- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1413-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01907-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- N. G.
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-805/2020 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui N. G., trečiajam asmeniui R. G., dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo R. G. ir iš atsakovo N. G. priteisti nepilnametės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai padidintą nuo 86,87 Eur iki 250 Eur ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad N. G. yra nepilnametės dukros R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė su atsakovu santuoką nutraukė Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009. Tuo pačiu sprendimu nuo 2009 m. spalio 1 d. iš atsakovo nepilnametei dukrai buvo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 86,87 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Nuo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo smarkiai išaugo bei žymiai padidėjo nepilnametės dukros R. G. poreikiai, todėl ieškovės gaunamų lėšų šių poreikių patenkinti nebeužtenka. Dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti daugiau nei 580 Eur sumą. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 430 Eur gaunamas darbo užmokestis ir 140,60 Eur išmokos vaikams, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovė neturi. Ieškovės turtinę padėtį blogina tai, kad jos įsiskolinimai kreditoriams ieškinio pateikimo teismui dienai siekia virš 25 000 Eur. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, nes jam 2019 m. vasario 26 d. teismo nutartimi civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nurašyti finansiniai reikalavimai 18 767,68 Eur sumai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visada teikė ir teikia dukrai šalių sutartą išlaikymą, o reguliariai pervedama suma yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą iki 250 Eur yra visiškai nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai, todėl turi būti atmestas. Ieškovė nurodė aiškiai per dideles išlaidas dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2009 m. lapkričio 12 d. nepagerėjo. Bankroto bylos iškėlimas sukėlė atsakovui neigiamus padarinius ir jo turtinė padėtis negali būti laikoma gera bei objektyviai neleidžia teikti ieškovės prašomo 250 Eur dydžio išlaikymo ginčo šalių dukrai. Atsakovas neturi jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, akcijų ar kitų vertybinių popierių, yra neįgalus (tik dalinai darbingas), todėl jo galimybės dirbti ir užsidirbti yra labai ribotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo N. G. po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnametės dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 86,87 Eur (300 Lt) ir iš atsakovo N. G. nepilnametės dukros R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 180 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei I. G., priteisė iš atsakovo N. G. 72 Eur ieškovės I. G. naudai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė I. G. ir atsakovas N. G. yra nepilnametės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3250-722/2009, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią N. G. po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 86,87 Eur (300 Lt). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo I. G. nuosavybės teise atitenka trijų kambarių butas su rūsiu, taip pat abu pareiškėjai po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingi kreditoriui iki visiško kredito sutarties įvykdymo, kuris 2009 m. spalio 9 d. sudarė 29 505,49 Eur (101 876,55 Lt). Ieškovės šeimoje, be jos pačios ir nepilnametės R. G., auga ir pilnametis sūnus M. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Nepilnametė R. G. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 8 klasėje, duomenų, kad mergaitė ugdymo įstaigoje gautų nemokamą maitinimą, byloje nėra pateikta, nors teismo posėdyje R. G. nurodė mokykloje gaunanti nemokamą maitinimą vieną kartą per dieną, nes priešpiečiai/pavakariai pagal amžių priklauso tik mažesniems moksleiviams. Mergaitei nustatyta dominuojanti alerginė astma, kitas alerginis rinitas, nuolatiniam naudojimui paskirti vaistai, dėl ligos mergaitė atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Ieškovė parengiamajame teismo posėdyje patvirtino, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo ji pardavė butą, gyvena savo motinos dviejų kambarių bute, tačiau būsto kreditą moka iki šiol.
6. Išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendė, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo būtinumas yra pagrįstas. Po R. G. skirto išlaikymo priteisimo praėjus daugiau nei dešimtmečiui, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 86,87 Eur kas mėnesį neatitinka teisingumo bei protingumo principų, tokia suma nepakankama nepilnametės būtiniausiems (elementariems) poreikiams patenkinti, neskaitant vaikui tenkančių ekstraordinarių išlaidų, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodoma vaikui skiriama 580 Eur suma yra padidinta, ieškovės pateiktoje vaikų poreikių lentelėje kai kurios išlaidos yra užaukštintos. Teismo vertinimu, šalių dukros poreikiams maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra reikalinga 360 Eur per mėnesį suma, kuri vertintina atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, kuri teismo vertinimu yra iš esmės vienoda, tenkanti lygiomis dalimis kiekvienam iš tėvų ir byloje pateiktais ir ištirtais duomenimis atitinka augančio besimokančio nepilnamečio šalių vaiko interesus.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jis, nors turi sveikatos problemų, tačiau yra dalinai darbingas, dukros paaiškinimais sportuoja, žaidžia krepšinį, vyksta į treniruotes, kas patvirtina, jog judėjimo problemų neturi, pagal rekomendacijas dėl sveikatos būklės dirba ir gauna pastovias pajams iš darbinės veiklos, be to, jam mokama neįgalumo pašalpa (421 Eur), objektyvių duomenų dėl vaistų, papildų ar medikamentų, kurie nekompensuojami ir būtini jo paties kasdienei sveikatos būklei palaikyti, atsakovas nepateikė, todėl privalo sąžiningai atlikti tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, išlaikyti dukrą iki pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas N. G. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-419-805/2020, sumažinti padidintą sumą ir nepilnamečiui vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti išlaikymo dydį iš atsakovo N. G. po 120 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas ir už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė vaiko išlaikymui reikalaujamos sumos nepagrindė jokiais įrodymais, dirbtinai padidino išlaidas, įtraukė išlaidas už būstą, nurodė išlaidas aprangai už 856 Eur sumą per metus, įtraukė fiktyvius paskaičiavimus šokių būreliui, kas kainuotų 149 Eur per metus, nors vaikas jau kelis metus faktiškai šokių nelanko ir dėl sveikatos sutrikimų negali lankyti. Todėl teismo paskaičiuota vaiko išlaikymui reikalinga 360 Eur suma yra netiksli ir tik numanoma.
9.2. Teismo priteista suma yra neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms. Teismas laikė, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės vienoda, dėl to netinkamai paskirstė dukros išlaikymo pareigą. Nuo šalių santuokos nutraukimo ieškovės finansinė padėtis nepablogėjo, jos pradinis įsiskolinimas kreditoriams egzistavo ir tuo metu, kai buvo sutarta, jog kas mėnesį atsakovas teiks 86,87 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Po santuokos nutraukimo trijų kambarių butas atiteko ieškovei, tačiau prievolė mokėti už paskolą išliko ir atsakovui. Atsakovo sveikata pablogėjo, atsakovas neteko dalies darbingumo. Todėl atsakovo finansinė padėtis pablogėjo. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad tik bankrutavęs ir tik 45 proc. darbingumą turintis asmuo yra toks pat finansiškai pajėgus kaip ieškovė. Ieškovės sveikatos būklė yra gera, ji gali išdirbti pilną darbo laiko normą, gali atlikti visas sveikam žmogui įprastas darbo funkcijas, dėl to turi daugiau galimybių įsidarbinti, ieškotis labiau apmokamo darbo. Ieškovė gyvena savo motinos namuose. Prie gaunamo atlyginimo už darbą, ieškovė pastoviai gauna vaikams skirtą 140 Eur dydžio paramą iš valstybės ir 152 dydžio paramą kiekvienų mokslo metų pradžioje. Ieškovės sūnaus tėvas skiria dar po 100 Eur paramą. Ieškovės sūnus yra pilnametis, atitinkamai turintis galimybę įsidarbinti ir prisidėti prie kasdienės šeimos buities. Ieškovės esami įsiskolinimai kreditoriams nėra iš niekur atsiradusi ar kieno primesta finansinė našta, ji už juos yra gavusi naudą, kurios ir siekė, ir kurią viena ar kita forma realizavo. Todėl teismas nepagrįstai vertinto, jog šalių finansinės išgalės yra iš esmės vienodos ir vaiko išlaikymo našta turi būti paskirstyta po lygiai.
9.3. Dukra gyvena Jonavoje, o atsakovas – Kretingoje. Atsakovas dėl blogos materialinės padėties negali įsigyti automobilio, todėl neturi finansinių galimybių dukros dažnai lankyti, pasiimti pas save į namus. Padidinus teiktino dukrai išlaikymo dydį daugiau kaip dvigubai, atsakovo materialinė padėtis dar labiau pablogėtų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. G., atstovaujama advokatės Rasos Malinauskienės, prašo atsakovo N. G. apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vaiko poreikiai per dešimt metų nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes dukra paaugo, pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaiko poreikius, dėl to jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti. Vertinant vaiko, kuriam yra jau 14-lika metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, todėl padidinta iki 180 Eur išlaikymo suma, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas).
10.2. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
10.3. Atsakovas N. G. neturi daugiau išlaikytinių, nors ir turi sveikatos problemų, tačiau gali dirbti bei dirba, kas jam garantuoja stabilias pajamas. Vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, N. G. turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
10.4. N. G. turi visas galimybes dirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo ar papildomų pajamų šaltinių iš kitų veiklų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ginčo esmės
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
13. Ieškovė prašė teismo padidinti šalių taikos sutartimi nustatytą atsakovo teikimą nepilnametei dukrai išlaikymą (86,87 Eur) iki 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad nepilnametės poreikių užtikrinimui skirtina ir yra pakankama 360 Eur suma, iš atsakovo priteisė pusę šios sumos, t. y. 180 Eur.
14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 120 Eur.
15. Atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį; 2) teismas nustatė netinkamą vaiko poreikių dydį.
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra yra keturiolikos metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 8 klasėje. Vaikui specialieji poreikiai nenustatyti.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2009 m., iš esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymą.
21. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra yra jau 14 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl atsirado poreikiai ugdymo priemonėms. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 360 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, pagrįstai pripažino, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 360 Eur suma.
23. Apelianto argumentai, jog teismo paskaičiuota vaiko išlaikymui reikalinga 360 Eur suma yra netiksli ir numanoma, atmestini kaip nepagrįsti. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinyje ieškovė nurodė 580 Eur sumą, reikalingą per mėnesį patenkinti dukros poreikiams, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino 220 Eur, kas leidžia vertinti, jog buvo neįtraukti 149 Eur šokių būreliui, kurio apelianto teigimu dukra jau keletą metų nelanko, bei sumažintos kitos išlaidos. Ieškovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, todėl laikytina, kad sutiko su teismo nustatyta nepilnametės poreikiams reikalinga suma. Apeliacinės instancijos vertinimu, 360 Eur nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga suma atitinka tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius ir jų neviršija.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Atsakovo sveikata nuo 2009 metų pablogėjo, jis neteko dalies darbingumo, todėl atsakovo finansinė padėtis pablogėjo. Ieškovė prie gaunamo atlyginimo už darbą, pastoviai gauna vaikams skirtą 140 Eur dydžio paramą iš valstybės ir 152 dydžio paramą kiekvienų mokslo metų pradžioje. Ieškovės sūnaus tėvas skiria dar po 100 Eur paramą. Ieškovės sūnus yra pilnametis, atitinkamai turintis galimybę įsidarbinti ir prisidėti prie kasdienės šeimos buities.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 430 Eur darbo užmokestis. 2019 m. metais ieškovė kas mėnesį gaudavo 140,60 Eur išmokas už vaikus, t. y. 1 vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau - Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą vienam vaikui buvo skiriama 70,30 Eur išmoka. Atsakovo pajamas per mėnesį sudaro 198,57 Eur netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 57) ir 221 Eur darbo užmokestis (vidutinis darbo užmokestis už 2019 m. vienuolika mėnesių, atskaičius pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, t. 1, b. l. 64–65), viso apie 419,57 Eur per mėnesį. Darytina išvada, kad šalių gaunamos pajamos, neįtraukiant valstybės skiriamų išmokų vaikams, yra vienodos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra, todėl ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.
27. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
28. Todėl, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgus, jog atsakovas prie išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 180 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma yra teisinga ir pagrįsta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.