Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3697-733/2019 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko komunalininkas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

10. Antstolė A. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/09/03600/1, pradėtą pagal 2004 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymą Nr. L2-1167-3/2004 dėl 372,82 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Jurbarko vandenys“ ir vykdomąją bylą Nr. 0124/09/02735/1, pradėtą pagal 2000 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą Nr. 2-450/2000, dėl 433,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Jurbarko komunalininkas“ iš skolininko K. Č.. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė 2016 m. kovo 2 d. patvarkymu sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0124/09/02735/1, Nr. 0124/09/03600/1, iki išnyks aplinkybės, dėl kurių jos buvo sustabdytos. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1 2019 m. liepos 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-124-22282, kuriuo pradinį skolininką K. Č. pakeitė nauja skolininke VĮ Turto bankas“ Antstolė 2019 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-124-23703, kuriame patikslino skolininkės duomenis, t. y. vietoje VĮ Turto banko įrašė Lietuvos Respubliką.

11. Pareiškėja skundu prašė antstolės A. P. patvarkymus Nr. S-19-124-22282 ir Nr. S-19-124-23703 panaikinti tuo pagrindu, jog buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1. Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/02735/1 areštavo skolininko K. Č. turtą ir apie vykdomą išieškojimą paskelbė AIS, tai valstybė buvo tinkamai informuota apie UAB „Jurbarko vandenys“ kreditinius reikalavimus, iki jai priimant palikimą. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog duomenų išviešinimas vienoje vykdomojoje byloje nesudaro pagrindo spręsti, kad ji buvo tinkamai informuota per įstatymo nustatytą terminą apie kreditorės UAB „Jurbarko vandenys“ reikalavimus. Pareiškėjai ginčijant skolininko pakeitimą vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1, o antstolei argumentuojant, jog turto arešto fakto išviešinimas kitoje vykdomojoje byloje (Nr. 0124/09/02735/1) yra pakankamas, nes skolininkas visose vykdomosiose bylose yra tas pats, apeliacinės instancijos teismas su tokia antstolio pozicija nesutinka.

12. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

13. Šiuo atveju pradiniam skolininkui mirus ir neatsiradus kitų paveldėtojų, turtas ir skolos perėjo valstybei. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekyla.

14. Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota.

15. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Jame nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

16. CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešajame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešajame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, t. y. įtaką turi ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/09/02735/1 matyti, kad skolininkas K. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusio skolininko K. Č. palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas (nuosavybės teisė) įregistruotas 2019 m. birželio 20 d. Šioje vykdomojoje byloje 2004 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis turtas, t. y. areštas išviešintas iki palikėjos mirties. Turto arešto pagrindu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. išduotas teismo įsakymas Nr. 2-450, turto arešto mastas 1 600,00 Lt (463,39 Eur). Ginčas dėl skolininko pakeitimo šioje vykdomojoje byloje nekilo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Išanalizavus vykdomųjų bylų duomenis nustatyta, kad Turto arešto aktų registre įregistruojant turto arešto 2004 m. rugpjūčio 18 d. aktą, buvo išviešintas tik kreditorės UAB „Jurbarko komunalininkas“ reikalavimas pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. išduotas teismo įsakymas Nr. 2-450/2000 dėl 1 496,48 Lt (433,41 Eur) skolos išieškojimo ir 37,41 Lt (10,83 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo kreditorės UAB „Jurbarko komunalininkas“. Pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1167-3 dėl 1 287,27 Lt (372,82 Eur) skolos išieškojimo kreditorei UAB „Jurbarko vandenys“ išieškojimo Turto arešto aktų registre nebuvo išviešintas, nes šiam reikalavimui užtikrinti skolininkės turtas nebuvo areštuotas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad turto arešto taikymas ir išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/02735/1, jog turto arešto aktu Turto arešto aktų registre įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl konkrečios kreditorės konkretaus dydžio reikalavimo ir šis turto areštas negali būti laikomas reiškiančiu ir kitų reikalavimų, kurie vykdomi vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1, išviešinimu palikėjos įpėdinei, nepaisant to, jog šis reikalavimas yra tam pačiam skolininkui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai plečiamai aiškina turto arešto esmę. Antstolis vykdymo procese negali areštuoti turto daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/02735/1 pritaikytu ir išviešintu skolininko turto areštu, kurio mastas – 1 600,00 Lt (463,39 Eur), nėra pagrindo remtis teigiant, jog skolininko įpėdinei valstybei turėjo būti žinoma ir apie vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1 vykdomą 1 287,27 Lt (372,82 Eur) dydžio skolos išieškojimą.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS sistemoje savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl nėra pagrindas pripažinti, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018) (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.

21. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Išieškojimą vykdantis antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir apie skolininko mirtį galėjo sužinoti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamai ilgas tam, kad antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo eigą bei skolininko duomenis, sužinojęs apie skolininko mirtį antstolis galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininko skolą, dėl kurios nepritaikytas turto areštas ir kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1, taip pat kreditorei. Pažymėtina, kad toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį išieškojimą vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga dėl išieškotojo interesų apsaugos, nei reikalauja papildomų išlaidų. Nagrinėjamu atveju skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), valstybė nuosavybės teisę į mirusiajam priklausiusį nekilnojamąjį daiktą įgijo 2019 m. birželio 20 d., o ginčijami patvarkymai dėl skolininko pakeitimo priimti 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą jo teisių perėmėju vykdomojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išnagrinėtinas iš esmės – panaikinami vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1 antstolės A. P. patvarkymai Nr. S-19-124-22282 ir Nr. S-19-124-23703, kuriais skolininkas K. Č., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03600/1 antstolės A. P. patvarkymus Nr. S-19-124-22282 ir Nr. S-19-124-23703, kuriais skolininkas K. Č., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką.