Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) UAB „Ignitis“, UAB „Gelvora“, antstolis Arturas Bložė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Arturas Bložė 2019-03-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas, ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0041/08/00275, Nr. 0041/12/02233, Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/18/01089 perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad antstoliui apie skolininkės G. J. mirtį tapo žinoma 2019-04-26, tą pačią dieną buvo patikslintas turto arešto aktas, įtraukiant visas vykdomąsias bylas. Pažymėjo, jog skolininkės turtui buvo taikomas turto areštas nuo 2009-06-04.

Kadangi G. J. palikimą 2020-01-22 priėmė valstybė, todėl 2020-02-12 vykdomosiose bylose buvo pakeistas skolininkas iš G. J. į valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas.

Pažymėjo, kad, siekiant nedidinti vykdymo išlaidų, turto areštas paprastai taikomas tik vienoje pagrindinėje vykdomojoje byloje, todėl nėra pagrindo iš naujo turto areštuoti ir kitose vykdomosiose bylose.

Paaiškino, kad be turto arešto informacija apie G. J. skolas buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – taip pat AIS). Antstolių informacinė sistema yra patvirtinta LR Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400, bei šį norminį aktą laike keitusiais įsakymais. Šie įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 37 str. 2 p., Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 nuostatomis. Sutinkamai su šia įstatymų leidėjo nustatyta tvarka valstybė yra duomenų apie skolininkų skolas valdytojas, o antstoliai turi pareigą per valstybės nustatytus terminus šiuos duomenis į valstybės valdomą registrą pateikti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numato, kad Nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl visi antstolių informacinėje sistemoje sukaupti duomenys yra valstybės nuosavybė ir negali būti traktuojami kaip valstybei nežinomi. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nėra paveldėtojai. Šios institucijos yra tik valstybės įgaliotos institucijos valstybės vardu atlikti veiksmus, o tikrasis paveldėtojas yra valstybė, turinti visus duomenis apie mirusio asmens skolas. Taigi valstybei, kaip įpėdinei priėmusiai palikimą, informacija apie vykdomą priverstinį skolų išieškojimą iš buvusios skolininkės G. J. iš AIS buvo žinoma ir prieinama, todėl papildomi veiksmai pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį nebuvo reikalingi. Antstolis patvarkymą taipogi motyvavo Klaipėdos apygardos teisme nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-55-1092/2020, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 (4-6 b. l.).

Pareiškėja, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/08/00275 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6337-797/2007 vykdo 505,68 Eur skolos, 264,09 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės G. J. 3 eilės išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (vykd. b. 1-2, 41 l.). Antstolis 2009-06-04 turto arešto aktu areštavo 1/16 dalį skolininkei priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykd. b. 29-32 l.). 2020-02-12 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-20-41-16881 skolininkė G. J. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 74 l.).

Be to, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/02233 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-31 teismo įsakymą Nr. L2-4207-797/2012 vykdo 144,20 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės G. J. 3 eilės išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai (vykd. b. 1, 3, 68 l.). Antstolis šioje vykdomojoje byloje 2014-03-05 turto arešto aktu Nr. BLO010959 areštavo skolininkei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 55-57 l.). Turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykd. b. 64 l.). 2020-02-12 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-20-41-16878 skolininkė G. J. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 70 l.).

Be to, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/03005 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-09 teismo įsakymą Nr. L2-5515-291/2014 vykdo 65,24 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės G. J. 3 eilės išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai (vykd. b. 3, 23 l.). 2020-02-12 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-20-41-16876 skolininkė G. J. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 25 l.).

Be to, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02908 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-03 teismo įsakymą Nr. L2-8403-1004/2015 vykdo 71,02 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės G. J. 3 eilės išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai (vykd. b. 3, 59 l.). Antstolis 2015-10-19 Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. BLO047293 (vykd. b. 28 l.). Iš 2016-04-21 AIS išrašo matyti, kad be kitų antstolių, antstolis Arturas Bložė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės G. J. vykdomosiose bylose Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/12/02233, Nr. 0041/08/00275 (vykd. b. 23-24 l.). 2020-02-12 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-20-41-16874 skolininkė G. J. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 61 l.).

Be to, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/18/01089 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-02 teismo įsakymą Nr. eL2-3132-650/2018 vykdo 188,35 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės G. J. 3 eilės išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai (vykd. b. 3-4, 23 l.). Antstolis 2018-06-04 PLAIS pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-41-26102, nurodydamas visas vykdomąsias bylas, kuriose vykdo išieškojimą iš G. J. (vykd. b. 10-12 l.). Iš 2019-04-26 Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų bazės antstoliui tapo žinoma, kad skolininkė G. J. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. 24 l.). 2019-04-26 turto arešto (patikslinančiu) aktu Nr. 0041/08/00275 antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/00275, Nr. 0041/12/02233, Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/18/01089 vykdomų skolų išieškojimo užtikrinimui areštavo skolininkei G. J. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 27-29 l.). Turto areštas išviešintas turto arešto aktų registre (vykd. b. 30-31 l.). Iš 2020-02-06 testamentų registro išrašo antstolis sužinojo apie tai, kad po skolininkės G. J. mirties palikimą 2020-01-21 priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 34 l.). 2020-02-12 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo Nr. S-20-41-16873 skolininkė G. J. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 35 l.).

Šioje byloje keliamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisėtumo.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei, jos palikimą, remiantis CK 5.62 straipsniu (nesant kitų įpėdinių), 2020-01-21 priėmė valstybė. Taigi kreditoriai reikalavimus pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini).

Taipogi nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/00275 areštavo skolininkės 1/16 dalį nekilnojamojo daikto ir šį areštą išviešino Turto areštų registre, vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/02233 antstolis 2014-03-05 areštavo skolininkei priklausiusią transporto priemonę ir šį areštą išviešino Turto areštų registre. Be to, antstolis ne kartą visose vykdomosiose bylose areštavo skolininkės pinigines lėšas bei 2015-10-19 ir 2018-06-04 pateikė PLAIS sistemai nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdant visas vykdomąsias bylas, visa informacija apie iš skolininkės G. J. vykdomą priverstinį skolų išieškojimą pateikta AIS, tačiau duomenų, kad piniginių lėšų areštas būtų įregistruotas Turto arešto aktų registre, byloje nėra. Visose vykdomosiose bylose skolininkei G. J. priklausiusio nekilnojamojo turto areštas išviešintas Turto areštų registre 2019-04-26, t. y., pasibaigus kreditoriams CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui pareikšti reikalavimus.

Antstolis savo patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, kurioje konstatuota, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas; kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, todėl nurodė, jog tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Analogiškai yra išaiškinta ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019.

Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-206-378/2019 ir 3K-3-268-687/2019, mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją tose bylose atstovavo pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tuo tarpu šioje byloje mirusios G. J. turtą paveldėjo valstybė, tačiau atstovaujama VĮ Turto bankas. Taigi, nors kasacinio teismo nutartyse ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau valstybės interesus atstovaujantys subjektai yra skirtingi, kurių atliekamos funkcijos, veiklos sritys taip pat yra skirtingos, todėl tokiu atveju vienareikšmiškai vadovautis minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais negalima.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VĮ Turto bankas. Pagrindinės VĮ Turto bankas veiklos sritys yra centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas, skolų valstybei išieškojimas ir pagal pavedimo sutartis perduotų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendindama centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, VĮ Turto bankasi valdo, naudoja ir disponuoja valstybės nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas ir vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas. Taigi, viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu.

CK 4.261 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnyje nurodyti valstybės registrai, kuriuose registruojami: 1) juridiniai asmenys; 2) gyventojai; 3) nekilnojamasis turtas ir teisės į jį; 4) objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai; 5) teisės aktai; 6) daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. Taigi, AIS nėra valstybės registras. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Antstolių informacinės sistemos nuostatai (toliau – AIS nuostatai; redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11.2 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Vertinant nurodytas nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad VĮ Turto bankas, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaudama valstybę, gali laisvai naudotis AIS sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus. VĮ Turto bankas yra šios sistemos naudotoja tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti, taip pat turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pati yra skolininkė ar išieškotoja. Tuo tarpu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra suteikta teisė laisvai naudotis AIS sistema. Dėl to teismas neturi pagrindo vadovautis kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir daryti išvadą, kad VĮ Turto bankas informacija per AIS sistemą turėjo būti žinoma ir prieinama. VĮ Turto bankas iki palikimo priėmimo neturi galimybės gauti duomenų apie mirusių asmenų, kurių palikimas dar nepriimtas, skolas iš AIS informacinės sistemos, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu apie kreditoriaus reikalavimą ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu.

Tinkamu CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu šiuo atveju negali būti laikomas ir duomenų apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą išviešinimas PLAIS informacinėje sistemoje. Pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126, 15 punktą informacinę sistemą naudojantys asmenys – antstoliai ar jų įgalioti asmenys, kredito įstaigų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir Muitinės atstovai. Taigi VĮ Turto bankas nėra PLAIS naudotoja ir neturi prieigos prie šios informacinės sistemos duomenų, todėl PLAIS išviešinta informacija apie skolininkės atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas nėra pakankama konstatuoti, kad įpėdinei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje.

Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-465-560/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-263-826/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-82-230/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2118-264/2019; 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2020-413/2019 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Išieškojimą vykdantis antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir apie skolininkės mirtį galėjo sužinoti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamai ilgas tam, kad antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo eigą bei skolininko duomenis, sužinojęs apie skolininko mirtį antstolis galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininkės skolas, dėl kurių nepritaikytas turto areštas, taip pat kreditorei. Pažymėtina, kad toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį išieškojimą vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga dėl išieškotojo interesų apsaugos, nei reikalauja papildomų išlaidų.

Teismas taip pat nesutinka su antstolio pacituotomis ištraukomis iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-55-1092/2020. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismui yra privalomi aukštesnės instancijos teismo (apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo) išaiškinimai civilinėse bylose, kuriose iš esmės nesiskiria faktinės aplinkybės, tačiau paminėtina taip pat tai, kad ši nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir didelei daliai kitų apygardos teismų praktikos. Joje pateikiami gana inovatyvūs išaiškinimai, kad valstybė yra AIS duomenų savininkė ir kad būtent pati valstybė sprendžia, kam (kokiai valstybės institucijai) suteikti prieigą prieš šių duomenų. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad VĮ Turto bankas neturi laisvos prieigos prie AIS duomenų, taigi pareiškėja įstatymuose nustatytu laiku nebuvo informuota apie kreditorinius reikalavimus skolininkei G. J. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Be to, antstolis nurodė, jog jis areštavo skolininkės nekilnojamąjį turtą pagrindinėje vykdomojoje byloje ir kad nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą areštuoti dar kartą kitose vykdomosiose bylose. Tačiau su nurodytu antstolio teiginiu nesutiktina. Visų pirma, turto arešto aktas yra individualus teisės taikymo aktas, kuriame detaliai nurodomas (aprašomas) areštuojamas turtas, jo savininkas, turto arešto būdai ir mastas, su turto areštu susiję apribojimai, išieškotojas, kurio naudai areštuojamas turtas ir kt. (CPK 678 str.). Ši informacija perduodama ir Turto arešto aktų registrui. Todėl Turto arešto aktų registrui perdavus informaciją apie vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/00275 kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai areštuotą skolininkės turtą (arešto mastas – 1505,52 Lt) arba vykdomojoje byloje Nr. 0041/12/02233 kreditoriaus UAB „Ignitis“ naudai areštuotą skolininkės turtą (arešto mastas -557,90 Lt), tretieji asmenys (taip pat ir įpėdiniai, notarai ir kt.), kuriems perduodama informacija iš šio registro, suvokia, kad skolininkė yra skolinga konkrečiam išieškotojui ir skolos išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad areštavus skolininkės turtą su tikslu užtikrinti UAB „Gelvora“ ar UAB „Ignitis“ skolos išieškojimą tuo pačiu yra išviešinta informacija ir apie likusias skolininkės skolas UAB „Ignitis“ (65,24 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/03005, 71,02 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02908, 188,35 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0041/18/01089). Taigi vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo keletą vykdomųjų bylų skolininkės atžvilgiu, nereiškia, kad vienoje (ar dvejose) vykdomojoje byloje areštavus skolininkės turtą, automatiškai Turto arešto aktų registrui yra perduodami duomenys apie visus skolininkės kreditorius ir vykdomą skolų išieškojimą, skolų mastą ir tokiu būdu įpėdiniams yra išviešinama visa informacija apie skolininkės kreditorinius įsipareigojimus. Antra, tokios galimybės antstoliui nenustato ir teisės aktai, nes pagal LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant Turto arešto aktų registre neįregistravus skolininkės nuosavybės teisių apribojimo kitų kreditorių naudai, tretieji asmenys neturi galimybės sužinoti apie skolininkės turimus skolinius įsipareigojimus.

Taigi įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/00275 ir Nr. 0041/12/02233, nes šiose bylose skolininkės G. J. turtui buvo taikomas turto areštas ir jis buvo išviešintas Turto arešto aktų registre. Tačiau vykdomosiose bylose Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/18/01089, nesant duomenų apie turto arešto taikymą iki skolininkės mirties 2018-12-03 ir po jos mirties iki 2019-03-03, taip pat nesant duomenų, kad antstolis ėmėsi kitų veiksmų išviešinti kreditorių reikalavimus skolininkės įpėdiniams (pvz. kreipėsi į notarą ar teismą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo), nustačius, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas, ir kreditoriai ar antstolis nesikreipė į teismą su prašymu šį terminą atnaujinti, konstatuotina, kad antstolis nepagrįstai pakeitė skolininkę iš G. J. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir naikintini 2020-02-12 patvarkymai Nr. S-20-41-16876, Nr. S-20-41-16874, Nr. S-20-41-16873, kuriais antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/18/01089 pakeitė skolininkę G. J. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas skundą tenkinti iš dalies.

Naikinti antstolio Arturo Bložės 2020-02-12 patvarkymą Nr. S-20-41-16876 vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/03005, 2020-02-12 patvarkymą Nr. S-20-41-16874 vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/02908, ir 2020-02-12 patvarkymą Nr. S-20-41-16873 vykdomojoje byloje Nr. 0041/18/01089, kuriais antstolis pakeitė skolininkę G. J. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. 0041/08/00275, Nr. 0041/12/0223, Nr. 0041/14/03005, Nr. 0041/15/02908, Nr. 0041/18/01089.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.