- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-465-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35893-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š.-S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. 2-4006431/2013, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023 mirusi skolininkė I. S. pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką. Kreditoriaus reikalavimai vykdomojoje byloje nebuvo pareikšti įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl negali pereiti mirusio skolininko palikimą perimančiai pareiškėjai. Turto arešto aktų registro duomenimis areštas vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023 išviešintas 2019 m. balandžio 8 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytus terminus.
2. Antstolė N. Š.-S. 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S -3-5.19-14214 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4006-431/2013 dėl 1 545,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, duomenų išviešinimas Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) yra pakankamas ir papildomi kreditoriaus veiksmai nereikalingi. Duomenys apie vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0033/15/01023 buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje, todėl valstybė galėjo pasinaudoti Antstolių informacinės sistemos duomenimis bei gauti duomenis apie skolininkės I. S. vykdomas vykdomąsias bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4006-431/2013 dėl 1 545,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. 2015 m. balandžio 27 d. Turto arešto aktu antstolė 1 947,39 Eur sumai areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir skolininkei priklausančias transporto priemones: Renault 25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Isuzu Trooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 27 d.-05 nurodytas turto areštas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi I. S. iškėlė bankroto bylą, 2018 m. sausio 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukė. Antstolei N. Š.-S. vykdomasis raštas Nr. 2-4006-431/2013 buvo grąžintas vykdymui 2019 m. vasario 11 d.
4. (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė. Testamentų registro duomenimis duomenų apie I. S. palikimo priėmimą nėra. 2019 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu antstolė 250,04 Eur sumai areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. S-3.5.-19-5447 antstolė kreipėsi į VĮ Turto banką nurodydama, jog pagal Testamentų registro išrašą įregistruotų palikėjo (testatoriaus) testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra, bei prašė spręsti klausimą dėl I. S. turto perėjimo valstybei. VĮ Turto bankas 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (16.6-44) SK4-4870 atsakė antstolei N. Š.-S., jog VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas. 2019 m. rugsėjo 13 d. antstolė priėmė Patvarkymą Nr. 2-4006-431/2013 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo nutarė vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023 mirusią skolininkę I. S. pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
5. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad institucijos atstovaujamos valstybei paveldėjimo klausimais yra AIS duomenų gavėjos, todėl, vykdydamos savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
6. Informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvai palikėjai. Vykdomasis raštas antstolei buvo grąžintas 2019 m. vasario 11 d., nepraleidus 3 mėnesių termino nuo vykdomojo rašto grąžinimo vykdymui antstolė 2019 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023, 250,04 Eur sumai, areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip papildomai išviešindama turto arešto aktų registre kreditorinį reikalavimą. Valstybė turėjo žinoti apie skolininkės atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei iki šiol neišduotas. Antstolė iki vykdomojo rašto Nr. 2-4006-431/2013 grąžinimo vykdymui negalėjo atlikti jokių vykdomųjų veiksmų. Valstybei, ketinančiai priimti palikimą, yra žinoma, jog palikėja turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, kurios duomenų gavėju yra ir VĮ Turto bankas. Teismas darė išvadą, kad toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Antstolė skundžiamu 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo principų, taip pat nepraleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų termino, per kurį yra galimas kreditorių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad AIS nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenis turi teisę naudoti kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 15-16 straipsniai). Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti, t. y. turi prieigą tik prie e. varžytinių, tačiau prie antstolio nurodytų duomenų neturi ir niekada neturėjo prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. AIS išviešinta informacija apie I. S. atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0165/19/03413 nėra pakankama konstatuoti, kad valstybei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01023, nes kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. AIS nėra valstybės registras. VĮ Turto bankas nėra Antstolių informacinės sistemos naudotojas ir turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pats yra skolininkas ar išieškotojas, taigi, informacijos pateikimas šioje sistemoje negali būti laikomas išviešinimu.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š.-S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, kad pareiškėjas nesinaudoja Antstolių informacine sistema dar nereiškia, kad jam uždrausta ir jis negali ja naudotis. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į Registrų centrą bei būtų prašęs leidimo ja naudotis ir pareiškėjui nebuvo leista ja naudotis. Pareiškėjas kaip paveldėtojas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai t. y. nesiekė gauti maksimalios informacijos apie palikėjo skolas, o elgėsi pasyviai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su antstolės patvarkymu, kuriuo buvo pakeistas skolininkas vykdomojoje byloje, kadangi pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie skolininkės atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
11. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, inter alia, laikytinas palikėjo turto arešto išviešinimas viešame registre.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju antstolė areštavo skolininkės turtą jau 2015 m. balandžio 27 d. Byloje esančiais duomenimis skolininkė I. S. mirė (duomenys neskelbtini) Trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus suėjo 2018 m. birželio 12 d. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju naikinamasis terminas nėra pasibaigęs. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, antstolei vykdomasis dokumentas buvo grąžintas tik 2019 m. vasario 11 d., iki tol antstolė jokių vykdymo veiksmų imtis negalėjo, kadangi teisme buvo nagrinėjama byla dėl fizinio asmens bankroto. Teismas šią aplinkybę laiko svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas 3 mėnesių terminas, kadangi antstolė neturėjo jokių objektyvių galimybių pranešti apie kreditorinį reikalavimą anksčiau nei jai buvo grąžintas vykdomasis dokumentas. Gavusi vykdomąjį dokumentą antstolė elgėsi aktyviai, 2019 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. yra įregistruotas antstolės N. Š.-S. areštas, kuriuo yra apribota disponavimo teisė. Antstolė 2019 m. balandžio 15 d. raštu papildomai informavo pareiškėją apie vykdomą vykdomąją bylą ir bešeimininkį turtą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nevertino šių aplinkybių, nepasisakė ar terminas yra praleistas ir jeigu praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad antstolė praleido 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą terminą atnaujinti ir laikyti, kad antstolė tinkamai pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui.
14. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad AIS išviešinta informacija apie I. S. atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0165/19/03413 nėra pakankama konstatuoti, kad valstybei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomojoje byloje. Antstolė su tokiu argumentu nesutinka ir teigia, jog remiantis nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika toks išviešinimas yra laikomas tinkamu informavimu. Antstolės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 yra pasisakyta, jog kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas; kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą ir kt. Kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, todėl nurodė, jog tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nagrinėjamoje byloje mirusiosios skolininkės turtą paveldėjo taip pat valstybė, tačiau ją šioje byloje atstovauja VĮ Turto bankas. Taigi, nors antstolio minėtoje kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau valstybės interesus atstovaujančios šalys yra skirtingos, jų atliekamos funkcijos, veiklos sritys yra skirtingos, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais negalima. AIS nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka.
16. Antstolių informacinės sistemos nuostatai (toliau – AIS nuostatai; redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11.2 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.
17. Vertinant nurodytas nuostatas nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja VĮ Turto bankas gali laisvai naudotis AIS sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus. Valstybinei mokesčių inspekcijai tokia teisė yra suteikta, todėl šiuo atveju teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pareiškėja pagal minėtas teisės normas nėra AIS duomenų gavėja, išskyrus e elektroninių aukcionų organizavimo ir jų vykdymo funkcijas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis antstolės nurodyta kasacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir daryti išvadą, kad pareiškėjai VĮ Turto bankas informacija per AIS sistemą turėjo būti žinoma ir prieinama. Tokios praktikos teismai laikosi ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2020-413/2019; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-24-278/2020).
18. Taigi, šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė tinkamai VĮ Turto bankui išviešino informaciją AIS, tačiau byloje terminas antstolei buvo atnaujintas ir laikyta, jog ji tinkamai atliko savo pareigą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui, kas reiškia, jog antstolė 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu pagrįstai vykdomojoje byloje pakeitė skolininką. Iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti arba ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.