Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, veikdama Kauno apylinkės tesimo Jonavos rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui N. G., trečiajam asmeniui R. G., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, vadovaujantis 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, 2019 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-131 „Dėl bylų paskirstymo tarp teismo rūmų“, gautas ieškovės I. G. ieškinys atsakovui N. G., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo padidinimo (b. l. 1-5), kuriuo ieškovė prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo R. G. ir iš atsakovo N. G. priteisti nepilnametės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai padidintą nuo 86,87 Eur iki 250,00 Eur ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė I. G. ir atsakovas N. G. yra nepilnametės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 10). Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią N. G. po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 86,87 Eur (300 Lt) (b. l. 11-12). Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo I. G. nuosavybės teise atitenka trijų kambarių butas su rūsiu, taip pat abu pareiškėjai po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingi kreditoriui iki visiško kredito sutarties įvykdymo, kuris 2009 m. spalio 9 d. sudarė 29 505,49 Eur (101 876,55 Lt). Ieškovės šeimoje be jos pačios ir nepilnametės R. G., auga ir pilnametis sūnus M. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Nepilnametė R. G. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 21), duomenų, kad mergaitė ugdymo įstaigoje gautų nemokamą maitinimą, byloje nėra pateikta, nors teismo posėdyje R. G. nurodė mokykloje gaunanti nemokamą maitinimą vieną kartą per dieną, nes priešpiečiai/pavakariai pagal amžių priklauso tik mažesniems moksleiviams. Mergaitei nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolatiniam naudojimui paskirti vaistai, dėl ligos mergaitė atleista nuo fizinio lavinimo pamokų (b. l. 23, 24-25). Ieškovė parengiamajame teismo posėdyje patvirtino, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo ji pardavė butą, gyvena savo motinos dviejų kambarių bute, tačiau būsto kreditą moka iki šiol. Nurodė, kad atskaičius visus įsipareigojimus jai pragyvenimui lieka apie 330 Eur, kai tuo tarpu mergaitei reikalinga skirti apie 300 – 400 Eur suma. Vaiko poreikiai kintamo dydžio, kvitų ji neteikianti, tačiau dukrą reikalinga paruošti naujiems mokslo metams, žiemai drabužiai brangiau kainuoja, vasarą – mažiau, ekskursijoms reikia nuo 20 iki 30 Eur skirti, kurios mokslo metais organizuojamos 3-4 kartus. Dukrai nuo mažens diagnozuota alerginė astma, vaistų nekompensuoja, 10 Eur mėnesiui vaistai kainuoja. Dukra norėtų lavintis, tęsti šokių repeticijas, jai reikalingas kompiuteris, fotoaparatas vaiko pomėgiams realizuoti.

Tuo tarpu atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog 250 Eur mokėti dukros išlaikymui jis negali, prie priteistos sumos galėtų pridėti 30 Eur, nes jam pačiam reikia gyventi, pavalgyti, apsirengti. Teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateikta vaiko poreikių lentele, kadangi jos nepagrįstos jokiais įrodymais, pvz., kvitais, čekiais ir kt. be to, lentelėje nurodyti duomenys yra neobjektyvūs ir tik parodo ieškovės siekį dirbtinai užaukštinti vaiko poreikių dydžius, kadangi dukra valgo pietus mokykloje, todėl dar atskirai yra paskaičiuotos išlaidos „kišenpinigiai maistui“. Taip pat neįtikėtina, kad mergaitei kiekvieną mėnesį yra perkama po 800 g grikių, 800 g ryžių, 1 kg makaronų, 400 g margarino, sviesto, 1000 g pomidorų padažo, 10 vnt. duonos, 20 vnt. kiaušinių, 250 g cukraus, 5 kg mėsos (vištiena, kiauliena, malta mėsa) ir dar papildomai 1 kg šoninės (lašinukai ir šoninė), be to, dar perkamos ir dešros, dešrelės, žuvis, koldūnai, ir kt.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išlaikymo išlaidų detalizaciją, pagal kurią nepilnametės dukros R. G. tinkamą poreikių užtikrinimą sudaro per 580 Eur suma per mėnesį: maistas – 119,40 Eur, vaisiai ir daržovės – 39,69 Eur, higienos prekės ir vaistai – 78,89 Eur, išlaidos buto išlaikymui – 150 Eur, apranga ir avalynė – 71,33 Eur (856 Eur per metus), ugdymo priemonės – 35,96 Eur (431,10 Eur per metus), šokių būrelis mėnesiui atsieina 5 Eur, drabužiai šokiams (vienam sezonui) – 60 Eur, metinis mokestis konkursuose – 49 Eur, išlaidos kelionėms į konkursus – 35 Eur (b. l. 15-20). Teismas mano, kad atsakovo atsikirtimai dėl maisto produktų, nurodomų ieškovės, kiekio, kas liečia kruopas, sviestą, daržoves, yra nepagrįsti, prieštarauja protingumo principui ir atitinka faktinę situaciją vaiko išlaidoms maistui į mėnesį, nes akivaizdu, jog augančiam vaikui pavalgyti kartą per dieną ugdymo įstaigoje, neskaitant savaitgalių, poilsio bei švenčių dienų, nepakanka. Analogiškai pasakytina ir dėl, būsto, kuriame ieškovė su dviem vaikais gyvena, išlaikymo, higienos bei ugdymo, sveikatos palaikymo kaštų, kurie, teismo vertinimu, nėra pernelyg išpūsti ar padidinti kaip, kad teigi atsakovas. Natūralu, kad be pirmiau paminėto ieškovei tenka ir kasdienis rūpinimasis bei priežiūra šalių dukros.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su dukros amžiumi. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja išaugusiais dukros poreikiais. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė gauna išmoką vaikams – sūnui ir dukrai apie 140 Eur per mėnesį (b. l. 22), dirba, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį pastaruoju metu sudaro apie 400 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 27-28, 96-100), savo vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi (b. l. 34, 95), taip pat neturi ir nekilnojamojo turto (b. l. 35, 94). Nepilnametė R. G. jokių išmokų negauna (b. l. 101), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 102). Taip pat bylos duomenimis matyti, kad atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją per 200 Eur per mėnesį (b. l. 57, 83-91), jam nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2043 m. kovo 28 d. (senatvės pensijos sukakties dienos) nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 58, 69, 71), tačiau jis pagal sveikatos būklę, atsižvelgiant į taikomus apribojimus dėl darbo sąlygų leistinumo bei tinkamumo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį 0,5 etato (b. l. 66-67), kas mėnesį jo gaunamas darbo užmokestis per 2019 metų vienuolika mėnesių, išskaičiavus išlaikymui skirtą sumą po 86,87 Eur bei mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 137 Eur, vienok, minėtame laikotarpyje būta ir nedarbo laikotarpio, kas įtakoja nagrinėjamu atveju skaičiuotino vidutinio darbo užmokesčio dydį, tuo tarpu atsakovo mėnesinis darbo užmokestis svyruoja nuo 149, 169, 182, 263 Eur sumų (b. l. 64-65, 83-91). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 77, 78, 92, 93). Atsakovui N. G. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eFB-690-206/2019, baigta fizinio asmens bankroto byla, nurašyta finansinių reikalavimų suma sudaro iš viso 18 767,68 Eur sumą (b. l. 13-14). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų – pagal antstolės V. P. pažymą ieškovės įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė iš viso 23 163,33 Eur (b. l. 38), o pagal antstolės R. M. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą 2018 m. lapkričio 15 d. duomenimis iš ieškovės likusi neišieškota suma kreditoriams sudarė 18 524,88 Eur (b. l. 39, 40). Tuo tarpu iš ieškovės pateiktos asmeninės kredito istorijos (b. l. 36-37) matyti, jog ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, dalis jų yra trumpalaikiai kreditai, tačiau šio įrodymo teismas labiau vertinti negali, kadangi ieškovė teismui pateikė nepilną šio dokumento išrašą. Nors atsakovas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog ieškovės turimi trumpalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai negali būti pateisinama priežastimi reikalauti iš atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimo, o tai, kad atsakovė būdama sveika ir darbinga elgėsi nerūpestingai, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, sudarė sutartis su trumpalaikių paskolų suteikimo bendrovėmis ir priėmė kitus finansinius įsipareigojimus nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug blogesnė nei atsakovo.. Šiuo atveju teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kad ieškovė neatsakingai veikė, tokiu būdu blogindama savo finansinę padėtį ir tuo piktnaudžiavo, siekdama padidinti dukrai priteistą išlaikymą, kadangi 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių visiškai tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir iš atsakovų N. G. bei I. G. solidariai priteisė 17 892,90Eur (61 780,62 Lt) skolos pagal būsto kredito draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2030 m. kovo 30 d. atsakovai apdraudė 114 000 Lt dydžio kredito grąžinimą bankui (duomenys neskelbtini). Be to, pagal antstolės R. M. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą matyti, jog pagrindinis ieškovės kreditorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu atsakovui kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eFB-690-206/2019, baigus fizinio asmens bankroto bylą buvo nurašyta 18 744,37 Eur įsiskolinimo suma, dėl ko atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis palengvinti savo padėtį, ignoruojant ieškovės, veikiančios šalių bendro vaiko, ir tuo pačiu nepilnametės dukros interesus, juolab, kad nurodyta 86,87 Eur išlaikymo suma buvo priteista 2009 m., kai šalių dukrai tebuvo suėję ketveri metai, tuo tarpu per praėjusį beveik vienuolikos metų laikotarpį išlaikymas R. G. nei karto didintas nebuvo, kas įgalina spręsti, jog atsakovui yra svarbesni asmeniniai nei, kad augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų bei ieškovės siekiamo išugdyti visaverte asmenybe, interesai. Dėl gaunamų išmokų, t. y. „vaiko pinigų“, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodoma atsakovo suma tenka ne tik ieškovės dukrai, bet ir sūnui kaip tvirtino posėdžio metu ieškovė.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo būtinumas yra pagrįstas. Po R. G. skirto išlaikymo priteisimo praėjus daugiau nei dešimtmečiui, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 86,87 Eur kas mėnesį neatitinka teisingumo bei protingumo principų, tokia suma nepakankama nepilnametės būtiniausiems (elementariems) poreikiams patenkinti, neskaitant vaikui tenkančių ekstraordinarių išlaidų, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą didėjimo linkme.

Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko tinkamam poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro per 580 Eur, teismo posėdyje patikino, jog dukros išlaikymui būtina skirti 300 – 400 Eur suma, todėl atsakovui tektų ne mažesnė nei 150 – 200 Eur išlaikymo parama, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pati ieškovė uždirba apie 400 Eur atskaičius mokesčius, gauna apie 140 Eur išmoką už du vaikus per mėnesį, todėl spręstina, kad jos ieškinyje nurodoma vaikui skiriama 580 Eur suma yra padidinta, su kuo sutiko ir ji pati, pripažindama, kad nurodžiusi advokatė didesnę sumą, dėl kurios dydžio nuspręs teismas. Sutiktina, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui bei laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan., tačiau ieškovės pateiktoje vaikų poreikių lentelėje, teismo vertinimu, kai kurios išlaidos yra užaukštintos. Pavyzdžiui, ieškovė poreikių lentelėje nurodo, kad mergaitės šokių būrelis mėnesiui atsieina 5 Eur, drabužiai šokiams (vienam sezonui) – 60 Eur, metinis mokestis konkursuose – 49 Eur, išlaidos kelionėms į konkursus – 35 Eur, kas sudaro 149 Eur, tačiau vaiko teisių apsaugos institucijoje ieškovė teigė, jog mergaitė dėl prieš dvejus metus lankė šokių būrelį, o šiuo metu dėl jai diagnozuotos alerginės astmos, jų lankyti negali, ką patvirtino ir pati R. G., kad šiuo metu šokių nelanko, bet norėtų juos lankyti. Be to, ieškovė nurodė, kad ugdymo priemonės per metus atsieina 431,10 Eur, tačiau iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, jog ieškovė prieš mokslo metų pradžią gauna 152 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 22). Analogiškai pasisakytina ir dėl išlaidų ekskursijoms, į kurias, pasak nepilnametės, ji ne visuomet važiuojanti dėl finansinės padėties bei turimų sveikatos problemų, kita vertus, tai negali būti esmine aplinkybe žvelgiant į ateitį pagal vaiko fiziologinius ypatumus. Taigi šios išlaidos, viena vertus, yra perteklinės, kita vertus, nors ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, natūraliai suprantamos ir būtinos. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Taip pat ieškovė nurodo, jog per mėnesį reikalinga 150 Eur suma (mergaitės dalis) buto išlaikymui, tačiau šių išlaidų ieškovė nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, o ne vaikui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1519-324/2017, 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-214-324/2020). Vienok, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų tinkamą aplinką, materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju mergaitė serga (duomenys neskelbtini), ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaistams per mėnesį reikalinga skirti suma sudaro apie 20 Eur, ji turi pomėgį fotografijai, kam būtinos priemonės, sugedęs vaiko kompiuteris, kuris būtinas kasdieniam mokymui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus nurodytus faktorius, šalių dukros poreikiams maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra reikalinga 360 Eur per mėnesį suma, kuri vertintina atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, kuri teismo vertinimu yra iš esmės vienoda, tenkanti lygiomis dalimis kiekvienam iš tėvų ir byloje pateiktais ir ištirtais duomenimis atitinka augančio besimokančio nepilnamečio šalių vaiko interesus. Atsakovas bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi, jis, nors turi sveikatos problemų, tačiau yra dalinai darbingas, dukros paaiškinimais sportuoja, žaidžia krepšinį, vyksta į treniruotes, kas patvirtina, jog judėjimo problemų neturi, pagal rekomendacijas dėl sveikatos būklės dirba ir gauna pastovias pajams iš darbinės veiklos, be to, jam mokama neįgalumo pašalpa, kaip pripažino pats visa tai suminėje išraiškoje sudaro 421 Eur, objektyvių duomenų dėl vaistų, papildų ar medikamentų, kurie nekompensuojami ir būtini jo paties kasdienei sveikatos būklei palaikyti jis nepateikė, todėl privalo sąžiningai atlikti tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, išlaikyti dukrą iki pilnametystės.

Be to, atkreiptinas šalių dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2019 m. ši išmoka sudarė 50,16 Eur, 2020 m. – 60,06 Eur). Ši valstybės suteikiama finansinė parama šeimai taip pat panaudotina vaiko poreikiams.

Nepilnametės R. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis ir už ieškinio parengimą šiam sumokėjo 100 Eur (b. l. 42). 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovei I. G. yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų (b. l. 110-111). Atsakovui N. G. 2020 m. kovo 12 d. sprendimu yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų (b. l. 124-125). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. G. sudaro 96,00 Eur (b. l. 138).

Vertinant tai, kad abiems šalims yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ją apmokant 100 procentų, kuri garantuoja atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų atleidimo į valstybės biudžetą, tuo tarpu nuo priešingos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų tai neatleidžia, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinio dokumento parengimą, kurios mažintinos proporcingai tenkintų atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos valstybei – žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista, bei išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šalims atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas šioje byloje patyrė 14,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 ir 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo N. G. po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnametės dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 86,87 Eur (300 Lt) ir iš atsakovo N. G. nepilnametės dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei I. G..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. G. 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) ieškovės I. G. naudai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.