Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja skundžia antstolės Audronės Adomaitienės 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą Nr. S-19-36-23039 vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002, kuriuo skolininkė R. D. buvo pakeista į skolininkę valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto bankas. Prašo panaikinti skundžiamą patvarkymą.

Antstolė 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu netenkino skundo ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolės kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. D., išieškotojo UAB „Ignitis“ (buvo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai. Vykdant pateiktą teismo sprendimą nustatyta, kad skolininkė R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, mirusiosios palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Šiuo atveju valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, kurio viena iš funkcijų - inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Įgyvendindama šią funkciją valstybės įmonė Turto bankas turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai. Pagal byloje esančius duomenis, skolininkei priklausančioms lėšoms areštas registruotas AIS sistemoje dar 2017 m., taigi, nagrinėjamu atveju antstolis pasinaudojo kitais būdais informuoti paveldėtoją - skolos faktą ir atitinkamos sumos areštą išviešino per AIS ir PLAIS. Šią pareigą privalėjo atlikti antstolis ir jis ją atliko dar iki skolininko mirties ir iki valstybė priėmė palikimą.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. spalio 4 d. paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis) ir išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/17/00002 pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-35540-819/2015 dėl 283,76 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojos UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) naudai (vykd. b. l. 3, 7–8). 2017 m. vasario 21 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-36-3954, kuris išviešintas Piniginių lėšų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) ir Antstolių informacinėje sistemoje (toliau–AIS) (vykd. b. l. 20, 27). Nurodyme priverstinai nurašomų lėšų suma vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 – nurodyta 459,93 Eur (vykd. b. l. 20). AIS pateikta informacija – vykdomosios bylos numeris, vykdymo pradžia, išieškotina suma bei bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma, duomenys apie skolininką (vykd. b. l. 27). (duomenys neskelbtini) skolininkė R. D. mirė (vykd. b. l. 31). Mirusiosios palikimą 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė Lietuvos Respublika (vykd. b. l. 37). Antstolė 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-36-23039 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko pakeitimo, kuriuo 2019 m. balandžio 27 d. mirusią skolininkę R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 pakeitė į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas. Pareiškėja nesutinka su šiuo pakeitimu, motyvuodama, jog skolos faktas nebuvo išviešintas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 5.63 straipsnio reikalavimus.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Pareiškėja skundą grindžia aplinkybe, kad vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 nebuvo pareikštas reikalavimas per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes minėtoje vykdomojoje byloje nebuvo areštuotas mirusiai skolininkei priklausęs turtas, antstolė nepateikė skolų išviešinimą pagrindžiančių dokumentų.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties turtas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, palikėjo kreditoriai, siekiantys nukreipti savo reikalavimus palikėjo įpėdiniams, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiems reikalavimams pareikšti, bei pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatavo, kad dalis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, kurie atitinka nurodytos teisės normos tikslus, yra susiformavę praktikoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstami kaip tinkami. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimą ir būtiną tolesnį CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimą, kartu pripažino tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareiškimo būdus, nors ir tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Kasacinis teismas minėtoje ir šiai bylai aktualioje nutartyje konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Šiais išaiškinimais vadovautasis ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

Nagrinėjamoje byloje antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš R. D., informaciją apie užvestą vykdomąją bylą Nr. 0036/17/00002 bei skolos dydį pateikė AIS ir PLAIS, dar prieš skolininkės mirtį. Antstolių informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015-08-01) numato, kad „antstolių informacinė sistema (toliau – AIS) kuriama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-27 nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms asmens duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (3 punktas). Pagal Nuostatų 23 punktą „Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Pareiškėja, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, yra AIS ir PLAIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti pareiškėja, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjos skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininkės sąskaitų areštą (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas).

Taip pat nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad mirusios skolininkės kreditoriai per trijų mėnesių laikotarpį turėjo informuoti palikėjo įpėdinius. Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą, informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Šioje byloje buvo pasinaudota vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – skolos fakto išviešinimas per AIS. Tai antstolis atliko dar iki valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, priimant palikimą. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolis galėjo priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/00002 nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą ir panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2019 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą Nr. S-19-36-23039 skunde nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo, skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip neturintis pagrindo (CPK 178, 185, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais ir 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.