- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-82-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16204-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 ir prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą Nr. S-19-36-23039, kuriuo skolininkė R. D. buvo pakeista į skolininkę VĮ „Turto bankas“. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini) mirusios R. D. turtui – UAB „Finpresta“ akcijoms, piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose, automobiliams Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiai dienai liudijimas neišduotas. Antstolė A. A. pareiškėjai pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo, kuriuo R. D. keičia jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Turto arešto aktų registre palikėjos vardu nėra įregistruotų antstolės A. A. areštų, antstolė nepateikė kitų skolų išviešinimą pagrindžiančių dokumentų.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojos UAB „Ignitis“ (buvo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai. Vykdant teismo sprendimą nustatyta, kad skolininkė R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis mirusiosios palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai. Skolininkei priklausančioms lėšoms areštas registruotas AIS sistemoje dar 2017 m., taigi antstolė pasinaudojo kitais būdais informuoti paveldėtoją – skolos faktą ir atitinkamos sumos areštą išviešino per AIS ir PLAIS dar iki skolininkės mirties ir iki valstybė priėmė palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės A. A. veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/17/00002 pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-35540-819/2015 dėl 283,76 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojos UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai. 2017 m. vasario 21 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-36-3954, kuris išviešintas Piniginių lėšų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) ir Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS). Nurodyme priverstinai nurašomų lėšų suma vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 – nurodyta 459,93 Eur. AIS pateikta informacija – vykdomosios bylos numeris, vykdymo pradžia, išieškotina suma bei bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma, duomenys apie skolininką. (duomenys neskelbtini) skolininkė R. D. mirė. Mirusiosios palikimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė Lietuvos Respublika. Antstolė 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-36-23039 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę R. D. pakeitė į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.
5. Teismas pažymėjo, kad antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš R. D., informaciją apie užvestą vykdomąją bylą Nr. 0036/17/00002 bei skolos dydį pateikė AIS ir PLAIS dar prieš skolininkės mirtį. Pareiškėja, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, yra AIS ir PLAIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti pareiškėja, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjos skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininkės sąskaitų areštą.
6. Teismas taip pat nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad mirusios skolininkės kreditoriai per trijų mėnesių laikotarpį turėjo informuoti palikėjo įpėdinius. Šioje byloje buvo pasinaudota vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – skolos fakto išviešinimas per AIS. Tai antstolis atliko dar iki valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, priimant palikimą. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolis galėjo priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti antstolės A. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo Nr. S-19-36-23039. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta teigti, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą yra išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai. Nei AIS, nei PLAIS nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka.
1.2. VĮ „Turto bankas“ darbuotojai yra AIS naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti. Taigi pareiškėja Antstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie e. varžytynių, tačiau prie antstolio nurodytų duomenų neturi ir niekada neturėjo prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas.
1.3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-546-560/2015 konstatavo, kad valstybė yra siejama su minėtos informacinės sistemos sukūrimu, jos tvarkymu bei valdymu, tačiau tai savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą laikytini tinkamu, CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą. VĮ „Turto bankas“ nesinaudoja antstolio minima informacine sistema ir negauna duomenų iš minėtos sistemos, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
1.4. Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą, elektroninių varžytynių veikimą ir pan.
1.5. VĮ „Turto bankas“ nėra Antstolių informacinės sistemos naudotojas ir turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pats yra skolininkas ar išieškotojas, taigi informacijos pateikimas šioje sistemoje negali būti laikomas „išviešinimu“, nes iki palikimo priėmimo jokios informacijos apie mirusių asmenų, kurių palikimas nepriimtas, skolas pareiškėja nemato.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Šiuo atveju valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kurio viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Įgyvendindama šią funkciją VĮ „Turto bankas“ turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai.
2.2. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės procesinių veiksmų teisėtumo, vykdymo procese pakeitus skolininkę ir pradėjus priverstinio skolos iš valstybės išieškojimo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarkos ir būdų vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė
11. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus įtvirtinta ir CPK 643 straipsnio 5 punkte.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/17/00002 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-35540-819/2015 dėl 283,76 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojos UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai. Skolininkė R. D. (duomenys neskelbtini) mirė, jos turtą 2019 m. rugpjūčio 13 d. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo valstybė (vykdomosios b. l. 37). Antstolė A. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo, kuriuo pradinę skolininkę R. D. pakeitė jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.
13. Apeliantė (pareiškėja) Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. nebuvo išviešinta antstolės A. A. informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės R. D. kreditorės UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai, o informacijos apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą išviešinimas PLAIS ir AIS nėra pagrindas pripažinti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.
14. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, kurioje konstatuota, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas; kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, todėl nurodė, jog tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Analogiškai yra išaiškinta ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-206-378/2019 ir 3K-3-268-687/2019, mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją tose bylose atstovavo pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tuo tarpu šioje byloje mirusios R. D. turtą paveldėjo valstybė, tačiau atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Taigi, nors pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau valstybės interesus atstovaujantys subjektai yra skirtingi, kurių atliekamos funkcijos, veiklos sritys taip pat yra skirtingos, todėl tokiu atveju vienareikšmiškai vadovautis minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais negalima.
17. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Pagrindinės VĮ „Turto bankas“ veiklos sritys yra centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas, skolų valstybei išieškojimas ir pagal pavedimo sutartis perduotų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendindama centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, VĮ „Turto bankas“ valdo, naudoja ir disponuoja valstybės nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas ir vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas. Taigi, viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu.
18. CK 4.261 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnyje nurodyti valstybės registrai, kuriuose registruojami: 1) juridiniai asmenys; 2) gyventojai; 3) nekilnojamasis turtas ir teisės į jį; 4) objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai; 5) teisės aktai; 6) daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. Taigi, antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. šios nutarties 15 punktą).
19. Antstolių informacinės sistemos nuostatai (toliau – AIS nuostatai; redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11.2 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.
20. Vertinant nurodytas nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad VĮ „Turto bankas“, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaudama valstybę, gali laisvai naudotis AIS sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tokia teisė yra suteikta, todėl šiuo atveju sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog ji pagal minėtas teisės nuostatas nėra AIS duomenų gavėja, VĮ „Turto bankas“ yra šios sistemos naudotoja tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti, taip pat turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pati yra skolininkė ar išieškotoja. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir daryti išvadą, kad VĮ „Turto bankas“ informacija per AIS sistemą turėjo būti žinoma ir prieinama. VĮ „Turto bankas“ iki palikimo priėmimo neturi galimybės gauti duomenų apie mirusių asmenų, kurių palikimas dar nepriimtas, skolas iš AIS informacinės sistemos, todėl antstolės duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu apie kreditoriaus reikalavimą ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu.
21. Tinkamu CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu šiuo atveju negali būti laikomas ir duomenų apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą išviešinimas PLAIS informacinėje sistemoje. Pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126, 15 punktą informacinę sistemą naudojantys asmenys – antstoliai ar jų įgalioti asmenys, kredito įstaigų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir Muitinės atstovai. Taigi VĮ „Turto bankas“ nėra PLAIS naudotoja ir neturi prieigos prie šios informacinės sistemos duomenų, todėl PLAIS išviešinta informacija apie skolininkės atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą nėra pakankama konstatuoti, kad įpėdinei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje.
22. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2118-264/2019, 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2020-413/2019 ir kt.).
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
24. Apeliantė (pareiškėja) Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atskirajame skunde teigia, kad jai nebuvo žinoma apie mirusios skolininkės R. D. įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002. Tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė A. A. 2019 m. liepos 24 d. nustačiusi, jog skolininkė R. D. (duomenys neskelbtini) mirė, patikrino Testamentų registro duomenis (jokių duomenų apie įpėdinius ir palikimo priėmimą tuo metu nebuvo), nustatė palikimo atsiradimo vietos notarą ir 2019 m. liepos 24 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą bei nutarė patvarkymo nuorašą išsiųsti notarui, kuriam buvo/bus pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo (vykdomosios b. l. 31-33, 36). Antstolės A. A. patvarkymas išsiųstas paštu 2019 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad patvarkymo išsiuntimu notarui buvo išviešinta informacija apie antstolės A. A. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje ir tokiu būdu mirusios skolininkės įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma apie palikėjai pareikštų reikalavimų sumą ir palikėjos kreditorių UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas (patvarkymas išsiųstas 2019 m. liepos 25 d.), todėl konstatuotina, kad antstolė A. A. skundžiamu patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 pagrįstai mirusią skolininkę R. D. pakeitė į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, tačiau padarė pagrįstą išvadą, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.