodyti įrodymai tik papildo UAB „Auksinis vairas“ automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) defektavimo metu nurodytus trūkumus, esant kuriems automobilio eksploatavimas yra draudžiamas. Vadinasi, ieškovės pirktas iš atsakovės automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, jo kokybė yra netinkama. Galimi variklio defektai nebuvo nustatyti tik dėl to, kad automobilio variklis nebuvo ardomas, t.y. ieškovė savo išlaidų nedidino.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti, kad ieškovė (pirkėjas) turėjo pastebėti pirktos transporto priemonės nurodytus defektus, nes jie buvo neakivaizdūs ir pasireiškė po 8 dienų nuo automobilio pirkimo jį eksploatuojant bei nustatant autoservisuose.

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovė) atsikirtimų į ieškinį šioje dalyje neįrodė (CPK 178 str.).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016-07-07 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 p.; 2017-05-17 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 p.; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visumos dėl nekokybiškos transporto priemonės, kurios negalima naudoti pagal paskirtį.

Be to, pardavėjui (atsakovei) gavus pirkėjo (ieškovės) pretenzijas dėl parduotos transporto priemonės defektų pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovės pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo CK 6.200 str. prasme.

Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (LAT 2009-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010-02-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-19/2010, 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 2020-12-02 d. nutartis civ.byloje e3K-3-326-701/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (LAT 2016-12-09 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.) (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-991-779/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškiniu nesutiko, taip pat nesutiko ir suremontuoti parduoto automobilio, todėl ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas- reikalauti grąžinti sumokėtą kainą-3500 Eur ir atsisakyti sutarties kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra proporcinga jos pažeistų teisių gynimo priemonė, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginį, kad automobilio preliminari remonto kaina, nustatyta UAB „Krasto Auto“ -3283,49 Eur yra per didelė ir galimai yra apie 10 kartų mažesnė (apie 400 Eur), nes tai paneigiančių įrodymų nepateikė, be to, iki bylos iškėlimo teisme ir bylą nagrinėjant teisme šių aplinkybių (automobilio remonto kainos) nesiaiškino, veikė pasyviai.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3500 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.,). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Civilinėje byloje ieškovė patyrė viso 1939,86 Eur bylinėjimosi išlaidų: 215 Eur žyminio mokesčio 1367,30 Eur advokato teisinių išlaidų, 60,50 Eur defektinio akto surašymo išlaidų, 136,13 Eur vertimo išlaidų (b.l. 20, dok-86599). Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 215 Eur žyminio mokesčio, ši suma ir įskaityta, nors ieškovė ir prašo priteisti 217 Eur žyminio mokesčio, o viso 1941, 86 Eur.

Ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovės priteistina 1939,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, pripažįstant šia išlaidas būtinomis ir pagrįstomis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str. ).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, vieno tomo, bylos trukmę, ieškinys pateiktas teismui 2023-03-13 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad ieškovės advokato išlaidos susidarė už procesinių dokumentų/ieškinio, patikslinto ieškinio ir kitų proc. dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, ieškinys patenkintas visiškai, todėl priteisia iš atsakovės 1367,30 Eur advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai, šių išlaidų dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ).

Atsakovė patyrė 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, tačiau tuo atveju, kai ieškinys atmetamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Šios išlaidos priteitinos valstybei iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2022-11-21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taikant restituciją, priteisiant iš atsakovės A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 3500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur) ieškovės E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, nurodytą automobilį grąžinant atsakovei A. L. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. L. a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1939, 86 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt devynis Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės A. L. a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.