Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5300-329/2019 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui J. J. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

12. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

13. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo abiem pagrindais – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių ir pagerėjusios atsakovo turtinės padėties.

14. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas dėl jo sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė abiejų šalių turtinę padėtį ir jos pokyčius, atsiradusius po Marijampolės apylinkės 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 50 Eur per mėnesį.

15. Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruotas 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonių ji neturi. Ieškovė iki 2019 m. liepos 4 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudarė apie 824–869 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, be nepilnamečio sūnaus A. J., turėtų kitų išlaikomų asmenų. Atsakovas nuosavybės teise turi registruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su penkiais ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus: 1,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 3,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visas nekilnojamasis atsakovo turtas areštuotas antstolių S. Ž. ir A. L., žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) yra nustatyta hipoteka.

16. Atsakovas nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pajamas per mėnesį sudaro apie 565 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, be nepilnamečio sūnaus A. J., turėtų kitų išlaikomų asmenų. Antstolė S. Ž. vykdo išieškojimą iš atsakovo valstybei penkiose vykdomosiose bylose, bendras skolos likutis 346,18 Eur ir 178,33 Eur vykdymo išlaidų, o antstolė A. L. vykdo išieškojimą iš atsakovo dviejose vykdomosiose bylose: priteistą išlaikymą sūnui A. po 53 Eur kas mėnesį ir baudžiamojoje byloje priteistą žalą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, skolos likutis 2396,12 Eur ir 328,09 Eur vykdymo išlaidų.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės (vaiko motinos) turtinė padėtis, lyginant su 2016 metais, kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, nepasikeitė: epizodiškai dirba toje pačioje bendrovėje, gauna maždaug tokį patį darbo užmokestį, nuosavybės teise valdo vieną žemės sklypą, verčiasi ūkiškai (augina daržoves, paukščius), turi išlaikomą vieną asmenį (sūnų A.). Vertinant atsakovo turtinę padėtį, lyginant su 2016 metais, ji pasikeitė iš esmės, t. y. pagerėjo: atsakovas tuo metu nedirbo, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme; nuo 2018 m. birželio 4 d. yra laisvas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., jo mėnesines darbines pajamas sudaro apie 565 Eur, nuosavybės teise jis valdo du žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, gyvena vienas, turi vieną išlaikomą asmenį (sūnų A.), taip pat atsakovas turi skolinių įsipareigojimų bendrai 3248,72 Eur sumai, kurie vykdomi antstolių kontorose ir kurie atsirado dėl atsakovo padarytų administracinių nusižengimų ir nusikaltimo. Apelianto teiginiai apie antstolių kontorose jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip sudėtingą, kadangi šie įsiskolinimai atsirado dėl jo padarytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos ir nepaneigia atsakovo pareigos teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Jei atsakovo netenkina šiuo metu esanti jo turtinė padėtis, jis turėtų ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo, taip pat, kaip ir ieškovė, savo turimame žemės sklype gali auginti daržoves, naminius gyvulius ir paukščius.

18. Visgi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų vaiko poreikių.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnamečiui sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad šiuo metu keturiolikos metų vaiko poreikiai nereikalauja 600 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, iš kurių matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius. Be to, šios išlaidos nepagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos maistui (180 Eur per mėnesį, kai ieškovė verčiasi ūkiškai, augina naminius paukščius, daržoves), aprangai ir avalynei, įskaitant ir sporto (100 Eur), higienos prekėms (30 Eur). Kritiškai vertintinos ieškovės nurodytos 50 Eur išlaidos mobilaus telefono ir mobilaus interneto mokesčiams, nes šiuo metu mobiliojo ryšio operatoriai suteikia galimybes įsigyti kur kas mažesnių tarifų tiek mobiliojo ryšio, tiek mobiliojo interneto planus. Ieškovė nurodė patirianti 70 Eur vaiko išlaidas būstui, tačiau, kaip minėta, šių išlaidų nepagrindė įrodymais, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos vaistams, vitaminams ir odontologo paslaugoms po 50 Eur per mėnesį, nes ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių sūnus dažnai serga, jam pastoviai reikalingi vaistai ar vitaminai; be to, įprastai vienos vitaminų pakuotės užtenka ilgiau nei vieną mėnesį, neaišku, kodėl negali būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos kasmėnesinės 90 Eur išlaidos laisvalaikiui, kultūriniams poreikiams, išvykoms, atostogoms, draugų ir giminaičių gimtadieniams. Šios išlaidos, viena vertus, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, kita vertus, aiškiai per didelės ir perteklinės. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Į vaiko poreikių išlaidas nepagrįstai įskaičiuotos būsimos išlaidos (kompiuteriui 600 Eur, spausdintuvui 300 Eur, dviem telefonams po 450 Eur, baldams už 1200 Eur), iš viso po 50 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jos priskirtinos papildomoms vaiko išlaidoms. Dėl jų pasidalijimo tėvai (šalys) turėtų susitarti tarpusavyje. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.

21. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytus faktorius, šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 430 Eur per mėnesį suma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2019 m. ši išmoka sudarė 50,16 Eur, 2020 m. - 60,06 Eur). Ši valstybės suteikiama finansinė parama šeimai taip pat panaudotina vaiko poreikiams.

22. Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad šalių sūnaus poreikių patenkinimui pakanka 300 Eur. Šių skaičiavimų atsakovas nepagrindžia nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi sūnus gana ilgai su atsakovu negyvena, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog su sūnumi bendrauja labai retai ir trumpai. Tai, kad ne visos būtinosios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos.

23. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistos sumos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas priteistą sumą 300 Eur žodžiais, skliautuose nurodė du tris šimtus, laikytina rašymo apsirikimu, kuris gali būti ištaisytas CPK numatyta tvarka. Sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad šalių sūnaus poreikiams reikalinga 600 Eur suma, taip pat nurodyta, kad iš atsakovo priteistina 300 Eur suma. Kadangi sprendimas iš dalies pakeistinas sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, šis pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas netaisytinas.

24. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, iš esmės teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog juos užtikrina 430 Eur suma per mėnesį, todėl iš apelianto priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 215 Eur. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą, sumažindamas priteistiną išlaikymo dydį, todėl perskirsto bylinėjimosi išlaidas.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju mokėtinas 59,40 Eur žyminis mokestis ((215 Eur – 50 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. ). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus 65 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 38,61 Eur (59,40 × 65 proc.) žyminio mokesčio suma.

29. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 69), todėl, patenkinus ieškinį 65 proc., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos 390 Eur (600 Eur x 65 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 9,84 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,40 Eur (9,84 * 65 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

31. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 150 Eur. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (66 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 102 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (300 Eur x 34 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 132 Eur (200 x 66 proc.). Šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus subendrinus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

32. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Atsakovo mokėtina žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą yra 40 Eur ((300 Eur – 50 Eur) * 12 * 3 proc. – 50 Eur). Atsižvelgus į tai, kad tenkinta 66 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,60 Eur (CPK 84 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 9,05 Eur, todėl atsakovas valstybės naudai turėtų sumokėti 3,07 Eur (9,05 * 34 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ši suma nesiekia CPK 88 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimalaus dydžio, todėl nepriteistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 215 (dviejų šimtų penkiolikos) Eur, iš atsakovo ieškovei priteistas atstovavimo išlaidas sumažinant iki 390 (trijų šimtų devyniasdešimt Eur), iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 38,61 (trisdešimt aštuonių Eur 61 ct) Eur, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.