- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-55-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05532-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios valstybę, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios valstybę, skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, antstolė L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VĮ Turto bankas kreipėsi į antstolę L. P. su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-19-109-25784 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04330. Nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. gruodžio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu mirusios L. V. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė. 2016 m. gruodžio 28 d. turto perdavimo-priėmimo aktu VĮ Turto bankas perėmė minėtą butą ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informavus VĮ Turto banką apie mirusiajai priklausantį kilnojamąjį turtą, buvo kreiptasi į notarų biurą, kuris 2017 m. spalio 12 d. išdavė kitą palikimo perėjimo valstybei liudijimą turtui – piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitose, pensijų kaupimo sąskaitoje, bei automobiliui (duomenys neskelbtini) Pastarąjį liudijimą VĮ Turto bankas 2017 m. spalio 18 d. persiuntė VMI. Antstolė L. P. VĮ Turto bankui pateikė 2019 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-19-109-25784 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04330 iš mirusiosios skolininkės L. V. į teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Pareiškėja nurodė, kad Turto arešto aktų registro duomenimis, antstolės L. P. įregistruotų areštų L. V. vardu nėra. Antstolė elektroniniu paštu pateikė antstolės M. B. 2016 m. kovo 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, kadangi daugiau duomenų, kad antstolė L. P. būtų išviešinusi savo kreditorinius reikalavimus tinkamai ir laiku pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnį, neturi, yra pagrindas spręsti dėl 2019 m. liepos 1 d. patvarkymo panaikinimo.
2. Antstolė L. P. 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0109/16/04330 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/16/04330, pradėtą pagal 2016 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16147-122/2015 dėl 197,37 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojos UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buv. AB „LESTO“) naudai. 2016 m. kovo 30 d. prieš tai išieškojimą vykdžiusi antstolė M. B. (jos padėjėja) priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 3.5.-16-2468 ir pateikė Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – ir PLAIS) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkės L. V. sąskaitos. Skolininkė L. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolė L. P., nustačiusi, kad mirusios skolininkės nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, 2019 m. liepos 1 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo mirusią skolininkę L. V. pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėją – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
5. Teismas konstatavo, kad nors Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VĮ Turto bankas yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad ši valstybės institucija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, gali gauti AIS duomenis, konkrečiai valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2, 23 punktai).
6. Įvertinęs vykdomosios bylos duomenis ir remiantis aptarta naujausia kasacinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad antstolė 2019 m. liepos 1 d. patvarkymą priėmė pagrįstai, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamą patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo VĮ Turto banko skundą tenkinti bei panaikinti antstolės L. P. 2019 m. liepos 1 d. patvarkymą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pareiškėja nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog tais atvejais, kai informacija apie vykdomą skolos išieškojimą išviešinama AIS, laikytina, kad įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
7.2. VĮ Turto bankas Antstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie e. varžytinių, tačiau prie antstolio nurodytų duomenų neturi ir niekada neturėjo prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. Antstolių informacinėje sistemoje išviešinta informacija apie nuo 2016 m. kovo 30 d. skolininkės L. V. sąskaitai taikomą areštą nėra pakankama konstatuoti, kad valstybei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė L. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. AIS nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Kasacinis teismas nurodė, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas pažymėjo, kad buvo pasinaudota vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – išviešinant skolos faktą per AIS. Tai antstolis atliko dar iki valstybė priėmė palikimą.
9. Pareiškėja VĮ Turto bankas 2019 m. gruodžio 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2016 m. liepos 25 d. raštą, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir Antstolių informacinės sistemos nuostatus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, vykdymo procese pakeitus skolininką. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog tais atvejais kai informacija apie vykdomą skolos išieškojimą išviešinama Antstolių informacinėje sistemoje, laikytina, kad įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes pareiškėja nėra minėtos informacinės sistemos duomenų gavėja.
12. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Tačiau paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, kurioje konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą; pažymėta, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-206-378/2019, tiek ir antstolės L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą minimoje nutartyje 3K-3-268-687/2019, mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją tose bylose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nagrinėjamoje byloje mirusios L. V. turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją šioje byloje atstovauja VĮ Turto bankas. Vadinasi, nors minėtose kasacinio teismo nutartyse ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau valstybės interesus atstovaujančios institucijos yra skirtingos.
16. Antstolių informacinės sistemos nuostatai (redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11.2 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.
17. Vertinant nurodytas nuostatas bei išanalizavus VĮ Turto bankas pateiktus įrodymus, matyti, kad pareiškėja VĮ Turto bankas faktiškai nedisponuoja galimybe laisvai naudotis AIS sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, valstybės įmonė Registrų centras patvirtino, kad VĮ Turto bankas nėra visų AIS kaupiamų duomenų gavėjas, kadangi turi galimybę gauti tik tokią AIS informaciją, kuri išimtinai susijusi su šia institucija (VĮ Turto bankas skelbiami elektroniniai aukcionai, vykdomosios bylos, kuriose VĮ Turto bankas yra vykdymo proceso šalis).
18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju mirusios L. V. turtą paveldėjo valstybė, o ne pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas. Iš Antstolių informacinės sistemos nuostatų matyti, kad valstybė per savo institucijas, pvz., Valstybinę mokesčių inspekciją, turi prieigą prie AIS duomenų. Vadinasi, valstybei, kaip įpėdinei, AIS esanti informacija yra prieinama. Ta aplinkybė, kad konkreti valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujanti institucija VĮ Turto bankas faktiškai turi tik ribotą prieigą prie AIS, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad valstybė, kaip įpėdinė, disponuoja AIS sukaupta informacija, nes kita valstybės institucija turi pakankamai plačią prieigą prie AIS duomenų. Juolab kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių priklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, taip pat priklausomai nuo to, kiek ir kokių skolų turi palikėjas. Vadinasi, konkrečios institucijos, dalyvaujančios paveldėjimo procese, prieiga prie AIS duomenų neturi esminės reikšmės valstybės palikimo priėmimo santykiams. Net minėtai institucijai turint pilną prieigą prie AIS, valstybė negalėtų išvengti iš įstatymo kylančios pareigos priimti palikimą. Be to, pastebėtina ir tai, kad pati valstybė ir sprendžia, kam suteikti prieigą prie AIS duomenų, nes AIS nuostatus tvirtina teisingumo ministras, t. y. valstybės valdžios pareigūnas. Kitaip tariant, šiuo atveju galima manyti, kad valstybė, per savo įgaliotus pareigūnus nusprendusi pilną prieigą prie AIS konkrečiai suteikti tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu apsisprendė, kad to pakanka tam, kad valstybė galėtų vykdyti savo funkcijas ir įgyvendinti teises, be kita ko, palikimo priėmimo procedūrose.
19. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2 punktą, Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Vadinasi, VĮ Turto bankas iš principo turi teisinį pagrindą gauti AIS duomenis, kurie yra jai reikalingi dalyvaujant paveldėjimo procedūrose. Savo ruožtu kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 42 p.).
20. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo manymu, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Priešinga išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų sunkiai suderinama su kreditorių lygiateisiškumo principu, nes kreditoriai, kurių reikalavimai buvo išviešinti AIS, būtų vertinami skirtingai CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, kai valstybę paveldėjimo santykiuose atstovautų skirtingos valstybės institucijos. Minėtu atveju, jei valstybę atstovautų Valstybinė mokesčių inspekcija, kreditoriui jokių papildomų veiksmų nereikėtų atlikti, bet jei valstybę atstovautų VĮ Turto bankas, jau būtų laikoma, kad reikalavimo išviešinimas per AIS yra nepakankamas. Vadinasi, nors palikimas pereitų tam pačiam įpėdiniui (valstybei), iš principo ir vienu, ir kitu atveju disponuojančiai ta pačia informacija, kreditoriai, išviešinę savo reikalavimus AIS, būtų vertinami skirtingai, nors nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, situacijos nebūtų tiek skirtingos, kad pateisintų tokį skirtingą vertinimą.
21. Iš vykdomosios bylos Nr. 0109/16/04330 duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 30 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo L. V. sąskaitos. Vykdomoji byla Nr. 0109/16/04330 antstolei L. P. 2016 m. liepos 1 d. perduota iš antstolės M. B., o minėtu nurodymu taikomas areštas 2016 m. liepos 12 d. buvo automatiškai AIS pakeistas ir nuo 2016 m. liepos 12 d. skolininkės sąskaitai taikomas antstolės L. P. areštas. Ši informacija buvo išviešinta AIS. Skolininkė L. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadinasi, atsižvelgiant į anksčiau paminėtus argumentus ir aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad valstybei nebuvo žinoma apie mirusios skolininkės įsipareigojimus, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai šiuo atveju nebuvo įvykdyti, yra nepagrįsti ir atmestini. Informacija apie kreditoriaus reikalavimus buvo išviešinta AIS tiek palikėjui esant gyvam, tiek jam mirus, bet nepraėjus tris mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.