Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-939/2017 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės; išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur, susidariusį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d. Nurodė, kad nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove. Jos su atsakovu kaip šeima kartu negyvena daugiau kaip tris metus. Nuo 2013 m. gegužės 17 d. atsakovas dukrai neteikė jokio išlaikymo. Dukros išlaikymui reikalinga 400 Eur suma. Ieškovės pajamos – 400-500 Eur per mėnesį. Vienintelis nekilnojamas turtas yra šalių bendra jungtinė nuosavybė – gyvenamasis namas ir automobilis. Kiek jai žinoma, atsakovas šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, turi nekilnojamojo turto bei automobilį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu atsakovas pateikė naują įrodymą – 2017 m. gegužės 10 d. tinkamumo darbui pažymą socialiniam draudimui arba įstatyminei ligos pašalpai gauti. Šio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėtas įrodymas priimtinas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).Apeliantas nepagrindė, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis dėl pablogėjusios sveikatos būklės (stiprių skausmų alkūnėje ir plaštakoje). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau tekste – kriterijų aprašas) 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas). NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygį įrodančią pažymą (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 17 punktas). Atsakovas savo darbingumo lygį grindžia tinkamumo darbui pažyma socialiniam draudimui arba įstatyminei ligos pašalpai gauti, kuri nepatvirtina jo darbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo prasme. Pažymoje nurodyta, kad atsakovas, pakeitęs pareigas, gali dirbti, tai galioja 4 savaites. Taigi, apelianto sveikatos sutrikimai nėra susiję su nedarbingumo lygiu, o jo sveikatos būklė yra laikino pobūdžio. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turi specialybę, yra šaltkalvis–remontininkas (2017 m. vasario 22 d. garso įrašo 42:32 min.), taigi atsakovas gali dirbti ir užsidirbti. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo atleisti nuo reikiamo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas (pajamos nenuolatinės, periodinis darbas užsienyje), turimą nekilnojamąjį turtą (priklausantį bendros jungtinės nuosavybės teise su ieškove ir asmeninės nuosavybės teise turimas turtas), turimą transporto priemonę, tai, kad kitų išlaikytinių atsakovas neturi (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jo planuojamos pajamos yra 400-500 Eur per mėnesį. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, jog apelianto turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymo dydį savo nepilnamečiam vaikui. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.Apelianto nesutikimas su priteisto išlaikymo dydžiu iš esmės motyvuojamas pablogėjusia jo sveikatos būkle. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos metu atsakovas sutiko teikti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tačiau, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir apelianto argumentu, jog vaiko poreikiai užaukštinti ir šalių pajamos nėra pakankamos teikti nustatyto dydžio išlaikymo dydį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šio argumento įvertinimui svarbi aplinkybė yra realių vaiko poreikių nustatymas. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 400 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Akivaizdžiai užaukštintos išlaidos drabužiams (nors vaikas auga, visų drabužių kasmet pirkti nereikia; neįtikėtina, kad vaikas kojines užsideda tik vieną kartą (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 22:36 min.). Per didelė vaikui tenkanti 95 Eur komunalinių mokesčių dalis, šių išlaidų ieškovė nepagrindė. Ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti būsto išlaikymui vasaros sezonu išleidžiamos sumos; nurodė, kad vasarą už elektrą sumoka 35-40 Eur, už internetą 25 Eur, už buities atliekų išvežimą 16 Eur, iš viso 81 Eur plius išlaidos malkoms (mobilaus namelio šildymui nuo drėgmės) (minėto garso įrašo 24:25 min.). Ieškovė nepagrindė, kad komunaliniams mokesčiams vasaros ir žiemos sezonais išleidžia 190 Eur. Be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikui. Iš dalies kritiškai vertintinos išlaidos laisvalaikiui, išvykoms ir atostogoms, žaislams, žaidimams per metus 360 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (380 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (vaikas nėra nuolatinis ligonis, neserga konkrečiomis ligomis). Iš medicininio dokumento išrašo matyti, kad vaikui nustatyta trumparegystė, jam rekomenduojama nešioti akinius, vartoti žuvų taukus, tačiau šios išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį ir nėra pagrindo spręsti, jog dėl to išlaikymo išlaidos žymiai padidėja (ieškovė nupirko dukrai akinius; vartojant vitaminus, pakuotės paprastai užtenka ilgiau negu vieną mėnesį). Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Ieškovė yra mokytoja, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Turi transporto priemonę, kitų išlaikytinių neturi. Su atsakovu bendros jungtinės nuosavybės teise turi žemės sklypą, jame pastatytame mobiliame namelyje gyvena kartu su nepilnamete dukra, augina daržoves, pragyventi padeda tėvai. Ieškovė naujos santuokos nesudarė, todėl jai vienai tenka būsto, kuriame gyvena kartu su dukra, mokesčių našta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų dukros išlaidų, kuriuos ieškovė privalo padengti, sutiktina su apeliantu, kad ieškovė nebūtų pajėgi pati teikti dukros išlaikymui po 200 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 360 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 180 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikas buvo ikimokyklinio amžiaus (4-6 metai), šiuo metu jis eina į pirmą klasę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikimokyklinio amžiaus ir einančio į mokyklą vaiko poreikiai skiriasi, vaiko poreikiai išauga šiam pradėjus lankyti mokyklą. Iki šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė nepatyrė išlaidų mokyklinėms prekėms, dienpinigiams į mokyklą, vaikui nebuvo rekomenduojama nešioti akinius, tikėtina, dukra nelankė ir būrelio. Byloje nėra įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išleistus 400 Eur per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovės gautos pajamos (400-500 Eur). Įvertinus priteistiną išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinga ir proporcinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150 Eur per mėnesį.Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas yra išlaikymo įsiskolinimo dydis, todėl nespręstinas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantas neginčija dviejų metų išlaikymo įsiskolinimo trukmės (nuo 2014 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d.), todėl, atsižvelgiant į reikalingą to laikotarpio vaiko išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 3 600 Eur (150 x 24).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas (3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, kad apeliantas nurodo šiuo metu negalintis pateikti tam svarbių dokumentų, susijusių su jo sveikatos būkle, taip pat remiantis asmens teise į apeliaciją priėmus nutartį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, šioje bylos proceso stadijoje klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nespręstinas. Apeliantui nurodytina, kad priimamam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir jį pagrindžiantys įrodymai teiktini bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius nepilnametės dukters poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį ir šiuo metu vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui, 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas su išlaikymo dydžiu sutiko, išlaikymo įsiskolinimo prašė priteisti 3600 Eur. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 90 proc. (180 x 100/ 200), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 50 proc. (3600 x 100/ 7200), iš viso reikalavimai patenkinti 70 procentais (90 + 50/ 2), atsakovo – 30 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas – 600 Eur (100 Eur už teisines konsultacijas, 100 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 400 Eur už atstovavimą). Nors ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių 2015 m. IV ketv. – 756,9 Eur; 2016 m. III ketv. – 793,3 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė iš viso 3 val., ieškovės turėtos išlaidos sumažintinos iki 600 Eur. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 420 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (600 x 70 proc.), iš ieškovės atsakovui – 180 Eur (600 x 30 proc.). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš atsakovo ieškovei priteistini 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl jai grąžintina 162 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas yra sumokėjęs 41 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, kuris 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 80 Eur (180 x 12) + 3600) x 3 proc.) x 75 proc.) – 41) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme patirta 24,36 Eur procesinių dokumentų išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteistina 7,31 Eur (24,36 x 30 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo – 17,05 Eur (24,36 x 70 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašo priteisti jo patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovė – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, į apeliacinio skundo apimtį, atstovės dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, atsakovo turėtos išlaidos sumažintinos iki 300 Eur. Apelianto reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 60 proc. (30 x 100/ 50), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio patenkintas 100 proc., iš viso reikalavimai patenkinti 80 procentais (60 + 100/ 2), ieškovės – 20 procentais. Ieškovei iš apelianto priteistina 73 Eur (363 x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų, apeliantui iš ieškovės – 240 Eur (300 x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš ieškovės apeliantui priteistini 167 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą, iš atsakovo dukters D. M. išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 180 (šimto aštuoniasdešimt) Eur, išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant iki 3 600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) Eur. Sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą – septintą pastraipas dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovei J. M. 240 (du šimtus keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. 97,05 (devyniasdešimt septynių eurų 5 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės J. M. 7,31 (septynių eurų 31 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank, AB 2016 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 174, ir 121 (šimtas dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank, AB 2016 m. birželio 21 d. įmokos mokėjimo kvitu“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 167 (šimtą šešiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.